Muzikos istorija

Muzikos istorija

Lietuvių liaudies muzika

Liaudies muzika atspindi senovės žmonių gyvenimą, darbus, pomėgius ir tautos būdą.Folkloras yra liaudies kūryba. Liaudies dainos, šokiai ir instrumentinė muzika, sudaro muzikinį folklorą. Mūsų protėvių pragyvenimo šaltinis buvo žemė, pagal tikėjimą senovės lietuviai buvo pagonys: dievino gamtą, tikėjo žmonių virtimu medžiais, akmenimis, gyviais, garbino ugnį, ąžuolą, šaltį. Dainomis išsakoma, sunkus žemdirbio darbas, skaudi našlaičių dalia, švelnūs mergelės ir bernelio jausmai. Dėl to lietuvių liaudies dainos švelnios, vyriškos ir liūdnos. Labai daug palyginimų, su gamta, medžiais ir taip tooliau. Daug mažybinių žodžių, dainų melodijos, tercijos, kvintos-kvinta intervalų apimties.Ritmas sudėtingas, dažnai be dažnai besikeičiantis tarsi gyvas pasakojimas, daug fermatų.

Lietuvos sritys

Lietuvos etnografinės sritys pagal tarmes. Lietuva dalijama į dvi sritis. Aukštaitija ir Žemaitija.

Aukštaitijoje dainavo linksmas, energingas, mažorines dainas, 2-3 balsais. Sutartinė ypatinga Aukštaičių daina, atliekama kanonu.

Liaudies dainų žandarų rūšys

1. Darbo dainos.
2. Kalendorinės apeiginės dainos.
3. Sutartinės.
4. Raudos
5. Vestuvių apeigos, papročiai ir dainos.
6. Karinės, istorinės, tremtinių, partizanų dainos.
7. Vaikų dainos ir žaidimai.

Darbo dainos

1. Lauko darbai
2. Darbai namuose
3. Rugiapjūtė, sunkiausias ir pats svarbiausias darbas senovėje.
4. Daug papročių, apeigų lydėjo šį darbą dainos.
5. Vienos skambėjo išeinant įlaukus, kiitos kai saulė viduryje dienos, o svarbiausiai , kai šį darbą baigdavo.
6. Seniausia rugiapjūtės daina ,,Rūta žalioji’’. Melodiją sudaro 4 garsai.
7. Šienapjūtė-tai šieno pjovimas. Gyvulių maistas žiemas, klotis jų grindims. Šio darbo dainose, sutinkamas priedainis ,,Valio’’ Aukštaitijoj, Žemaitijoj. Priedainis linksmų daugibalių. Linksmai sutinkami žodžiai: bernelis, gr

rėblelis, bitelė, žolynėlei, mergelė.

Arimo dainos-rudens ir pavasario darbas. Monotoniškas- labai neįdomus arti ar traukti.

Naktigonių dainos-jaunimas naktį gaudydavo arklius. Juo pririšdavo ir patys prie laužo dainas dainuodavo.

Piemenų ganymo dainos- piemenys būdavo nuo 7-14 metų vaikai. Mažesni ganydavo prie namų. Vaikai vasarą gyvendavo gerai.

Lietuvių liaudies šokiai

Gilioje senovėje, šokių judesiai buvo susilieję su kalbėjimu ir dainavimu. Tai buvo savotiška manija, noras palenkti gamtos jėgas į savo pusę. Bėgant amžiams šokių judesiai tobulėjo. Šokiai vis dažniau būdavo pradedami reikšti žmogaus emocijas, o jausmus, skirtingos tautos reiškia skirtingai. Šokyje atsispindi atskirų tautų charakteriai, temperamentai, būdas. Vienų tautų šokiai gyvi ir judrūs, kitų tautų santūrūs ir švelnūs, trečių linksmi ir nerūpestingi. Lietuvių šokiuose atsispindi ramus, nuosaikus tautos būdas. Ryškesni lietuviški šokiai- sadutė, kubilas, gaidys.

Sadutė- veestuvinis šokis, kurį buvo šokama per mergvakarius. Tai yra lėtas šokis.

