Sandėlių analizė

1. SANDĖLIŲ IŠPLANAVIMAS

Tam, kad suprasti sandėlio išplanavimo ir konstrukcijos reikalavimus, reikia turėti informaciją apie pagrindinius vietos reikalavimus tipiniame sandėlyje

Prieš pradedant nagrinėti specifinius erdvės reikalavimus, reikia trumpai pakalbėti apie erdvės kiekio nustatymą.

Pirmasis žingsnis nustatant sandėlio erdvės reikalavimus, yra atsargų poreikio prognozavimas. Tai reiškia apskaièiuoti prekių poreikį kitam prekiavimo periodui (pavyzdžiui 30-iai dienų). Po to ekonomiškai nustatyti kiekvienos prekės užsakymo kiekį pridedant truputį atsargai. Kitas žingsnis – apskaičiuoti atsargoms reikalingą sandėlio erdvę pagal jų gabaritus. Į skaičiavimą reikia įtraukti atsargų sudėjimui naudojamus stelažus ir kitas prriemones. Prie to dar pridėti papildomą vietą tarpams, praėjimams ir kt. Paprastai trečdalis bendro sandėlio ploto būna skirtas ne saugojimo funkcijai. Daugelis firmų šiuos sprendimus daro kompiuterių pagalba, kai galima apžvelgti daugelį įvairių variantų ir nustatyti geriausius.

Vienas iš erdvės reikalavimų sandėlyje – patogus sąlytis su viena iš logistikos sistemos dalių – transporto sistema, gaunant ir skirstant atsargas.

Svarstant ploto poreikius reikia atsižvelgti ar bus naudojamasi iškrovimo aikštele už pastato ribų, ar iškraunama pačiame sandėlyje. Taip pat reikia nustatyti, kiek vietos reikės atsargų saugojimui prrieš transportavimą ir jų komplektavimui prieš išvežimą. Taip pat reikia vietos atsargų tikrinimui, skaičiavimui.

Kitas reikalavimas apskaičiuojant sandėlio plotą – vietos užsakymų priėmimams ir paruošimams nustatymas. Nuo šio ploto išplanavimo priklauso operacijų ir klientų aptarnavimo efektyvumas.

Trečias sandėlio išplanavimo reikalavimas – ploto, reikalingo atsargų la

aikymui, nustatymas. Atsargų laikymui yra skiriama daugiausiai sandėlio ploto.

Daugelyje tiekimo sandėlių yra specialios vietos, kur taisomos atsargos su sugadintu įpakavimu. Taip pat yra vieta ofisui, t.y. administracijos ir tarnautojų patalpos, o taip pat ir vietos poilsio kambariams, darbuotojų kavinei, spec. patalpoms, rūbinei. Šių patalpų ploto dydis priklauso nuo daugelio kintamų dydžių. Pavyzdžiui, kavinės, poilsio kambarių ir spec. patalpų dydis priklauso nuo sandėlyje dirbančių žmonių skaičiaus.

Aptarus sandėlio ploto apskaičiavimą, reikia detaliau panagrinėti ir jo išplanavimą. Pirmiausia bus aptarta keletas pagrindinių išplanavimo principų.

2 pav. Sandėlio ploto funkcijinis paskirstymas

Dažniausiai pasitaikantys sandėlio išplanavimo ir konstrukcijų principai yra:

1. Kur tik galima panaudoti vienaaukščius pastatus, nes juos daug lengviau pastatyti ir patogiau eksploatuoti.

2. Atsargų tiekimui ir išvežimui naudoti tiesią liniją (kaip parodyta 2 pav.): Tai padeda išvengti atsilikimo ir neefektyvumo saandėlio darbe. Šis principas parodo, kad reikia vengti statyti netiesios linijos sandėlius, t.y. “L”ir “T” raidžių formų.

3. Reikia naudoti efektyvią medžiagų apdorojimo ir operacijų įrangą.

4. Naudoti efektyvią prekių saugojimo sandėlyje schemą. Kitaip sakant, prekės sandėlyje turi būti išdėstytos taip, kad būtų galima našiai atlikti sandėlio operacijas. Jei sandėlyje prekės išdėstytos neišplanuotai, tai sumažėja darbo našumas. Reikia stengtis kiek galima našiau panaudoti esančius plotus, tuo pačiu apsaugant visas atsargas.

5. Išlaikyti minimalius tarpus tarp konstrukcijų, bet kad užtektų vietos atsargų apdorojimo įrangos darbui.

6. Maksimaliai išnaudoti pastato au

ukštį, t.y. efektyviai panaudoti pastato kubatūrą.

Nors sugebančių manevruoti siauruose praėjimuose ir pakelti atsargas į aukštą lygį transporto priemonių kaina yra didesnė negu paprastų, bendras našumas gaunamas nemažas.

Kalbant apie paskirstymo sandėlį, reikia nepamiršti, kad užsakymų priėmimo ir paruošimo vietoje bus pastovus judėjimas. Sandėlio kubinę erdvę efektyviai panaudoti sunku, nes norint pagal užsakymus parinkti medžiagas, jas reikia laikyti taip, kad bet kada būtų galima paimti nejudinant kitų. Pastovus judėjimas reikalauja daug vietos, todėl galutinai ir optimaliai šią problemą išspręsti sunku.

Užsakymų priėmimo ir paruošimo vietų išplanavimo būdai yra du. Vienas iš jų – panaudoti bendrą plotą, kur užsakymų priėmimas ir paruošimas yra kartu su saugojimo vieta, t.y. kartu yra ir lentynos, užsakymo paruošimo įrenginiai (3 pav ).

Antrasis užsakymų priėmimo ir paruošimo vietos išplanavimo būdas yra modifikuotas išplanavimas. Čia saugojimui ir užsakymų priėmimui yra skirtos atskiros vietos (4 pav ).

Atskyrus užsakymų priėmimo vietą nuo saugojimo, sumažėja atrinkimo laikas bei atstumas, bet sumažėja ir įrengimų panaudojimo patogumas. Kaip buvo pažymėta anksčiau, pagrindinis išplanavimo reikalavimas yra efektyviai išnaudoti sandėlio plotą. Vienas iš konstrukcijų tipų, kuris padeda tai pasiekti, yra didesnių stelažų panaudojimas. Bet tikrasis stelažų dydis skaičiuojamas pagal apyvartos dydį. Pavyzdžiui, tiekimo sandėliuose su maža apyvarta stelažai gali būti platūs ir su ribotu priėjimu. Praėjimai gali būti siauri. Didesnei apyvartai re
eikia geresnio priėjimo, mažesnių stelažų ir platesnių praėjimų.

Sandėlio išplanavimas bei veiklos efektyvumas yra glaudžiai susijęs ir su tūrio išnaudojimu. Žiūrint į sandėlyje laikomas medžiagas saugumo požiūriu galima padaryti keletą išvadų:

1. Sprogmenys, degios, besioksiduojančios ir kitos pavojingos atsargos turi būti atskirtos nuo kitų tam, kad būtų išvengta sprogimų ar kitų atsargų rūšių sugadinimo.

2. Specialios apsaugos reikalaujančios atsargos turi būti saugomos atitinkamais būdais.

3. Fizinės kontrolės, t.y. šaldymo arba šildymo, reikalaujančios atsargos turi būti aprūpintos reikalinga įranga.

4. Su lengvai dūžtančiomis atsargomis saugojimo laikotarpiu reikia elgtis atsargiai.

Efektyvų sandėlio darbo organizavimą nusako 2 rodikliai:

1 – našus ploto išnaudojimas sandėlyje; t.y. įrenginių aukščio efektyvus išnaudojimas ir ploto, reikalingo praėjimams, sumažinimas;

2 – atsargų išdėstymas sandėlyje, siekiant minimalių darbo ir aptarnavimo išlaidų.

Našumas paprastai pasiekiamas pirmiausia išanalizavus atsargų judėjimo pobūdį. Greitai judančios (besikeičiančios) atsargos turi būti laikomos labiau prieinamose vietose. Tai gali būti vieta arčiau pakrovimo vietos arba optimalioje lentynų vietoje – nei per aukštai, nei per žemai. Našumui taip pat turi įtakos atsargų dydis. Didelės ar negabaritinės atsargos, kurias sunku kilnoti, turi būti laikomos netoli nuo pakrovimo vietos tam, kad sumažėtų jų iškrovimui – pakrovimui reikalingas laikas. Kaip ir kiti su sandėliavimu susiję sprendimai, išplanavimas turi įtakos klientų aptarnavimui, išlaidų mažinimui, produkcijos apyvartos didinimui. Kompiuteriniai modeliai naudojami efektyviam sandėlio išplanavimui. Nepriklausomai nuo to, koks yra išplanavimas, firma turi numatyti atsargų po
oreikį ateičiai ir pagal tai nustatyti ploto, investicijų ir įrengimų dydį.

Gerai išplanavus sandėlį, galima pagerinti klientų aptarnavimą, sumažinti išlaidas ir padidinti operacijų, atliekamų su atsargomis, našumą. Dabar kompiuterinių programų pagalba galima išplanuoti naują sandėlį arba pakeisti sandėlį esančių įrenginių išdėstymą. Žinoma, planuojant sandėlį, reikia atsižvelgti į atsargų analizę, pardavimo apimčių prognozes, reikiamą sandėlio įrangą, firmos klientų aptarnavimo politiką.

2. SVARBIAUSIEJI ATSARGŲ SANDĖLIAVIMO METODAI

Sandėliuojant atsargas yra reikalinga parinkti kiekvienai atsargų rūšiai tinkamas sandėliavimo sąlygas. Turėdami omeny tai, kad sandėlio funkcija neapsiriboja vien tik atsargų padėjimu jame, turime atsižvelgti, kokiu tikslu vienos ar kitos prekės yra sandėliuojamos. Nuo to, kas planuojama daryti su atsargomis ir priklausys sandėliavimo metodo parinkimas.

Atsargų saugojimas sandėliuose gali būti:

– stacionarinis;

– su judamu įtaisu.

Pirmu atveju atsargos išdėstomos lentynose ant keičiamų stelažų (lentynų skaičius gali būti keičiamas), ant stelažų padėklams ir t.t.

Antru atveju atsargos saugojamos ant dėžių tipo padėklų bei konteineriuose, kuriuos galima krauti vieną ant kito keliais aukštais bet kurioje sandėlio dalyje.

Gamyklų sandėliai yra skirti žaliavų, ruošinių, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų, tuščios taros, įrankių laikymui ir išdavimui į gamybą.

Sandėliavimo vaidmuo lanksčios gamybos koncepcijoje neapribojamas vien tik atsargų kaupimu.

Prie svarbiausių automatizuoto gamyklos sandėlio funkcijų yra priskiriama šios:

1 – krovinių priėmimas iš gamyklinio transporto ir laikinas saugojimas;

2 – krovinių transportavimas tarp lanksčių gamybinių sistemų, cechų, atskirų įmonės padalinių;

3 – laikomų ruošinių ir detalių skaičiaus ir jų suradimo laiko minimizavimas, o taip pat jų padavimas bet kokia tvarka pagal sistemos poreikį, nepriklausomai nuo jų vietos sandėlyje;

4 – ruošinių, detalių, mazgų laikymas ant palečių, padėklų, konteineriuose ir kitoje įvairioje taroje;

5 – švaros palaikymas. Tam tikslui būtina statyti ventiliatorius ar kitą aparatūrą, kuri apsaugotų viską, kas yra sandėlyje, nuo dulkių ar kitų pašalinių kūnų, galinčių sugadinti įrenginius bei atsargas;

6 – saugumo technikos užtikrinimas.

Automatizuotą sandėlį gali sudaryti įvairūs tokių technologinių barų deriniai:

– krovinių laikymo zona;

– krovinių priėmimo ir išdavimo į gamyklinį transportą baras;

– krovinių pakrovimo į transportavimo ir sandėliavimo tarą baras;

– įrankių bei įtaisų surinkimo bei derinimo baras.

Lanksčios gamybinės sistemos automatizuoti sandėliai, lyginant su tradiciniais, turi tam tikrų ypatumų:

1 – palyginti nedidelis krovinių sandėliavimo laikas ir jų atsargos;

2 – krovinių padavimas ir išdavimas nedidelėmis partijomis ir nedideliu laiko intervalu tarp jų arba netgi ištisiniu srautu, pvz. konvejeriu;

3 – krovinių srauto priklausomybė nuo gamybos sąlygų, o ne nuo transportinio darbo ypatumų;

4 – srautų ritmingumas.

Galutinė produkcija sandėliuose yra saugoma įvairiais būdais:

– su padėklais;

– be padėklų;

– ant stelažų.

Tikslingiausias atsargų saugojimo būdas yra laikant jas ant padėklų. Jei padėklai yra su bortais, tai galima padidinti rietuvės aukštį bei pastovumą. Be to padėklai labai gerai pritaikomi ir pervežant atsargas.

Saugant produkciją be padėklų, labai svarbu atsižvelgti į leidžiamą rietuvės aukštą, kuris priklauso nuo laikančių pakuotės savybių.
Bendrojo naudojimo sandėliai

Bendrojo naudojimo sandėlių panaudojimas Vakarų Europoje, JAV ir Japonijoje vis labiau didėja. Daugiausiai bendro naudojimo sandėlių teikiamomis paslaugomis naudojasi mažmenininkai.

Augant atsargų rūšių skaičiui bei patikimumo atsargų lygiui, didėja ir bendro naudojimo sandėlių skaičius.
Bendrojo naudojimo sandėlių išdėstymas

Kaip buvo minėta anksčiau, firma nusprendusi padidinti sandėlių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti nuosavą sandėlį arba naudotis bendrojo naudojimo sandėliu. Sprendžiant kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti šias galimybes ekonominiu požiūriu. Toliau bus išanalizuota penkios pagrindinės priežastys, dėl kurių geriau naudotis bendrojo naudojimo sandėliu:

1. Svarbiausia priežastis finansiniu pažiūriu yra ta, kad naudojantis bendrojo naudojimo sandėliu nereikia jokių investicijų.

Firma gali išvengti investavimo ir finansinės rizikos (kaip būna naudojant privatų sandėlį) naudodama bendrojo naudojimo sandėlį.

2. Antras bendrojo naudojimo sandėlio pranašumas – lankstumas, kurį jis suteikia firmos veiklai. Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandėliuose. Naudojantis bendro naudojimo sandėlio paslaugomis, firma gali keisti (mažinti arba plėsti) vietą sandėlyje, kur laikomos jos atsargos, atsižvelgiant į rinkoje vykstančius svyravimus. Daugeliui firmų sezoninėms žaliavoms ir sezoninei galutinei produkcijai labiau tinka bendrojo naudojimo, o ne privatus sandėlis.

3. Naudojant bendrojo naudojimo sandėlį išvengiama valdymo sunkumų. Darbininkų mokymas ir menedžmentas yra svarbu bet kokiame sandėlyje. Ši problema yra labiau aktualesnė toms firmoms, kurių produkcijos apyvarta yra nereguliari ar sezoninė, nes patyrusią darbo jėgą gauti kažkokiam sezonui yra nelengva. Tokiu atveju yra daug patogiau ir efektyviau naudotis bendro naudojimo sandėlių teikiamomis paslaugomis.

4. Naudodama bendrojo naudojimo sandėlį firma gali padidinti įplaukas. Tiesioginis kontraktas tarp krovinių siuntėjo ir sandėlio menedžerio leidžia gauti įplaukas anksčiau nei privačiame sandėlyje.

5. Mokesčių mokėjimas. Firmos turi mokėti įvairius mokesčius. Naudojant bendrojo naudojimo sandėlį teikiamos tam tikros lengvatos, priklausančios nuo atskirų rodiklių.

Bendrojo naudojimo sandėlių aptarnavimas

Bendrojo naudojimo sandėlių teikiamos paslaugos konkuruoja su privataus sandėlio vykdoma veikla.

Prie bendrojo naudojimo sandėlio teikiamų paslaugų galima priskirti šias:

1. Atsargų apskaita;
2. Atsargų priėmimas sandėliavimui;
3. Saugojimas;
4. Sugadintų atsargų “gelbėjimas”;
5. Žymėjimas ir etikečių tvirtinimas;
6. Informacija apie produkcijos sugadinimą;
7. Atsargų vežimas;
8. Vietinis rūšiavimas, išsiuntimas;
9. Klientų sąrašai;
10. Užsakymų sukomplektavimas;
11. Pakavimas.

Papildomai bendrojo naudojimo sandėliuose yra atliekama:

– metinė atsargų apskaita;

– užsakymų priėmimas išeikvotų atsargų atstatymui;

– atsargų perdirbimas;

– informacija apie įrenginių pertvarkymą.

Bendrojo naudojimo sandėlių teikiamos paslaugos daugeliui klientų yra individualaus pobūdžio. Bendrojo naudojimo sandėliuose bandoma teikti tokias paslaugas, kurios patenkintų individualius kliento poreikius.

Bendras atsargų saugojimas ilgai buvo bendrojo naudojimo sandėlių pagrindinė operacija. Paskutiniu metu vis didėja įvairiapusė bendrojo naudojimo sandėlių teikiama aptarnavimo veikla. Bendrojo naudojimo sandėliai šiuo metu teikia daug naudingų aptarnavimų rūšių: nuo tradicinės saugojimo funkcijos iki visiško klientų aptarnavimo.
Bendrojo naudojimo sandėlių tarifai

Bendrojo naudojimo sandėlio teikiamų aptarnavimų tarifai yra fiksuoti, kurie paprastai išreiškiami vietos kaina per periodą – pavyzdžiui, litais už kvadratinį metrą per tam tikrą laiko tarpą. Logistikos menedžeris, dirbantis sandėlyje, turi žinoti faktorius, nuo kurių priklauso nuolat kintantys tarifai.

