rokas ir rokenrolas

Rokas (angl. Rock) – bendras muzikos krypčių, atsiradusių XX a. penkto dešimtmečio gale JAV, pradedant rokenrolu, pavadinimas. Roko kaip muzikos krypties ribos labai plačios, juo nusakomi tokie vienas nuo kito nutolę muzikos stiliai kaip šokių muzika rokenrolas, bliuzas ar sunkiojo metalo muzika (roko ritmo pavyzdys).
Kartais rokas lyginamas su pop muzika kaip jos priešingybė, tačiau aiškios skiriamosios ribos tarp jų nėra ir daugybės muzikinių grupių stilius balansuoja tarp šių dviejų krypčių.
Istorija
Terminas Rocking pirmą kartą panaudotas gospel dainininkų Amerikos pietuose ir reiškiantis reeliginį džiūgavimą. Ankstyvasis rokas turėjo bliuzo, bugi-vugi, džiazo, R&B (rhythm and blues) muzikos elementų, buvo įtakotas liaudies muzikos ir kantri stiliaus. Ieškant senesnių roko šaknų reikia paminėti Five Points rajoną XIX a. vidurio Niujorke. Tai buvo vieta, kurioje pirmiausia maišėsi ritmingi Afrikos šokiai, pritariant Europietiškoms emigrantų melodijoms, daugiausiai Airiškai Jig muzikai.
Penktajame dešimtmetyje žodis rocking naudotas su dviguba reikšme, pagrindinė reikšmė buvo „šokis“, tačiau su paslėpta „sekso“ reikšme. Tokios prasmės pavyzdys gali būti Roy Brown „Good Rocking Tonight“. 1951 m. Klyvlendo (Ohajas) diiskžokėjas ALan Freed pirmasis pradėjo leisti tokio tipo muziką savo baltųjų auditorijai; jam priskiriama ir „rock and roll“ termino sukūrimas.
Pagal kitą versiją pirmasis rokenrolo kūrinys buvo Bill Haley „Rock around the clock“ (1954 m.). Iš pradžių rokas laikytas, „pikta“, „niūria“ ir „s

satanistine“ muzika. XX a. septintajame dešimtmetyje rokas išpopuliarėjo kartu su tokiomis skandalingomis ir provokuojančius tekstus kūrusiomis grupėmis kaip Rolling Stones ir The Who.
Roko muzika Lietuvoje
Roko muzikos atsiradimas Lietuvoje siejamas su ‘stiliagų’ kultūros išpopuliarėjimu. Septintajame dešimtmetyje, kaip ir visame pasaulyje, pasireiškė vadinamosios Britų Invazijos grupių kaip Beatles, Rolling Stones įtakota grupių kūrimosi banga. Vadinamojo „big beato“ grupės, dažnai grojančios savo gamybos gitaromis, dažniausiai pasirodydavo šokiuose. Norint groti oficialiuse renginiuose, reikėdavo praeiti komisijos atranką. 1972-aisiais buvo išleistas pirmasis oficialus lietuviškas roko įrašas – grupės „Gintarėliai“ plokštelė. Roko muzikos motyvų galima aptikti septinto-aštunto dešimtmečio estradinėje muzikoje; estrados muzikantai siekė populiarumo tarp to meto jaunimo. Lietuvoje šaltojo karo metu roko muzika buvo valdžios netoleruojama, apibrėžta kaip nekokybiška vakarietiška muzika. Roko įrašai buvo sunkiai gaunami, tačiau laabai klausomi. Roko muzika buvo neabejotina stiliagų, hipių ir pankų kultūros dalis. Žymesni Lietuvos roko muzikos kolektyvai:
• Hiperbolė
• Foje
• Antis
• Bix
• Turboreanimacija
• Rebelheart

