Kone blogiausia iš tokių nuostatų – priskirti dar menkai pažįstamam žmogui visas ankstesnio draugo(-ės) nuodėmes. Tiek pat yra bloga užsiminti, jog jis/ji privalės kompensuoti ankstesnes nesėkmes, įrodyti, jog ne visi/visos yra savanaudžiai(-ės).
Daugeliui vyrų patiktų stebinti moterį savo finansinėmis galiomis. Deja, ne visi tai išgali. Todėl netiktų į vertinamąjį pasimatymą žvelgti kaip į nemokamus pietus ar vakarienę. Pasiturintis vyras moka skaičiuoti pinigus ir, gal net pats to nesuvokdamas, tikėsis, kad už jo išlaidas turi būti atlyginta. Saikingai uždirbantis nutars, kad jei pirmasis bendras vakaras jam brangiai kainavo, tai kiti vakarai bus dar brangesni. Abu jie pajus – pažintis su aikštinga moterimi nėra jų svajonė.
Pasimatymas, kurio metu reikia nuspręsti, ar tęsti ir gilinti pažintį, reikalauja ir įžvalgumo, ir sumanumo. Ne kiekvienai (-am) patinka įtampa, kurią dar sustiprina galvoje ėmusios zyzti įkyrios mintys: “Nieko gero iš tų pasimatymų nebus. Man visada nesiseka”. Šios mintys gali sugadinti bet kokį susitikimą. Tačiau jos nėra priešo diversija. Atsargumas nemažiau svarbi savybė nei potraukis viskam kas nauja. Todėl reikia įsiklausyti į vidinį balsą ir pasistengti išsklaidyti jo abejones.