Gaidys- šokis- žaidimas. Susikibę rankomis, jie landžioje.

Kubilas-šis šokis susiję su sėja, apeigomis. Sėja ratu vaikščiodami, tikėdami, kad bus geresnis derlius.

Lietuvių liaudies muzika šiandien

Dainos, šokiai, instrumentinė muzika, buvo kuriama ir perduodama. Tai skambanti mūsų tautos istorija ir išmintis. Ją jau 3 saugojo mūsų proseneliai. Keičiasi žmonių gyvenimas. Kitas žymus lietuvių liaudies dainų rinkinys buvo išleistas Vokietijoje Ch.Barčo ,,Dainų balsai’’. Didžiausią liaudies dainų rinkinį išleido A.Juška. Dainomis domėjosi ir jas ri

inko poetas V.Kudirka. Vėliau jo darbą tęsė J.Basanavičius ir kiti.

Muzikos žanrai

Bėgant amžiams susiklostė daug muzikos rūšių. Jos vadinamos muzikos žanrais. Žanrų yra gana daug, nes jie išryškina ir apibūdina vis kitą muzikos savybę. Žanrai nurodo muzikos nuotaiką (lyriniai, dramatiniai ir kiti.) ,kita jos paskirtis(bažnytinės, pasaulietinės, britinės, liaudiškos,) 3 kūrinio atlikimo ypatybės (vokalinės, instrumentinės, seninės ir kita.) Muzikos žandarai kaip ir išraiškos priemonės, padeda suprasti svarbiausias kūrinio ypatybes ir jo vietą gausioje muzikos literatūroje. Vokalinės muzikos žanrai. Žmogaus balsas yra pirmas ir turbūt pats patogiausias muzikos instrumentas. Todėl ir pirmieji muzikos kuriniai- tai muzika balsui. Žmonių balsai yra labai skirtingi. Vieni aukšti, kiti žemi.

Pagal skambėjimo aukštumą ir spalvingumą, balsai skirstomi į vaikų, vyrų ir moterų balsus. Vaikų balsai vadinami Diskantu. Vyrų balsai- tenorai, baritonai ir bosai. Moterų balsai- sopranai ir altai. Muzika, skirta atlikti balsui ar keliems balsams, vadinamas vokaliniu. Jų balsai būna įvairūs, todėl išskiriama keletas vokalinių muzikos žanrų. Tai daina, romansas, elegija, lopšinė ir kita.

Dainos

Kamerinė daina

Reiškia- kambario daina. Ji skirta- mažai patalpai, nedideliam klausytojų ar atlikėjų būriui ( nuo 1 iki 20 ). Kameriniai dainai budingas lyrinis turinys: gamtą, žmogaus jausmus ir pergyvenimus.

Francas Šubertas 1797-1928 Austrų kompozitorius. Sukūrė daug dainų, o gražiausiai- Serenada. Jis nuo mažens buvo muzikalus. Anksti pradėjo kurti muziką. Tėvas no

orėjo, kad Francas būtų mokytojas ir jis juo buvo, bet vėliau.

Francas Šubertas tapo kompozitorium. Jis gyveno 31 metus. Sukūrė apie 1000 kūrinių, iš jų 600 dainų. Kita žymi jo giesmė ,, Ada Marija’’.

Romansas

Taip pat lyrinė, jausminga meilės daina, paplitusi 19 amžiuje. Daug jų sukūrė Rusų kompozitoriai. Populiari čigonų tauta. Jie atlieka pritardami gitara.

Chorinė daina

Dainavimas chore be instrumento, vadinamas kapela ( a cappella. )

Himnas

Kaip maršas, suburia minią žmonių ir himnas, tarsi masinė daina. Išreiškia bendrus, kolektyvinius jausmus ir mintis. Masines dainas atlieka būriai žmonių, todėl šių dainų melodija, ritmas ir harmonija. Nesudėtingi, ryškūs ir lengvai įsimenami.

Himnas- šlovinanti giesmė, atsiradus senovės Graikijoje. Buvo giedama Dievams atsistojus. Daba skamba: karinės, valstybinės, revoliucinės ir herojinės. Vėliava, herbas ir himnas-valstybės simboliai, kuriuos turi visos pasaulio valstybės.