Vertė. Sandėlis turi tam tikrą teisiškai apibrėžtą atsakomybę už saugomas prekes. Vadinasi, didėjant prekių vertei, didėja rizika. Logistikos menedžeris gali sumažinti riziką, siekdamas idealaus atsargų įpakavimo.

Naudojant apsauginį pakavimą, galima sumažinti sudužimo galimybę. Taip pat tai apsaugo nuo kitų saugomų atsargų neigiamo poveikio, kuris gali iš dalies arba pilnai sugadinti kitas kartu sandėliuojamas atsargų rūšis. Ant įpakavimo reikia pažymėti kaip elgtis su prekėmis. Jei šių metodų dėka bendrojo naudojimo sandėlyje rizika sumažėjo, tai tarifai taip pat bus sumažinti.

Kiekis ir tvarkymas. Tarifams turi įtakos saugomų atsargų kiekis ir naudojama sistema. Skirtingi atsargų sandėliavimo tarifai yra nuolat bendrojo naudojimo sandėlio paslaugomis besinaudojančioms firmoms ir toms, kurios minėtų sandėlių paslaugomis naudojasi tam, kad patenkintų savo poreikius sezono metu.

Lyginamasis svoris. Sandėliavimo tarifai paprastai nustatomi atsižvelgiant į plotą, t.y. remiantis kvadratūra. Kai kurių sandėlių atsargų saugojimo kainos pagrįstos atsargų lyginamuoju svoriu. Kitaip sakant, jos nustatomos, kaip ir transportavimo kainos, pagal svorį. Nustatant tarifus remiantis atsargų lyginamuoju svoriu, galima našiau išnaudoti sandėlio plotą. Sumontuoti lengvi daiktai užimtų mažiau vietos.

Aptarnavimai. Kaip buvo minėta anksčiau, bendrojo naudojimo sandėliai be pagrindinės saugojimo funkcijos gali pasiūlyti daug kitų aptarnavimų. Nuo teikiamo aptarnavimo lygio priklauso sandėlių taikomų tarifų dydis.

3. SANDĖLIŲ IŠDĖSTYMAS

Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo – gabenimo maršrutų iki gamybos vietų ir gavėjų minimizavimo aspektų. Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskyrimo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį. Teisingas sandėlių išdėstymas patenkina šiuos abu reikalavimus.
Išdėstant sandėlius, gali susidaryti dvi situacijos:
• talpos požiūriu iš anksto numatoma sandėlio struktūra. Išdėstymo vietą įmonės viduje pagal galimybes reikia parinkti tokią, kad būtų galima minimizuoti transporto kaštus.
• talpos požiūriu parenkama laisva sandėlio struktūra. Sandėlių išdėstymas priklauso nuo visos įmonės išdėstymo vietos parinkimo.
Sandėlių išdėstymo vietos planavimas jokiu būdu negali būti svarstomas neatsižvelgus į tokias sritis:
• bendrą įmonės strategiją ir specialią sandėlių strategiją;
• aprūpinimo logistikos koncepciją;
• marketingo logistikos koncepciją;
• kaštus;
• įmonės organizavimo struktūrą;
• išorės sąlygas.

3.1. Apibrėžiamieji veiksniai

Išdėstymo vietą lemia tokie veiksniai:

A. Sandėlių rūšys
Sandėliuojamų medžiagų pažiūriu sandėlių rūšys turi didelę įtaką parenkant sandėlių išdėstymo vietą. Išdėstymo vietą nulemia sandėlių rūšys:
• medžiagų sandėliai;
• gatavos produkcijos sandėliai;
• prekių sandėliai;
• įrankių sandėliai;
• atsarginių dalių sandėliai;
• biuro medžiagų sandėliai.

B. Vidaus veiksniai
Sandėlių išdėstymo vietą lemia tokie vidaus veiksniai:
• prekių skaičius;
• sandėlių vienetų rūšis;
• sandėlių vienetų svoris ir aukštis;
• maksimali sandėlio talpa;
• pristatymo į sandėlį rūšis;
• pristatymo dažnis;
• gavimų į sandėlį skaičius per laiko vienetą;
• išdavimų iš sandėlio skaičius per laiko vienetą;
• išdavimų rūšis;
• reikalingas laikas atsargoms gauti, kontroliuoti ir prižiūrėti;
• ypatingi sandėliuojamų krovinių reikalavimai.

C. Išorės veiksniai
Išorės veiksniai įmonėms neturi arba turi tiktai ribotą įtaką. Šiuo atveju tai:
• valstybiniai leidimai arba statybų nuostatai, aplinkosaugos leidimai, pavojingų krovinių derinimai, garso slopinimo priemonių leidimai ir kt.;
• gamybos įtaka pasirenkant įvairius gabenimo būdus (automobilių keliai, geležinkeliai, vandens keliai ir pan. );
• aprūpinimo energetiniais resursais galimybės;
• atliekų šalinimo galimybės (pvz., chemikalų, užteršto vandens ir kt. ), kurios turi įtaką prekių priežiūrai.

3.2. Strategijos įtaka išdėstant sandėlius

Parenkant sandėlių vietą, didelę įtaką turi:
• centralizuotų arba decentralizuotų sandėlių įrengimas;
• nuosavų arba svetimų sandėlių klausimai;
• sandėlių automatizavimo laipsnis.

4. SANDĖLIAVIMO UŽDAVINIAI

Kaip minėta, pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo (pristatymo ) reguliavimas.

4.1. Sandėliavimo pakopos

Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti išdėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis reguliuojamas medžiagą srautas, todėl šiam tikslui yra atskiri sandėliai.

I sandėliavimo pakopa:
I sandėliavimo pakopa yra gavimo sandėliai. Jų uždavinys -užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. Iš jų taip pat naudojamos spekuliatyviai parūpintos medžiagos. Gavimo sandėliai vykdo garantines, spekuliatyvias ir tarpines funkcijas.
II sandėliavimo pakopa:
II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė šių sandėlių funkcija yra tarpinė.
III sandėliavimo pakopa:
III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų.
Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas.
IV sandėliavimo pakopa:
Ši sandėliavimo pakopa literatūroje aprašoma ne taip dažnai, kaip kitos jau minėtos sandėliavimo pakopos. Į IV sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

4.2. Medžiagų srauto analizė

Vykdant sandėlių užduotis, į optimalų medžiagų srautą dažnai nėra atsižvelgiama, nes praleidžiama medžiagų srauto analizė.
Medžiagų srauto analizė priskiriama nematerialioms logistikos priemonėms ir ne vien tik optimizuoja transportą, tačiau gali pateikti išsamią informaciją, svarbią įmonės strateginiams sprendimams.
Medžiagų srautas sudarytas iš:
• kokybinių komponentų;
• kiekybinių komponentų.
Kokybinis medžiagų srautas nustatomas remiantis darbo planais. Nustatomi vadinamieji atrankiniai bandiniai, nes ne kiekviena atskira dalis nustato kaštų atsiradimo šaltinius. Iš šių duomenų sudaroma kokybinė medžiagų srauto matrica.
Medžiagų srauto matrica gali būti papildomai parengta įvertinus anketas apie įdiegtas pagalbines krovimo priemones. Į anketą taip pat privalo įeiti mokėjimai už gabenimą.
Anketos gali būti sudaromos pagal pateiktą pavyzdį.

1 lentelė
Krovinių vežėjai: Transporto priemonės: Transporto paketai:
A:paštas; A:kombinuotojo tipo A:padėklai su kroviniais;
B:siuntinių tarnyba; automobilis; B:paketais;
C:nuosavas transportas; B:mažas sunkvežimis; C:konteineriai;
D:ekspedicija. C:didelis sunkvežimis. D:dėžių padėklai;

E:dėžės;

F:kitokie paketai.

Išdėstant kiekybinį medžiagų srautą, yra pildomi darbo planai, susiję su gamybos kiekiu. Pateikiant medžiagų srautų dažnai įtaką turi vadinamoji “iš – į” diagrama.

“Iš – į” diagramoje reprezentaciniam laikotarpiui iš gamybos programos išskaičiuotos dalys priskiriamos atskiriems gamybos etapams.

Galima padaryti tokią pagrindinio medžiagų srauto schemą:

4.3. Medžiagų sandėliavimo uždaviniai

4.3.1. Priėmimas į sandėlį

Priimant medžiagas į sandėlį atliekamos tokios operacijos:

Medžiagų priėmimas
Medžiagų priėmimas sudarytas iš tokių procesų:
• medžiagų priėmimo;
• tapatybės kontrolės;
• sąskaitų kontrolės;
• priimamų medžiagų duomenų nustatymo.

Tapatybės nustatymas
Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybę. Šiuos kriterijus apibūdina:
• sandėliuojamų medžiagų rūšis;
• matmenys ir tūris;
• svoris;
• temperatūra;
• krovinio pavojingumo laipsnis;
• saugojimo ir priežiūros poreikis;
• sandėliavimo vienetai;
• paėmimo dažnis.

Išdėstymas
Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu -vietos sandėlyje paskyrimu.
Vieta sandėlyje paskiriama pagal kaupimo arba lokalinį principą. Pagal kaupimo principą kiekvienas krovinys turi sandėlyje nustatytą vietą, todėl nepakankamai panaudojamas sandėlių pajėgumas.
Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos –po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama.
Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterinis sandėlio valdymas.
Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas. Chaotiško principo pavyzdys – aukšti stelažiniai sandėliai.
Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elektroniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo aukščio ir lentynos gylio.
Ypač efektyvus lokalinis sandėliavimo būdas, nes galima pasiekti aukštą automatizavimo laipsnį.
Yra naudojami tokie sandėliavimo įrenginiai:
• centriniai elektroniniai duomenų apdorojimo įrenginiai, kuriais tvarkomos atsargos ir saugoma informacija apie sandėliuojamus krovinius. Į jas įeina krovinių judėjimo operacijos sandėlyje nenurodant sandėliavimo vietos;
• aukštų stelažų skaičiavimo mašina, gaunanti informaciją apie krovinių judėjimo operacijas iš centrinių elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių.
Elektroninė duomenų apdorojimo įrenginių sistema sugeba optimizuoti talpinimą į sandėlį ir krovinių išdavimo maršrutus.

Techninis priėmimas į sandėlį
Techninis priėmimas į sandėlį dar vadinamas materialiu priėmimu. Sandėlių kroviniai atitinkamais kėlimo ir gabenimo įrenginiais yra kraunami į laisvas vietas.

4.3.2. Atsargą kontrolė ir priežiūra

Atsargų kontrolė ir priežiūra nėra tarp pirminių logistikos uždavinių, tačiau reikia paminėti, kad nepakankama sandėlio krovinių kontrolė ir priežiūra sudaro medžiagų srauto ir logistikos grandinės pertrūkius.
Atsargų kontrolė ir priežiūra yra susijusi su:
• nuostoliais dėl išgaravimo, svorio netekimo, korozijos ir kt.;
• vagystėmis;
• nepakankamu atsargų tvarkymu.

4.3.3. Medžiagų išdavimas iš sandėlio

Medžiagų išdavimas iš sandėlio yra susijęs su trimis užduočių kompleksais:

Užsakymų paruošimas
Užsakymų paruošimo uždavinys – įforminti medžiagų poreikį ir parengti sandėlio interesus atitinkančią sutartį.
Medžiagų poreikis yra dažnai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius. Dažnai trūksta svarbių duomenų apie laikymo vietos numerį arba sandėlyje atliekamus apibrėžtus darbus, kurie reikiamose vietose yra nežinomi, todėl atsiranda papildomų užsakymo paruošimo darbų.
Užsakymų paruošimas atliekamas arba gavus užsakymą (pareikalavimą), kuris vadinamas operatyviu arba realiuoju trukmės apdorojimu arba užsakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas pluoštas. Tai paprastai vadinama užsakymo paketo apdorojimu.

Atrinkimas
Atrinkimas yra viena svarbiausių sandėlių srities logistikos užduočių.
Pagal poreikių informaciją sandėlio kroviniai iš specifinės sandėliavimo būklės yra transformuojami (perkeliami) į specifinę panaudojimo būklę.
Atrinkimas yra apibrėžtų dalių kiekio (prekių) parinkimas iš paruošto bendro kiekio (asortimento), remiantis poreikių informacija (užsakymu).
Užsakymas gali būti vidinio pobūdžio -gamybos užsakymas arba išorinio pobūdžio -klientų arba realizavimo užsakymas.

Medžiagų srautas vykdant atrinkimą
Medžiagų srautas vykdant atrinkimą atrodo taip:

Paruošimas
Paruošimas gali būti:
• statinis (,,žmogus prie prekių”);
• dinaminis (,,prekės prie žmogaus”).
Statinis paruošimas dar vadinamas ,,žmogus prie prekių” paruošimu. Jo ypatybė yra ta, kad atrenkantysis juda prie prekių arba medžiagų.
Pagal jau minėtą.tvarką atrenkantysis iš bendro kiekio parenka apibrėžtą dalį. Nereikalingos prekės lieka sandėlyje.
Dinaminis paruošimas yra ,,prekės prie žmogaus” paruošimas. Prekės iš automatizuoto sandėlio automatiniais prietaisais gabenamos prie atrenkančiojo.
Pastarasis paima numatytą kiekį, o sandėliavimo vienetai su turimomis prekėmis vėl grąžinami į sandėliavimo vietas.
Į žmogaus veiklą dinaminio paruošimo metu įeina vien tiktai:
• atpažinimas;
• paėmimas;
• patvirtinimas.
Statinio ir dinaminio paruošimo privalumai ir trūkumai pateikti lentelėje.
Galima teigti, kad dinaminio paruošimo pagrindiniai privalumai svarbūs todėl, kad:
• atrinkimo metu dažniausiai galima išvengti klaidų;
• atrinkimo pajėgumas yra daug didesnis negu esant statiniam paruošimui;
• galima optimaliau panaudoti techninius įrenginius;
• susidaro kaštų ekonomija likviduojant tuščiosios eigos trukmę;
• atrenkančiojo veikla yra ribojama kvalifikuotomis užduotimis.

Dinaminio paruošimo pagrindinis trūkumas – didelės investicijos. Šiuo metu yra naudojami atrinkimo robotai ir atrinkimo automatai. Atrinkimo automato panaudojimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Gana greitai ir patikimai dirbantys automatai kol kas negali būti plačiai pritaikomi, nes jie tinka tik tam tikrų matmenų kroviniams ir pagalbinėms krovimo priemonėms.
Robotų panaudojimas taip pat sukelia tam tikrų problemų. Jie privalo būti aprūpinti universaliais griebtuvais ir naudojamomis vaizdo apdorojimo sistemomis tam, kad galėtų techniškai įvykdyti užduotis.
Todėl atrinkimo darbams didelę reikšmę turi žmogus.

Paėmimas
Reikalingas kiekis iš sandėliavimo vietų paimamas:
• rankomis;
• mechanizuotai;
• automatizuotai.
Paėmimo rūšis priklauso nuo:
• prekių rūšies, talpos, svorio, savybių ir kt.;
• sandėliavimo rūšies.
Sandėlio krovinių su atitinkamomis savybėmis paėmimas rankomis nesukelia jokių problemų, nes kroviniai yra žmogaus apžvalgos ir paėmimo srityje. Ir kuo daugiau prekių yra šios srities išorėje, tuo daugiau galima panaudoti mechaninių pagalbinių priemonių.
Aukštuose stelažiniuose sandėliuose yra naudojami stelažų transporto ir aptarnavimo įrenginiai, nes žmogus paprastomis mechaninėmis priemonėmis yra nepajėgus paimti prekių. Jeigu prekės paimamos visiškai be žmogaus, laikoma, kad tai yra automatinis paėmimas.
Tokiais atvejais, kai vyksta tam tikro vienalyčio gaminio asortimento arba logistinio vieneto judėjimas, paėmimo procesas gali būti organizuotas daug racionaliau ir sumažėtų kaštų.

Perkėlimas
Perkėlimas prekių atrinkimo metu yra kelias iki arba tarp paėmimo vietų. Perkėlimas gali būti:
• viendimensis;
• dvidimensis.

4 lentelė
Viendimensis Atrenkantysis juda vien tiktai vienoje plokštumoje ir atrenka tik vienoje apribotoje srityje.
Dvidimensis Atrenkantysis juda horizontaliai ir vertikaliai. Tam yra įvairios pagalbinės priemonės. Užgriebio sritis, priešingai viendimensiam perkėlimui, yra žymiai praplėsta.

Svarbios dvidimensės pagalbinės perkėlimo priemonės yra atrinkimo įrenginiai su elektrine pavara ir vairuojamos bėgiais arba laisvai valdomos atrenkančiojo. Aukšto techninio lygio atrinkimo įrenginiai gali būti pagaminti panaudojant ekranų terminalus, skenerius, matavimo įrenginius ir kt.

Užgriebio aukštis panaudojant prietaisus gali siekti iki 10 m. Atrinkimo įrenginiais galima perkelti visą padėklą.

Yra dažnai naudojamos paprastos pagalbinės priemonės – kopėčios, kurios reikalingos atrenkant. Užgriebio aukštis siekia iki 4m.

Viršutinėje užgriebio srityje dažniausiai sandėliuojamos rezervinės arba retai naudojamos medžiagos.

Išdavimas
Paimtas atitinkamas medžiagų arba prekių kiekis yra išduodamas, gavėjui pasirašius už gautą kiekį. Dažnai šis procesas yra susijęs su rankine arba automatine kontrole.

