Rusų kompozitorius Piotras Čaikovskis
Piotras Iljičius Čaikovskis gimė 1840 metais gegužės 7 dieną Kamske prie Votkinsko – mažo Uralo miestelio (dabar šis miestelis priklauso Udmurtijai). Ten kompozitoriaus tėvas tarnavo kalnakasybos įmonės direktoriumi. Piotras buvo kalnakasybos inžinieriaus ir jo antros žmonos vaikas. Be Piotro jie susilaukė dar keturių vaikų: Nikolajaus, Aleksandros, dvynių Anatolijaus ir Modesto. Būsimojo kompozitoriaus tėvai buvo muzikalūs, namuose gana dažnai rengdavo mėgėjiškus koncertus. Aplink skambėjo valstiečių dainos. Vėliau Piotras Čaikovskis rašė, jog jis užaugo užkampyje, kur nuo pat ankstyvos vaikystės patyrė neapsakomą ru
usų liaudies muzikos grožį, kas vėliau atsispindėjo jo kūryboje. P.Čaikovskiui buvo lemta gimti nuostabioje šeimoje, meilės ir nuoširdumo atmosferoje. Nors tėvų amžiaus skirtumas buvo žymus, juos siejo gilūs ir tyri jausmai. Jei kuris nors išvykdavo, vienas kitam išsiskyrimo laikotarpiu rašydavo išsamius laiškus – ataskaitas apie savo gyvenimą ir apie savo vaikų gyvenimą. Vaikų tarpusavio santykiai taip pat buvo nuoširdūs. Kupinas susižavėjimo dešimtmetis Piotras kalbėjo apie savo brolių dvynių gimimą: “Aš juos keletą kartų mačiau, man atrodė, kad tai angelai, kurie nusileido į
žemę.“ Vėliau savo laiškuose tėvams Piotras minėdavo savo brolius dvynius: „Pabučiuokit ir išbučiuokit nuo manęs šituos du cherubinus, Tolią ir Mogią, įsivaizduoju, kokie jie angeliukai“. Deja, Čaikovskių šeimą užgriuvo didelė nelaimė: motina, Aleksandra Andrejevna Čaikovskaja, mirė nuo choleros, kai Piotrui bu
Jau ketvirtais gyvenimo metais išryškėjo Piotro muzikiniai gabumai. Jį pradėjo mokyti skambinti fortepijonu. Nepaisant to dešimtmetis Piotras buvo atiduotas į Teisės mokyklą Sankt Peterburge, ruošiant jį juristo karjerai. Čia mokėsi nuo 1850 iki 1859m. Pirmieji kūriniai: valsas fortepijonui, skirtas guvernantei A. Petrovai „Anastazijos valsas“ ir romansas „Mano genijus, mano angelas, mano dr
raugas“. Romansą Piotras parašė būdamas 17-18 metų poeto A.Feto žodžiais. Baigęs mokyklą, Piotras Iljičius pradėjo tarnybą Teisingumo ministerijoje. Tuo pat metu lygiagrečiai su tarnyba jis pradėjo lankyti muzikos klases prie Rusų muzikos draugijos. Po metų šitos klasės buvo reorganizuotos į pirmąją Rusijos konservatoriją, kur ir įstojo mokytis P.I.Čaikovskis. Jo mokytoju buvo garsus pianistas ir kompozitorius Antonas Grigorjevičius Rubinšteinas – Peterburgo konservatorijos įkūrėjas. Pas A.G.Rubinšteiną mokėsi kompozicijos ir instrumentavimo. Teoriją dėstė lenkų kompozitorius Nikolajus Zaremba. Būdamas A.N.Rubinšteino mokiniu, jis galutinai pasirinko savo gyvenimo kelią ir
r tapo profesionaliu muziku. 1865m. Piotras sukuria savo diplominį darbą – kantatą Fridricho Šilerio baladės „Į džiaugsmą“ žodžiais. Baigęs konservatoriją sidabro medaliu, Piotras Iljičius išvyko į Maskvą, pradėjo dėstytojo darbą ką tik atidarytoje antrojoje Rusijos konservatorijoje, kuriai po daugelio metų buvo suteiktas P.I.Čaikovskio vardas. 1865m. Piotras Iljičius sukūrė „Charakteriniai šokiai“ simfoniniam orkestrui. Draugai, kompozitoriui nežinant, nunešė partitūrą Johanui Štrausui, kuris tuo metu tarnavo Rusijoje, Peterburgo priemiestyje Pavlovske pastoviu koncertų dirigentu. J. Štrausas dirigavo koncerto metu, kuris vadinosi rusų kompozitorių kūrybos koncertu. Jame nuskambėjo garsių muzikų kūriniai, o tarpe jų ir P.I.Čaikovskio šokiai (tuo metu Piotras buvo Peterburgo konservatorijos studentas). Po dviejų metų jis šituos šokius pertvarkė ir įterpė į pirmąją operą „Vaivada“.