Lietuvos himnas- tautiška giesmė, sukurta 1898. pirmą kartą išspausdintas laikraštyje ,, Varpas’’, kurį leido V.Kudirka. 1918 m. vasario 16d. J.Basanavičius paskelbė Vilniuje valstybės atkūrimą.

Instrumentinė muzika

Tai muzika pavieniams muzikos instrumentams. Muzikos instrumentams, ansambliams ir orkestrams. Orkestrinė muzika. Orkestrai būna:
1. Liaudies instrumentų.
2. Styginių instrumentų.
3. Pučiamųjų instrumentų.
4. Simfoniniai orkestrai dideli.

Kamerinė instrumentinė muzika artimiausia kameriniai dainai. Savo turiniu ir nuotaika. Jas skiria tik atlikėjų sudėtis: duetai- pvz.: fortepijoninis duetas, trio, kvartetas- pvz.: styginių kvartetas. Kvintetai- pučiamųjų. Kadangi instrumentinė muzika neturi teksto,to dėl ji suprantama sunkiau.

Styginių kvartetą sudaro 4: 2 smuikai, autas ir violončelė. Šiame ansamblyje sv

varbūs visi instrumentai- vienodai reikšmingi muzikinio pokalbio dalyviai.

Apie 80 kvartetų yra sukūręs Austras Jozefas Haidnas 1732-1809 ,,Vieversėlio kvartetas’’ 1dalis.

Mikailas Konstantinas Čiurlionis Lietuvis 1875-1911. lietuvių kompozitorius ir dailininkas. Kvartetas ,, C-moll’’.

Šis kūrinys yra pirmas lietuviškas kvartetas, trijų dalių, melodijos artimos liaudies dainoms.

Instrumentinės muzikos formos

Didelės apimties kūriniai vadinami: fantazijomis, paveikslais, poemomis. Būna 1 dalies ir suitomis, ciklais, simfonijomis-sudėtingi,1,2,3,4 dalių kūriniai.

Instrumentiniai šokiai

Šokiai visada lydėjo muziką ir ilgus amžius jie buvo neatskiriami. Tačiau kompozitoriai ėmė kurti muziką klausymuisi. Taip gimė instrumentiniai šokiai. Tai instrumentinės pjesės išskiria ryškiu šokio ritmu. Dauguma šokių kilę iš liaudies.

Senieji šokiai

Populiarūs 16,17,18 amžiuje.

1. Kurantė (Prancūzų)

2. Alemanda (Vokiečių)

3. Sarabanda ( Ispanų)

4. Žiga ( Anglų)

Šie keturi šokiai sudaro senovinę šokių siuitą (siuita-eilė skirtingų šokių, skirtu atlikti klavyru (senoviniai klavišiniai instrumentai: Klavesinas (akordeonas, pianinas), klavikordas, čiabalas.)

1. Bolero (ispanų)
2. Burė (prancūzų)
3. Čakona (ispanų)
4. Čardašas (vengrų)
5. Ekosezas (škotų)
6. Farandola (prancūzų)
7. Galopas (vengrų)
8. Gavotas (prancūzų)
9. Habanera(kubos, ispanų)
10. Krakioviekas (lenkų)
11. Kontradansas (anglų)
12. Mazurka (lenkų)
13. Menuetas (prancūzų)
14. Pasakalija (ispanų)
15. Pavana (ispanų)
16. Polka (čekų)
17. Faranfela (italų)
18. Lendrelės (vokiečių)
19. Valsas (vokiečių)
20. Lilijana(italų

Pjesių ciklas

Keletas smulkių pjesių sujungema į vieną muzikos kūrinį, vadinama ciklu ar siuita. Tas pjeses jungia bendra tema, kūrinys. Taip pat pjesės keičiasi kontrastais: greita-lėta, linksma-liūdna.