Atrinkimo rūšys

Vienpakopis atrinkimas
Vienpakopis atrinkimas yra tada, kai kiekvieno užsakymo prekės yra atrenkamos ir atskirai paruošiamos prekių išdavimo vietoje. Vienpakopis atrinkimas ypač gerai tinka pristatymams kaip tik laiku, nes yra susijęs su labai mažu kiekiu.
Šiai atrinkimo rūšiai reikia laiko, naudojant įrenginius – didelių kaštų.

Daugiapakopis atrinkimas
Daugiapakopis atrinkimas vyksta dviem pakopomis.
Prekės pagal daugelį užsakymų yra atrenkamos iš sandėliavimo vietų ir kartu pristatomos į specialiai numatytą vietą. Antroje pakopoje iš šios vietos prekės yra išskirstomos pagal atskirus užsakymus.
Daugiapakopis atrinkimas yra ypač paplitęs, nes atliekamas daug greičiau nedidelį kiekį atrenkant pagal daugelį užsakymų.

Serijinis atrinkimas
Pagal serijinį atrinkimą yra sudaroma užsakymų atrinkimo pozicijų eilė. Tam naudojami:
• pagrindinio kelio būdas;
• pagrindinio pasirinktinio kelio būdas.
Naudojant pagrindinio kelio būdą kiekvienas sandėlio kelias traktuojamas kaip pagrindinis. Atrinkimo vežimėliai apvažiuoja visus sandėlio kelius ir surenka reikalingas prekes.
Pagrindinio kelio būdui būdingas ilgas kelias, todėl gerokai padidėja atrinkimo kaštai.
Pagrindinio pasirinktinio kelio būdu kompensuojami pagrindinio kelio būdo trūkumai -sandėlis dalijamas į pagrindinius ir pasirinktinius kelius. Dažniausiai reikalingos prekės sandėliuojamos prie pagrindinių kelių, mažiau reikalingos -prie pasirinktinių kelių.
Jeigu rečiausiai užsakomi gaminiai yra laikomi toliausioje nuo pradžios zonoje, atrenkantysis sutaupo nemažai kelio, nes visą pasirinktinio kelio ruožą jis privalo įveikti tik pagal aplinkybes.
Serijinio atrinkimo trūkumas yra ilgas atrenkančiojo kelias.

Lygiagretus atrinkimas
Lygiagretus atrinkimas turi daugybę pranašumų, tačiau yra susijęs su tam tikra rizika, todėl yra naudojamas tik atitinkamose srityse.
Lygiagretaus atrinkimo esmę sudaro tai, kad atrinkimo užsakymą sandėlio valdymo skaičiavimo mašina padalija į daugelį atrinkimo sričių. Padalijimo kriterijai yra sandėliavimo vieta.
Pagal sandėliavimo srities būdą užsakymas dalijamas į dvi, tris arba keturias sudėtines dalis, pagal kurias apibrėžtuose sandėlio sektoriuose talpinamos prekės. Pagal lygiagretaus atrinkimo būdą atrenkantysis kompetentingas tik savo sandėlio srityje. Jis geriausiai pažįsta savo sektorių, todėl dažnai išvengia klaidų. Tie gaminiai, kurie ateina iš įvairių sandėlio sričių iki tol, kol bus pateikti persiųsti, vėl suvežami kartu.
Pagal sandėliavimo kelio būdą sandėlis yra suskirstytas į keletą kelių, kurie yra kaip atrinkimo sritys. Užsakymų suskirstymas į kelių zonas sutrumpina atrinkimo trukmę, kuriai reikia nedidelių organizavimo kaštų. Toks užsakymas be elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių yra neįvykdomas.
Atrenkantysis savo zonoje įvykdo daug užsakymų, todėl neišvengiamai atsiranda klaidų, ir todėl reikalinga kontrolė.
Atrinkimo užduočių padalijimui kaip ir gaminių suvežiojimui gali prireikti tam tikrų kaštų, todėl daugelis įmonių į lygiagretų atrinkimą žiūri kritiškai. Kiekvienu atveju sutaupytas laikas neišlygina susidariusių kaštų.
Lygiagretaus atrinkimo visiškai atsisakyti negalima, nes žinomus atrinkimo prietaisus galima įdiegti tik nustatytuose sandėlių sektoriuose.

Atrinkimo našumo nustatymas
Atrinkimo efektyvumą galima nustatyti pagal kai kuriuos rodiklius. Iš jų pažymėtini:
• kiekvieno užsakymo atrinkimo trukmė;
• kiekvieno užsakymo atrinkimo pozicijų skaičius

atrinkimo pozicijų bendras skaičius

užsakymų skaičius
• klaidų dalis (kvota )

atrinkimo klaidos x 100
bendras atrinkimo skaičius
• kiekvieno užsakymo atrinkimo kaštai
`
bendri atrinkimo skaičiai
atrinkimo užsakymų skaičius

• kiekvienos pozicijos atrinkimo kaštai

valandos kaštai įmonėje
efektyvus atrinkimo valandos našumas
• efektyvus atrinkimo našumas
= teorinis atrinkimo našumas x galimybė naudotis x apkrova
• teorinis atrinkimo našumas

3600 sekundžių
kiekvienos pozicijos atrinkimo trukmė sekundėmis
galimybė naudotis = atrinkimo sistemos panaudojimo laipsnis.
Ji priklauso nuo sistemos kokybės ir našumo.
apkrova = maksimalus apkrovos laipsnis.

Medžiagų išdavimas
Medžiagų pervežimas iš vieno sandėlio į kitą užbaigiamas medžiagų išdavimu. Po atrinkimo prekės yra paruoštos tolesniam naudojimui. Jos patenka arba į gamybą, arba į persiuntimo vietą.
Jeigu krovinį paima užsakovas, laikoma, kad tai paėmimo sistema, jeigu krovinys pristatomas užsakovui – atidavimo sistema.
Gabenant krovinius į jų panaudojimo vietas, svarbus veiksnys yra gabenimo laiko minimizavimas.
Gabenimo kelius sandėlio viduje skaičiavimo mašina nustato labai greitai ir toliau perduoda kompiuteriu transporto priemonės vartotojui.
Išdavimo srauto optimizavimas sandėlyje gali žymiai sumažinti gabenimo trukmę, o parinkus teisingą gabenimo sistemą, minimizuoti gabenimo kaštus.
Parenkant gabenimo sistemą, reikia atkreipti dėmesį į:
• optimalų jos panaudojimą;
• aukštą aptarnavimo laipsni;
• didelį lankstumą;
• aukštą apžvelgiamumą.
Šiuo metu praktikoje plačiai diegiamos visiškai automatizuotos gabenimo sistemos, užtikrinančios trijų dydžių judėjimo nuoseklumą. Jų panaudojimas yra susijęs su didelėmis investicijomis, tačiau jomis įmanoma gerokai sumažinti gabenimo kaštus.

6 DALIS

1. Sandėlių sistemos kūrimas

Sandėlių skaičius ir dydis
Sandėlių skaičius ir dydis yra tarpusavyje susiję. Šie rodikliai yra susiję- jeigu didėja sandėlių skaičius, mažėja vidutinis sandėlio plotas, ir atvirkščiai.
Sandėlio dydis. Vertinant sandėlio dydį turi būti matuojamas ne plotas, o tūris. Kiti sandėlio dydį lemiantys veiksniai:
 klientų aptarnavimo lygiai;
 rinkos dydis;
 produktų skaičius;
 produkto/produktų dydis;
 aptarnavimo įrengimai;
 krovinių praleidimo laipsnis (angl.throughput rate);
 pristatymo trukmė;
 kokia įmanoma apimčių ekonomija;
 prekių išdėstymo sistema;
 pravažiavimai ir priėjimai;
 administracinės patalpos;
 lentynų rūšys;
 paklausos tipas.
Kuo didesnis pats produktas, kuo ilgesnis jo pristatymo laikas, kuo mažiau yra naudojama mechaninės įrangos, kuo nestabilesnė paklausa, -tuo sandėlio plotas turi būti didesnis. Sandėlio plotas priklauso ir nuo atsargų apyvartumo laipsnio ir tiesioginių pristatymų skaičiaus. Jeigu atsargos neužsiguli sandėlyje arba daug prekių yra pristatoma klientui aplenkiant regioninius sandėlius, sandėlio plotas bus mažesnis.
Sandėlių skaičius. Pav. 1 parodyta bendrųjų logistikos sąnaudų priklausomybė nuo sandėlių skaičiaus. Sandėlių skaičių lemiantys veiksniai:
 prarastų pardavimų kaina. Didinant sandėlių skaičių, prarastų pardavimų atvejų mažėja. Tačiau šis rodiklis labai priklauso nuo gamybos šakos, kompanijos, produkto ir kliento.
 atsargų sąnaudos. Didinant sandėlių skaičių, sąnaudos išauga, nes kiekviename sandelyje reikia laikyti rezervinių atsargų.
 sandėliavimo sąnaudos. Iš esmės, jos linkę didėti ( daugiau sandėlių -daugiau išlaidų). Tačiau jeigu nuomojamas didelis plotas, sandėlių nuomotojai taiko nuolaidas ir sąnaudos nebedidėja ir netgi gali truputį mažėti.
 transportavimo sąnaudos. Iki tam tikro sandėlių skaičiaus sąnaudos mažėja. Tačiau, pasiekus tam tikrą sandėlių skaičių, sąnaudos vėl ima augti. Taip atsitinka todėl, kad kompanija, turinti daug sandėlių, nebegali jungti siuntų į pakankamai didelį vienetą transportavimo nuolaidai gauti.

Geriausios vietos parinkimas
Makro perspektyva. Pagrindinės vietos parinkimo strategijos:
 pagal rinką. Sandėliai turi būti kuo arčiau vartojimo rinkos. Prekės iš gamyklos atvežamos dideliais kiekiais (transporto sąnaudų ekonomija), sutrumpėja užsakymo ciklo laikas, laiduojamas aukštesnis klientų aptarnavimo lygis;
 pagal produktą. Sandėliai yra kuo arčiau gamybos vietos. Klientų aptarnavimo lygis yra žemesnis. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šio metodo pasirinkimą: greitai gendančios žaliavos, asortimentą sudaro įvairūs produktai, dėl siuntų jungimo sumažėja transportavimo sąnaudos;
 pusiaukelės metodas. Vieta sandėliui parenkama pusiaukelėje tarp gamintojo ir vartotojo. Šitaip iš vienos pusės, jungiamos siuntos iš skirtingų gamyklų (produkto asortimentas), o iš kitos pusės nedaug nukenčia klientų aptarnavimo lygis.
Von Thuneno modelis. Sandėlio vietos parinkimas turi remtis sąnaudų mažinimu. Von Thunenas ( 1783-1850) teigia, kad produkto rinkos vertė prilygsta produkto gamybos sąnaudoms nepriklausomai nuo produkto pagaminimo vietos. Kadangi į gamybos sąnaudas įeina ir transportavimo sąnaudos, optimali sandėlio vieta yra ta, kur transportavimo sąnaudos mažiausios.
Weberio modelis. Taip pat remiasi transportavimo sąnaudų mažinimu. Optimali sandėlio vieta yra ta, kur tiek žaliavų atvežimo į gamyklą, tiek prekių pristatymo sąnaudos yra minimalios.
Hooverio modelis įvertina tiek sąnaudų, tiek paklausos veiksnius. Hooveris taip pat atrado, kad tiesioginės priklausomybės tarp pervežimo atstumo ir sąnaudų nėra. Sąnaudos didėja lėčiau, nei didėja atstumas.
Greenhuto modelis. Įvertina ne tik atstumą, bet ir kitus veiksnius. Greenhuto nuomone, optimali sandėlio vieta yra ta, kai gaunamas maksimalus pelnas.
Gravitacijos centro modelis. Produkto paskirstymo tarp gamyklos ir vartojimo taškų sąnaudos yra mažiausios sandėlio parinkimo vietoje.
Mikroperspektyva. Kompanija, rinkdamasi vietą nuosavam sandėliui, turi įvertinti šiuos veiksnius:
 pervežėjų kiekį ir kokybę;
 darbo jėgos kiekį ir kokybę;
 darbo jėgos sąnaudas;
 žemės kainą;
 galimybę plėstis;
 mokesčius;
 socialinę aplinką;
 statybos kainas;
 komunalinių paslaugų kainas;
 vietinės valdžios požiūrį.
Jeigu kompanija ruošiasi nuomoti sandėli, ji turi įvertinti tokius dalykus:
 infrastruktūrą;
 sandėlio paslaugas;
 kur yra krovinių terminalai;
 ar kitos kompanijos čia nuomoja sandėlius;
 galimybę palaikyti ryšį su sandėliu per kompiuterius;
 galimybę gauti ataskaitas apie turimas atsargas.

Sandėlio projektavimas
Geras sandėlio išplanavimas privalo:
1) padidinti sandėlio 10 produktyvumą,
2) pagerinti srautų judėjimą,
3) sumažinti sąnaudas,
4) pagerinti klientų aptarnavimą,
5) pagerinti darbo sąlygas.
“Atsitiktinis sandėliavimas”. Prekės vieta nėra fiksuota, sandėliuojama pirmoje pasitaikiusioje laisvoje vietoje.
“Fiksuotos vietos” sandėliavimas. Kiekviena prekių grupė sandėlyje turi savo pastovią vietą. Prekės gali būti grupuojamos pagal inventorinius numerius, pagal jų apyvartą ir pan.
Suderinamumo principas. Ne visi produktai gali būti kartu sandėliuojami. Pavyzdžiui, JAV draudžiama saugoti kartu vaistus ir žemės ūkio trąšas.
Komplektavimo principas. Produktai grupuojami pagal tai, kaip dažnai jie užsakomi kartu. Pavyzdžiui, pieštukai ir tušinukai, kėdės ir stalai.
Apyvartos principas. Kuo prekė populiaresnė, kuo didesnė jos apyvarta, tuo patogesnėje vietoje ji turi būti sandėliuojama.

2. Sandėlių panaudojimo efektyvumas

Buvo apžvelgti sandėlių tipai bei sandėliavimo būdai. Taip pat pabrėžta, kad šiuo metu labai svarbu maksimaliai išnaudoti sandėlių plotą, mažinti jų eksploatavimo sąnaudas.

Mechanizuotos sistemos nėra idealus sprendimas kiekvienam sandėliui, bet jų dėka daugelyje situacijų pasiekiamas žymiai didesnis našumas. Rūpestingai planuojant reikia atsižvelgti į riziką įvedant automatizavimą. Rizika atsiranda dėl greitų technologinių pasikeitimų (t.y. gali pasenti), rinkos svyravimų ir didelių investicijų įdėjimo. Planuojant mechanizavimą reikia išanalizuoti visas operacijas. Mechanizuota sistema paprastai pasiteisina, kai prekės yra taisyklingos formos, vidutinio aktyvumo užsakymų parinkimas ir didelis produkcijos judėjimas su nedideliais svyravimais.

Labai svarbu suprasti, kad šie sprendimai nėra priimami kartą ir visam laikui. Našumas turi būti stebimas reguliariai visų sandėlio operacijų metu. Metodai našumui pasiekti gali būti labai įvairūs. Didinant sandėlio našumą turi būti reguliuojamas operacijų vykdymas. Pagerinus našumą, pagerėja firmos resursų panaudojimas, padidėja įplaukos, grįžta investicijos ir geriau aptarnaujami klientai. Norint padidinti našumą, sandėlio operacijas reikia padalinti į funkcionavimo plotus. Kiekvieno ploto našumas ir panaudojimas yra matuojamas atsižvelgiant ne tik į darbo, bet ir į mechanizmų bei įrengimų našumą. Nėra vienintelio sandėlio našumo matavimo mato, bet reikia atsižvelgti į šiuos charakteringus bruožus: pagrįstumą, veikimo zoną, palyginamumą, užbaigtumą, naudingumą, suderinamumą ir kainų efektyvumą.

Našumas matuojamas darbu, įrenginiais, energija ir finansinėmis investicijomis. Firmos sandėlio funkcijos yra gavimas, padėjimas, saugojimas, papildymas, užsakymų parinkimas, tikrinimas, pakavimas ir žymėjimas, užsakymų apjungimas ir sutelkimas, pakrovimas.

Logistikos ekspertai rekomenduoja keturis metodus, laikomus svarbiausiais didinant sandėlio našumą:

1. Sumažinti atstumus sandėlyje planuojant įrenginių ir atsargų išdėstymą, informacijos panaudojimą ir medžiagų apdorojimą;

2. Padidinti apdorojamų atsargų kiekį. Tam reikia skatinti klientus užsakyti didesnius atsargų kiekius;

3. Sandėlio įrangą naudoti žiediniu maršrutu;

4. Pagerinti sandėlio tūrio panaudojimą prekių saugojimui.

Iš dalies padidinti našumą kartais galima paprastais būdais: pagerinti apšvietimą, palaisvinant užkrautus praėjimus, pakeičiant išdėstymą ir efektyviai naudojant informaciją. Ši informacija turi būti naudojama tikrinant prekių saugojimo ar jų apyvartos nesklandumus.

Vienas svarbiausių sandėliavimo srityje priimamų sprendimų – naudoti privatų ar bendro naudojimo sandėlį. Kitaip sakant, ar firma turėtų įsigyti ar pasistatyti privačius sandėlius, ar reikėtų nuomoti vietą bendro naudojimo sandėlyje. Abiem atvejais yra trūkumų ir privalumų. Sprendimas paprastai daromas atsižvelgiant į kainas, t.y. reikia nuspręsti, kuriai iš šių dviejų alternatyvų ar jų kombinacijai reikės mažesnių bendrų išlaidų. Tai matome 2 paveiksle.

