Klaipėda – šiuolaikinis uostas Baltijos jūros baseineKlaipėda – tai patrauklus tranzitinis uostas, jungiantis transporto koridorius tarp rytų ir vakarų. Klaipėda – labiausiai nutolęs į rytus neužšąlantis uostas Baltijos jūros baseine. Uosto vandenys neužšąla net esant -25°C temperatūrai.Šiaurinės uosto dalies įvadinio kanalo ir krantinių gylis – 14,5 metro, o ateityje gylis turi siekti 17 metrų.Klaipėda – valstybinis uostas. Žemė ir uosto vandenys priklauso Lietuvos valstybei. Valdo Klaipėdos uostą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.Klaipėda turi visą eilę tranzitinių pranašumų, lyginant su kitais regiono uostais: · Uostas turi labai išvystytą keltų susisiekimą, įskaitant vienintelį “Motorway” standarto kelią Baltijos šalyse, jungiantį jūrinį kompleksą su buvusios Tarybų Sąjungos šalimis · Tai – pats artimiausias vakarų Europai uostas regione, suteikiantis galimybę žymiai sutrumpinti tranzitinių pervežimų laiką · Uostas turi naujus, šiuolaikinius konteinerių ir keltų terminalus, aprūpintus labai gerais tarpmodaliniais pastatais · Uostas randasi į vakarus nuo pagrindinių Baltarusijos ir vakarinės Rusijos dalies industrinių rajonų ir nėra nuošalėje nuo tiesaus maršruto tarp Europos Sąjungos ir pagrindinių krovinių judėjimo šaltinių · Jis vienodo pločio geležinkelio juosta sujungtas su Baltarusijos ir Rusijos geležinkelių sistema Lietuvos vandens keliai – tai universalus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, vidaus vandenų kelias Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos bei Kuršių marios. Klaipėdos uostas – tai pagrindinis tarptautinio IX koridoriaus IXB atšakos multimodalinio transporto mazgas, sudarantis sąlygas kombinuotam krovinių pervežimui Vakarų – Rytų kryptimis, o Nemunas per Klaipėdos uostą sujungia vidurio Lietuvą su tarptautiniais Vakarų Europos vidaus vandenų sistemos maršrutais.
Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuoja Tarptautinės jūrų organizacijos SOLAS 74/78, MARPOL 73/78, LL 66, COLREG 72, STCW 78/95, CSC 72, TONNAGE 69, SALVAGE 89, CLC 92, FUND 92, SAR 79, FAL 65 konvencijos, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai bei Susisiekimo ministro įsakymai. Svarbiausi iš Lietuvos Respublikos teisės aktų yra Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos, Saugios laivybos įstatymai, Lietuvos saugios laivybos valdymo sistemos dokumentai (patvirtinti pagal ISM (International safety management) Code reikalavimus), Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas, Lietuvos Respublikos jūrų laivų įrengimų, sistemų ir konstrukcijų eksploatacijos taisyklės, Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklės, Bendrosios krovinių vežimo jūra taisyklės ir kiti. Didžioji šių dokumentų dalis įgyvendina IMO (Tarptautinės jūrų organizacijos) ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. 2002 m. kovo 28 d. Tranzito komiteto posėdyje buvo iš esmės pritarta Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijai, kurios paskirtis – suformuluoti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir apibrėžti jų įgyvendinimo būdus.
Vidaus vandenų transporto teisinę bazę sudaro daugiau kaip 30 teisės aktų, kurių pagrindiniai – Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas, Vidaus vandenų laivybos taisyklės, Minimalūs techniniai reikalavimai laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimai suderinti su ES teisės aktų reikalavimais.Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo jūrų transporto srityje su Vokietija, Rusija, Nyderlandų Karalyste, Turkija, Lenkija, Ukraina, Uzbekistanu, Kazachstanu, Latvija, Estija, Kipro Respublika, Belgija, Liuksemburgu ir kitomis valstybėmis. Su Rusijos Transporto ministerija pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo upių transporto srityje. Su Latvija ir Švedija pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityje. Su 28 šalimis pasirašytos sutartys dėl jūrininkų dokumentų abipusio pripažinimo.