Piotras (Petras) Čaikovskis 1840-1893 Rusų kompozitorius. Sukūręs 3 baletus ,,Gulbių ežeras ’’ ,, Miegančioji gražuolė’’ ,, Spragtukas ’’ ir daug kūrinių fortepijonu. Tarp jų pjesių ciklas ,,Metų laikai’’. Metų laikai iš 12 pjesių:

1. Sausis-prie židinio
2. Vasaris-užgavinės
3. Kovas-vyturėlio daina
4. Balandis-pakalnutė
5. Gegužė-baltosios naktys
6. Birželis-barkarolė
7. Liepa-pjovėjo daina
8. Rugpjūtis-rugiapjūtė
9. Rugsėjis-medžioklė
10. Spalis-rudens daina
11. Lapkritis-trikinkė
12. Gruodis-piršlybos

Būna ir dainų ciklai. Siuita- panaši į ciklą, tik jos pjesės ryškesnės

Modestas Musorgskis 1839-1881 Rusų kompozitorius.Sukūrė fortepijonu siuitą ,, Parodos paveikslėlis ’’:
0. Įžanga ,, Pasivaikščiojimas’’(oranžuota orkestrų)
1. Nykštukas
2. Sena pilis
3. Tuileris sodas
4. Vežimas
5. Neišsiperėjusių paukščiukų baletas
6. Du žydai
7. Limožo turgus (greitas tempas)
8. Katakombas (Romos požeminės kapinės)
9. Trobelė ant vištos kojelės
10. Karžygių vartai Kijeve

Šį kūrinį orandžavo, pritaikė, perdirbo orkestrui prancūzų kompozitorius Morisas Ravelis
0. Ramaus įėjimo melodija.
1. Kreivakojis susikūprinęs žaisliukas ant eglutės.
2. Senos pilies muzika.
3. Pešasi sode vaikai

Simfoninis orkestras

Tai spalvingas ir didelės išraiškos turintis muzikos instrumentas. Muzikantų kolektyvas nuo 40 iki 100 ir daugiau instrumentų vadovaujantis dirigentų. Pagal instrumentų skaičių orkestrai mažieji, vidutiniai ir didieji.

Muzikos instrumentų grupės:
1. Styginiai- svarbiausias vaidmuo orkestre. 1,2 smuikai(iki 20.)
2. Altai (styginių grupė)-tai žemesnis ir didesnis už smuiką (iki 10)
3. Violončelės- iki 10.
4. Kontrabosai- apie 10.
5. Mediniai pučiamieji- dėl to, kad turi medinius liežuvėlius. Išskyrus fleitą.

1. Fleita- ją gamino iš medžio, po to iš metalo.
2. Pikolo fleita (mažoji fleita.)
3. Obojus(juodo grafito ir su metalėliais)- mažas liežuvėlis.
4. Klarnetas.
5. Fagotas (žemiausias iš šeimos.)
6. Ragas (Anglų)

Variniai:
1. Trimitas
2. Trombonas
3. Vartoma
4. Tūba

Mušamieji, ritminiai:

1.Timpanai

2.Būgnai

3.Būgnelis

4.Lėkštės

5.Trikampis

6.Tamtamas

7.Gongas

Toniniai:turintys skirtingą garso aukštį.

1.Varpai

2.Varpeliai

3.Vibrafonas

4.Silfonas

5.Čelesta

6.Marimba

7.Fortepijonas

Muzikos kūrinio kulminacija, kai groja visas orkestras,vadinasi-tutti. Kad orkestras grotų darniai, jam vadovauja dirigentas. Jis turi knygą- partitūrą. Dirigento lazdelė- batuta. Kiek vienas orkestras turi savo partiją.

Sergėjus Krokrofjovas 1891-1953 Rusų kompozitorius. Sukūrė muzikinę pasaką vaikams ,, Petriukas ir vilkas “.

Veikėjų instrumentai:
1. Petriukas- smuikas
2. Paukščiukas- fleita
3. Antis- obojus
4. Katė- klarnetas
5. Senelis- fagotas
6. Vilkas-3 valtornos
7. Medžiotojas- orkestras, trimitas ir timpanai.

Vokalinė instrumentinė muzika

Vokalinė muzika,atliekama žmogaus balsu. Muzikos kūriniai ( vokaliniai ir instrumentiniai) yra didesnės apimties negu daina ar pjesė. Šiai muzikai būdingas sudėtingesnis turinys ir gilesnė muzikinė mintis. Tai kantata ir oratorija.