Rokenrolas (angl. rock and roll arba rock ‘n’ roll) – muzikos kryptis, atsiradusi XX a. šeštajame dešimtmetyje Šiaurės Amerikoje ir greitai išplitusi po visą pasaulį. Iki pat 1990 tai greičiausiai buvo populiariausias Vakarų pasaulio muzikos stilius. Iš jo veliau vystėsi naujos muzikos kryptys, kurių visuma šiuo metu vadinama tiesiog roku.
Manoma, jog šiuos muzikos pradmenis sukūrė gerą ritmo jausmą turintys Amerikos ju

uodaodžiai.
Šiam stiliui būdingas nesikeičiantis ritmas, paprastai atliekamas bosine gitara ir mušamaisiais. Antruoju instrumentu paprastai būdavo elektrinė gitara. Dauguma grupių turėjo ir vokalistą.
Rokenrolas (rock and roll) apjungia daugybę amerikietiškos muzikos rūšių – kantri muziką, liaudies muziką(folklorą), bažnytinę muziką, darbo dainas, taip pat bliuzą ir džiazą. Rokenrolas vystėsi ankstyvajame penktajame dešimtmetyje iš muzikos rūšies, vadinamos rhythm and blues (akcentuoto, šokiams skirto ritmo bliuzų atmainos), ir buvo atliekamas juodaodžių dainininkų ir muzikantų. Iš pradžių ši muzikos rūšis (rokenrolas) buvo populiari tik tarp afro-amerikiečių.
Penktajame dešimtmetyje
Penktojo dešimtmečio pradžioje gerokai padidėjo rhythm and blues muzikos populiarumas. Ji tapo labai populiarus tarp jaunų baltaodžių. Jie rhythm and blues muzikos klausydavosi per radijo stotis, kurios ją transliuodavo vėlai naktį. Kadangi ši muzika labai skyrėsi nuo tos, kurios klausėsi jų tėvai, dalis paauglių pradėjo pirkti rhythm and blues įrašus taip priešindamiesi įprastai tvarkai.
Naujoji muzika buvo jaudinanti, turėjo labai energingą ritmą ir taktą, o kai kurios dainos buvo apie seksą.
Kai kurie suaugę buvo griežtai nusistatę prieš rhythm and blues muziką, jie nemanė, kad jaunimas turėtų klausytis šios muzikos.
Alan‘as Freed‘as vedė radio laidą Klivlende (Ohajas) penktojo dešimtmečio pradžioje. Jis pirmasis pavartojo frazę “rock and roll”(rokenrolas) apibūdinti rhythm and blues muziką. Alan‘as Freed‘as buvo vienas pirmųjų, pradėjusių leisti rokenrolą savo radijo laidoje, jis ta
aip pat suorganizavo pirmąjį rokenrolo koncertą Klivlende (1952metais).
Dainos, atliekamos tokių juodaodžių atlikėjų kaip Fats Domino ir Little Richard, greitai tapo populiarios tarp jaunimo. Šie dainininkai įrašinėjo savo įrašus Naujajame Orleane, Luizianos valstijoje.
Daugelis ekspertų mano, kad tikrasis rokenrolas atsirado Memfyje, Tenesi valstijoje, kur gyveno baltaodis įrašų prodiuseris Sam Phillips, prodiusavęs vietinių juodaodžių atliekamus kūrinius. Vieną dieną į jo studiją atvyko jaunas aštuoniolikos metų sunkvežimio vairuotojas, norėjęs įrašyti dainą savo mamai. Jaunuolis buvo vardu Elvis Presley. Pirmąjį Elvio Presley įrašą Phillips išleido 1954 metais. Dauguma ekspertų laikosi tos nuomonės, kad tai ir buvo pirmoji rokenrolo daina. Šios dainos pavadinimas- “That’s All Right.”
