zmogaus griauciai

Griaučiai, skeletas – kūno struktūrinis pagrindas, atliekantis atraminę ir apsauginę funkcijas ir kartu su raumenimis sudarantis ertmes, kuriose išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai. Pavyzdžiui, galvos smegenis saugo kaukolė, nugaros smegenis – stuburas, plaučius ir širdį – krūtinės ląsta ir pan. Organizmas gali judėti todėl, kad kaulai sudaryti kaip ilgi ir trumpi svertai, sujungti paslankiomis jungtimis – sąnariais ir juos judinančiais raumenimis, kuriuos valdo nervų sistema. Judėjimas yra viena svarbiausių gyvo organizmo prisitaikymo prie aplinkos reakcijų ir vienas pagrindinių bruožų, skiriančių gyvūnus nuo augalų.
Svarbiausia griaučių paskirtis – sutvirtinti kūną. Prie jų priaugę raumenys. Naujagimis turi daugiau kaip 300 kaulų, bet paskui kai kurie kaulai suauga, suaugęs žmogus – apie 220. Skiriami:
• Ilgieji kaulai: jie panašūs į tvirtą vamzdį, jų abu galai turi glotnius sąnarinius paviršius. Priklauso rankų ir kojų kaulai.
• Trumpieji kaulai: jų vidurys yra iš korėto kaulo, o paviršių dengia plonas labai tvirto kaulo sluoksnis. Priklauso rankų ir kojų pirštų kaulai.
• Plokštieji kaulai: juos sudaro tvirtas išorinis kaulas su plonu akyto kaulo sluoksniu viduje. Priklauso kaukolė, kuri saugo nuo pažeidimų smegenis, duubenkaulis ir kt.
• Netaisyklingieji kaulai: jie gana minkšti, nes turi daug korėtos medžiagos; juos dengia plonas tvirto kaulo sluoksnis.

Žmogaus griaučiai
1. Kaktikaulis
2. Momenkaulis
3. Smilkinkaulis
4. Pakauškaulis
5. Skruostakaulis
6. Viršutinis žandikaulis
7. Apatinis žandikaulis
8. Kaklo slanksteliai
9. Nosikaulis
10. Krūtinkaulis
11. Žastikaulis
12. Alkūnkaulis
13. Stipinkaulis
14. Juosmens slanksteliai
15. Dubenkaulis
16. Kryžkaulis
17. Gūžduobė

br />18. Šlaunikaulis
19. Girnelė
20. Blauzdikaulis
21. Šeivikaulis
22. Didysis šlaunikaulio gūbrys
23. Šlaunikaulio krumplys arba gumburas
24.
25. Raktikaulis
26.
27.
28. Šonkauliai
29. Mentė

Kaktikaulis (lot. os frontale) – neporinis galvos griaučių smegeninės dalies kaulas. Tai netaisyklingos formos kaulas, kuris priekinėje dalyje yra lygus, o užpakalinėje dalyje – reljefinis. Kaktikaulyje skiriamas žvynas (squama), dvi akiduobinės ir nosinė dalys.
Momenkaulis (lot. os parietale) – porinis galvos griaučių smegeninės dalies kaulas. Tai plokščias ir išgaubtas kaukolės skliauto kaulas, kurio išorinis paviršius yra lygus, o vidinis turi smegenų pusrutulio reljefo įspaudus ir dėl to atrodo gruoblėtas. Kiekvienas momenkaulis yra panašus į išgaubtą keturkampę plokštę. Susisikia su kaktikauliu, smilkinkauliu, pakauškauliu ir pleištakauliu. Visi kraštai yra dantyti, išskyrus smilkininį. Smilkinins kraštas yra žvyno formos.
Naujagimio ties abiejų momenkaulių kampais yra nesukaulėjusios plėvės, kurios vadinamos momenėliais (lot. fonticuli).
Smilkinkaulis (lot. os temporale) – porinis gaalvos griaučių smegeninės dalies kaulas. Tai plokščias kaukolės pamato kaulas, kuris yar gana sudėtingas, nes jame yra daugelio kraujagyslių ir nervų kanalai, klausos ir pusiausvyros receptoriai. Sudarytas iš keturių dalių:
• uolinės dalies,
• būginės dalies,
• žvyninės dalies,
• speninės dalies.
Smilkinkaulio apatinėje dalyje yra sąnarinė duobė, į kurią įsistato apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos krumplys.
Pakauškaulis (lot. os occipitale) – neporinis galvos griaučių smegeninės dalies kaulas. Tai netaisyklingos formos kaulas, kurį sudaro žvynas, šoninės dalys ir du sąnariniai krumpliai. Žvynas yra pusapvalios išgaubtos plokštelės formos su dantytais kr