Kantata- sudaro ją kelios dalys, atliekamos choro, solistų ir orkestrų. Ji atsirado 17 amžiuje ( iš italų ,, cantare” – dainuoti.) Jas kūrė A.Skarlatis, G.Hendelis, J.S.Psahas. Kantata yra pasaulietinė ir religinė tema.

Oratorija- tai išplėtotas, didesnis negu kantata koncertinis kūrinys chorui, solistams ir orkestrui ( koncertinis- niekas niekur nevaikšto, oratorija- visi vaikšto.) Oratorija atsirado kartu su opera ~1600m. Italijoje. Pirmosios oratorijos religinės, pagal šventą raštą ( iš žodžio ,,oratorijo”- maldų menė, lotynų ar italų kalboje.) Kompozitoriai: A.Skarlatis, G.Hendelis, J.Haidnas, E.Balsys. Lietuvių kompozitoriai gyvenę XX amžiaus viduryje, sukūrė oratoriją karo ir taikos tema ,,Neliesk mėlyno gaublio” skirta pagal V.Palčinskaitės žodžius. Ją atlieka berniukų choras Ąžuoliukas, 3 solistai, mažylis: mokytojas- tėvas- mama ir mušamieji.

Oratorijos prologas

Atlieka solistas mokytojas. Jo žodžiai: ,,neleiskit bombonešiui erdvę išvysti “

1 dalis ,, Ruduo “-mokytojo žodžiai apie gamtą: ,,kur jūs esate vaikai “ ,,vaikai muzikos pamokoje “ ,,apsiaustas- žuvo per karą vaiko monologas “. Kartu skamba liaudies daina ,,oi teka, bėga vakarinė žvaigždelė “, kurią atlieka mama, tėtis kaip lopšinę savo sūnui. Tai dzūkiška- liūdna daina.

2 dalis ,,žiema “. Tėčio daina ,,lopšinė “.

3 dalis ,,pavasaris “-mokytojo žodžiai apie gamtą. Klausimas: kur jūs esate vaikai? Gegutė aprauda žuvusius vaikus miške ir choras atsiliepia skundu. Žvali žygio daina.

4 dalis ,,vasara”. Mažylis vyksta prie jūros.

Sodauto

Sutartinės daugiabalsės dainos buvo šiaurės Aukštaitijoje ir Žemaitijoje, dar akmens amžiuje. Jų žodžiai daug kartojasi trumpi pvz.: ta ta to. Ratilio, sodauto, uoselio, dobilo, šilto, čiupo. Jų melodijos sudarytos iš 2-5 garsų. Sudėtingas ritmas- sinkopė. Jas dainuoja 2,3,4 dainininkai arba grupėmis: jeigu du- dvejinė, trys-trejinė, keturinė , įstodamos kanonu. Tarp balsų girdisi: sekundos intervalai, todėl jos skamba aštriai, kaprizingai.

Raudos

Tai seniausios ir išnykusios dainos, susiję su mirusiųjų laidojimu, pagonišku tikėjimu. Kitos raudos, kai nuotaika vestuvių metu atsisveikina su savo namais.

Vestuvinės apeigos ir dainos

Tai šeimos šventė, kuri nuo senovės turėjo daug papročių. Pagrindinė veikėja: nuotaka. Piršlys, svočia, jaunikis, pamergė, pabroliai ir kiti svečiai.

Senovėje vestuvės prasidėdavo piršlybomis:

1 DALIS

1. Piršlybos.
2. Žvalgytuvės.
3. Sužieduotuvės ir sutartuvės dėl kraičio. Po to įvyksta sužieduotuvės.
4. Užsakai, užsakai vestuvių datą.
5. Kvieslio kvietimas į vestuves.
6. Mergvakaris, kur nuotaka atsisveikina su savo gimtine.
7. Bernvakaris, kada atšvenčia jaunystės dienas.