2 paveiksle yra parodyti pagrindiniai kainų santykiai tarp bendrojo naudojimo ir privataus sandėlio. Matome, kaip greitai kinta bendrojo naudojimo sandėlio kaina. Didėjant prekių kiekiui, reikia nuomoti daugiau ploto sandėlyje. Už vietą mokamas tam tikras mokestis, paskaičiuojamas pagal tarifus už kvadratinį arba už kubinį metrą. Žinoma, kaina ir išlaidos didės proporcingai sandėlyje laikomų prekių kiekiui.

Privačiame sandėlyje išlaikomos pastovios kainos. Išlaidos, naudojant privatų sandėlį, didėja lėčiau negu naudojant bendrojo naudojimo sandėlį. Taip yra dėl išlaidų bendrojo naudojimo sandėlio įrengimams. Tam tikrame taške kainos susikerta, t.y. tampa vienodomis. Matome, kad esant mažoms atsargų apimtims bendrojo naudojimo sandėlis yra geriausias variantas. Didėjant atsargų apimčiai efektyviau yra naudoti nuosavus įrenginius. Sprendimas dėl nuosavybės gali būti priimtas labai panašiai kaip ir dėl bendros kainos problemos. Aišku, tai yra supaprastintas variantas, su kuriuo susiduria daugelis firmų, ypač didelės firmos, kurios gali turėti nuo 3 iki 20 sandėlių. Žinoma, net labai sudėtingose situacijose didelėms firmoms tokia supaprastinta perspektyva gali daug skirtis nuo tikrovės dėl dviejų priežasčių:

1. Sandėlių kiekis dažniausiai didėja po vieną ir kiekvienu atveju yra pasirinkimas tarp privataus ir bendrojo naudojimo sandėlio, nes yra skirtingos rinkos sąlygos;

2. Firmai, įsigijus daugiau sandėlių, vietinės sąlygos yra labai skirtingos ir reikia kiekvieną sandėlį išanalizuoti individualiai turint galvoje ir nuosavybės klausimą.

Būtų tikslinga ištirti kai kurias firmų ir jų produkcijos charakteristikas. Po to rinktis privatų ar bendrojo naudojimo sandėlį. Iš 2 pav. galime nustatyti kai kurias charakteristikas ir faktorius, kurie padės firmoms pasirinkti vieną iš dviejų variantų. Pirmiausiai, paimkime privataus sandėlio situaciją. Norint privatų sandėlį padaryti ekonomišką, reikia didelės apyvartos. Tai priklauso nuo fiksuotų išlaidų, kurios būdingos šio tipo sandėliams. Reikia turėti didelį kiekį saugomų prekių, kad fiksuotas išlaidas išdalintume taip, kad išlaidų vidurkis privačiame sandėlyje būtų mažesnis negu bendrojo naudojimo. Šioje analizėje yra du svarbūs punktai:

1. Turime suprasti, kad išlaidos atsargų vienetui privačiame sandėlyje yra ne mažesnės negu bendrojo naudojimo sandėlyje. Kitaip sakant, privatus sandėlis niekada nebus pigesnis;

2. Sandėlio panaudojimo lygis arba apyvarta turi būti stabili ištisus metus. Jei taip nėra, nėra galimybių našiai panaudoti vietą sandėlyje. Pavyzdžiui, prekiaujant daržovėmis, stabilumo faktorius yra labai svarbus. Daug didelių ir vidutinių firmų turi įvairios produkcijos linijas ir tai padeda stabilizuoti sandėlio apyvartą bei palaikyti pakankamą prekių kiekį. Tada privatus sandėlis būna ekonomiškas.

Kitas privačiam sandėliui palankus faktorius yra sąlyginai tankus rinkos tinklas arti sandėlių.

Dar viena priežastis, dėl kurios privatus sandėlis gali būti naudingesnis, yra kontrolė. Tai gali būti fizinio atsargų saugojimo kontrolė (saugumas, šaldymas), klientų bei gamyklų aptarnavimo kontrolė. Kai kurios žaliavos arba prekės vagiamos, taip pat gali prarasti vertę dėl sugadinimo. Nors bendrojo naudojimo sandėliai ir priklauso firmoms, turinčioms nemažą praktiką prekių saugojime, praradimo galimybė vis tiek yra didesnė negu privačiame. Kai kuriais atvejais firmos, kurioms priklauso sandėliai tam tikrame rajone, gali atsisakyti laikyti produkciją dėl jos pavojingumo ar kitų priežasčių. Jei firma nusprendžia, kad sandėliavimas tame rajone būtinas, vienintelė išeitis – naudoti privatų sandėlį. Dar vienas faktorius, kuris duoda pirmenybę privačiam sandėliavimui – varžymasis dėl klientų aptarnavimo. Tai ypač pasiteisina turint geras kompiuterizuotas informacines sistemas, kurios centralizuoja ir koordinuoja kontrolę ir užsakymų procesą.

Privataus sandėlio paslaugomis besinaudojančios ar besiruošiančios naudotis firmos turi turėti keletą anksčiau minėtų charakteristikų, kurios pateisintų privataus sandėlio naudojimą. Įvairios produkcijos linijas turinčioms firmoms privatus sandėlis dažnai yra ekonomiškas, nes jos turi pastovų prekių kiekį, stabilumą, tankų rinkos tinklą.

Iš privataus ir bendrojo naudojimo sandėlių kainų struktūros matome, kad svarbu didelis produkcijos kiekis. Nedidelį atsargų kiekį ir sezonines prekes turinčioms firmoms privatus sandėlis nėra našus. Jei siunčiama iš sandėlio mažais kiekiais ir dideliais atstumais, tuomet firmoms ekonomiškiau naudoti bendrojo naudojimo sandėlį.

Dar viena priežastis, dėl kurios geriau naudoti bendrojo naudojimo sandėlį yra ta, kad naujos, į rinką įeinančios firmos nėra užtikrintos dėl pardavimo lygio ir stabilumo. Tokios sąlygos paprastai priverčia naudotis bendrojo naudojimo sandėliu, kol firma įsitvirtins rinkoje. Jei įëjimas į rinką sėkmingas ir praktika parodo, kad apyvarta stabili, galima pereiti prie privataus sandėliavimo.

JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje atliekami specialūs tyrimai, padedantys rasti naujus būdus sandėlių eksploatavimo efektyvumui didinti. Vienas iš tokių būdų – naujo autokrautuvų modelio sukūrimas. Patobulinti autokrautuvai turi papildomus šoninius griebtuvus. Tokiu būdu jie tapo efektyvesni ir manevringesni perdraudinėjant ant padėklų ar kitaip įpakuotas atsargas. Speciali konstrukcija padidino jų manevringumą, kas leido sumažinti nepanaudotą plotą.

Kitas būdas – specialūs stelažų išdėstymo, jų duomenų paskaičiavimai. Labai svarbu nustatyti naudingiausią stelažų išdėstymo būdą, esant tam tikram sandėlio ilgiui, pločiui bei aukščiui.

Siekiant pagerinti sandėlių panaudojimą, reiktų siekti, kad naudingo stelažo aukščio ir jo ilgio santykis būtų nuo 1:2 iki 1:5. Medinių stelažų aukštis rekomenduojamas iki 6 metrų, metalinių – iki 25 metrų, na o stelažai, aukštesni negu 25 metrai, turėtų būti statomi iš gelžbetonio. Labai efektingi yra stelažai su ritininiu konvejeriu, ypač saugant greitai gendančius produktus. Tokiu būdų įrengus stelažus, padidėja sandėlio išnaudojimo koeficientas, nes nebereikia praėjimų tarp stelažų. Tačiau praktikoje sandėlio išnaudojimo koeficientas paprastai yra žemesnis už teorinį, o to priežastis – atsargų rūšių įvairovė.

Labai didelę reikšmę turi padėklų išdėstymas. Esant stačiakampiam padėklų išdėstymui, jų pastatymo linija turi būti lygiagreti pagrindiniam sandėlio praėjimui, o esant išdėstymui kampu – pasukta į pagrindinę liniją 15 – 600 kampu.

Efektyviam transporto priemonių, aptarnaujančių sandėlius, panaudojimui, durys turi atsidarinėti automatiškai.

Projektuojant aukštus sandėlius, kuriuose numatyti kranai-štabeliuotojai, svarbu turėti omeny tai, kad iki 80% sandėlio aukščio turi būti užkrauta. Tokiuose sandėliuose kranai-štabeliuotojai atsargas gali sukrauti net iki 15 metrų aukščio ir perkėlinėti jas nedidelio pločio praėjimuose. Tokiems tikslams taip pat yra naudojami šarnyriniai-traukiniai bei teleskopiniai bokšteliai ir kėlimo platformos. Sunkių atsargų sandėliuose yra pritaikomi ožiniai kranai. Tokie kranai atlieka ne tik pakrovimo-iškrovimo darbus, bet ir sandėliavimo operacijas. Strėlinius ir, ypač, mažagabaritinius kranus galima pritaikyti ne tik patalpų viduje, bet ir sandėlių aikštelėse.

Projektuojant sandėlį yra labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip ilgai bus sandėliuojamos atsargos, kokios transporto priemonės atveš bei išveš reikiamą kiekį atsargų, koks bus sandėlio darbo organizavimas, jo tikslas.

Logistikos sistemoje sandėlių tipai yra parenkami pagal atsargų specifiką, vietą tiekimo grandinėje, geografinę padėtį.

Šiuolaikinės sandėlių ūkio vystymo tendencijos charakterizuojamos siekimu maksimaliai sumažinti sandėlių plotus, didinant jų aukštį, mažinant arba visai pašalinant praėjimus tarp stelažų, mažinant aptarnaujančio personalo skaičių, pritaikius kompleksinę mechanizaciją ir transportavimo automatizavimą sandėliuose. Pabrangus žemės sklypams, statybų išlaidoms, visas dėmesys koncentruojamas į jau minėtus faktorius.

3 pav. parodyta, kaip kinta logistikos kainos didinant sandėlių skaičių. Didinant sandėlių skaičių sistemoje, nepardavimo ir transportavimo išlaidos mažėja, o atsargų ir sandėliavimo išlaidos didėja. Vežimo išlaidos mažėja apjungiant vežimus sunkvežimiais ar vagonais. Išlaidos sumažėja vežant didesnį kiekį iškart. Be to, didinant sandėlių kiekį, sumažėja atstumas iki pirkėjų ir iki rinkos. Todėl sumažėja ir vežimo išlaidos.

Didėjant bendram plotui, kyla sandėliavimo kaina. Pavyzdžiui, firma, turinti tik vieną 10.000 kvadratinių metrų sandėlį, negali palaikyti tokio pardavimo lygio kaip turėdama du sandėlius po 5.000 kvadratinių metų. Kaip matome iš sandėlių schemų, tam tikras plotas reikalingas ekspedicijai, įstaigoms, spec. patalpoms, kavinėms. Mažesniame sandėlyje ir praėjimams reikia daugiau vietos.

Didėjant sandėlių skaičiui, padidėja bendras atsargų kiekis. Todėl padidėja ir atsargų kaina. Kuo didesnis atsargų kiekis dėl didėjančio sandėlių skaičiaus, tuo daugiau reikia bendro ploto. O kuo didesnis sandėlių skaičius, tuo didesnė produkcijos apyvarta, didesni reikalavimai sandėlio plotui. Didėjant sandėlių skaičiui bendros išlaidos iki tam tikro lygio mažėja.

Vienas iš pagrindinių faktorių, nustatančių sandėlių skaičių, yra poreikis tinkamai aptarnauti klientą. Tarp poreikio greitai aptarnauti klientą tam tikroje rinkoje ir atsargų papildymo paprastai yra stiprus ryšys. Jei firmos atliekamas aptarnavimas yra žemesnio lygio negu varžovų, tai gali nepalankiai atsiliepti jos vykdomai veiklai. Prekybos pažanga ir reklama gali nueiti perniek, jei klientas negalės įsigyti produkcijos, kai jis norės.

Kita glaudžiai susijusi priežastis yra atitinkamo transportavimo trūkumas. Kitaip sakant, geram klientų aptarnavimui padeda greitas transportinis aptarnavimas. Papildomas faktorius, kuris teikia pranašumo decentralizuotam sandėliavimui, yra mažas pirkėjų skaičius. Transportavimo išlaidos iš centralizuoto sandėlio pas klientus bus daug didesnės, negu vežant į decentralizuotą sandėlį, o po to pirkėjui į vietinę rinką. Jei dalis klientų yra mažmenininkai ir didmenininkai, tai firmai reikės daugiau sandėlių, nes gali būti daug mažų užsakymų.

Decentralizuotam sandėliavimui pirmenybę teikia dar vienas faktorius. Tai atvejis, kai klientai nepalieka pakankamai laiko tiekimui. Taip pat jei jų poreikiai yra nepastovūs ir sunkiai prognozuojami.

Daugelis firmų problemų sprendimą ir įvairių sprendimų dėl sandėlių įkūrimo priėmimą patiki kompiuteriams. Kompiuteriais galima efektyviai atlikti šias funkcijas:

– pardavimo ir kainų analizę;

– užsakymo ciklo laiko nustatymą;

– atsargų kontrolę;

– transporto valdymą;

– sandėlio išplanavimą ir kt.

Kompiuterių panaudojimas yra svarbus klientų aptarnavimo programoje, norint suteikti klientams ir vidaus menedžeriams informaciją apie užsakymų padidėjimą, nutraukimą ir t.t. Įvairiose paskirstymo vietose ir proceso stadijose išdėstyti terminalai gali greitai suteikti informaciją apie užsakymų būklę.

Šiandien yra daug su logistikos sistema susijusių programų. Iš jų daugiau negu pusė susijusios su atsargų kontrole. Daugelis jų kontrolę apjungia su paskirstymo centro operacijomis. Kai kurios programos gali būti naudingos tik tam tikrai grupei firmų, o kai kurios naudojamos praktiškai visose firmose. Šių programų panaudojimas gali būti nebrangus, nes jos gali būti naudojamos personaliniuose kompiuteriuose. Kompiuteriai atlieka ne tik užsakymų ir atsargų kontrolę. Programos naudojamos padėti išnaudoti sandėlio resursus, tokius kaip darbas, plotas, naudojami įrenginiai. Kalbant apie darbą, kompiuteris gali planuoti užimtumą įvairiais aktyvumo periodais.

Skaičiavimais galima nustatyti kai kurių faktorių (pavyzdžiui, žemės sklypo dydžio, praėjimų pločio, apyvartos ir rezervo lygio, eilių aukščio ir kt.) reikšmę. Darbinės programos leidžia darbininkams greitai surasti tinkamiausią vietą kiekvienai atvežtai atsargų rūšiai.

Kompiuteriai buvo sėkmingai pritaikyti daugelyje JAV, Europos ir Japonijos terminalų sandėliavimo procedūrų apjungimui tam, kad sandėlio darbas būtų vientisas. Tokiu būdu pagerėjo vietos panaudojimas, sandėlio našumas, klientų aptarnavimo lygis, mechanizuotų įrengimų veiklos kontrolė, sumažėjo klaidų skaičius.

3. Pagrindinės atsargų laikymo sandėlyje priežastys

Sandėliavimas yra labai svarbi ir reikalinga funkcija. Jo pagrindinis privalumas – sukuriamas laiko tarpas po kurio būtų galima panaudoti žaliavas, ir galutinę produkciją. Kuo sandėliai arčiau nuo kliento, tuo geriau galima juos aptarnauti. Dar svarbiau tai, kad dėl gero sandėliavimo veiklos organizavimo padidėja potencialių klientų skaičius. Kitaip sakant naudodamos sandėlius firmos gali paskirstyti prekes ten, kur jų reikia. Sandėliavimo svarba firmoms ir pramonei vis didėja, nes klientų aptarnavimas yra aktyvi lenktyniavimo sritis siekiant konkurencinio pranašumo.

Saugojamų prekių kiekis ir įvairovė apibrėžia pagrindinius sandėliavimo reikalavimus. Todėl sandėliai reikalingi prekėms ir žaliavoms saugoti. Atsargos gali būti suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas:

1 – fizinio tiekimo atsargos (žaliavos);

2 – fizinio paskirstymo atsargos(galutinė produkcija).

Abu atsargų tipai suformuojami ir saugomi dėl tų pačių priežasčių. Šiame skyriuje bus aptartos atsargų laikymo priežastys, kurios iš esmės yra tokios pat kaip ir sandėliavimo.

Beveik visose firmose svarbiausios priežastys atsargoms kaupti yra transportavimo trukmė ir kaina. Geležinkelių transportu vežant prekes urmu galima gauti didesnį pelną, nes pervežimo vagonais tarifų vidurkis apytikriai 80-100% mažesnis negu sunkvežimiais. Kai kurios firmos sandėliuoja atsargas norėdamos sutaupyti lėšas transportavimui. Perkant žaliavas urmu sutaupomi pinigai. Gamybos linijos sustabdymas paprastai yra labai brangus. Daugelio firmų pagrindinė taisyklė – nestabdyti gamybos linijos dėl žaliavų stygiaus. Norint išvengti tokios situacijos, naudojamos žaliavų atsargos. Efektyviai ir subalansuotai produkcijos gamybai reikia parūpinti pakankamai erdvią vietą galutinei produkcijai sandėliuoti. Žaliavos sandėliuojamos ir dėl kitų rimtų priežasčių. Nustatant kainas daromos nuolaidos perkantiems didesnį kiekį. Tokiu būdu, prekes reikia saugoti, kol jos bus reikalingos. Firmoms, kurios medžiagas perka pagal sutartis ar iš tiekėjų, svarbu turėti šių medžiagų atsargas. Sezoninė įvairovė įsigyjant reikalingų žaliavų priverčia kaupti jų atsargas. Daugelio situacijų atveju gali pasikeisti papildymo grafikas.