Ekspertai nurodo ir kitą dainą, svarbią rokenrolo istorijoje. Bill Haley ir jo Comets 1954 metais įrašė dainą “Rock Around the Clock”. Iš pradžių ši daina nebuvo populiari. Tačiau vėliau ši daina buvo panaudota filme apie maištaujančius paauglius, pavadintame “The Blackboard Jungle”. Filmas sukėlė daugybę diskusijų. Taip pat ir išpopuliarino šią dainą. “Rock Around the Clock” tapo paauglių priešinimosi daina.
Penkiasdešimtaisiais iškilo ir daugybė kitų rokenrolo dainininkų, tarp jų Buddy Holly, Jerry Lee Lewis ir Chuck Berry. Kiekvienas atlikėjas kūrė savitą rokenrolą. Chuck Berry’o muzika buvo mišinys, padarytas iš kantri ir rhythm and blues muzikos. 1955-aisiais, jo daina “Maybellene” buvo viena populiariausių visoje šalyje.
Šeštajame dešimtmetyje
Šeštajame dešimtmetyje ju
uodaodžių muzikantų atliekama muzika tapo pripažįstama kaip svarbi Amerikos muzikos pramonės dalis. Tai atsitiko, nes Detroito (Mičiganas) kompanija „Motown Records“ išleido keletą Amerikoje ypač išpopuliarėjusių kūrinių. „Motown Records“ įkūrėjas buvo Berry Gordy. Jis buvo pirmasis pateikęs juodaodžių kuriamą muziką taip, kad ji būtų patraukli visiems- tiek juodaodžiams, tiek baltaodžiams. Viena iš sėkmingiausių Motown’s kompanijos grupių buvo „The Supremes“, kurios lyderė buvo Diana Ross. Vienas iš jos hitų- “Come See About Me”.
Skirtingos rokenrolo muzikos rūšys vystėsi pietų Kalifornijoje. Penki jauni vaikinai iš Los Andželo įkūrė grupę „Beach Boys“. Brian Wilson rašė, atliko ir prodiusavo grupės įrašus. „The Beach Boys“ dainos buvo sudėtingos muzikos ir paprastų žodžių derinys. Žodžiai buvo apie vietos paauglių kultūrą, pavyzdžiai grupė dainavo apie plaukiojimą banglentėmis per vandenyno bangas. Viena iš grupės populiariausių dainų vadinasi “Surfin’ USA.”
Šeštajame dešimtmetyje rokenrolas pradėjo keistis. Žodžiai dainose tapo tokie pat svarbūs kaip ir muzika. Bob Dylan pradėjo rašyti žodžius, dėl kurių poetiškumo buvo vertinamas daugybės jaunų žmonių. Dylan‘o kūrybai įtaką darė folkloro dainininkai ir dainų rašytojai, pavyzdžiai Woody Guthrie. Dylan’o kūryba buvo apie svarbias visuomenines problemas, jis rašė apie karą ir rasinį neteisingumą.
Amerikoje kai kurios jo dainos buvo naudojamos antikariniuose protestuose ir kovai už žmonių teises. Vėliau Dylan rašė labiau asmeniškas dainas. Viena iš jo populiariausių dainų buvo “Mister Tambourine Man.”
1964 metais nauja rokenrolo grupė iš Anglijos užkariavo Ameriką. Sakoma, kad Beatles muzika supurtė Ameriką tarsi žemės drebėjimas. The Beatles pakeitė rokenrolą amžiams.