2 DALIS
8. Vestuvės.
9. Nuotakos rengimas.
10. Jaunikio pulko sutikimas- jis su savo pabroliais.
11. Nuotakos ieškojimas- kai pulką įleidžia ir jie ieško.
12. Nuotakos kraičio išvežimas.
13. Nuotakos išleidimas į jungtuves.
14. Atsisveikinimas su namais, tėvais- nuotakos raudojimas ir rypavimas.

3 DALIS
15. Sutiktuvės jaunųjų iš bažnyčios.
16. Pirmojo ryto iškilmės.
17. Rūtų vainiko keitimas į nuometą.
18. Marčios dovanos.
19. Piršlio teismas ir kūrimas.
20. Svočios pyrago laukimas.
21. Vestuvių pabaiga.

Vestuvinės dainos

1. Atvažiavo piršlys
2. Dainuok sesule
3. Mergvakario daina
4. Sveiki, gyvi sveteliai
5. Sėskis, sesule
6. Jaunosios išvažiavimas
7. Jaunosios atsisveikinimas
8. Ugdė močiutė
9. O seniai, seniai

Karinės, istorinės ir tremtinių dainos

13 amžiuje liaudies dainiai-vaidilos bylodavo apie kunigaikščių žygdarbius
– kovas su kryžiuočiais. Švedais, totoriais, tai istoriniai mūšiai, kuriuose dalyvavo lietuvių vyrai. Tai dainos- baladės: ,,Visi bajorai į Rygą joja’’ ,, Atgal grįžo tik vienas žirgelis’’ ,, O lekia, lekia gulbės ’’.

Michailo Konstantino Čiurlionio harmonizuotos dainos ( harmonizuota- pritaikė keturių balsų chorui.)

Instrumentai

Pučiamieji- skudučiai, birbynė, lamzdelis, Labanoro dūda, molynukai, ragas, tošelė, ožragis.

Mušamieji- kelmas, skrabalai, tabalai, dzingulis.

Šie instrumentai autentiški- vietinės kilmės. Atvežtiniai- atvažiavę iš kitur: smuikas, pianinas, akardionas, armonika, bandonija.

Kartojimas

Muzika senojoje Lietuvoje

Be liaudies muzikai atsirado ir specialiai kuriami kūriniai, kuriuos atlikdavo klajojantys Dainiai- Vaidilos. Žinios apie juos atsklido iš 13-jo amžiaus. Jie pritardami kanklėmis bylojo, šlovino Dievus, didvyrius ar kunigaikščius.
1387 m.– įvesta krikščionybė Lietuvoje. Statomos bažnyčios įvedus krikščionybę, prie jų kuriamos mokyklos. Kunigaikščiai rūmuose kūrė orkestrus. 16 amžiuje jau buvo žinoma Žemaitijoje apie 73 katalikiškas mokyklas.
1579 m.– Vilniuje prie Šventojo Jono bažnyčios įkurta jėzuito kolegija, tai metais pavadinta akademija, vėliau universitetu.
1547 m.– Martynas Mažvydas išleido pirmąją lietuvišką knygą ‚, katekizmas – kurioje buvo giesmės su natomis.
Garsi buvo giminė „ Radvilai “. Radvilų giminėje žymiausias – Motiejus Radvila. Jis grojo instrumentais ir sukūrė daug polonezų ( polonezas- šokis).

Mykolas Kleopas Oginskis – lietuvių ir Lenkijos politikas. Sukūrė garsų polonezą „ Atsisveikinimas su tėvyne “.

Vincas kudirka (1858 – 1899) – įžymus lietuvių nacionalinio išsilavinimo judėjimo liberalinės srovės ideologas, bei vadovas, vienas iš žymiausių XIX –aus paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų, bei kritinio realizmo atstovų, produktingas kitų tautų rašytojų kūrinių vertėjas į lietuvių kalbą. Kilęs iš pasiturinčių Paežerių kaimo (dabar Vilkaviškio rajone) valstiečių. Kudirka mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, Varšuvos universitete studijavo filologiją, vėliau mediciną. Baigęs mokslus,1890 metai grįžo į Lietuvą ir vertėsi gydytojo praktika (Šiauliuose, Naumiestyje). Čia jis rašė grožinius kūrinius. Mirė džiova Naumiestyje (vėliau pavadintas Kudirkos Naumiesčiu).
Vincas kudirka – ryški, imponuojanti asmenybė. Varpe ( 1889matais nr.6) pirmą kartą buvo išspausdinta Vinco kudirkos (1851–1927) „Tautiška giesmė“.

