Dailė Montessoriškoje aplinkoje

TURINYS

Įvadas
1. Dailė programoje

1.1. Dailės ugdymo turinio struktūros dalys

1.1.1. Įvadas į dailės vaizdų pasaulį

1.1.2. Spalvotas pasaulis

1.1.3. Formų kalba

1.1.4. Meninė nuovoka
2. Dailės ugdymo tikslas- sudaryti sąlygas vaikams
3. Aplinkos, skirtos meninei vaikų veiklai paruošimas
4. Dailės ir meno veikloje naudojamos priemonės

4.1. Molbertas

4.2. Piešimas

4.3. Lipdymas

4.4. Aplikavimas

4.5. Karpymas

4.6. Konstravimas

4.7. Siuvinėjimas

4.8. Deginimas

4.9. Lankstymas
5. Vaizduojamosios veiklos pateikimas Montessori grupėje

5.1. Piešimo priemonės

5.2. Vaizduojamosios veiklos rūšys ir joms naudojama medžiaga
Išvados
Literatūros sarašas

Įvadas

Montessorinėje filosofijoje į vaiką yra žiūrima kaip į pilnavertį žmogų, pilietį. Pagrindinis montessorinės mokyklos tikslas – per tinkamai paruoštą aplinką, racionalų daarbo organizavimą, pagarbą vaikui ugdyti įgimtas jo savybes, siekti laisvo, natūralaus vaiko pasireiškimo.
Tolimesnio mokymosi pradžia bus sėkminga, jeigu prieš tai vaikai turės geras kūno, emocijų, proto bei jausmų ugdymosi galimybes, jeigu turės sąlygas kaupti estetinio, socialinio, moralinio ir dvasinio augimo patirtį. Tinkamai organizuojama vaiko dailė nuteikia iki mokyklinio amžiaus vaikams visuminio ugdymo (si) galimybės.
Dailės valandėlės nuteikia galimybes įgyti bendravimo vaizdų kalba įgūdžius( keičiantis patyrimu, mintimis, išgyvenimais ). Tai vienintelis tam tikrų pasaulio aspektų pažinimo ir kūrimo jame būdas, kurio negalima paakeisti kitais. Dailės valandėlės nuteikia vaikams galimybes savitai išreikšti savo vidinį pasaulį ir savitai reguoti į aplinką, jaučiant, jog kiti taip pat turi šias galimybes. Dailės raiška moko kūrybiškai ir savitai veikti ir mąstyti.

1. Dailė programoje

Atsižvelgiant į plūstantį vaiko vidinį pasaulį informacijos srautą iš

š televizijos, kiemo, suaugusiųjų elgesio, kompiuterių, knygų, spaudos, labai svarbu specialiai paruošti kasdienę, vaiko ugdymosi aplinką, kurioje vaikas turėtų galimybę patenkinti visus prigimtinius, dvasinius poreikius, sukurti šiltą emocinį klimatą, kur vaikai jaustųsi saugūs.

Programa nusako kokia turi būti vaiką supanti aplinka, kaip sudaryti šiltą emocinį klimatą, kad vaikas jaustųsi saugus, kaip tobulėti pedagogui meno srityje ir kaip bendrauti su vaikų tėveliais, bendradarbėmis, meno specialistais, kad būtų suteikiama tinkama pagalba vaikams ugdantis daile.

Konkrečių temų pedagogų ir vaikų veiklai nėra, tačiau programa labai konkreti, argumentuota, kryptinga, nes padeda pažinti vaiką, nusako dailės ugdymo tikslus. Didaktinės programos nuostatos nukreipia pedagogą pasirinkti teisingus kelius, būdus, metodus pilniau atsiekiant dailės ugdymo tikslus.

Reikalavimai pedagogui gana aukšti,jis turėtų pagilinti žinias apie vaiko psichologiją, labai gerai pažinti šeeimą ir jos sąlygas, santykius šeimoje, labai rimtai domėtis daile, įgyti tam tikrų įgūdžių dailės srityje. Montessori pedagogė turėtų pastudijuoti danų pedagogės INGER BROCHMANN knygą “Vaikų piešinių paslaptys”.

1.1. Dailės ugdymo turinio struktūros dalys

Programos turinys suskirstytas į keturias dailės ugdymo turinio struktūros dalis, neleis pedagogui praleisti pačių svarbiausių, būtiniausių dalykų vaiko dailėje:

1. Įvadas į dailės vaizdų pasaulį- “Baltas ir nebaltas popieriaus lapas”.