Vandens transporto valstybinio reguliavimo funkciją atlieka Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas. Pagrindiniai Vandens transporto departamento uždaviniai yra: – formuoti saugios laivybos politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą; – vykdyti prekybinės laivybos ir vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą; – formuoti ir įgyvendinti bendrą vandens transporto strategiją; – siekti, kad būtų sudaromos prielaidos vandens transportui integruotis į Europos vandens transporto sistemą. Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, analizuoja užsienio valstybių ir tarptautinių vandens transporto organizacijų teisės aktus bei konvencijas, rengia pasiūlymus ir reikalingų dokumentų projektus dėl tarptautinių sutarčių ratifikavimo tikslingumo ar prisijungimo prie jų, rengia Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vandens transporto srityje projektus, atstovauja ministeriją dvišalėse ir daugiašalėse derybose su užsienio valstybių įgaliotais atstovais svarstant šiuos projektus; dalyvauja rengiant bei realizuojant saugios laivybos ir aplinkos apsaugos programas vandens transporto srityje; formuoja vandens transporto specialistų rengimo politiką, derina mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandens transporto specialistus, mokymo programas ir planus; prognozuoja vandens transporto poreikį Lietuvos ūkiui ir visuomenei, rengia atitinkamas programas ir projektus ir organizuoja pagal savo kompetenciją jų įgyvendinimą; kartu su kitais ministerijos struktūriniais padaliniais analizuoja vandens transporto šakos ekonominės veiklos rezultatus, teikia siūlymus ekonominei šios šakos būklei gerinti; nustatyta tvarka rengia, derina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius vandens transporto veiklą; dalyvauja sprendžiant klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovių vandens transporte įdiegimu, rengiant tikslines mokslo programas; formuoja licencijavimo ir atestavimo politiką vandens transporte, organizuoja licencijų, suteikiančių teisę verstis keleivių vežimu laivais Lietuvos Respublikoje, taip pat keleivių ir krovinių vežimu laivais tarptautiniais maršrutais, išdavimą; palaiko ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis; dalyvauja tarptautinių vandens transporto organizacijų darbe ir koordinuoja vandens transporto įmonių ir organizacijų veiklą tarptautinėse organizacijose; organizuoja mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandens transporto specialistus, sertifikavimą; organizuoja vidaus vandenų uostų registravimą, savo kompetencijos ribose reguliuoja departamentui priskirtų įmonių ir kitų institucijų veiklą; organizuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos darbą, vykdo šios tarybos sekretoriato funkcijas.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas –vienas iš svarbiausių šalies transporto objektų, multimodalinis įvairių krypčių, sričių ir galimybių uostas. Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis Baltijos jūros uostas. Klaipėda – stambus šalies transporto mazgas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Klaipėdos uostas – universalus. Jame dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uosto krovos darbų kompanijos per metus gali perkrauti iki 30 mln. t krovinių. Klaipėdos uostas – svarbus keleivinis uostas su šiuolaikiniais keltų terminalais. Iš čia į Vokietiją, Švediją ir Daniją nuolatinėmis laivybos linijomis plaukioja keleiviniai–krovininiai keltai; statomas kruizinių laivų terminalas. Klaipėdos uosto žemė ir akvatorija – valstybės nuosavybė. Ją valdo ir vysto valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, kurią 1991 m. įsteigė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Svarbiausias uosto direkcijos uždavinys – nuolat vystyti uostą, išlaikyti jį konkurentabilų, didinti krovos apimtis. 2001 m. gegužės 22 d. buvo įkurtas VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” filialas „Saugios laivybos administracija”. Pagrindiniai jos uždaviniai: organizuoti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinės jūrų teisės dokumentų, reglamentuojančių saugią laivybą reikalavimų įgyvendinimą laivybos įmonėse, laivuose ir jūrų uostuose bei vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinės jūrų teisės dokumentų dėl saugios laivybos, teršimo iš laivų prevencijos įgyvendinimo kontrolę. Nuo 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos saugios laivybos administracija tapo biudžetine įstaiga.
Lietuvos uostai per 2001 m. perkrovė 22358 tūkst. t krovinių, iš jų Klaipėdos uostas – 17236 tūkst. t. 2001 m. Klaipėdos uostas aptarnavo 101177 keleivių, į jį įplaukė 7323 laivai.
Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti 248 laivai. Iš jų 193 laivai, kurių BT 100 t ir daugiau: balkeriai – 10; krovininiai – 54; tanklaiviai – 5; ro-ro keleiviniai – 3; ro-ro krovininiai – 3; šaldytuvai – 20; vilkikai – 19; žvejybiniai – 68; pagalbiniai – 11. Prekybinį laivyną sudaro 95 laivai, kurių BT – 100 t ir daugiau (balkeriai, krovininiai, tanklaiviai, ro-ro krovininiai, ro-ro keleiviniai, šaldytuvai). Bendras prekybinių laivų tonažas 377 942 t.Lietuvoje yra 902,3 km vidaus vandenų kelių, iš kurių 476,7 km gabenami kroviniai ir keleiviai. Vidaus vandenų kelias Nemuno upe „Kaunas – Klaipėda“ (278,3 km) ir kelias Kuršių mariomis yra priskirti Jungtinių Tautų vidaus vandenų kelių maršrutams E41 ir E70, kurie Kauną per Klaipėdos jūrų uostą jungia su tarptautiniais maršrutais, o per Kaliningradą (Rusija) – su Vakarų Europos vidaus vandenų sistema. Per 2001 m. vidaus vandenų transportu vežta 543,3 tūkst. t krovinių ir 1318,9 tūkst. keleivių. Didžiausią dalį krovinių bei keleivių, gabentų vidaus vandenų transportu, sudaro keltais į Neringą keliami kroviniai bei keleiviai. Lietuvos Respublikoje 2001 m. navigacijos metu buvo eksploatuojama 474,7 km vidaus vandenų kelių. Iš jų 278,9 km – su garantiniais matmenimis, 414,7 km – su pažymėtu farvateriu. Jūrų laivyno specialistus ruošia Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetas bei Jūreivystės institutas ir Jūreivystės instituto kolegija