raštais.
Pakauškaulis jungiasi su pirmuoju kaklo slanksteliu (atlantu). Be to, pakauškaulyje yra didžioji anga (foramen magnum), kuri sujungia smegeninės dėžę su stuburo kanalu.
Skruostikaulis (lot. os zygomaticum) – kaukolės veidinės dalies porinis kaulas. Kiekvieną skruostikaulį sudaro kūnas ir trys ataugos, kurios jungia skruostikaulį su gretimais kaulais.

Viršutinis žandikaulis (lot. maxilla) – kaukolės veidinės dalies orinis kaulas. Tai beveik keturkampis plokščias kaulas, kurį sudaro tuščiaviduris kūnas ir keturios ataugos – kaktinė, skruostinė, dantinė ir gomurinė. Tuščiaviduris kūnas vadinamas viršutinio žandikaulio ančiu (lot. sinus maxillaris), kuris susisiekia su nosies ertme. Viršutiniame žandikaulyje įsitvirtina viršutiniai dantys.
Apatinis žandikaulis (mandibula) – kaukolės veidinės dalies stambusis, porinis, neorinis kaulas. Jį sudaro kūnas ir dvi šakos. Kiekvienos šakos viršuje yra vainikinė ir sąnarinė ataugos. Sąnarinę atugą sudaro apatinio žandikaulio galva bei kaklas. Kūno viršutiniame krašte yra šešiolika dantinių duobelių, kur įsitvirtina apatiniai dantys.
Stuburas – žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų atraminė ašis, sudaryta iš 33 (kartais 34) slankstelių. Stuburas apsaugo nugaros smegenis ir palaiko galvą. Su stuburu jungiasi krūtinės ląsta ir dubens kaulai. Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni kaklo slanksteliai. Krūtininę dalį sudaro 12 krūtinės slankstelių, prie kurių yra prisijungę šonkauliai. Juosmens dalį sudaro 5 juosmens slanksteliai, išsidėstę žemyn iki stuburo apačios. Tai didžiausi paslankūs stuburo kaulai. Apatinę stuburo dalį sudaro 5 kryžmens slanksteliai, kurie yra suaugę į vientisą kietą kaulą, kad bū

ūtų stipresni. Žemiau jų tūno 3, 4 arba 5 maži slanksteliai. Tai uodegikaulis. Kai kurių kitų gyvūnų čia būna uodega.
Nosikaulis (lot. os nasale) – kaukolės veidinės dalies plokščias porinis kaulas. Nosikaulis yra trapecijos formos. Abu nosikauliai sudaro nosies nugarėlę. Susisiekia su kaktikauliu, akytkauliu, pleištakauliu ir viršutiniu žandikauliu.

Krūtinkaulis (lot. sternum) – plokščias krūtinės ląstos kaulas. Su krūtinkauliu tiesiogiai yra sujungti 1-7 šonkauliai, o 8-10 šonkauliai susijungia netiesiogiai, o suauga su juo tik per vienas kito kremzlę. Kartu su šonkauliais dalyvauja kvėpavime. Krūtinkaulį sudaro:
• krūtinkaulio rankena (manubrium sterni);
• krūtinkaulio kūnas (corpus sterni);
• krūtinkaulio kardinė atauga (processus xiphoides).
Žastikaulis (lot. humerus) – tai ilgasis rankų priekinių galūnių (gyvūnai) kaulas.
1. Žastikaulio dalys:
2. Žastikaulio galva (caput humeri) – tai proksimalinis žastikaulio galas;
3. Anatominis kaklas (collum anatomicum) – sekli žiedinė vaga, kuri skiria žastikaulio galvą nuo kūno;
4. Didysis gumburėlis (tuberculum majus) – yra į šoną nuo žastikaulio galvos;
5. Mažasis gumburėlis (tuberculum minus) – yra į šoną nuo žastikaulio galvos;
6. Tarpgumburinė vaga (sulcus intertubercularis) – yra tarp gumburėlių ir gumburėlių skiauterių;
7. Didžiojo ir mažojo gumburėlių skiauterės (crista tuberculi majoris ir crista tuberculi minoris) – tęsiasi žemyn nuo didžiojo ir mažojo gumburėlių;
8. Žastikaulio kūnas (corpus humeri);
9. Tuberositas deltoidea;
10. Vainikinė duobė (fossa coronoidea) – yra priekyje, virš skridinio;
11. Stipininė duobė (fossa radialis);
12. Galvutė (capitulum humeri) – išorinė krumplio pusė;
13. Skridinys (trochlea humeri) – tai vidinė krumplio pusė;
14. Sulcus n. ulnaris;
15. Vidinis an