Klientų aptarnavimo kokybė yra svarbi atsargų ir galutinės produkcijos sandėlių naudojimo priežastis. Nuo II-jo pasaulinio karo klientų aptarnavimas tarp firmų yra konkurencijos įrankis. Logistinės sistemos kartais kuriamos tam, kad sumažintų laiko tarpą tarp kliento užsakymo ir produkto gavimo. Firmos klientų aptarnavimo standartai gali būti tokie:

– niekada nepritrūkti prekių;

– pristatyti jas per dvi dienas;

– aptarnauti 95% klientų ir kt.

Šie griežti tikslai labai padidina atsargų ir sandėliavimo reikalavimus. Besiorientuojančių į rinką ir aptarnaujančių nacionalinę rinką sandėlių skaičius nustatomas kiekvienai firmai atskirai.

Geras klientų aptarnavimas gali sumažinti atsargas, susijusias su gamybos ir transportavimo sutrikimais. Visais atvejais planas turi būti paremtas kainų analize atitinkamam klientų aptarnavimo lygiui. Tai susiję su pagrindiniais firmos veiklos tikslais.

Atskiros pramonės šakos ar firmos požiūris į verslą, produkcijos charakteristikos ir ekonomija gali būti pagrindinės priežastys atsargų saugojimui. Daugelis pramonės šakų turi skirtingą orientaciją į atsargas. Pavyzdžiui, chemijos pramonės ir mažmeninės prekybos paskirstymo charakteristikos yra individualios ir unikalios. Net ir tos pačios pramonės šakos firmos gali turėti skirtingą požiūrį į marketingą, paskirstymą ir logistiką.

Didelis produktų savybių įvairumas reikalauja plačios paskirstymo sistemos. Tokios produkto savybės – dydis, svoris, greitas gendamumas, būsimoji paklausa, pakeičiamumas, išėjimas iš apyvartos ir kita – daro poveikį firmos paskirstymo sistemos organizavimui. Ekonomikos pokyčiai gali turėti didelį poveikį gamintojų atsargų politikai.

Įvairių rūšių produkcijos gamyba turi skirtingus ir ypatingus reikalavimus atsargų ir sandėliavimo sistemai. Firmoms, prekiaujančioms sezoninėmis prekėmis, tokiomis kaip kalėdiniai žaislai, žolės pjovimo mašinos, galutinės produkcijos saugojimas yra labai svarbus ir reikšmingas. Galima aiškiai pastebėti, kad atsargų metodai ir sandėliavimo filosofija labai skiriasi. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Sandėliavimas yra labai svarbus nacionalinei ekonomikai. Kiekvienas pagamintas produktas per savo gyvavimo ciklą nors kartą yra laikomas sandėlyje.

4. Sandėliavimo veiklos įvertinimas

Veikla vertinama pagal:
 produktyvumą. Tai produkcijos ir panaudotų išteklių santykis. Pvz., kiek vienetų krovinio aptarnauta per darbo valandą;
 panaudojimo laipsnį. Išnaudotų ir tu- rimų pajėgumų santykis. Pavyzdžiui, kiek % padėklų buvo panaudota;
 atlikimo kokybę . Pagamintos ir planuotos produkcijos santykis. Pavyzdžiui, kiek vienetų buvo perkrauta per valandą, palyginti su planuojamu kiekiu.
Pagrindinės sritys, kur reikia stebėti sandėliavimo veiklos efektyvumą: klientų aptarnavimas (išsiuntimas, klaidų skaičius, užsakymo ciklo trukmė), atsargos (ar kiekvienos prekės atsargų skaičius yra pakankamas), ploto panaudojimas.

5. Sandėliavimo finansinė kontrolė

Visų pirma reikia įvertinti kiekvienos sandėliavimo operacijos riziką ir sąnaudas. Antra, sandėliavimo finansinė kontrolė turi būti integruota į logistikos produktyvumo ir kompanijos pelningumo uždavinių sprendimą.
Sąnaudų priskyrimas operacijoms (KPO) . Taikant tradicinius apskaitos metodus dažnai neįmanoma nustatyti, koks yra ryšys tarp sandėliavimo operacijos sąnaudų ir kompanijos pelningumo. KPO metodas susideda iš dviejų etapų. Pirma, nustatomos išteklių, reikalingų šiai operacijai įvykdyti, sąnaudos. Antra, sandėliavimo operacijų sąnaudos paskirstomos pagal produktus, paslaugas ar klientus.
Sandėliavimo apskaitos ir kontrolės lygiai.
I. Suskaičiuojamos tik bendros sandėliavimo sąnaudos.
II. Sąnaudos išskiriamos pagal pagrindines sandėliavimo funkcijas -aptarnavimą, saugojimą, administravimą.
III. Sąnaudos skirstomos pagal atskiras operacijas -iš- krovimą, patalpinimą, pakrovimą ir pan.
IV. Sudaroma matrica, kurioje sąnaudos skirstomos pagal operacijas, sąnaudų kategorijas, resursų panaudojimą.

1. SANDĖLIŲ IŠPLANAVIMAS

Tam, kad suprasti sandėlio išplanavimo ir konstrukcijos reikalavimus, reikia turėti informaciją apie pagrindinius vietos reikalavimus tipiniame sandėlyje

Prieš pradedant nagrinėti specifinius erdvės reikalavimus, reikia trumpai pakalbėti apie erdvės kiekio nustatymą.

Pirmasis žingsnis nustatant sandėlio erdvės reikalavimus, yra atsargų poreikio prognozavimas. Tai reiškia apskaièiuoti prekių poreikį kitam prekiavimo periodui (pavyzdžiui 30-iai dienų). Po to ekonomiškai nustatyti kiekvienos prekės užsakymo kiekį pridedant truputį atsargai. Kitas žingsnis – apskaičiuoti atsargoms reikalingą sandėlio erdvę pagal jų gabaritus. Į skaičiavimą reikia įtraukti atsargų sudėjimui naudojamus stelažus ir kitas priemones. Prie to dar pridėti papildomą vietą tarpams, praėjimams ir kt. Paprastai trečdalis bendro sandėlio ploto būna skirtas ne saugojimo funkcijai. Daugelis firmų šiuos sprendimus daro kompiuterių pagalba, kai galima apžvelgti daugelį įvairių variantų ir nustatyti geriausius.

Vienas iš erdvės reikalavimų sandėlyje – patogus sąlytis su viena iš logistikos sistemos dalių – transporto sistema, gaunant ir skirstant atsargas.

Svarstant ploto poreikius reikia atsižvelgti ar bus naudojamasi iškrovimo aikštele už pastato ribų, ar iškraunama pačiame sandėlyje. Taip pat reikia nustatyti, kiek vietos reikės atsargų saugojimui prieš transportavimą ir jų komplektavimui prieš išvežimą. Taip pat reikia vietos atsargų tikrinimui, skaičiavimui.

Kitas reikalavimas apskaičiuojant sandėlio plotą – vietos užsakymų priėmimams ir paruošimams nustatymas. Nuo šio ploto išplanavimo priklauso operacijų ir klientų aptarnavimo efektyvumas.

Trečias sandėlio išplanavimo reikalavimas – ploto, reikalingo atsargų laikymui, nustatymas. Atsargų laikymui yra skiriama daugiausiai sandėlio ploto.

Daugelyje tiekimo sandėlių yra specialios vietos, kur taisomos atsargos su sugadintu įpakavimu. Taip pat yra vieta ofisui, t.y. administracijos ir tarnautojų patalpos, o taip pat ir vietos poilsio kambariams, darbuotojų kavinei, spec. patalpoms, rūbinei. Šių patalpų ploto dydis priklauso nuo daugelio kintamų dydžių. Pavyzdžiui, kavinės, poilsio kambarių ir spec. patalpų dydis priklauso nuo sandėlyje dirbančių žmonių skaičiaus.

Aptarus sandėlio ploto apskaičiavimą, reikia detaliau panagrinėti ir jo išplanavimą. Pirmiausia bus aptarta keletas pagrindinių išplanavimo principų.

2 pav. Sandėlio ploto funkcijinis paskirstymas

Dažniausiai pasitaikantys sandėlio išplanavimo ir konstrukcijų principai yra:

1. Kur tik galima panaudoti vienaaukščius pastatus, nes juos daug lengviau pastatyti ir patogiau eksploatuoti.

2. Atsargų tiekimui ir išvežimui naudoti tiesią liniją (kaip parodyta 2 pav.): Tai padeda išvengti atsilikimo ir neefektyvumo sandėlio darbe. Šis principas parodo, kad reikia vengti statyti netiesios linijos sandėlius, t.y. “L”ir “T” raidžių formų.

3. Reikia naudoti efektyvią medžiagų apdorojimo ir operacijų įrangą.

4. Naudoti efektyvią prekių saugojimo sandėlyje schemą. Kitaip sakant, prekės sandėlyje turi būti išdėstytos taip, kad būtų galima našiai atlikti sandėlio operacijas. Jei sandėlyje prekės išdėstytos neišplanuotai, tai sumažėja darbo našumas. Reikia stengtis kiek galima našiau panaudoti esančius plotus, tuo pačiu apsaugant visas atsargas.

5. Išlaikyti minimalius tarpus tarp konstrukcijų, bet kad užtektų vietos atsargų apdorojimo įrangos darbui.

6. Maksimaliai išnaudoti pastato aukštį, t.y. efektyviai panaudoti pastato kubatūrą.

Nors sugebančių manevruoti siauruose praėjimuose ir pakelti atsargas į aukštą lygį transporto priemonių kaina yra didesnė negu paprastų, bendras našumas gaunamas nemažas.

Kalbant apie paskirstymo sandėlį, reikia nepamiršti, kad užsakymų priėmimo ir paruošimo vietoje bus pastovus judėjimas. Sandėlio kubinę erdvę efektyviai panaudoti sunku, nes norint pagal užsakymus parinkti medžiagas, jas reikia laikyti taip, kad bet kada būtų galima paimti nejudinant kitų. Pastovus judėjimas reikalauja daug vietos, todėl galutinai ir optimaliai šią problemą išspręsti sunku.

Užsakymų priėmimo ir paruošimo vietų išplanavimo būdai yra du. Vienas iš jų – panaudoti bendrą plotą, kur užsakymų priėmimas ir paruošimas yra kartu su saugojimo vieta, t.y. kartu yra ir lentynos, užsakymo paruošimo įrenginiai (3 pav ).

Antrasis užsakymų priėmimo ir paruošimo vietos išplanavimo būdas yra modifikuotas išplanavimas. Čia saugojimui ir užsakymų priėmimui yra skirtos atskiros vietos (4 pav ).

Atskyrus užsakymų priėmimo vietą nuo saugojimo, sumažėja atrinkimo laikas bei atstumas, bet sumažėja ir įrengimų panaudojimo patogumas. Kaip buvo pažymėta anksčiau, pagrindinis išplanavimo reikalavimas yra efektyviai išnaudoti sandėlio plotą. Vienas iš konstrukcijų tipų, kuris padeda tai pasiekti, yra didesnių stelažų panaudojimas. Bet tikrasis stelažų dydis skaičiuojamas pagal apyvartos dydį. Pavyzdžiui, tiekimo sandėliuose su maža apyvarta stelažai gali būti platūs ir su ribotu priėjimu. Praėjimai gali būti siauri. Didesnei apyvartai reikia geresnio priėjimo, mažesnių stelažų ir platesnių praėjimų.

Sandėlio išplanavimas bei veiklos efektyvumas yra glaudžiai susijęs ir su tūrio išnaudojimu. Žiūrint į sandėlyje laikomas medžiagas saugumo požiūriu galima padaryti keletą išvadų:

1. Sprogmenys, degios, besioksiduojančios ir kitos pavojingos atsargos turi būti atskirtos nuo kitų tam, kad būtų išvengta sprogimų ar kitų atsargų rūšių sugadinimo.

2. Specialios apsaugos reikalaujančios atsargos turi būti saugomos atitinkamais būdais.

3. Fizinės kontrolės, t.y. šaldymo arba šildymo, reikalaujančios atsargos turi būti aprūpintos reikalinga įranga.

4. Su lengvai dūžtančiomis atsargomis saugojimo laikotarpiu reikia elgtis atsargiai.

Efektyvų sandėlio darbo organizavimą nusako 2 rodikliai:

1 – našus ploto išnaudojimas sandėlyje; t.y. įrenginių aukščio efektyvus išnaudojimas ir ploto, reikalingo praėjimams, sumažinimas;

2 – atsargų išdėstymas sandėlyje, siekiant minimalių darbo ir aptarnavimo išlaidų.

Našumas paprastai pasiekiamas pirmiausia išanalizavus atsargų judėjimo pobūdį. Greitai judančios (besikeičiančios) atsargos turi būti laikomos labiau prieinamose vietose. Tai gali būti vieta arčiau pakrovimo vietos arba optimalioje lentynų vietoje – nei per aukštai, nei per žemai. Našumui taip pat turi įtakos atsargų dydis. Didelės ar negabaritinės atsargos, kurias sunku kilnoti, turi būti laikomos netoli nuo pakrovimo vietos tam, kad sumažėtų jų iškrovimui – pakrovimui reikalingas laikas. Kaip ir kiti su sandėliavimu susiję sprendimai, išplanavimas turi įtakos klientų aptarnavimui, išlaidų mažinimui, produkcijos apyvartos didinimui. Kompiuteriniai modeliai naudojami efektyviam sandėlio išplanavimui. Nepriklausomai nuo to, koks yra išplanavimas, firma turi numatyti atsargų poreikį ateičiai ir pagal tai nustatyti ploto, investicijų ir įrengimų dydį.

Gerai išplanavus sandėlį, galima pagerinti klientų aptarnavimą, sumažinti išlaidas ir padidinti operacijų, atliekamų su atsargomis, našumą. Dabar kompiuterinių programų pagalba galima išplanuoti naują sandėlį arba pakeisti sandėlį esančių įrenginių išdėstymą. Žinoma, planuojant sandėlį, reikia atsižvelgti į atsargų analizę, pardavimo apimčių prognozes, reikiamą sandėlio įrangą, firmos klientų aptarnavimo politiką.

2. SVARBIAUSIEJI ATSARGŲ SANDĖLIAVIMO METODAI

Sandėliuojant atsargas yra reikalinga parinkti kiekvienai atsargų rūšiai tinkamas sandėliavimo sąlygas. Turėdami omeny tai, kad sandėlio funkcija neapsiriboja vien tik atsargų padėjimu jame, turime atsižvelgti, kokiu tikslu vienos ar kitos prekės yra sandėliuojamos. Nuo to, kas planuojama daryti su atsargomis ir priklausys sandėliavimo metodo parinkimas.

Atsargų saugojimas sandėliuose gali būti:

– stacionarinis;

– su judamu įtaisu.

Pirmu atveju atsargos išdėstomos lentynose ant keičiamų stelažų (lentynų skaičius gali būti keičiamas), ant stelažų padėklams ir t.t.

Antru atveju atsargos saugojamos ant dėžių tipo padėklų bei konteineriuose, kuriuos galima krauti vieną ant kito keliais aukštais bet kurioje sandėlio dalyje.

Gamyklų sandėliai yra skirti žaliavų, ruošinių, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų, tuščios taros, įrankių laikymui ir išdavimui į gamybą.

Sandėliavimo vaidmuo lanksčios gamybos koncepcijoje neapribojamas vien tik atsargų kaupimu.

Prie svarbiausių automatizuoto gamyklos sandėlio funkcijų yra priskiriama šios:

1 – krovinių priėmimas iš gamyklinio transporto ir laikinas saugojimas;

2 – krovinių transportavimas tarp lanksčių gamybinių sistemų, cechų, atskirų įmonės padalinių;

3 – laikomų ruošinių ir detalių skaičiaus ir jų suradimo laiko minimizavimas, o taip pat jų padavimas bet kokia tvarka pagal sistemos poreikį, nepriklausomai nuo jų vietos sandėlyje;

4 – ruošinių, detalių, mazgų laikymas ant palečių, padėklų, konteineriuose ir kitoje įvairioje taroje;

5 – švaros palaikymas. Tam tikslui būtina statyti ventiliatorius ar kitą aparatūrą, kuri apsaugotų viską, kas yra sandėlyje, nuo dulkių ar kitų pašalinių kūnų, galinčių sugadinti įrenginius bei atsargas;

6 – saugumo technikos užtikrinimas.

Automatizuotą sandėlį gali sudaryti įvairūs tokių technologinių barų deriniai:

– krovinių laikymo zona;

– krovinių priėmimo ir išdavimo į gamyklinį transportą baras;

– krovinių pakrovimo į transportavimo ir sandėliavimo tarą baras;

– įrankių bei įtaisų surinkimo bei derinimo baras.

Lanksčios gamybinės sistemos automatizuoti sandėliai, lyginant su tradiciniais, turi tam tikrų ypatumų:

1 – palyginti nedidelis krovinių sandėliavimo laikas ir jų atsargos;

2 – krovinių padavimas ir išdavimas nedidelėmis partijomis ir nedideliu laiko intervalu tarp jų arba netgi ištisiniu srautu, pvz. konvejeriu;

3 – krovinių srauto priklausomybė nuo gamybos sąlygų, o ne nuo transportinio darbo ypatumų;

4 – srautų ritmingumas.

Galutinė produkcija sandėliuose yra saugoma įvairiais būdais:

– su padėklais;

– be padėklų;

– ant stelažų.

Tikslingiausias atsargų saugojimo būdas yra laikant jas ant padėklų. Jei padėklai yra su bortais, tai galima padidinti rietuvės aukštį bei pastovumą. Be to padėklai labai gerai pritaikomi ir pervežant atsargas.