2. Spalva- “Spalvų pasaulis”.

3. Forma- “Formų kalba”.

4. Meninė nuovoka- “Matau, jaučiu, suprantu”.
1.1.1. Baltas ir nebaltas popieriaus lapas

. įprasminti savo veiksmus;

. nusiteikti laisvai saviraiškai;

. prisiliesti prie popieriaus pieštuku,.teptuku.;

. tyrinėti įvairius piešimo, tapymo ir ki

itus darbo plokštumoje būdus;

. išreikšti nuotaikas, mintis technikos pagalba.

Baltas virsta spalvotu arba purvinu:

. pajausti baltumą, spalvų švarumą purvinumą;

. šias sąvokas išreikšti piešimo, tapymo priemonėmis, žodžiais, garsais, judesiais.
1.1.2. Spalvotas pasaulis

. įsijausti į spalvotus vaizdus;

. išreikšti žodžiais, garsais, judesiais;

. tapyti mylimiausiom spalvom;

. gilintis į vieną spalvą;

. mokytis maišyti spalvas;

. tapyti savo būseną;

. tyrinėti spalvų santykius- atrasti, kokios spalvos “draugauja”, o kokios “pykstasi”;

. pajusti priešingybes;

. lytėjimo ir kitais pojūčiais pajusti daiktų paviršių ypatumus;

. lytėjimo pojūtį sieti su vaizduote, atmintimi, asociacijomis;
1.1.3. Formų kalba

. pajusti suprasti, kad baltas ir spalvotas pasaulis yra apvalus, kampuotas ir kitokių formų;

. vaizduoti daiktus, objektus, kuriais norėtum pavirsti;

. visais pojūčiais pajusti formos, apvalumą, kampuotumą ir kitus ypatumus;

. kurti savitas formas iš vientisos medžiagos;

. lipdyti vaikų išgyventomis, svarbiomis jų gyvenimo temomis;

. derinti giminingas formas, paviršių ypatumus, spalvas;

. išreikšti vaikų norus, idėjas, sumanymus;

. reikšti idėjas, mintis, jausmus formų kalba;

. kurti naujas formas iš įvairių natūralių ir dirbtinių medžiagų (derinti natūrą ir kultūrą);

. pajusti natūralių (gamtos) ir dirbtinių (sintetinių) medžiagų skirtingą poveikį žmogui;

. įprasminti formos sunykimo, sunaikinimo vyksmą;

. sąmoningai sunaikinti (sulaužyti, sudaužyti, užkasti, sudeginti ir t.t.) tai, kas niekam nebereikalinga, kliūva, trukdo atsirasti naujam;
1.1.4. Matau, jaučiu, suprantu

. intuityviai suvokti, išmokti ir naudotis gyvenime dailės raiškos būdais;

. sudaryti galimybę visiems vaikams savo dailės raišką papildyti, o taip pat reaguoti į rengimus aplinkos vaizdus žodžiu, raštu ir kitais būdais;

. žadinti pastovius domėjimosi daile poreikius;

. pratintis žvelgti į aplinką “dailininko akimis”;

. dailės idėjas, raiškos būdus, atlikimo techniką derinti su bendruomenės poreikiais, tautos ir va
alstybės tradicijomis.

Ketvirtoji dalis padės pedagogui organizuoti ne tik dailės veiklą, bet ir panaudoti dailei visą vaiko aplinką, visos dienos veiklą, pajungti dailei gamtos ciklą, visas ikimokyklinėse įstaigose švenčiamas šventes, aplinkos puošimą vaikų darbeliais.
2. Dailės ugdymo tikslas- sudaryti sąlygas vaikams

. išgyventi laisvos idėjų ir jausmų saviraiškos džiaugsmą kuriant savitą formų, spalvų, linijų pasaulį dviejų ir trijų matavimų erdvėje;

. pažinti- tyrinėti, atrasti ir pajusti įvairias dailės raiškos priemones, technikas; regimo ir įsivaizduojamo pasaulio apraiškos; savo ir kitų galimybes kurti vaizdus;

. bendrauti su aplinka (gamtos bei žmogaus sukurtais tvariniais) ir žmonėmis (bendraamžiais ir suaugusiais) vaizdų kalba (patiems piešiant, tapant, rengiant parodas) bei reaguojant į įvairius (natūralius ir technikos pagalba sukurtus) vaizdus;

. įgyti savosios vertės pajautimą išreiškiant ir intuityviai suvokiant tautos kultūros tapatumą, estetines humaniškumą teigiančias dailės nuostatas, sakralumo jausmą, gerą meninį skonį.
3. Aplinkos, skirtos meninei vaikų veiklai paruošimas

1. Vaikų aplinka interjeras, baldai, daiktai, priemonės, įrankiai turi būti estetiški, gražūs, patogūs naudotis.

2. Vaikai gyvena saugioje, šiltoje, dvasingoje atmosferoje. Auklėtoja, jos padėjėja visapusiškos pagalbininkės vaikams, tačiau nedirbančios už vaiką.