The Beatles

Ketvertas muzikantų ir dainininkų, gan nekaltai pradėjusių savo karjerą Liverpulyje, išpopuliarėjo šeštajame dešimtmetyje. Jie buvo pačiame roko revoliucijos centre. Jų ideologija atsispindėjo 2 albumuose: “Sgt. Popper’s Lonely Heart Band”(“Seržanto Poperio vienišų širdžių orkestras”) ir “The White Album” (“Baltasis albumas”). Bitlai iš tiesų eksploatavo visus jaunimo maišto aspektus: politinį, religinį, erotinį ir šėtoniškąjį. Jie save laiko geresniais už Jėzų Kristų ir yra įsitikinę, jog iš pagrindų pakeitė vakarų muziką ir moralę.
1962 m. spalio 17 d. Debiutas Mančesterio televizijoje „Granada TV“ laidoje „Peoples and Places“ parodė iš anksto įrašytus „The Beatles“, dainuojančius „Love Me Do“. (Pasak kitų šaltinių tai įvyko tais pačiais metais lapkričio 7 d.) 1963 m. spalio 13 d. „The Beatles“ dalyvavo tiesioginėje TV laidoje „Sunday Night At Lonndon Palladium“, kurią stebėjo 15 milijonų žiūrovų. Dar pora tūkstančių gerbėjų laukė savo numylėtinių prie „Palladium“ rūmų. Isteriška publikos reakcija patvirtina bitlomanijos pradžią. 1964 m. vasario 9 d. „The Beatles“ pirmą kartą grojo per Amerikos televiziją laidoje „Edo Sullivano šou“. Šį pasirodymą stebėjo 73 milijonai televizijos žiūrovų, o laidos metu nusikaltimų šalyje beveik nebuvo. 1964 m. kovo 2 – balandžio 24 d. filmuojamas pirmasis „The Beatles“ filmas „A Hard Day‘s Night“. 1964 m. liepos 6 d. filmo „Sunkios dienos vakaras“ („A Hard Day‘s Night“, rež. R.Lesteris) premjera. Šiame filme, kaip ir vėlesniuose, „The Beatles“ vaidino pačius save. Filmo režisierius daug nesuko sau (ir žiūrovams) galvos dėl siužeto. Svarbiausia buvo „patiekti“ į kino ekraną kuo daugiau naujų „The Beatles“ dainų. Iš esmės filme rodoma viena grupės gyvenimo diena: bėgimas nuo įsiaudrinusių gerbėjų, interviu žurnalistams, pasirodymas per TV. Šią karštligišką, rutina beapaugančią dienotvarkę, suvelia Polo Makartnio . senelis, dalyvavęs „The Beatles“ gastrolėse. Šis pagyvenęs džentelmenas visaip „kadrina“ solidžias damas, pralošinėja didelius pinigus kazino, nuolat pasprunka nežinia kur ir krečia kitokias eibes. Kulminacija: senelis trenkia Ringo Starui per galvą. Įsižeidęs „Bitlų“ būgnininkas palieka TV studiją prieš pat koncertą. Ringo be tikslo slampinėja gatvėmis, patekdamas į įvairias bėdas, kol jį galiausiai suima policija. Filme gausu tipiškų angliškų sąmojų, kuriuos ypač dosniai žarsto D.Lenonas. Dar vienas pirmojo „The Beatles“ filmo bruožas – daug dainų, vėliau įrašytų į grupės auksinių standartų aruodus. Tai ir titulinė kompozicija, ir vienos radijo stoties šaukiniu tarnavęs rokenrolas „Can‘t Buy My Love“ , ir meilės baladė „And I Love Her“, kitos dainos. Jau per pirmąjį mėnesį į kino teatrus buvo išsiųstas rekordinis tais laikais kopijų skaičius – 15 tūkstančių. 1965 m. liepos 29 d. pasirodė antrasis „Beatles“ filmas „Gelbėk“ („Help“) – trenkta kriminalinė komedija, kurią režisavo R.Lesteris. Čia dainų yra mažiau, o pagrindinis vaidmuo patikėtas R.Starui. . Paslaptingoje Rytų šventykloje dingsta žiedas, naudojamas žmonių aukojimui. Šis dideliu raudonu akmeniu papuoštas juvelyrinis dirbinys atsiranda ant Ringo piršto. Sektantų sekliai aptinka žiedą, tačiau niekaip negali jo numauti. Tuomet naująjį žiedo nešiotoją nusprendžia paaukoti . Filmas absurdiškais pokštais primena Monty Python‘o programas. Didžiausiu hitu tapo titulinė daina, populiarus buvo ir albumas su filmo muzika. 1966 m. gruodžio 25 d. filmo „The Family Way“ premjera. Muziką filmui sukūrė Polas Makartnis.