Saugant produkciją be padėklų, labai svarbu atsižvelgti į leidžiamą rietuvės aukštą, kuris priklauso nuo laikančių pakuotės savybių.
Bendrojo naudojimo sandėliai

Bendrojo naudojimo sandėlių panaudojimas Vakarų Europoje, JAV ir Japonijoje vis labiau didėja. Daugiausiai bendro naudojimo sandėlių teikiamomis paslaugomis naudojasi mažmenininkai.

Augant atsargų rūšių skaičiui bei patikimumo atsargų lygiui, didėja ir bendro naudojimo sandėlių skaičius.
Bendrojo naudojimo sandėlių išdėstymas

Kaip buvo minėta anksčiau, firma nusprendusi padidinti sandėlių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti nuosavą sandėlį arba naudotis bendrojo naudojimo sandėliu. Sprendžiant kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti šias galimybes ekonominiu požiūriu. Toliau bus išanalizuota penkios pagrindinės priežastys, dėl kurių geriau naudotis bendrojo naudojimo sandėliu:

1. Svarbiausia priežastis finansiniu pažiūriu yra ta, kad naudojantis bendrojo naudojimo sandėliu nereikia jokių investicijų.

Firma gali išvengti investavimo ir finansinės rizikos (kaip būna naudojant privatų sandėlį) naudodama bendrojo naudojimo sandėlį.

2. Antras bendrojo naudojimo sandėlio pranašumas – lankstumas, kurį jis suteikia firmos veiklai. Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandėliuose. Naudojantis bendro naudojimo sandėlio paslaugomis, firma gali keisti (mažinti arba plėsti) vietą sandėlyje, kur laikomos jos atsargos, atsižvelgiant į rinkoje vykstančius svyravimus. Daugeliui firmų sezoninėms žaliavoms ir sezoninei galutinei produkcijai labiau tinka bendrojo naudojimo, o ne privatus sandėlis.

3. Naudojant bendrojo naudojimo sandėlį išvengiama valdymo sunkumų. Darbininkų mokymas ir menedžmentas yra svarbu bet kokiame sandėlyje. Ši problema yra labiau aktualesnė toms firmoms, kurių produkcijos apyvarta yra nereguliari ar sezoninė, nes patyrusią darbo jėgą gauti kažkokiam sezonui yra nelengva. Tokiu atveju yra daug patogiau ir efektyviau naudotis bendro naudojimo sandėlių teikiamomis paslaugomis.

4. Naudodama bendrojo naudojimo sandėlį firma gali padidinti įplaukas. Tiesioginis kontraktas tarp krovinių siuntėjo ir sandėlio menedžerio leidžia gauti įplaukas anksčiau nei privačiame sandėlyje.

5. Mokesčių mokėjimas. Firmos turi mokėti įvairius mokesčius. Naudojant bendrojo naudojimo sandėlį teikiamos tam tikros lengvatos, priklausančios nuo atskirų rodiklių.

Bendrojo naudojimo sandėlių aptarnavimas

Bendrojo naudojimo sandėlių teikiamos paslaugos konkuruoja su privataus sandėlio vykdoma veikla.

Prie bendrojo naudojimo sandėlio teikiamų paslaugų galima priskirti šias:

1. Atsargų apskaita;
2. Atsargų priėmimas sandėliavimui;
3. Saugojimas;
4. Sugadintų atsargų “gelbėjimas”;
5. Žymėjimas ir etikečių tvirtinimas;
6. Informacija apie produkcijos sugadinimą;
7. Atsargų vežimas;
8. Vietinis rūšiavimas, išsiuntimas;
9. Klientų sąrašai;
10. Užsakymų sukomplektavimas;
11. Pakavimas.

Papildomai bendrojo naudojimo sandėliuose yra atliekama:

– metinė atsargų apskaita;

– užsakymų priėmimas išeikvotų atsargų atstatymui;

– atsargų perdirbimas;

– informacija apie įrenginių pertvarkymą.

Bendrojo naudojimo sandėlių teikiamos paslaugos daugeliui klientų yra individualaus pobūdžio. Bendrojo naudojimo sandėliuose bandoma teikti tokias paslaugas, kurios patenkintų individualius kliento poreikius.

Bendras atsargų saugojimas ilgai buvo bendrojo naudojimo sandėlių pagrindinė operacija. Paskutiniu metu vis didėja įvairiapusė bendrojo naudojimo sandėlių teikiama aptarnavimo veikla. Bendrojo naudojimo sandėliai šiuo metu teikia daug naudingų aptarnavimų rūšių: nuo tradicinės saugojimo funkcijos iki visiško klientų aptarnavimo.
Bendrojo naudojimo sandėlių tarifai

Bendrojo naudojimo sandėlio teikiamų aptarnavimų tarifai yra fiksuoti, kurie paprastai išreiškiami vietos kaina per periodą – pavyzdžiui, litais už kvadratinį metrą per tam tikrą laiko tarpą. Logistikos menedžeris, dirbantis sandėlyje, turi žinoti faktorius, nuo kurių priklauso nuolat kintantys tarifai.

Vertė. Sandėlis turi tam tikrą teisiškai apibrėžtą atsakomybę už saugomas prekes. Vadinasi, didėjant prekių vertei, didėja rizika. Logistikos menedžeris gali sumažinti riziką, siekdamas idealaus atsargų įpakavimo.

Naudojant apsauginį pakavimą, galima sumažinti sudužimo galimybę. Taip pat tai apsaugo nuo kitų saugomų atsargų neigiamo poveikio, kuris gali iš dalies arba pilnai sugadinti kitas kartu sandėliuojamas atsargų rūšis. Ant įpakavimo reikia pažymėti kaip elgtis su prekėmis. Jei šių metodų dėka bendrojo naudojimo sandėlyje rizika sumažėjo, tai tarifai taip pat bus sumažinti.

Kiekis ir tvarkymas. Tarifams turi įtakos saugomų atsargų kiekis ir naudojama sistema. Skirtingi atsargų sandėliavimo tarifai yra nuolat bendrojo naudojimo sandėlio paslaugomis besinaudojančioms firmoms ir toms, kurios minėtų sandėlių paslaugomis naudojasi tam, kad patenkintų savo poreikius sezono metu.

Lyginamasis svoris. Sandėliavimo tarifai paprastai nustatomi atsižvelgiant į plotą, t.y. remiantis kvadratūra. Kai kurių sandėlių atsargų saugojimo kainos pagrįstos atsargų lyginamuoju svoriu. Kitaip sakant, jos nustatomos, kaip ir transportavimo kainos, pagal svorį. Nustatant tarifus remiantis atsargų lyginamuoju svoriu, galima našiau išnaudoti sandėlio plotą. Sumontuoti lengvi daiktai užimtų mažiau vietos.

Aptarnavimai. Kaip buvo minėta anksčiau, bendrojo naudojimo sandėliai be pagrindinės saugojimo funkcijos gali pasiūlyti daug kitų aptarnavimų. Nuo teikiamo aptarnavimo lygio priklauso sandėlių taikomų tarifų dydis.

3. SANDĖLIŲ IŠDĖSTYMAS

Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo – gabenimo maršrutų iki gamybos vietų ir gavėjų minimizavimo aspektų. Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskyrimo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį. Teisingas sandėlių išdėstymas patenkina šiuos abu reikalavimus.
Išdėstant sandėlius, gali susidaryti dvi situacijos:
• talpos požiūriu iš anksto numatoma sandėlio struktūra. Išdėstymo vietą įmonės viduje pagal galimybes reikia parinkti tokią, kad būtų galima minimizuoti transporto kaštus.
• talpos požiūriu parenkama laisva sandėlio struktūra. Sandėlių išdėstymas priklauso nuo visos įmonės išdėstymo vietos parinkimo.
Sandėlių išdėstymo vietos planavimas jokiu būdu negali būti svarstomas neatsižvelgus į tokias sritis:
• bendrą įmonės strategiją ir specialią sandėlių strategiją;
• aprūpinimo logistikos koncepciją;
• marketingo logistikos koncepciją;
• kaštus;
• įmonės organizavimo struktūrą;
• išorės sąlygas.

3.1. Apibrėžiamieji veiksniai

Išdėstymo vietą lemia tokie veiksniai:

A. Sandėlių rūšys
Sandėliuojamų medžiagų pažiūriu sandėlių rūšys turi didelę įtaką parenkant sandėlių išdėstymo vietą. Išdėstymo vietą nulemia sandėlių rūšys:
• medžiagų sandėliai;
• gatavos produkcijos sandėliai;
• prekių sandėliai;
• įrankių sandėliai;
• atsarginių dalių sandėliai;
• biuro medžiagų sandėliai.

B. Vidaus veiksniai
Sandėlių išdėstymo vietą lemia tokie vidaus veiksniai:
• prekių skaičius;
• sandėlių vienetų rūšis;
• sandėlių vienetų svoris ir aukštis;
• maksimali sandėlio talpa;
• pristatymo į sandėlį rūšis;
• pristatymo dažnis;
• gavimų į sandėlį skaičius per laiko vienetą;
• išdavimų iš sandėlio skaičius per laiko vienetą;
• išdavimų rūšis;
• reikalingas laikas atsargoms gauti, kontroliuoti ir prižiūrėti;
• ypatingi sandėliuojamų krovinių reikalavimai.

C. Išorės veiksniai
Išorės veiksniai įmonėms neturi arba turi tiktai ribotą įtaką. Šiuo atveju tai:
• valstybiniai leidimai arba statybų nuostatai, aplinkosaugos leidimai, pavojingų krovinių derinimai, garso slopinimo priemonių leidimai ir kt.;
• gamybos įtaka pasirenkant įvairius gabenimo būdus (automobilių keliai, geležinkeliai, vandens keliai ir pan. );
• aprūpinimo energetiniais resursais galimybės;
• atliekų šalinimo galimybės (pvz., chemikalų, užteršto vandens ir kt. ), kurios turi įtaką prekių priežiūrai.

3.2. Strategijos įtaka išdėstant sandėlius

Parenkant sandėlių vietą, didelę įtaką turi:
• centralizuotų arba decentralizuotų sandėlių įrengimas;
• nuosavų arba svetimų sandėlių klausimai;
• sandėlių automatizavimo laipsnis.

4. SANDĖLIAVIMO UŽDAVINIAI

Kaip minėta, pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo (pristatymo ) reguliavimas.

4.1. Sandėliavimo pakopos

Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti išdėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis reguliuojamas medžiagą srautas, todėl šiam tikslui yra atskiri sandėliai.

I sandėliavimo pakopa:
I sandėliavimo pakopa yra gavimo sandėliai. Jų uždavinys -užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. Iš jų taip pat naudojamos spekuliatyviai parūpintos medžiagos. Gavimo sandėliai vykdo garantines, spekuliatyvias ir tarpines funkcijas.
II sandėliavimo pakopa:
II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė šių sandėlių funkcija yra tarpinė.
III sandėliavimo pakopa:
III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų.
Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas.
IV sandėliavimo pakopa:
Ši sandėliavimo pakopa literatūroje aprašoma ne taip dažnai, kaip kitos jau minėtos sandėliavimo pakopos. Į IV sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

4.2. Medžiagų srauto analizė

Vykdant sandėlių užduotis, į optimalų medžiagų srautą dažnai nėra atsižvelgiama, nes praleidžiama medžiagų srauto analizė.
Medžiagų srauto analizė priskiriama nematerialioms logistikos priemonėms ir ne vien tik optimizuoja transportą, tačiau gali pateikti išsamią informaciją, svarbią įmonės strateginiams sprendimams.
Medžiagų srautas sudarytas iš:
• kokybinių komponentų;
• kiekybinių komponentų.
Kokybinis medžiagų srautas nustatomas remiantis darbo planais. Nustatomi vadinamieji atrankiniai bandiniai, nes ne kiekviena atskira dalis nustato kaštų atsiradimo šaltinius. Iš šių duomenų sudaroma kokybinė medžiagų srauto matrica.
Medžiagų srauto matrica gali būti papildomai parengta įvertinus anketas apie įdiegtas pagalbines krovimo priemones. Į anketą taip pat privalo įeiti mokėjimai už gabenimą.
Anketos gali būti sudaromos pagal pateiktą pavyzdį.

1 lentelė
Krovinių vežėjai: Transporto priemonės: Transporto paketai:
A:paštas; A:kombinuotojo tipo A:padėklai su kroviniais;
B:siuntinių tarnyba; automobilis; B:paketais;
C:nuosavas transportas; B:mažas sunkvežimis; C:konteineriai;
D:ekspedicija. C:didelis sunkvežimis. D:dėžių padėklai;

E:dėžės;

F:kitokie paketai.

Išdėstant kiekybinį medžiagų srautą, yra pildomi darbo planai, susiję su gamybos kiekiu. Pateikiant medžiagų srautų dažnai įtaką turi vadinamoji “iš – į” diagrama.

“Iš – į” diagramoje reprezentaciniam laikotarpiui iš gamybos programos išskaičiuotos dalys priskiriamos atskiriems gamybos etapams.

Galima padaryti tokią pagrindinio medžiagų srauto schemą:

4.3. Medžiagų sandėliavimo uždaviniai

4.3.1. Priėmimas į sandėlį

Priimant medžiagas į sandėlį atliekamos tokios operacijos:

Medžiagų priėmimas
Medžiagų priėmimas sudarytas iš tokių procesų:
• medžiagų priėmimo;
• tapatybės kontrolės;
• sąskaitų kontrolės;
• priimamų medžiagų duomenų nustatymo.

Tapatybės nustatymas
Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybę. Šiuos kriterijus apibūdina:
• sandėliuojamų medžiagų rūšis;
• matmenys ir tūris;
• svoris;
• temperatūra;
• krovinio pavojingumo laipsnis;
• saugojimo ir priežiūros poreikis;
• sandėliavimo vienetai;
• paėmimo dažnis.

Išdėstymas
Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu -vietos sandėlyje paskyrimu.
Vieta sandėlyje paskiriama pagal kaupimo arba lokalinį principą. Pagal kaupimo principą kiekvienas krovinys turi sandėlyje nustatytą vietą, todėl nepakankamai panaudojamas sandėlių pajėgumas.
Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos –po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama.
Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterinis sandėlio valdymas.
Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas. Chaotiško principo pavyzdys – aukšti stelažiniai sandėliai.
Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elektroniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo aukščio ir lentynos gylio.
Ypač efektyvus lokalinis sandėliavimo būdas, nes galima pasiekti aukštą automatizavimo laipsnį.
Yra naudojami tokie sandėliavimo įrenginiai:
• centriniai elektroniniai duomenų apdorojimo įrenginiai, kuriais tvarkomos atsargos ir saugoma informacija apie sandėliuojamus krovinius. Į jas įeina krovinių judėjimo operacijos sandėlyje nenurodant sandėliavimo vietos;
• aukštų stelažų skaičiavimo mašina, gaunanti informaciją apie krovinių judėjimo operacijas iš centrinių elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių.
Elektroninė duomenų apdorojimo įrenginių sistema sugeba optimizuoti talpinimą į sandėlį ir krovinių išdavimo maršrutus.

Techninis priėmimas į sandėlį
Techninis priėmimas į sandėlį dar vadinamas materialiu priėmimu. Sandėlių kroviniai atitinkamais kėlimo ir gabenimo įrenginiais yra kraunami į laisvas vietas.

4.3.2. Atsargą kontrolė ir priežiūra

Atsargų kontrolė ir priežiūra nėra tarp pirminių logistikos uždavinių, tačiau reikia paminėti, kad nepakankama sandėlio krovinių kontrolė ir priežiūra sudaro medžiagų srauto ir logistikos grandinės pertrūkius.
Atsargų kontrolė ir priežiūra yra susijusi su:
• nuostoliais dėl išgaravimo, svorio netekimo, korozijos ir kt.;
• vagystėmis;
• nepakankamu atsargų tvarkymu.

4.3.3. Medžiagų išdavimas iš sandėlio

Medžiagų išdavimas iš sandėlio yra susijęs su trimis užduočių kompleksais:

Užsakymų paruošimas
Užsakymų paruošimo uždavinys – įforminti medžiagų poreikį ir parengti sandėlio interesus atitinkančią sutartį.
Medžiagų poreikis yra dažnai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius. Dažnai trūksta svarbių duomenų apie laikymo vietos numerį arba sandėlyje atliekamus apibrėžtus darbus, kurie reikiamose vietose yra nežinomi, todėl atsiranda papildomų užsakymo paruošimo darbų.
Užsakymų paruošimas atliekamas arba gavus užsakymą (pareikalavimą), kuris vadinamas operatyviu arba realiuoju trukmės apdorojimu arba užsakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas pluoštas. Tai paprastai vadinama užsakymo paketo apdorojimu.

Atrinkimas
Atrinkimas yra viena svarbiausių sandėlių srities logistikos užduočių.
Pagal poreikių informaciją sandėlio kroviniai iš specifinės sandėliavimo būklės yra transformuojami (perkeliami) į specifinę panaudojimo būklę.
Atrinkimas yra apibrėžtų dalių kiekio (prekių) parinkimas iš paruošto bendro kiekio (asortimento), remiantis poreikių informacija (užsakymu).
Užsakymas gali būti vidinio pobūdžio -gamybos užsakymas arba išorinio pobūdžio -klientų arba realizavimo užsakymas.

