J.S.Bachas

Johanas Sebastijanas Bachas gimė 1685 m. kovo 21d. – tikrais kompozitoriaus derliaus metais, nes tais pačiais metais gimė Hendelis ir Skarlatis. Kilo iš muzikų (kantorių, instrumentininkų, kapelų vadovų) giminės. 1700-1703 m. mokėsi Liūneburge, vienuolyno mokykloje. 1703-1717 m. vargoninkavo Arnštate, Miūlhauzene, Veimare, įvairiuose miestuose rengė vargonų koncertus. 1717 – 1723 m. buvo Keteno hercogo rūmų kapelmeistris, o nuo 1723 m. Leipcigo Šv. Tomo bažnyčios kantatorius (muzikos vadovas), atsakingas už choro berniukų mokymą ir už tai, kad per pamaldas visada skambėtų muzika. 1729 – 40 m. vadovavo Leipcigo collegium musicum. Leipcige sukūrė reikšmingiausius vookalinius instrumentinius kūrinius.

Kūrybai, virš 1000 įvairių žanrų kūrinių, būdingi baroko muzikos bruožai. Savitas J.S.Bacho stilius susiformavo viekiamas vokiečių vokalinės ir vargonų muzikos. Instrumentiniams kūriniams turėjo įtakos prancūzų ir italų muzika. Jo kūryba emocinga, liaudiška, nuoširdi, vaisduoja daugiausia konkrečius žmogaus pergyvenimus, lūkesčius, idealus, atskleidžia gyvenimo grožį. Riba tarp pasaulietinių ir bažnytinių muzikinių kūrinių dažnai išnyksta (jiems būdinga tie patys konkretūs žmogaus pergyvenimai, panaši kompozicinė technika). Kūriniai meistriškos formos. Jis darniai susiejo senąją modalinę sistemą su naująja tonacine. Novatoriškai jo harmonijai būdinga funkcinis diinamiškumas, sudėtingos moduliacijos. Jis įtvirtino tolygitingos temperacijos sistemą. Jo kūryboje aukščiausią tašką pasiekė polifonija: jo fugos sudėtingos ir meistriškos kontrapunktinės technikos. Vienas pimųjų pradėjo kurti koncertus instrumentams su orkestru, tobulino instrumentus, sukonstravo mažą violenčelę – viola pomposa.
J.S.Bachas sukūrė virš 300 kantatų (a

apie 30 pasaulietinių), oratorijų ir pasijų (“Pasija pagal Joną”, “Magnifikat”, “Pasija pagal Matą”), mišias h-mol, 4 suitas orkestrui, 6 Brandeburgo koncertus, kūrinių klavyrui (chromatinė fntazija ir fuga d-moll, 6 angliškasias suitas, 6 prancūziškas suitas, 6 partijas, Itališkąjį koncertą, Ariją su 30 variacijų), preliudų, tokatų, fantazijų, fugų vargonams, sonatų smuikui, fleitai, violančelei, motetų, choralų. Bacho vargonų muzika, kurios didžiają dalį sukūrė Veimare 1708-1717 m., tebėra visos vargonų muzikos repertuaro pagrindas.
Skirtingai nei jo amžininkai J.S.Bachas šaknimis buvo įaugęs į praeitį. Jo požiūrios į muziką buvo kaip visuramžių amatininko, dirbančio pagal seniai susiklosčiusias šeimos tradicijas. Jo portretai rodo jį buvus tvirtą, pagarbos vertą pilietį – toks iš tikro jis ir buvo. Šiaip jo gyvenimas tekėjo ramiai – idealios sąlygos didžiulei muzikos produkcijai, kurią galėtų išleisti veikiau pramonės koncernas, negu sukurti vienas žmogus.
J.S.Bachas buvo garsiausias muzikų Baachų dinastijos atstovas. Tėvas jį mokė griežti smuiku ir altu; manoma, jog dėdė mokė skambinti klavišiniais.
Bacho rimtas požiūris į darbą derėjo su rimtu šeimyniniu gyvenimu – retu tarp didžiųjų kompozitorių. Bachas buvo vedęs du kartus ir turėjo dvidešimt vaikų, iš kurių trys tapo to meto geriausiais kompozitoriais, nustumdami tėvo atminimą į šešėlį ir kurdami nauju, laisvu stiliumi, vadinamu galant. Vienas žaviausių Bacho charakterio bruožų atsispindi jo “Klavyriniuose sąsiuviniuose”, kuriuos jis parašė sūnui Vilhelmui Frydemanui ir antrajai žmonai Anai Magdelenai. Į juos sudėti paprasti kūrinėliai, kuurių mokoma iki šiol. Kompozitoriuje jungėsi žemiškas požiūris į kompoziciją su giliu tikėjimu į dievą. Bachas buvo liuteronas, išauklėtas pagal griežtas šiaurės Vokietijos protestantų tradicijas.be penkių kūrinių pagal Evangeliją, iš kurių tik du išliko, jis sukūrė bažnytinių kantatų kiekvienam metų sekmadieniui. Jo stulbinantis sugebėjimas improvizuoti ryškiausiai atsiskleidė jo gyvenimo pabaigoje 1747 m., lankantis pas Prūsijos karalių Frydrichą Didijį. Karalius puikiai grojo fleita ir buvo kompozitoriaus megėjas. Jis iš karto paprašė Bachą sėstis už fortepijono ir improvizuoti karaliaus duota tema. Bachas pateikė jam čia pat sukurtą trijų dalių fugą.
J.S.Bacho kūrybos amžininkai nevertino (laikė senamadiška); visuotinio pripažinimo jis susilaukė po 1829 m. (kai Berlyne buvo atlikta “Pasija pagal Matą”, dirigavo F.Mendelsonas). J.S.Bacho kūryba turėjo įtakos Vienos klasikams, neoklasicistams. Visą jo kūrybą (46 tomai) 1851-1900 m. išleid Bacho draugija. Leipcige kas 4 metai rengiami tarptautiniai J.S.Bacho konkursai, 1950 m. įsteigtas Bacho archyvas, 1951 m. Getingene Bacho institutas.

Naudota literatūra:
1. Lietuvos tarybinė enciklopedija.
2. Lietuvos mažoji tarybinė enciklopedija
3. Enciklopedija vaikams.