“Beatles” sėkmė 7-ajį dešimtmetį buvo įspūdingiausia kūrybinė banga popkultūros istorijoje. Jūs ten buvote? Jei ne, tai niekuomet to nesuprasite. Stebuklą būtina patirti tiesiogiai, o “Beatles” iš tiesų buvo stebuklas. Merginos klykė; 1964 metų vasario 24 dienos “Newsweek” viršelio antraštė atrodė taip: „eeeeeeeeeeeeeeee. EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE..EEEEEEEEEEEEEEEEEE!” Londono “Times” muzikos kritikas gyrė „Beatles” “pandiatonines dermes” ir “plačius akordų perėjimus”. Abu teiginiai labai tinkami; “Beatles” iš tiesų sprogdino sąmones ir nervų sistemas, .ir kasos aparatus. Jų pirmojo turo JAV metu du verslininkai nupirko pagalvių užvalkalus, ant kurių Kanzaso miesto viešbutyje apsistoję miegojo publikos numylėtasis ketvertukas, ir, sukarpę juos į 160 000 mažyčių gabaliukų, pardavė po dolerį. Tačiau merginos klykė ne išgirdusios tam tikrus akordus ar jų kaitą (kuriuos “Beatles”, nepažįstantys natų, atrado instinktyviai), bet tokias vietas kaip “Yeah, yeah, yeah” dainoje „Ji myli tave”, kurią atliko Polas Makartnis ir Džordžas Harisonas. Tai buvo jausmas kažko nauja, visiškai nepatirto ir gaivaus, ką teigė “Beatles” muzika ir asmenybės. Ankstyvosios dainos “Noriu paimti tave už rankos”, “Please Please Me” buvo ir seksualios, ir nekaltos, kaip ir šie du “please”: pirmasis – mandagus prašymas, antrasis – vibruojantis sekso nuojauta. Vienas britų rašytojas apibūdino grupę kaip “žemą ir ištvirkusią geriausia šių žodžių prasme”. Tai tobulas rokenrolo patrauklumo apibūdinimas. Tačiau “Beatles” garsiausiais 7-ojo dešimtmečio popdaininkais tapo dėl beveik visų pop-žanro elementų sintezės. Ir Džonas Lenonas, ir Ringo Staras garbino savo gimtąjį Liverpulį kaip kultūrų mišinio miestą, suteikusį prieglobstį ir airiams, ir juodaodžiams, ir kinams, ir jūreiviams, atvykstantiems iš Amerikos su bliuzo plokštelėmis. Klubuose ir užeigose skambėjo kantri stiliaus ir vesternų muzika, britų miuzikholo dainos ir kaimo liaudies melodijos. Klasikinės muzikos kompozitorius ir kritikas Vilfridas Melersas kartą pasakė, kad “Beatles”, kaip ir kiti genijai, – pavyzdžiui, Bachas, Mocartas ir Bethovenas, – “pasistengė” gimti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.

Elvis Presley

Elvis Aronas Preslis (Elvis Aron Presley, 1935 m. sausio 8 d. – 1977 m. rugpjūčio 16 d.) – amerikiečių daininkas ir aktorius.
Savo karjerą Elvis Preslis pradėjo 1956 metais, pasirašęs sutarį su įrašų kompanija Rca records, leido vieną po kito sėkmingus hitus tokius kaip „Blue Suede Shoes“, „Shake Rattle and Roll“, „Tutti Fruti“, „Money Honey“.
Vis dėlto po sėkmingos karjeros sekė nesėkmės, Elvis Preslis dažniai buvo pastebimas apsvaigęs nuo kvaišalų. Jo dukra Liza Mary pasakojo, kad tėvas nesibodėdavo vartoti kvaišalus net prie jos. Galiausiai 1977 m. savo prabangiame bute Los Andžele Elvis buvo rastas perdozavęs narkotinių medžiagų.
Taip užsibaigė rokenrolo pradininko ir neeilinės asmenybės gyvenimas. Po mirties sklandė daug gandų, neva Elvis gyvas ir tik pasislėpė nuo įkyrių žurnalistų ir gerbėjų. Mat ir palaikai buvo pernelyg greit palaidoti ir žvaigždės vadybininkas kažkada jau buvo sutvarkęs panašų reikalą. Tačiau visa tai ir liko tik gandai ir spėlionės.

Leave a Comment