Medžiagų srautas vykdant atrinkimą
Medžiagų srautas vykdant atrinkimą atrodo taip:

Paruošimas
Paruošimas gali būti:
• statinis (,,žmogus prie prekių”);
• dinaminis (,,prekės prie žmogaus”).
Statinis paruošimas dar vadinamas ,,žmogus prie prekių” paruošimu. Jo ypatybė yra ta, kad atrenkantysis juda prie prekių arba medžiagų.
Pagal jau minėtą.tvarką atrenkantysis iš bendro kiekio parenka apibrėžtą dalį. Nereikalingos prekės lieka sandėlyje.
Dinaminis paruošimas yra ,,prekės prie žmogaus” paruošimas. Prekės iš automatizuoto sandėlio automatiniais prietaisais gabenamos prie atrenkančiojo.
Pastarasis paima numatytą kiekį, o sandėliavimo vienetai su turimomis prekėmis vėl grąžinami į sandėliavimo vietas.
Į žmogaus veiklą dinaminio paruošimo metu įeina vien tiktai:
• atpažinimas;
• paėmimas;
• patvirtinimas.
Statinio ir dinaminio paruošimo privalumai ir trūkumai pateikti lentelėje.
Galima teigti, kad dinaminio paruošimo pagrindiniai privalumai svarbūs todėl, kad:
• atrinkimo metu dažniausiai galima išvengti klaidų;
• atrinkimo pajėgumas yra daug didesnis negu esant statiniam paruošimui;
• galima optimaliau panaudoti techninius įrenginius;
• susidaro kaštų ekonomija likviduojant tuščiosios eigos trukmę;
• atrenkančiojo veikla yra ribojama kvalifikuotomis užduotimis.

Dinaminio paruošimo pagrindinis trūkumas – didelės investicijos. Šiuo metu yra naudojami atrinkimo robotai ir atrinkimo automatai. Atrinkimo automato panaudojimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Gana greitai ir patikimai dirbantys automatai kol kas negali būti plačiai pritaikomi, nes jie tinka tik tam tikrų matmenų kroviniams ir pagalbinėms krovimo priemonėms.
Robotų panaudojimas taip pat sukelia tam tikrų problemų. Jie privalo būti aprūpinti universaliais griebtuvais ir naudojamomis vaizdo apdorojimo sistemomis tam, kad galėtų techniškai įvykdyti užduotis.
Todėl atrinkimo darbams didelę reikšmę turi žmogus.

Paėmimas
Reikalingas kiekis iš sandėliavimo vietų paimamas:
• rankomis;
• mechanizuotai;
• automatizuotai.
Paėmimo rūšis priklauso nuo:
• prekių rūšies, talpos, svorio, savybių ir kt.;
• sandėliavimo rūšies.
Sandėlio krovinių su atitinkamomis savybėmis paėmimas rankomis nesukelia jokių problemų, nes kroviniai yra žmogaus apžvalgos ir paėmimo srityje. Ir kuo daugiau prekių yra šios srities išorėje, tuo daugiau galima panaudoti mechaninių pagalbinių priemonių.
Aukštuose stelažiniuose sandėliuose yra naudojami stelažų transporto ir aptarnavimo įrenginiai, nes žmogus paprastomis mechaninėmis priemonėmis yra nepajėgus paimti prekių. Jeigu prekės paimamos visiškai be žmogaus, laikoma, kad tai yra automatinis paėmimas.
Tokiais atvejais, kai vyksta tam tikro vienalyčio gaminio asortimento arba logistinio vieneto judėjimas, paėmimo procesas gali būti organizuotas daug racionaliau ir sumažėtų kaštų.

Perkėlimas
Perkėlimas prekių atrinkimo metu yra kelias iki arba tarp paėmimo vietų. Perkėlimas gali būti:
• viendimensis;
• dvidimensis.

4 lentelė
Viendimensis Atrenkantysis juda vien tiktai vienoje plokštumoje ir atrenka tik vienoje apribotoje srityje.
Dvidimensis Atrenkantysis juda horizontaliai ir vertikaliai. Tam yra įvairios pagalbinės priemonės. Užgriebio sritis, priešingai viendimensiam perkėlimui, yra žymiai praplėsta.

Svarbios dvidimensės pagalbinės perkėlimo priemonės yra atrinkimo įrenginiai su elektrine pavara ir vairuojamos bėgiais arba laisvai valdomos atrenkančiojo. Aukšto techninio lygio atrinkimo įrenginiai gali būti pagaminti panaudojant ekranų terminalus, skenerius, matavimo įrenginius ir kt.

Užgriebio aukštis panaudojant prietaisus gali siekti iki 10 m. Atrinkimo įrenginiais galima perkelti visą padėklą.

Yra dažnai naudojamos paprastos pagalbinės priemonės – kopėčios, kurios reikalingos atrenkant. Užgriebio aukštis siekia iki 4m.

Viršutinėje užgriebio srityje dažniausiai sandėliuojamos rezervinės arba retai naudojamos medžiagos.

Išdavimas
Paimtas atitinkamas medžiagų arba prekių kiekis yra išduodamas, gavėjui pasirašius už gautą kiekį. Dažnai šis procesas yra susijęs su rankine arba automatine kontrole.

Atrinkimo rūšys

Vienpakopis atrinkimas
Vienpakopis atrinkimas yra tada, kai kiekvieno užsakymo prekės yra atrenkamos ir atskirai paruošiamos prekių išdavimo vietoje. Vienpakopis atrinkimas ypač gerai tinka pristatymams kaip tik laiku, nes yra susijęs su labai mažu kiekiu.
Šiai atrinkimo rūšiai reikia laiko, naudojant įrenginius – didelių kaštų.

Daugiapakopis atrinkimas
Daugiapakopis atrinkimas vyksta dviem pakopomis.
Prekės pagal daugelį užsakymų yra atrenkamos iš sandėliavimo vietų ir kartu pristatomos į specialiai numatytą vietą. Antroje pakopoje iš šios vietos prekės yra išskirstomos pagal atskirus užsakymus.
Daugiapakopis atrinkimas yra ypač paplitęs, nes atliekamas daug greičiau nedidelį kiekį atrenkant pagal daugelį užsakymų.

Serijinis atrinkimas
Pagal serijinį atrinkimą yra sudaroma užsakymų atrinkimo pozicijų eilė. Tam naudojami:
• pagrindinio kelio būdas;
• pagrindinio pasirinktinio kelio būdas.
Naudojant pagrindinio kelio būdą kiekvienas sandėlio kelias traktuojamas kaip pagrindinis. Atrinkimo vežimėliai apvažiuoja visus sandėlio kelius ir surenka reikalingas prekes.
Pagrindinio kelio būdui būdingas ilgas kelias, todėl gerokai padidėja atrinkimo kaštai.
Pagrindinio pasirinktinio kelio būdu kompensuojami pagrindinio kelio būdo trūkumai -sandėlis dalijamas į pagrindinius ir pasirinktinius kelius. Dažniausiai reikalingos prekės sandėliuojamos prie pagrindinių kelių, mažiau reikalingos -prie pasirinktinių kelių.
Jeigu rečiausiai užsakomi gaminiai yra laikomi toliausioje nuo pradžios zonoje, atrenkantysis sutaupo nemažai kelio, nes visą pasirinktinio kelio ruožą jis privalo įveikti tik pagal aplinkybes.
Serijinio atrinkimo trūkumas yra ilgas atrenkančiojo kelias.

Lygiagretus atrinkimas
Lygiagretus atrinkimas turi daugybę pranašumų, tačiau yra susijęs su tam tikra rizika, todėl yra naudojamas tik atitinkamose srityse.
Lygiagretaus atrinkimo esmę sudaro tai, kad atrinkimo užsakymą sandėlio valdymo skaičiavimo mašina padalija į daugelį atrinkimo sričių. Padalijimo kriterijai yra sandėliavimo vieta.
Pagal sandėliavimo srities būdą užsakymas dalijamas į dvi, tris arba keturias sudėtines dalis, pagal kurias apibrėžtuose sandėlio sektoriuose talpinamos prekės. Pagal lygiagretaus atrinkimo būdą atrenkantysis kompetentingas tik savo sandėlio srityje. Jis geriausiai pažįsta savo sektorių, todėl dažnai išvengia klaidų. Tie gaminiai, kurie ateina iš įvairių sandėlio sričių iki tol, kol bus pateikti persiųsti, vėl suvežami kartu.
Pagal sandėliavimo kelio būdą sandėlis yra suskirstytas į keletą kelių, kurie yra kaip atrinkimo sritys. Užsakymų suskirstymas į kelių zonas sutrumpina atrinkimo trukmę, kuriai reikia nedidelių organizavimo kaštų. Toks užsakymas be elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių yra neįvykdomas.
Atrenkantysis savo zonoje įvykdo daug užsakymų, todėl neišvengiamai atsiranda klaidų, ir todėl reikalinga kontrolė.
Atrinkimo užduočių padalijimui kaip ir gaminių suvežiojimui gali prireikti tam tikrų kaštų, todėl daugelis įmonių į lygiagretų atrinkimą žiūri kritiškai. Kiekvienu atveju sutaupytas laikas neišlygina susidariusių kaštų.
Lygiagretaus atrinkimo visiškai atsisakyti negalima, nes žinomus atrinkimo prietaisus galima įdiegti tik nustatytuose sandėlių sektoriuose.

Atrinkimo našumo nustatymas
Atrinkimo efektyvumą galima nustatyti pagal kai kuriuos rodiklius. Iš jų pažymėtini:
• kiekvieno užsakymo atrinkimo trukmė;
• kiekvieno užsakymo atrinkimo pozicijų skaičius

atrinkimo pozicijų bendras skaičius

užsakymų skaičius
• klaidų dalis (kvota )

atrinkimo klaidos x 100
bendras atrinkimo skaičius
• kiekvieno užsakymo atrinkimo kaštai
`
bendri atrinkimo skaičiai
atrinkimo užsakymų skaičius

• kiekvienos pozicijos atrinkimo kaštai

valandos kaštai įmonėje
efektyvus atrinkimo valandos našumas
• efektyvus atrinkimo našumas
= teorinis atrinkimo našumas x galimybė naudotis x apkrova
• teorinis atrinkimo našumas

3600 sekundžių
kiekvienos pozicijos atrinkimo trukmė sekundėmis
galimybė naudotis = atrinkimo sistemos panaudojimo laipsnis.
Ji priklauso nuo sistemos kokybės ir našumo.
apkrova = maksimalus apkrovos laipsnis.

Medžiagų išdavimas
Medžiagų pervežimas iš vieno sandėlio į kitą užbaigiamas medžiagų išdavimu. Po atrinkimo prekės yra paruoštos tolesniam naudojimui. Jos patenka arba į gamybą, arba į persiuntimo vietą.
Jeigu krovinį paima užsakovas, laikoma, kad tai paėmimo sistema, jeigu krovinys pristatomas užsakovui – atidavimo sistema.
Gabenant krovinius į jų panaudojimo vietas, svarbus veiksnys yra gabenimo laiko minimizavimas.
Gabenimo kelius sandėlio viduje skaičiavimo mašina nustato labai greitai ir toliau perduoda kompiuteriu transporto priemonės vartotojui.
Išdavimo srauto optimizavimas sandėlyje gali žymiai sumažinti gabenimo trukmę, o parinkus teisingą gabenimo sistemą, minimizuoti gabenimo kaštus.
Parenkant gabenimo sistemą, reikia atkreipti dėmesį į:
• optimalų jos panaudojimą;
• aukštą aptarnavimo laipsni;
• didelį lankstumą;
• aukštą apžvelgiamumą.
Šiuo metu praktikoje plačiai diegiamos visiškai automatizuotos gabenimo sistemos, užtikrinančios trijų dydžių judėjimo nuoseklumą. Jų panaudojimas yra susijęs su didelėmis investicijomis, tačiau jomis įmanoma gerokai sumažinti gabenimo kaštus.

6 DALIS

1. Sandėlių sistemos kūrimas

Sandėlių skaičius ir dydis
Sandėlių skaičius ir dydis yra tarpusavyje susiję. Šie rodikliai yra susiję- jeigu didėja sandėlių skaičius, mažėja vidutinis sandėlio plotas, ir atvirkščiai.
Sandėlio dydis. Vertinant sandėlio dydį turi būti matuojamas ne plotas, o tūris. Kiti sandėlio dydį lemiantys veiksniai:
 klientų aptarnavimo lygiai;
 rinkos dydis;
 produktų skaičius;
 produkto/produktų dydis;
 aptarnavimo įrengimai;
 krovinių praleidimo laipsnis (angl.throughput rate);
 pristatymo trukmė;
 kokia įmanoma apimčių ekonomija;
 prekių išdėstymo sistema;
 pravažiavimai ir priėjimai;
 administracinės patalpos;
 lentynų rūšys;
 paklausos tipas.
Kuo didesnis pats produktas, kuo ilgesnis jo pristatymo laikas, kuo mažiau yra naudojama mechaninės įrangos, kuo nestabilesnė paklausa, -tuo sandėlio plotas turi būti didesnis. Sandėlio plotas priklauso ir nuo atsargų apyvartumo laipsnio ir tiesioginių pristatymų skaičiaus. Jeigu atsargos neužsiguli sandėlyje arba daug prekių yra pristatoma klientui aplenkiant regioninius sandėlius, sandėlio plotas bus mažesnis.
Sandėlių skaičius. Pav. 1 parodyta bendrųjų logistikos sąnaudų priklausomybė nuo sandėlių skaičiaus. Sandėlių skaičių lemiantys veiksniai:
 prarastų pardavimų kaina. Didinant sandėlių skaičių, prarastų pardavimų atvejų mažėja. Tačiau šis rodiklis labai priklauso nuo gamybos šakos, kompanijos, produkto ir kliento.
 atsargų sąnaudos. Didinant sandėlių skaičių, sąnaudos išauga, nes kiekviename sandelyje reikia laikyti rezervinių atsargų.
 sandėliavimo sąnaudos. Iš esmės, jos linkę didėti ( daugiau sandėlių -daugiau išlaidų). Tačiau jeigu nuomojamas didelis plotas, sandėlių nuomotojai taiko nuolaidas ir sąnaudos nebedidėja ir netgi gali truputį mažėti.
 transportavimo sąnaudos. Iki tam tikro sandėlių skaičiaus sąnaudos mažėja. Tačiau, pasiekus tam tikrą sandėlių skaičių, sąnaudos vėl ima augti. Taip atsitinka todėl, kad kompanija, turinti daug sandėlių, nebegali jungti siuntų į pakankamai didelį vienetą transportavimo nuolaidai gauti.

Geriausios vietos parinkimas
Makro perspektyva. Pagrindinės vietos parinkimo strategijos:
 pagal rinką. Sandėliai turi būti kuo arčiau vartojimo rinkos. Prekės iš gamyklos atvežamos dideliais kiekiais (transporto sąnaudų ekonomija), sutrumpėja užsakymo ciklo laikas, laiduojamas aukštesnis klientų aptarnavimo lygis;
 pagal produktą. Sandėliai yra kuo arčiau gamybos vietos. Klientų aptarnavimo lygis yra žemesnis. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šio metodo pasirinkimą: greitai gendančios žaliavos, asortimentą sudaro įvairūs produktai, dėl siuntų jungimo sumažėja transportavimo sąnaudos;
 pusiaukelės metodas. Vieta sandėliui parenkama pusiaukelėje tarp gamintojo ir vartotojo. Šitaip iš vienos pusės, jungiamos siuntos iš skirtingų gamyklų (produkto asortimentas), o iš kitos pusės nedaug nukenčia klientų aptarnavimo lygis.
Von Thuneno modelis. Sandėlio vietos parinkimas turi remtis sąnaudų mažinimu. Von Thunenas ( 1783-1850) teigia, kad produkto rinkos vertė prilygsta produkto gamybos sąnaudoms nepriklausomai nuo produkto pagaminimo vietos. Kadangi į gamybos sąnaudas įeina ir transportavimo sąnaudos, optimali sandėlio vieta yra ta, kur transportavimo sąnaudos mažiausios.
Weberio modelis. Taip pat remiasi transportavimo sąnaudų mažinimu. Optimali sandėlio vieta yra ta, kur tiek žaliavų atvežimo į gamyklą, tiek prekių pristatymo sąnaudos yra minimalios.
Hooverio modelis įvertina tiek sąnaudų, tiek paklausos veiksnius. Hooveris taip pat atrado, kad tiesioginės priklausomybės tarp pervežimo atstumo ir sąnaudų nėra. Sąnaudos didėja lėčiau, nei didėja atstumas.
Greenhuto modelis. Įvertina ne tik atstumą, bet ir kitus veiksnius. Greenhuto nuomone, optimali sandėlio vieta yra ta, kai gaunamas maksimalus pelnas.
Gravitacijos centro modelis. Produkto paskirstymo tarp gamyklos ir vartojimo taškų sąnaudos yra mažiausios sandėlio parinkimo vietoje.
Mikroperspektyva. Kompanija, rinkdamasi vietą nuosavam sandėliui, turi įvertinti šiuos veiksnius:
 pervežėjų kiekį ir kokybę;
 darbo jėgos kiekį ir kokybę;
 darbo jėgos sąnaudas;
 žemės kainą;
 galimybę plėstis;
 mokesčius;
 socialinę aplinką;
 statybos kainas;
 komunalinių paslaugų kainas;
 vietinės valdžios požiūrį.
Jeigu kompanija ruošiasi nuomoti sandėli, ji turi įvertinti tokius dalykus:
 infrastruktūrą;
 sandėlio paslaugas;
 kur yra krovinių terminalai;
 ar kitos kompanijos čia nuomoja sandėlius;
 galimybę palaikyti ryšį su sandėliu per kompiuterius;
 galimybę gauti ataskaitas apie turimas atsargas.