3. Visi daiktai,įrankiai, medžiagos dailės veiklai pateikiami vienu iš 2-jų būdų:

a) viskas sudėliota vienoje vietoje ( 1 ar 2 spintose ) popierius, dažai, teptukai, įrankiai, gamtinė ir buitinės medžiagos ir t.t. padėkliukai, žirklės – dėžutėse (saugumui )

b) kiekvienai dailės rūšiai pvz. Piešimui (liejimas, purškimas, štampavimas, grotažas ir t. t. ), lipdymui,karpymui, siuvinėjimui, mezgimui, ko
onstravimui, vaidybai ir t.t. atskiras padėklas ar dėžė, kuriuose sudėta absoliučiai viskas, kas bus reikalinga dirbant. Visi padėklai sudėlioti lentynose prieinamai, patogūs nešti.

4. Vaikus būtina supažindinti su darbų technikomis, eiga, elgesiu ir įrankiais. Rodyti kaip naudotis akvarele, guašu, vaškinėmis kreidelėmis ir t.t. Supažindinti individualiai ar grupelėmis po 3 – 4 vaikus. Kaip ir kasdienos darbą, pojūčių lavinimo priemonę, taip ir piešimo, lipdymo, aplikavimo ar kt. Dailės veiklą rodyti pagal pilną priemonės darbo aprašymą :
medžiaga, supažindinimas, dėmesio taškai, kontrolė ir t.t.Šitaip supažindinant nebus problemų susitvarkant, padedant darbelį į reikiamą vietą, mokant technikos, darbo eigos, užbaigimo.
4. Dailės ir meno veikloje naudojamos priemonės
4.1. Molbertas. Lentynėlė, akvarelė, guašas, įvairaus dydžio teptukai, šluostukas indelyje prie molberto, spalvoti pieštukai, pieštukinėje, vaškinės spalvotos kreidelės indelyje, indas vandeniui. Visa tai sudėliota viršutinėje lentynoje. Antroje lentynoje : dviejų dydžių baltas ir spalvotas popierius ir lentelė badymui, lipdymui, piešimui. Apatinėje lentynėlėje : dėžutės skirtos karpymams, aplikavimui (klijavimui ), siuvinėjimui.
4.2. Piešimas (10 technikų). Padėklas, kuriame kas kart priemonės, įrankiai pakeičiami priklausomai nuo technikos. Prieš pakeičiant įrankius vaikai supažindinami su nauja technika, darbu, eiga, susitvarkymu.
4.3. Lipdymas konstrukcinis ir ištisinis (molis natūralus, dirbtinis), plastilinas.padėklas, molis sandariame indelyje arba plastikiniame ir drėgname natūraliame audekle, stekų rinkinys uždarame mediniame inde, lentelė viena šiurkščia puse, šluostukas plastmasiniame indelyje.
4.4. Aplikavimas (karpytinis, plėšytinis, apjungiant su piešimu, panaudojant įvairiausias medžiagas : įvairų popierių, medžiagą, kailį, siūlus, gamtinę medžiagą ir t.t.) Padėklas, dėžutė baltam ir spalvotam popieriui, padėkliukas pieštukui, teptukui, dėžutė su žirklutėmis lenktais galais, klijai, klijuotė, šluostukas indelyje.
4.5. Karpymas įvairios linijos, įvairios formos, figūros, paveikslėliai. Padėklas, dėžutė su žirklėmis, dėžutė su popieriaus juostomis, kuriuose nupieštos įvairios linijos pvz. ––– , ś , ~ , ŁŁŁ , ∩∩∩, P P P ; įvairios apvalios ir kampuotos formos, figūros; daiktų, gyvūnų kontūrai; indelis atliekoms.
4.6. Konstravimas gamtinė medžiaga, buitinės atliekos, konstruktoriai, statybinės medžiagos. Padėklas, dėžutė su žirklutėmis, dėžutė su popieriumi, gamtinę medžiagą pasirenka iš jai skirtų vietų, klijai dėžutėje, šluostukas indelyje, padėkliukas pieštukui ( jei reikia teptukui), dėžutė atliekoms, klijuotė.
4.7. Siuvinėjimas. Padėklas ar krepšelis, siūlai dėžutėje, adata adatinėje, lankelis, medžiaga su nupieštu vaizdu, vyresniems vaikams galima leisti piešinį ant medžiagos perkelti per kalkę, patiems.
4.8. Deginimas specialiu aparatu, kuris turi deginimo adatėlę. Lentelė su piešiniu, padėklas ar dėžė priemonėm sudėti. Vyresnieji vaikai piešinį gali nupiešti patys. Šį darbą dirba tik 6-7 metų vaikai, šalia turi būti auklėtoja. Darbo vieta šalia elektros rozetės. Šį darbą dirbti tik popietinėje veikloje individualiai.
4.9. Lankstymas. Padėklas, dėžutė su popieriumi lankstymui, peilis popieriaus pjaustymui, dėžutė atliekoms.
5. Vaizduojamosios veiklos pateikimas montesori grupėje
5.1. Piešimo priemonės