ntkrumplis (epicondylus medialis), vidinis antkrumplis yra didesnis;
16. Išorinis antkrumplis (epicondylus lateralis).

Alkūnkaulis (lot. ulna) – viršutinių galūnių kaulas. Kartu su stipinkauliu sudaro dilbio kaulus. Tai ilgasis kaulas, kurio kūnas yra trisienės prizmės formos. Viršutiniame jo gale yra gana masyvi atauga – alkūnė (oleacrum), kuri, įeidama į žastikaulio alkūninę įdubą, neleidžia rankai per daug išsitiesti per alkūnės sąnarį
Alkūnkaulio dalys:
1. olecranon – alkūnė,
2. incisura trochlearis – skridininė įlanka,
3. processus coronoideus – vainikinė atauga,
4. tuberositas ulnae,
5. corpus ulnae,
6. margo interosseus,
7. circumferentia articularis,
8. processus styloideus ulnae – ylinė atauga,
9. incisura ulnaris radii.
Stipinkaulis (lot. radius) – viršutinių galūnių kaulas, priskiriamas ilgųjų kaulų grupei. Į alkūnkaulio vidinę pusę yra atkreiptas stipinkaulio kūno aštrusis kraštas. Proksimalinis (artimesnis) galas baigiasi stipinkaulio galva, kuri yra taisyklingos ritinio formos. Galvos gale yra sąnarinė duobutė. Distalinis, arba tolimasis, galas yra labai praplatėjęs ir stambus. Jo apačioje yra ovalo formos riešo sąnarinis paviršius, o vidiniame krašte – alkūninė įlanka.
Stipinkaulio dalys:
1. incisura radialis ulnae,
2. circumferentia articularis – apsukinis paviršius,
3. caput radii – stipinkaulio galva,
4. collum radii,
5. tuberositas radii,
6. corpus radii – stipinkaulio kūnas,
7. margo interosseus – tarpkaulinis kraštas,
8. facies anterior,
9. facies lateralis,
10. processus styloideus radii – ylinė atauga,
11. facies articularis carpi – riešo sąnarinis paviršius.
Dubenkaulis (lot. os coxae) – apatinių galūnių plokščiasis kaulas, susidaręs iš suaugusių klubakaulio (os iliu), sėdynkaulio (os ischii) ir gaktikaulio (os pubis). Kiekvienas iš šių kaulų turi stambų kūną, ties kurių sąauga susidaro gili įduba, vadinama gūžduobe (acetabulum). Į gūžduobę įsistato šlaunikaulio galva: čia yra klubo sąnarys. Abiejų pusių dubenkauliai priekyje susijungia kremzle, o užpakalinėje pusėje tarp jų įsiterpia trikampės formos kryžkaulis.

Gūžduobė (lot. acetabulum) – dubenkaulio (os coxae) gili įduba, kuri susidaro suaugus klubakaulio (os ilium), sėdynkaulio (os ischii) ir gaktikaulio (os pubis) kūnams. Gūžduobė yra atkreipta į šoninę pusę. Jos vidiniai pakraščiai yra lygūs ir vadinami delčiniu paviršiumi (facies lunata), o viduryje yra į apačią pasukta nelygi gūžduobės įlanka (os acetabuli).
Šlaunikaulis (femur) – žmogaus apatinių galūnių kaulas. Tai vienintelis šlaunies kaulas. Viršutinis galas, arba galva, įsitvirtina į gūžduobę; apatinis galas baigiasi gumburais, kurie yra kelio sąnario dalys. Prie jo priglunda girnelė (patella) – tvirta kaulinė plokštelė, raiščiu sujungta su blauzdikauliu (tibia).