Jonas Basanavičius (1883-1886 metais išleistas pirmasis laikrašti „Aušra“ .)Buvo pradžioje leidžiama Rytų Prūsijoje ir slaptai gabenamas į Lietuvą bei nelegaliai čia platinamas.

Vidūnas –Vilius Storostas (1868-1953) rašytojas, filosofas, chorų puoselėtojas ir chorinių dainų kūrėjas. Gimė netoli Šilutės- Jonaičių kaime, tačiau ilgiausiai darbavosi Tilžėje- Vidinis, dvasinis žmogus ir visos tautos tobulėjimas, bekraštė meilė savo tėvynei.

1895 m.- Vidūnas įkūrė Tilžės lietuvių giedotųjų draugiją ir net 40-šimt metų jai vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus ir vadovavo mišriam vyrų chorui. Išleido du dainų rinkinius „Lietuvos aidas“ (1904m.) ir „Lietuvos varpeliai“ (1909m.)

Juozas Naujalis (1869-1934)- vargonininkas, kompozitorius, chorų dirigentas, mokyklos įsteigėjas ir vadovas. Gimė Raudondvaryje, valstiečių šeimoje 14-os vaikų. Muzikos mokėsi pas tos vietovės vargonininką. Grafas Tiškevičius pastebėjo jo gabumus ir savo lėšomis, išsiuntė Juozą (15m.) į Varšuvą vargonuoti.
Baigęs (per 5 metus) vargonų klasę, toliau mokėsi kompozicijos. Po metų turėjo grįžti į Lietuvą. Po to įsidarbino Kauno katedros vargonininku.

Kūrė bažnytinius, religinius kūrinius. 10-šim iš jų yra giesmės. Įkūrė dainos draugiją Kaune, kuri vienijo chorus. Įsteigė Kaune knygyną, kuriame prekiavo natomis, muzika.
1919 m.- įsteigė privačią mokyklą vargonininkams 1923 m. ji tapo valstybine. Buvo išvykęs į JAV. Aktyviai ruošė pirmąją dainų šventę Lietuvoje ir buvo jos vyriausias dirigentas. Mirė 1934m. koncerto metu nualpo, mirė ligoninėje. Palaidotas Kaune.
Kūryba- šimtas įvairių kurinių, daugiausia chorams. Apie Lietuvą „Lietuva, tėvyne mūsų“ ir „Lietuva brangi“, žodžiai Maironio.

Mikas Petrauskas (1873-1937)- kompozitorius, vargonininkas. Gimęs Švenčionių apskrityje, vargonininko šeimoje. 15 metų Mikas išmokęs iš tėvo groti, pats vargonininkavo. Lankė Rokiškio vargonininkų mokyklą. 4 metus studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavimą.
1906 m.- apmainytas caro įstatymas. Mikas privalėjo slapstytis. Išvyko į Šveicariją ir JAV.
1920 m.- grįžo į Lietuvą. Gyvendamas Amerikoje kūrė muziką: organizavo chorą ir kūrė jam dainas, statė operetes ir kūrė jas.
1923 m.- Lietuvoje trenkus griaustiniui, pablogėjo Vidūno sveikata, ir gavęs saulės smūgį mirė. Palaidotas Kaune.

