Internetas gelbsti nuo vienatvės

Šiandieninė tendencija aiški iki aitrumo – žmogus gali būti vienas, bet jokiu būdu nevienišas. Nes geriausias draugas – internetas – visuomet šalia. Šį kartą nebauginsime priklausomybėmis ar kitais pavojais, kurie internete tyko kaip alkanas, prie aplinkos kailį idealiai prisiderinęs tigras. Rrrrrr.. Murrr murrr.

Šįsyk internetas – ne tigras, o mažas, mielas, pūkuotas persų veislės kačiukas, kurį gera laikyti ant kelių, glostyti, o jei ką – ir su juo pasikalbėti.

Išsikalbėk lygu išsirašyk

Psichologai mums rekomenduoja išsikalbėti. Tik tai dažnai tampa neįmanoma. Esame tokie užimti, kurdami vaistus nuo vienatvės ir visaip lengvindami gyvenimą bei gerindami bendravimo galimybes. Užtat išsirašyti – netgi labai prašom. Tai irgi psichoterapinė priemonė. Laiko patikrinta. Dienoraščiai gyvuoja nuo tų laikų, kai žmogus suprato, jog įmanoma palikti savo egzistenciją liudijančių ženklų supančioje aplinkoje.

Istorinė terapija

Jei ne ant popieriaus, tai ant akmens – angliuku. Net Robinzonas Kruzas, ir tas savo mintis ir dienų skaičiavimus raštu dėstė – kad neužmirštų, kaip ilgai saloje gyvena. Ir kad yra žmogus. Nes jeigu kartais, įsprausta į kampą vienatvės ar gyvenimo aplinkybių nelabai gali atsakyti už savo veiiksmus, popierius už tave atsakys. Jis tau papasakos, kokia tu esi iš tiesų. Bent jau buvai kažkada. Kad turėtum su kuo palyginti.

Viskas, kas yra ar bus perskaityta, buvo kažkada užrašyta. Jei ne aukščiau minėtuoju angliuku, nubrėžusiu Kleopatros antakių liniją, tai išt

tarškinta klaviatūra ir paleista į interneto platybes – tavo nuotaikų gijomis, tiesiai tolyn nuo vienatvės, kai jauti, kad negali tylėti, o netylėti nėra su kuo.Net jeigu esi beveik nevieniša ir labai geidžiama.

Šiuolaikiniai psichomanevrai

Jausmų geismų tramvajus – pypt, ir rieda iš anksto nustatytu maršrutu. Tavo nuotaikos plaikstosi virtualiuose forumuose, pokalbių svetainėse arba interneto asmeninių pranešimų gavikliuose. Tai vyksta nusispjovus (per petį ir dar triskart) į visus žvygaujančius virusus, baisiuosius trojanus, siurbiančius informaciją net iš ten, kur viskas labai labai giliai paslėpta.

Įsidiegi tobuliausią „antivirusinę“, įjungi ugniasienes ir šnipų gaudymo programas – taip apsiginklavusi iki dantų esi pasiruošusi bendrauti atvirauti. Tik pašnekovus arba tiksliau – susirašinėjimo draugus belieka atrasti. Juos gali rinktis įvairaus plauko, kokio tik užsigeidi tą akimirką – pagal vietą, kur praleido vaikystę, pavojingų augintinių skaičių, svajonių darbą, požžiūrį į neperskaitytas knygas, turtingiausią profesinį žodyną.

Ir tu gali būti visai kitokia, nei esi iš tiesų. Su(si)kuriami vaizdiniai aptraukia lengvu rūku (su gaiviais rasos lašeliais) ne tik tavo asmenybę, bet ir tą žmogų, kuriuo bandai pasitikėti, net jeigu nežinai, kaip jis atrodo. Oi oi, ar tikrai jis toks, kokį nutapė meistriška interneto ranka?

Pusiau profesionali psichologinė pagalba

Kai kurios interneto pokalbių bendruomenės susikuria vien dėl to, kad paremtų negandos ištiktus likimo draugus. Depresijos, mitybos sutrikimų ar kokios nors priklausomybės kankinami žmonės internetu gali sus

sirasti pokalbių kambarių, kur juos išklausys ir jiems patars likimo broliai bei seserys.

