2pasaulinio karo dalyviai

Karo dalyviai
Apibendrintai galima teigti, kad kare kovojo du valstybių blokai: “Ašis” ir Sąjungininkai. Ašį iš pradžių sudarė Vokietijos ir Italijos sąjunga, prie kurios vėliau prisijungė Japonija ir kai kurios Rytų Europos šalys, pvz., Rumunija ir Bulgarija. Dalis Vokietijos nukariautų valstybių siuntė savo karius į karą Vokietijos pusėje, ypač į Rytų frontą. Tarp Sąjungininkų iš pradžių buvo Jungtinė Karalystė, įskaitant jos imperijai priklausančias šalis, Prancūzija ir Lenkija, vėliau prisidėjo SSRS, JAV ir Kinija.

Ašies valstybės
Vokietija, Austrija, Vengrija, Italija, Japonija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Kroatija, Suomija irr Tailandas.

Karo priežastys
jos susijusios su Vokietijos ir Japonijos ekspansionizmu. Vokietija siekė nauja ekspansija atstatyti savo galią ir statusą, prarastą Pirmajame pasauliniame kare, sukuriant didžiąją valstybę.

Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotąsias pajėgas ir darė Vokietijos agresiją praktiškai neįmanomą. Atėjus į valdžią Adolfui Hitleriui Vokietija pradėjo ignoruoti Versalio sutarties reikalavimus – grąžino privalomąją karinę tarnybą ir sparčiai pradėjo gaminti karinę techniką. 1936 m. vokiečių pajėgos užėmė Reino demilitarizuotą zoną. Reichui atsigaunant ir imant pažeidinėti Versalio sutarties nuostatas, Vaakarų valstybės tai ignoravo, tikėdamosi, kad Vokietija neplės savo agresijos, nors, Vokietijai tebesant silpnai, jos nesunkiai galėjo priversti ją grįžti prie Versalio taikos sutarties nuostatų. 1938 m. Vokietija netrukdoma prisijungė Austriją ir dalį Čekoslovakijos.

Didelės reikšmės karo pradžiai turėjo tai, kad Vokietijai pa

avyko susitarti su SSRS dėl įtakos sferų pasidalinimo Rytų Europoje. Ribentropo – Molotovo pakto slaptieji protokolai buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi Vokietiją užpulti Lenkiją, o SSRS tai padaryti po 17 d.

Pagrindinės II Pasaulinio Karo priežastys buvo nacionalizmo ir militarizmo išaugimas bei tam tikri egzistavę teritoriniai nesutarimai. Vokietijoje ir Italija atsirado fašistiniai judėjimai. Jie atsirado dėl 3 dešimtmetyje pasaulyje vyravusio ekonominio nestabilumo. Vokietijoje fašistai galutinai įsigalėjo valdžioje. Jų lyderis ir vadovas buvo Adolfas Hitleris. Vokietijai ir Sovietų Sąjungai pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Vokietijai atsirišo rankos užpulti Lenkiją.

Karo pasekmės
Po šio karo prasidėjęs Šaltasis karas tęsėsi beveik 50 metų.

Karo priežastys
1. Versalio taikos nutarimai.
2. Fašizmo ideologija
3. Vakarų Europos nuolaidžiavimo politika.
4. Komunizmo baimė.

1. Ši nutartimi, kuri po pirmo pasaulinio karo sprendė taikos klausimus pasaulyje, Vokietija buvo ekonomiškai, politiškai ir morališkai sužlugdyta, ir tokiai valstybei nebeliko nieko kiito, kaip tik žlugti, arba iššaukė atėjimą i valdžią baisios ideologijos pripažinėjus. Nebeturėdami kuom pasitikėti, nuskurdę Vokiečiai palaikė valdžion atėjusius Nacistus, o tie turėjo tik vieną planą galvoje – atsirevanšuoti Europoje.

2. Hitleris įkalė vokiečiams į galvą, kad tik jie – Arijai – yra pilnavertė nacija, ir tik jiems lemta valdyti pasaulį.

3. Reichui atsigaunant, ir imant šiurkščiai pažeidinėti Versalio punktus jai (Ginkluotis, verbuoti karius ir t.t.), vakarų valstybės viską matė, bet aiškiai tai ignoravo. Tai ypač matosi „Keistajame Kare“, kai Vokiečiams užėmus Lenkiją, Anglija ir Prancūzija paskelbė Re

eichui karą, bet nesiėmė nei menkiausių karinių veiksmų prieš jį.

4. Vakarai tikėjosi kad galybę įgavęs Hitleris pirmiausia puls kitą grėsme – SSRS, kovose abiem nusilpus, jie bus mažiau pavojingi, ir bus galima imtis atitinkamų priemonių prieš juos. Deja Hitleris pasirašo Molotovo – Ribentropo paktą, ir sudaro nepuolimo sutartį su SSRS 10-čiai metų (Kurią pats sulaužo užpuldamas Rusiją).

Leave a Comment