1866m. P.I. Čaikovskis persikraustė į Maskvą. Jį pakvietė Nikolajus Grigorjevičius Rubinšteinas į ką tik atsidariusią Maskvos konservatoriją , A.G.Rubinšteino brolis. Suteikė jam pastogę. Per labai trumpą
laikotarpį Čaikovskis tapo vienu žymiausių rusų kompozitorių. Po truputį garsas apie jį sklido Europoje.
Būtent šiuo metu Piotras Iljičius sukūrė savo pirmąją simfoniją, kurią pavadino „Žiemos svajos“. Maskvoje Piotras Iljičius pateko į Maskvos inteligentijos ratą. Jis artimai bendravo su Mažojo teatro
aktoriais, susipažino su Levu Tolstojumi. Tolstojų pritrenkė Čaikovskio pirmojo kvarteto antrosios
dalies muzika, kurią išgirdo vakare, surengtame jo garbei. A.N.Ostrovskį ir Čaikovskį siejo ne vien draugystė, bet ir kūryba. Ga
Būdamas konservatorijos profesoriumi, jis daug dėmesio skyrė dėstytojo darbui. Dėstė harmoniją, instrumentavimą ir kompoziciją. Savo pedagoginę patirtį apibendrino vadovėlyje “Praktiškas harmonijos mokymosi vadovas“. Jis turėjo keletą šimtų mokinių. Likimas lėmė, kad pas jį mokėsi ir Sergejus Ivanovičius Tanejevas, kuriam Čaikovskis paskyrė simfoninę fantaziją „Frančeska da Rimini“. Maskvos periodo kūrybai būdingi beveik visi žanrai: jis kūrė operas, simfonijas, kvartetus, pjeses įvairiems instrumentams, muziką fortepijonui, romansus ir t.t. Neretai rašė pagal užsakymus įvairiems renginiams. Vienas šio kūrybinio laikotarpio bruožų – įvairių tautų muzikinis folkloras. Kūriniuose, skirtuose karo įvykiams Balkanuose, jis naudoja serbų motyvus („Slavų maršas“). Ukrainiečių dainų motyvai panaudoti pirmame koncerte fortepijonui su orkestru. Balete „Gulbių ežeras“ kompozitorius įterpė ištisą įvairių tautų šokių siuitą. Maskvoje buvo sukurtos pirmos sėkmės susilaukusios kompozicijos, taip pat uvertiūra „Romeo ir Džiuljeta“, operos „Vaivada“, „Undinė“, istorinė buitinė opera „Opričnikas“, komiška opera „Kalvis Vakula“(vėliau pervardinta „Kurpaitės“), baletas „Gulbių ežeras“(premjera 1877m. buvo nesėkminga), 3 simfonijos, muzika „Snieguolei“. 1871m. Piotras išsikrausto iš Rubinšteino namų. Ir toliau jis dirba Maskvos konservatorijoje. 1874m. jis sukuria pirmą koncertą fortepijonui (b-mol), ketina paskirti Nikolajui Rubinšteinui ir tuoj pat pagroja kūrinį savo draugui Nikolajui. Bet pritarimo nesulaukė, tik pasiūlymą pertvarkyti kūrinį (išvadino kompoziciją, trivialia, vulgaria.). Čaikovskis nepakeitė nė vi
P.I.Čaikovskio gyvenimas nutrūko netikėtai. 1893 metais lapkričio 6 dieną mirė Piotras Iljičius Čaikovskis, būdamas 53 metų amžiaus (yra prielaida, kad jis pats apsikrėtė, siekdamas užbaigti gyvenimą). Palaidotas P.I.Čaikovskis Peterburge.