Asmenybės sutrikimų kamuojami žmonės dažniausiai būna labai uždari, jautrūs ir nelinkę pernelyg dalintis savo išgyvenimais. Nes visuomet gali atsirasti tokių, kurie norės tuo jautrumu pasinaudoti. Tiesiog pažaisti kitų jausmais. Atviros pokalbių svetainės juk taip ir vadinasi – atviros, o tai reiškia – visiems. Tad jeigu ieškai rimtos psichologinės pagalbos, būk budri.

Duoti ir imti : internetinių skalbinių romantika

Nori imti? Pirmiausia duok. Tai gali būti šiltas tavo laiškas, nuskriejęs žmogui, kuris tau rūpi.Tam, kad jam pradėtum rūpėti tu.

Kai depresija nekamuoja, o tiesiog norisi pasikalbėti, pabūti savimi (tikrąja), rašyk laiškus žmonėms, kuriais pasitiki. Kurių ilgiesi. Kuriems tavo laiškas bus graži dienos dovana.Tos kelios ar keliolika eilučių kartais gali pakeisti gyvenimą.

Viskas labai paprasta – internetas – tarsi ištempta per erdves ir laikus skalbinių virvė, ant kurios plaikstosi išdžiaustyti skalbiniai – įvairių žmonių skirtingi laiškai.Vieni – labai spalvingi ir trumpučiai – kaip margos kojinaitės viena paskui kitą, pora prie poros. Nuotaikinga „labas, labas, kur tu, kaip tu?“ karuselė, praskaidrinanti dienas, primenanti, kad esi gyva ir paguodžianti, kad turi kam rašyti..

Kiti laiškai kaip suknelės – proginės ar gėlėtai vasariškos – kiekviena su savo nuotaika. Ilgomis rankovėmis, nuogais pečiais, iki kelių, iki pat batelių noselių – visokios. Tarsi pravėrus spintą gali pamatyti, kokia nuostabiai kerinti, o gal

l griežtai paslaptinga tu buvai tą kartą. Arba paspėlioti, kokia dar būsi.

Yra laiškai it didžiulės paklodės. Taip, tos, dvigulei lovai „du metrai ant dviejų“ – kur išsilieja šampanas ir visos vieno vakaro mintys it patrakusios nušuoliuoja klavišais, virsdamos tavo mėgstamos smėlinės spalvos paklode. Kuri galbūt plaikstosi vėjyje kone gražiau ir gracingiau nei buvo aprašyta. Vienaip ar kitaip ji bus perskaityta. Galbūt vėliau, nei buvo išskalbta ir atiduota vėjo glamonėms. Galbūt nesuprasta. Bet.

Tuo metu, kai kažkas rašė ir tuo metu, kai kažkas skaitė – nei tas, anei kitas nebuvo vienišas..

0 thoughts on “Internetas gelbsti nuo vienatvės”

  1. Internetas ir vienatvė. Įdomi tema. Vis tik aš kažkodėl nebeteikiu internetui didelės reikšmės. Darbo priemonė, būdas susipažinti, būdas pasiekti toli esančius draugus… Bet tik priemonė. Jis šaltas, jis pats savaime nieko negirdi. Aš pati jam suteikiu gyvybę.

    Reply
  2. Patiko straipsnio nuotaika ir laiškų palyginimas su padžiautais drabužiais. Internetas – nuostabi, šiek tiek iliuzinė technologija. Tai erdvė, kurioje plaikstosi šitiek mūsų jausmų, kurioje nepažįstamas žmogus vieną vakarą gali tapti tau artimas – tik tam vakarui arba keleriems metams; gal tai iliuzija, kurią susikuriam mes patys, bet gyventi tampa džiugiau. Kažkada pagalvojau: kaip seniau žmonės burdavosi į etnografines grupes ir užrašinėdami senolių dainas aiškindavosi apie praeitų kartų gyvenimą, taip ateity kas nors tyrinės delfio ar DP komentarus, kuriuose užfiksuotos visos žmonių godos, svajonės, nelaimės, pamąstymai, plepalai, nesąmonės… Ar būna geresnės medžiagos kartos portretui?

    Reply
  3. Su artimu žmogum pavojinga atvirauti, nes gali labai nudegti ir ateity skaudžiai pralaimėti arba susilaukti nemalonumų ir papildomų rūpesčių, o su nepažįstamu ne. Po atviravimo ir draugas iš draugo gali tapti priešu, jei jis buvo tik šiaip pažįstamas, apsimetęs draugu.