Girnelė (lot. patella) – tvirta kaulinė plokštelė, raiščiu sujungta su blauzdikauliu (tibia). Yra trikampio pavidalo, smailusis kampas pakrypęs žemyn. Užpakalyje yra du laukeliai šlaunikaulio krumpliams.
Blauzdikaulis (lot. tibia) – apatinių galūnių kaulas. Tai pats stipriausias žmogaus kaulas. Jo kūnas yra žemyn smailėjančios trisienės prizmės pavidalo, kurios aštrusis kraštas atkreiptas į priekį. Blauzdikaulio masyvesnis galas susijungia su šlaunikauliu, o plonesnis, apatinis – su šokikauliu; iš šoninės pusės yra daug plonesnis šeivikaulis, kuris vienu galu sujungtas su blauzdikauliu, o kitu – su šokikauliu.
Blauzdikaulio dalys:
1. caput tibiae – blauzdikaulio galva,
2. tuberositas tibiae,
3. corpus – blauzdikaulio kūnas,
4. facies articularis inferior,
5. facies articularis malleoli medialis,
6. malleolus medialis – vidinė kulkšnis,
7. margo interosseus,
8. margo medialis,
9. tuberculum intercondylare medialis – vidurinis sąnarinis krumplys,
10. tuberculum intercondylare lateralis – šoninis sąnarinis krumplys,
11. eminentia intercondylaris – tarpkrumplinė pakyla,
12. area intercondylaris posterior,
13. facies articularis superior – sąnarinis šeivikaulio paviršius,
14. condylus lateralis,
15. facies posterior,
16. incisura fibularis – šeivikaulio įlanka,
17. facies articularis inferior
Šlaunikaulis (femur) – žmogaus apatinių galūnių kaulas. Tai vienintelis šlaunies kaulas. Viršutinis galas, arba galva, įsitvirtina į gūžduobę; apatinis galas baigiasi gumburais, kurie yra kelio sąnario dalys. Prie jo priglunda girnelė (patella) – tvirta kaulinė plokštelė, raiščiu sujungta su blauzdikauliu (tibia).

Raktikaulis (lot. clavicula). Ilgas, S raidės formos kaulas, esantis tuoj po oda priekinėje viršutinėje krūtinės ląstos dalyje. Vienu galu jis jungiasi su krūtinkauliu, kitu – su mente, o apatiniu kraštu susiliečia ir su pirmuoju šonkauliu.
Šonkauliai (lot. costae) – krūtinės ląstos kaulai. Yra 12 porų (arba 24 kaulai). Šonkauliai su krūtinės slanksteliais sudaro sąnarius. Raumenų pakeliami, jie padidina krūtinės tūrį ir padeda įkvėpti, ir priešingai, – kiti raumenys šonkaulius nuleidžia ir padeda iškvėpti. Šonkaulis (costa) susideda iš dviejų dalių – kaulinio šonkaulio (os costale) ir trumpesnės priekinės dalies – šonkaulio kremzlės (cartilago costalis).
Šonkauliai laipsniškai nuo I iki VIII ilgėja ir nuo IX iki XII trumpėja. I-VII šonkaulių poros susijungia su krūtinkauliu. Šonkauliai skirstomi:
I-VII poros – tikrieji šonkauliai (costae verae), jie kremzle susijungia su krūtinkauliu. Pirmoji šonkaulių pora apsupa krūtinės ląstos viršutinę atvarą ir skiria kaklo šaknį nuo krūtinės ląstos. Iš čia į ranką keliauja svarbios kraujagyslės ir nervai;
VIII-X poros – netikrieji šonkauliai (costae spuriae), jie krūtinkaulio nesiekia, o suauga su juo tik per vienas kito kremzlę;
XI-XII poros – laisvieji šonkauliai (costae fluctuantes), jų priekiniai galai pasibaigia pilvo sienoje. Jie beveik nepadeda kvėpuoti.

Mentė (lot. scapula) – viršutinių galūnių pečių lanko porinis plokščias kaulas, esantis užpakalinėje pečių lanko pusėje. Šoniniame mentės kampe yra plati sąnarinė duobė, kuri mentę sujungia su žastikauliu. Pati mentė yra plonos, išgaubtos, trikampės plokštelės formos. Jos nugarinėje pusėje išklilęs dyglys, o viršuje – snapinė atauga.

Leave a Comment