. spalvoti pieštukai

. flomasteriai

. spalvotos vaškinės kreidelės

. tušinukai

. pastelė

. akvarelė

. guašas

. tušas

. kreida
5.2. Vaizduojamosios veiklos rūšys ir joms naudojama medžiaga

. Piešimas ant akmenų. Akvarelė, guašas.

. Piešimas per kalkę. Įvairių spalvų kalkė.

. Štampavimas. Įvairūs štampukai (pvz. Grybo, paukščio ir t.t.) Natūralių augalų ir gyvūnų štampavimas.

. Monotipija. Akvarelė, (pirštai, teptukas ir t.t.)

. Grotažas. Žvakė tušas.

. Mišri technika. Vaškinės kreidelės, akvarelė, žvakė-guašas ir t.t.

. Pūtimas. Įvairių spalvų tušas.

. Aplikacija: karpytinė, plėšytinė. Įvairių geometrinių formų, spalvotas popierius, medžiagos, siūlai,gamtinė medžiaga.

. Kompozicija. Vaikai iš įvairios gamtinės medžiagos komponuoja sveikinimus, paveikslėlius ir t.t.

. Karpiniai. Iš spalvoto popieriaus karpo įvairius lietuvių liaudies ornamentus, snaiges, servetėles ir t.t.

. Siuvinėjimas. Pradeda siuvinėti ant popieriaus paprastus dygsniukus, sagų siuvimas, siuvinėjimas medžiagoje..

. Lipdyba. Plastilinas, molis.

. Lankstymas. Įvairus popierius.

. Konstravimas. Įvairios dėžutės,spalvotas popierius, siūlai, gamtinė medžiaga ir t.t.

. Audimas. Spalvotas popierius, siūlai, staklelės.

. Pynimas. Šiaudai, popierius, siūlai, virvės.

Išvados

1. M.Montessori sistema yra plačiai žinoma pasaulyje ir daug duoda vaikui. Ši sistema, kaip ir bet kuri kita, nėra absoliučiai tobula, turi trūkumų. Daugiausiai kritikos M. Monteessori metodas susilaukė dėl to, kad jame nėra vietos laisvam žaidimui ir vaizduotei, kad nepripažįstamos pasakos.
2. Vaikų darželio auklėtojai labai svarbu susipažinti su visa M. Montessori sistema ir apmastyti jos taikymo galimybes. (G.Grigaitė, 1996).
3. Mano nuomone dirbti pagal Montessori metodą reikia įgudimo, daugiau žinių, informacijos. Sunku buvo rasti reikiamos literatūros, jos daugiau anglų kalboje. Todėl kartais žmonėms dėl nežinojimo kyla abejonės. O juk tikrąją nuomonę apie montessorinį ugdymą galima susidaryti tik ilgą laiką stebėjus vaikų ir pedagogo veiklą specialiai paruoštoje aplinkoje.

Naudota literatūra:

1. Gasparkaitė V. (1994) M. Montessori metodo pagrindai, Vilnius
2. Lietuvos M.Montessori asociacija (1996) Montessorinio darbo baruose, Kaunas
3. Jankauskienė M. (1999) Meninė vaikų veikla montessorinėje aplinkoje. Lopšelis – darželis ”Varpelis”, montessorinės grupės auklėtoja – metodininkė, Kaunas
4. Matlašaitienė R. Ugdyti vaikus daile. Straipsnių rinkinys. Kaunas (1999)

Leave a Comment