Klaipėdos kompozitoriai-savito meninio mąstymo,visiskai skirtingo braižo kūrėjai,kiekvienas surades savo individualia kalba ir pozicija,nors jų kūryboje taipogi reiškiasi tendencijos,bendros visai 8-9-ojo dešimtmečių lietuvių muzikai:tradicinių ir šiuolaikinės muzikos išraikšos priemonių sintezė,nacionalumo ir novatoriškumo dermė,racionalumo ir emocionalumo vienybės siekis. Jonas Domarkas 1971 m. baigė Lietuvos koncervatorijos prof.E.Balsio kompozicijos klasę. Svarbesni kūriniai:Kapričio simfoniniam orkestrui,Preliudas ir fuga dviems fortepijonams, sonata smuikui ir fortepijonui,trys preliudai,fuga ir tokata vargonams,trys dikslendai S.Simkaus dainų temomis:pučiamųjų orkestrui Žemaitiška rapsodija,maršai “Solidus”,”Studentiški pokštai”, “Debiutas”,Jumoreska ir Maršas birbynių kvintetui,Ekspromtas klarnetui ir fortepijonui;dainos mišriam chorui “Senojo smuikininko dienelė”,”Klaipėda mana”;pjesės klarnetui,fleitai,trūbai,trys burleskos fortepijonui ir kt. J.Domarkas pirmenybę atiduoda instrumentinei muzikai,nes jos tembrų įvairovė,neribotos galimybės žadina fantaziją ir mintį.Raiškūs melodiniai motyvai,jų logiškas ir aktyvus plėtojimas, impulsyvūs,”laužyti” ritmai,sodri harmonija, įdomus metro-ritmo žaismas nuspalvina daugumą J.Domarko kūrinių savitu koloritu ir suteikia jiems ypatingo jaunatviško gyvybingumo,veržlios ekspresijos.Dažnai,ikūnydamas savo sumanymus,kompozitorius pateikia juos per žaismingo humoro prizmę. Ypatingai ženklus J.Domarko kūrybiniame kelyje-Kapričio simfoniniam orkestrui,1997 m. respublikiniame konkurse pelnęs premija,o kartu pripažinimą ir pasisekimą. Žėrintis,gyvas, energingas kūrinys,paremtas tarantelai būdinga ritmika bei melodiniais posūkiais,keletą metų tvirtai laikėsi Lietuvos simfoninio orkestro repertuare. J.Domarkas reikšmingai yra papildęs pučiamųjų orkestrų repertuarą netradiciškais maršais, pjesėmis.” Žemaitiškoje repsodijoje” pučiamųjų orkestrui,pagrįstoje trijų lietuvių liaudies dainų- “Ejau per kiemelį”,”Mamunėle pjausim gaidį”,”Lėk’ gervė”-melodijomis,autorius lieka ištikimas savo braižui,nuspalvintam išdykėlišku humoru,plastiška ritmika, įvairia,kintančia metrika,laužant įgrisusį kvadratiškumą.
Kartkartėmis J.Domarkas atkreipia dėmesį į vokalinius,vokalinius-instrumentinius žanrus. Išskirtini Trys dikslendai mišraim chorui ir ritminei grupei S.Simkaus dainų “Palankėj palankėj”, “Dar nepaketinau” ir “Mergužėle brangi” temomis,kurias įdomiai plėtoja,suteikdamas nūdienišką pulsą,pasiekdamas stilistines sintezės.