    Reply
  4. kartais labai prisirisama ir imama pasitiketi zmonemis anam laido gale.. gali kurti fantastines oro pilis, matyti ateiti, bet galiausiai paaiskeja, kad visa tai ir buvo tik iliuzija – su realiais sparnais, bet visgi ji pati buvo labai netikra.

    buvau silpna, pasidaviau graziems zodziams, patikejau, bet galiausiai – taip ir negavau progos isitikint, kiek viskas buvo tikra.

    viskas tik iliuzija.. gaila.

    Reply
  5. pritariu, Jūrate. Iš dalies tai kaip narkotikų dozė. Kol vartoji, skraidai, kai nebe – nukrenti ant žemės (cheminių narkotikų niekada nevartojau). Bet visgi vartojantys inernetiniai narkomanai tikrai atrodo pagražėję ir pražydę – priešingai nei pajuodę ir sulysę chemijos narkomanai… Nesuprantu, kodėl toks skirtumas.

    Reply
  6. NIEKAIP NESUPRANTU VYRŲ. KIEK JIEMS BEATVYRAUTUM JIE KOŽKOKIE PLAUKIOJANTYS PADEBESEIS. AR TAI GYVENIMO RITMAS AR IŠ VIS VISŲ SMEGENĖLĖS PAVEIKTOS. JIE SUSIPAŽYSTA NORS IR ŽINO IR MATO VIZUALIAI METU SKIRTUMUS , BET PABENDRAVUS PUSMETĮ SKAITO KAD ARBA PER SENAS ARBA PER JAUNAS ESAS. TAI BENDRAUJAMA DAUGIAUSISI DĖL IŠSKAIČIAVIMŲ NES VYRAI DAŽNIAUSIAI YRA FINANSIŠKAI NESTABILŪS. VYRAIS AŠ VISISŠKAI NUSIVILUS KOKIO JIE AMŽIAUS BEBŪTŲ. APIE NORMALIA MEILĘ TAI TIK ILIUZIJOS , JOS NEIMANOMA ŠUO LAIKMEČIU SUTIKTI. MOTERYS BŪKITE BŪDRIOS VYRAI APSIMETĖLIAI KOL JIEMS ŠILTA.

    Reply
  7. “VYRAI DAŽNIAUSIAI YRA FINANSIŠKAI NESTABILŪS” – eiliniai vyrai yra finansiškai nestabilūs ir nepatikimi. Tokia vyrija galėtų ir išnykti: ir moterims, ir tautai palengvėtų be dykaduonių ir bukagalvių. Liktų tik verslo klasė, politinė-ekonominė klasė, genijai ir asocialai. O kam tie vidutiniokai, kam tas ketvirtasis luomas, kai vienas vargas su juo? Eilinė vyrija pateko į spąstus, kaip tie vokiečiai į Maskvos Molotovo-Ribentropo paktą – laimėti neįmanoma. Prichvatizacijos rezultatų neperžiūrėsi ir revoliucijų nekelsi.

    Reply
  8. Internetas tikrai negelbsti nuo vienatves, o dar labiau ja gilina. Atitraukia nuo realaus bendravimo i savo kambareli, i vienuma, i kazkoki iliuziju pasauli. Vienisiai tampa dar vienisesni.

    Reply
  9. Visdėlto manau, kad internetas gerai… Dusauju aš čia dėl tokio vieno parašyti jam, kad taip jaučiuosi nedrįstu, bet radusi progą parašau jam laiškelį… “Ei, labas, kaip sekasi? Kaip gyveni?” ir žinote, sakykit ką norit, bet tuomet jaučiuosi geriau… žinau, kad būtent jis atsakydamas man iš taip toli jaučiasi ne vienas… paskutinė jo žinutė tai patvirtino… ir man pasidarė smagiau… smagiau žinoti, o gal parodyti tam žmogui, jog esu šalia ir neketinu jį pamiršti…

    Reply
  10. Nors kaip sakoma, kad internetas gali isgelbeti nuo vienatves, as su tuo nesutinku. Turiu interneta, bendrauju su zmonem, bet vis tiek jauciuosi vienisa.

    Reply

Leave a Comment