Kūryba

Vidūnas yra lietuviškos operos kūrėjas.
1906 m.- pastatyta pirma lietuviška opera „Birutė“. Ji pastatyta Vilniuje, pagal Gabrielio Lansbergio libretą. Apie 14 –aus lietuvių kovas su kryžiuočiais.
1918 m.- pastatyta antra opera „Eglė žalčių karalienė“. Ji pastatyta Amerikoje, skirta broliui Kiprui.
Vidūnas sukūrė dar 20 -imt operečių.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis(1875-1911) –labai garsus lietuvių kompozitorius ir dailininkas. Gimęs Varėnoje, užaugęs Druskininkuose. Tėvas vargonininkas, mama – liaudies dainų dainininkė. Vyriausias šeimoje, be jo dar buvo 9 vaikai. Jo tėvas buvo pirmasis vargonininkas. Būdamas gabus, jis lankė Oginskio mokyklą Plungėje. Ten išmoko groti fleita ir pradėjo kurti muziką. Jis vėliau išvažiavo mokytis į Varšuvą, kunigaikščio Oginskio remiamas. Mokėsi kompozicijos Varšuvos muzikos institute. Vėliau tobulinosi „Leipcigo“ konservatorijoje. Mirus rėmėjui, jis baigė tik draugų dėka. Baigęs Leipcigą, pradėjo lankyti dailės mokyklą ir ją baigė. Tuo metu kūrė muziką ir gyveno iš privačių muzikos pamokų. Vasarą jis grįždavo į Druskininkus (labai mėgo gamtą). Kartą ilsėjosi Kaukaze.
1906 m.- grįžo į Vilnių, turėdamas 30 –imt metų. Rengė paradas, svajojo išgarsėti.
1909 m.- išvažiavo į Peterburgą, siekdamas išgarsėti Rusijoje. Dirbo 24-as valandas per parą ir susirgo, pašlijo jam ir nervai.
Susirgęs gydėsi Varšuvos ligoninėje ir 1911 kovo mėnesį 28-ąją dieną mirė. Palaidotas Vilniuje.
Čiurlionis vertino liaudies kūrybą –dainas, jas hormanizavo, pritaikė jų melodijas mišriam chorui.

Kūryba

Pritaikyta mišriam chorui melodija „Beauštanti aušrelė“, „Oi, giria, giria“. Yra sukūręs giesmių, viena iš jų „Glorija“. Dar yra sukūręs pirmąjį styginių kvartetą
4 –iems: smuikams dviem, altui ir violončelei. Šį kūrinį sudaro trys dalys: 1 –alegro,
2 –adante, 3 –menueto. Kompozitorius naudoja liaudiškas intonacijas. 1900m. sukurta pirmoji Lietuvoje Čiurlionio simfoninė poema „Miške“. Baigdamas Varšuvos muzikos institutą sukūrė šią poemą. Tai 1-nos dalies romantiškas gamtos paveikslas. 1907m. sukurta antra poema „Jūra“.

Dainos

1. Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su tėvyne“.
2. Vincas Kudirka tautiška giesmė „Lietuva tėvyne mūsų“.
3. Juozas Naujalis (styginių orkestras) „Svajonė“.
4. Juozas Naujalis „Tyliąją naktį“.
5. Juozas Naujalis „Lietuva brangi“.
6. Juozas Naujalis „Jaunimo giesmė“.
7. Česlovas Sasnauskas „Kur bėga Šešupė“.
8. Česlovas Sasnauskas (giesmė) „Marija, Marija“.
9. Mikas Petrauskas (vaidilučių choras) „Birutė“.
10. M.K. Čiurlionis (simfoninė poema) „Miške“, „Jūra“.

Stasys Šimkus (1887-1943) gimė Kauno apskrityje, kalvių šeimoje. 1896m. įstojo būdamas 19 metų į muzikos institutą, vargonų klasę Varšuvoje ir baigė per 2-jus metus. Po to į Peterburgo konservatorijos vargonų ir kompozicijos klasę. Mokydamasis organizuoja ir diriguoja chorams, bei renka ir hormanizuoja liaudies dainas. 1914 baigęs konservatorija atvykės į Vilnių pradėjo muzikinę veiklą. Kilus pirmajam pasauliniui karui Šimkus pasiunčiamas į JAV rinkti aukų nukentėjusiems nuo karo. Ten jis organizuoja chorus ir konsertuoja, vadovauja Lietuvių muzikų draugijai, leidžia žurnalą „muzika“, dirba kaip kompozitorius. Gryžęs į Lietuvą 1923 metais įsteigė Klaipėdoja privačią muzikos mokyklą, dabar ten Šimkaus konservatorija. Kaune vadovavo universiteto studentų chorui ir komisijai liaudies melodijomis rinkti.

Leave a Comment