Sandėlio projektavimas
Geras sandėlio išplanavimas privalo:
1) padidinti sandėlio 10 produktyvumą,
2) pagerinti srautų judėjimą,
3) sumažinti sąnaudas,
4) pagerinti klientų aptarnavimą,
5) pagerinti darbo sąlygas.
“Atsitiktinis sandėliavimas”. Prekės vieta nėra fiksuota, sandėliuojama pirmoje pasitaikiusioje laisvoje vietoje.
“Fiksuotos vietos” sandėliavimas. Kiekviena prekių grupė sandėlyje turi savo pastovią vietą. Prekės gali būti grupuojamos pagal inventorinius numerius, pagal jų apyvartą ir pan.
Suderinamumo principas. Ne visi produktai gali būti kartu sandėliuojami. Pavyzdžiui, JAV draudžiama saugoti kartu vaistus ir žemės ūkio trąšas.
Komplektavimo principas. Produktai grupuojami pagal tai, kaip dažnai jie užsakomi kartu. Pavyzdžiui, pieštukai ir tušinukai, kėdės ir stalai.
Apyvartos principas. Kuo prekė populiaresnė, kuo didesnė jos apyvarta, tuo patogesnėje vietoje ji turi būti sandėliuojama.

2. Sandėlių panaudojimo efektyvumas

Buvo apžvelgti sandėlių tipai bei sandėliavimo būdai. Taip pat pabrėžta, kad šiuo metu labai svarbu maksimaliai išnaudoti sandėlių plotą, mažinti jų eksploatavimo sąnaudas.

Mechanizuotos sistemos nėra idealus sprendimas kiekvienam sandėliui, bet jų dėka daugelyje situacijų pasiekiamas žymiai didesnis našumas. Rūpestingai planuojant reikia atsižvelgti į riziką įvedant automatizavimą. Rizika atsiranda dėl greitų technologinių pasikeitimų (t.y. gali pasenti), rinkos svyravimų ir didelių investicijų įdėjimo. Planuojant mechanizavimą reikia išanalizuoti visas operacijas. Mechanizuota sistema paprastai pasiteisina, kai prekės yra taisyklingos formos, vidutinio aktyvumo užsakymų parinkimas ir didelis produkcijos judėjimas su nedideliais svyravimais.

Labai svarbu suprasti, kad šie sprendimai nėra priimami kartą ir visam laikui. Našumas turi būti stebimas reguliariai visų sandėlio operacijų metu. Metodai našumui pasiekti gali būti labai įvairūs. Didinant sandėlio našumą turi būti reguliuojamas operacijų vykdymas. Pagerinus našumą, pagerėja firmos resursų panaudojimas, padidėja įplaukos, grįžta investicijos ir geriau aptarnaujami klientai. Norint padidinti našumą, sandėlio operacijas reikia padalinti į funkcionavimo plotus. Kiekvieno ploto našumas ir panaudojimas yra matuojamas atsižvelgiant ne tik į darbo, bet ir į mechanizmų bei įrengimų našumą. Nėra vienintelio sandėlio našumo matavimo mato, bet reikia atsižvelgti į šiuos charakteringus bruožus: pagrįstumą, veikimo zoną, palyginamumą, užbaigtumą, naudingumą, suderinamumą ir kainų efektyvumą.

Našumas matuojamas darbu, įrenginiais, energija ir finansinėmis investicijomis. Firmos sandėlio funkcijos yra gavimas, padėjimas, saugojimas, papildymas, užsakymų parinkimas, tikrinimas, pakavimas ir žymėjimas, užsakymų apjungimas ir sutelkimas, pakrovimas.

Logistikos ekspertai rekomenduoja keturis metodus, laikomus svarbiausiais didinant sandėlio našumą:

1. Sumažinti atstumus sandėlyje planuojant įrenginių ir atsargų išdėstymą, informacijos panaudojimą ir medžiagų apdorojimą;

2. Padidinti apdorojamų atsargų kiekį. Tam reikia skatinti klientus užsakyti didesnius atsargų kiekius;

3. Sandėlio įrangą naudoti žiediniu maršrutu;

4. Pagerinti sandėlio tūrio panaudojimą prekių saugojimui.

Iš dalies padidinti našumą kartais galima paprastais būdais: pagerinti apšvietimą, palaisvinant užkrautus praėjimus, pakeičiant išdėstymą ir efektyviai naudojant informaciją. Ši informacija turi būti naudojama tikrinant prekių saugojimo ar jų apyvartos nesklandumus.

Vienas svarbiausių sandėliavimo srityje priimamų sprendimų – naudoti privatų ar bendro naudojimo sandėlį. Kitaip sakant, ar firma turėtų įsigyti ar pasistatyti privačius sandėlius, ar reikėtų nuomoti vietą bendro naudojimo sandėlyje. Abiem atvejais yra trūkumų ir privalumų. Sprendimas paprastai daromas atsižvelgiant į kainas, t.y. reikia nuspręsti, kuriai iš šių dviejų alternatyvų ar jų kombinacijai reikės mažesnių bendrų išlaidų. Tai matome 2 paveiksle.

2 paveiksle yra parodyti pagrindiniai kainų santykiai tarp bendrojo naudojimo ir privataus sandėlio. Matome, kaip greitai kinta bendrojo naudojimo sandėlio kaina. Didėjant prekių kiekiui, reikia nuomoti daugiau ploto sandėlyje. Už vietą mokamas tam tikras mokestis, paskaičiuojamas pagal tarifus už kvadratinį arba už kubinį metrą. Žinoma, kaina ir išlaidos didės proporcingai sandėlyje laikomų prekių kiekiui.

Privačiame sandėlyje išlaikomos pastovios kainos. Išlaidos, naudojant privatų sandėlį, didėja lėčiau negu naudojant bendrojo naudojimo sandėlį. Taip yra dėl išlaidų bendrojo naudojimo sandėlio įrengimams. Tam tikrame taške kainos susikerta, t.y. tampa vienodomis. Matome, kad esant mažoms atsargų apimtims bendrojo naudojimo sandėlis yra geriausias variantas. Didėjant atsargų apimčiai efektyviau yra naudoti nuosavus įrenginius. Sprendimas dėl nuosavybės gali būti priimtas labai panašiai kaip ir dėl bendros kainos problemos. Aišku, tai yra supaprastintas variantas, su kuriuo susiduria daugelis firmų, ypač didelės firmos, kurios gali turėti nuo 3 iki 20 sandėlių. Žinoma, net labai sudėtingose situacijose didelėms firmoms tokia supaprastinta perspektyva gali daug skirtis nuo tikrovės dėl dviejų priežasčių:

1. Sandėlių kiekis dažniausiai didėja po vieną ir kiekvienu atveju yra pasirinkimas tarp privataus ir bendrojo naudojimo sandėlio, nes yra skirtingos rinkos sąlygos;

2. Firmai, įsigijus daugiau sandėlių, vietinės sąlygos yra labai skirtingos ir reikia kiekvieną sandėlį išanalizuoti individualiai turint galvoje ir nuosavybės klausimą.

Būtų tikslinga ištirti kai kurias firmų ir jų produkcijos charakteristikas. Po to rinktis privatų ar bendrojo naudojimo sandėlį. Iš 2 pav. galime nustatyti kai kurias charakteristikas ir faktorius, kurie padės firmoms pasirinkti vieną iš dviejų variantų. Pirmiausiai, paimkime privataus sandėlio situaciją. Norint privatų sandėlį padaryti ekonomišką, reikia didelės apyvartos. Tai priklauso nuo fiksuotų išlaidų, kurios būdingos šio tipo sandėliams. Reikia turėti didelį kiekį saugomų prekių, kad fiksuotas išlaidas išdalintume taip, kad išlaidų vidurkis privačiame sandėlyje būtų mažesnis negu bendrojo naudojimo. Šioje analizėje yra du svarbūs punktai:

1. Turime suprasti, kad išlaidos atsargų vienetui privačiame sandėlyje yra ne mažesnės negu bendrojo naudojimo sandėlyje. Kitaip sakant, privatus sandėlis niekada nebus pigesnis;

2. Sandėlio panaudojimo lygis arba apyvarta turi būti stabili ištisus metus. Jei taip nėra, nėra galimybių našiai panaudoti vietą sandėlyje. Pavyzdžiui, prekiaujant daržovėmis, stabilumo faktorius yra labai svarbus. Daug didelių ir vidutinių firmų turi įvairios produkcijos linijas ir tai padeda stabilizuoti sandėlio apyvartą bei palaikyti pakankamą prekių kiekį. Tada privatus sandėlis būna ekonomiškas.

Kitas privačiam sandėliui palankus faktorius yra sąlyginai tankus rinkos tinklas arti sandėlių.

Dar viena priežastis, dėl kurios privatus sandėlis gali būti naudingesnis, yra kontrolė. Tai gali būti fizinio atsargų saugojimo kontrolė (saugumas, šaldymas), klientų bei gamyklų aptarnavimo kontrolė. Kai kurios žaliavos arba prekės vagiamos, taip pat gali prarasti vertę dėl sugadinimo. Nors bendrojo naudojimo sandėliai ir priklauso firmoms, turinčioms nemažą praktiką prekių saugojime, praradimo galimybė vis tiek yra didesnė negu privačiame. Kai kuriais atvejais firmos, kurioms priklauso sandėliai tam tikrame rajone, gali atsisakyti laikyti produkciją dėl jos pavojingumo ar kitų priežasčių. Jei firma nusprendžia, kad sandėliavimas tame rajone būtinas, vienintelė išeitis – naudoti privatų sandėlį. Dar vienas faktorius, kuris duoda pirmenybę privačiam sandėliavimui – varžymasis dėl klientų aptarnavimo. Tai ypač pasiteisina turint geras kompiuterizuotas informacines sistemas, kurios centralizuoja ir koordinuoja kontrolę ir užsakymų procesą.

Privataus sandėlio paslaugomis besinaudojančios ar besiruošiančios naudotis firmos turi turėti keletą anksčiau minėtų charakteristikų, kurios pateisintų privataus sandėlio naudojimą. Įvairios produkcijos linijas turinčioms firmoms privatus sandėlis dažnai yra ekonomiškas, nes jos turi pastovų prekių kiekį, stabilumą, tankų rinkos tinklą.

Iš privataus ir bendrojo naudojimo sandėlių kainų struktūros matome, kad svarbu didelis produkcijos kiekis. Nedidelį atsargų kiekį ir sezonines prekes turinčioms firmoms privatus sandėlis nėra našus. Jei siunčiama iš sandėlio mažais kiekiais ir dideliais atstumais, tuomet firmoms ekonomiškiau naudoti bendrojo naudojimo sandėlį.

Dar viena priežastis, dėl kurios geriau naudoti bendrojo naudojimo sandėlį yra ta, kad naujos, į rinką įeinančios firmos nėra užtikrintos dėl pardavimo lygio ir stabilumo. Tokios sąlygos paprastai priverčia naudotis bendrojo naudojimo sandėliu, kol firma įsitvirtins rinkoje. Jei įëjimas į rinką sėkmingas ir praktika parodo, kad apyvarta stabili, galima pereiti prie privataus sandėliavimo.

JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje atliekami specialūs tyrimai, padedantys rasti naujus būdus sandėlių eksploatavimo efektyvumui didinti. Vienas iš tokių būdų – naujo autokrautuvų modelio sukūrimas. Patobulinti autokrautuvai turi papildomus šoninius griebtuvus. Tokiu būdu jie tapo efektyvesni ir manevringesni perdraudinėjant ant padėklų ar kitaip įpakuotas atsargas. Speciali konstrukcija padidino jų manevringumą, kas leido sumažinti nepanaudotą plotą.

Kitas būdas – specialūs stelažų išdėstymo, jų duomenų paskaičiavimai. Labai svarbu nustatyti naudingiausią stelažų išdėstymo būdą, esant tam tikram sandėlio ilgiui, pločiui bei aukščiui.

Siekiant pagerinti sandėlių panaudojimą, reiktų siekti, kad naudingo stelažo aukščio ir jo ilgio santykis būtų nuo 1:2 iki 1:5. Medinių stelažų aukštis rekomenduojamas iki 6 metrų, metalinių – iki 25 metrų, na o stelažai, aukštesni negu 25 metrai, turėtų būti statomi iš gelžbetonio. Labai efektingi yra stelažai su ritininiu konvejeriu, ypač saugant greitai gendančius produktus. Tokiu būdų įrengus stelažus, padidėja sandėlio išnaudojimo koeficientas, nes nebereikia praėjimų tarp stelažų. Tačiau praktikoje sandėlio išnaudojimo koeficientas paprastai yra žemesnis už teorinį, o to priežastis – atsargų rūšių įvairovė.

Labai didelę reikšmę turi padėklų išdėstymas. Esant stačiakampiam padėklų išdėstymui, jų pastatymo linija turi būti lygiagreti pagrindiniam sandėlio praėjimui, o esant išdėstymui kampu – pasukta į pagrindinę liniją 15 – 600 kampu.

Efektyviam transporto priemonių, aptarnaujančių sandėlius, panaudojimui, durys turi atsidarinėti automatiškai.

Projektuojant aukštus sandėlius, kuriuose numatyti kranai-štabeliuotojai, svarbu turėti omeny tai, kad iki 80% sandėlio aukščio turi būti užkrauta. Tokiuose sandėliuose kranai-štabeliuotojai atsargas gali sukrauti net iki 15 metrų aukščio ir perkėlinėti jas nedidelio pločio praėjimuose. Tokiems tikslams taip pat yra naudojami šarnyriniai-traukiniai bei teleskopiniai bokšteliai ir kėlimo platformos. Sunkių atsargų sandėliuose yra pritaikomi ožiniai kranai. Tokie kranai atlieka ne tik pakrovimo-iškrovimo darbus, bet ir sandėliavimo operacijas. Strėlinius ir, ypač, mažagabaritinius kranus galima pritaikyti ne tik patalpų viduje, bet ir sandėlių aikštelėse.

Projektuojant sandėlį yra labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip ilgai bus sandėliuojamos atsargos, kokios transporto priemonės atveš bei išveš reikiamą kiekį atsargų, koks bus sandėlio darbo organizavimas, jo tikslas.

Logistikos sistemoje sandėlių tipai yra parenkami pagal atsargų specifiką, vietą tiekimo grandinėje, geografinę padėtį.

Šiuolaikinės sandėlių ūkio vystymo tendencijos charakterizuojamos siekimu maksimaliai sumažinti sandėlių plotus, didinant jų aukštį, mažinant arba visai pašalinant praėjimus tarp stelažų, mažinant aptarnaujančio personalo skaičių, pritaikius kompleksinę mechanizaciją ir transportavimo automatizavimą sandėliuose. Pabrangus žemės sklypams, statybų išlaidoms, visas dėmesys koncentruojamas į jau minėtus faktorius.

3 pav. parodyta, kaip kinta logistikos kainos didinant sandėlių skaičių. Didinant sandėlių skaičių sistemoje, nepardavimo ir transportavimo išlaidos mažėja, o atsargų ir sandėliavimo išlaidos didėja. Vežimo išlaidos mažėja apjungiant vežimus sunkvežimiais ar vagonais. Išlaidos sumažėja vežant didesnį kiekį iškart. Be to, didinant sandėlių kiekį, sumažėja atstumas iki pirkėjų ir iki rinkos. Todėl sumažėja ir vežimo išlaidos.

Didėjant bendram plotui, kyla sandėliavimo kaina. Pavyzdžiui, firma, turinti tik vieną 10.000 kvadratinių metrų sandėlį, negali palaikyti tokio pardavimo lygio kaip turėdama du sandėlius po 5.000 kvadratinių metų. Kaip matome iš sandėlių schemų, tam tikras plotas reikalingas ekspedicijai, įstaigoms, spec. patalpoms, kavinėms. Mažesniame sandėlyje ir praėjimams reikia daugiau vietos.

Didėjant sandėlių skaičiui, padidėja bendras atsargų kiekis. Todėl padidėja ir atsargų kaina. Kuo didesnis atsargų kiekis dėl didėjančio sandėlių skaičiaus, tuo daugiau reikia bendro ploto. O kuo didesnis sandėlių skaičius, tuo didesnė produkcijos apyvarta, didesni reikalavimai sandėlio plotui. Didėjant sandėlių skaičiui bendros išlaidos iki tam tikro lygio mažėja.

Vienas iš pagrindinių faktorių, nustatančių sandėlių skaičių, yra poreikis tinkamai aptarnauti klientą. Tarp poreikio greitai aptarnauti klientą tam tikroje rinkoje ir atsargų papildymo paprastai yra stiprus ryšys. Jei firmos atliekamas aptarnavimas yra žemesnio lygio negu varžovų, tai gali nepalankiai atsiliepti jos vykdomai veiklai. Prekybos pažanga ir reklama gali nueiti perniek, jei klientas negalės įsigyti produkcijos, kai jis norės.

Kita glaudžiai susijusi priežastis yra atitinkamo transportavimo trūkumas. Kitaip sakant, geram klientų aptarnavimui padeda greitas transportinis aptarnavimas. Papildomas faktorius, kuris teikia pranašumo decentralizuotam sandėliavimui, yra mažas pirkėjų skaičius. Transportavimo išlaidos iš centralizuoto sandėlio pas klientus bus daug didesnės, negu vežant į decentralizuotą sandėlį, o po to pirkėjui į vietinę rinką. Jei dalis klientų yra mažmenininkai ir didmenininkai, tai firmai reikės daugiau sandėlių, nes gali būti daug mažų užsakymų.

Decentralizuotam sandėliavimui pirmenybę teikia dar vienas faktorius. Tai atvejis, kai klientai nepalieka pakankamai laiko tiekimui. Taip pat jei jų poreikiai yra nepastovūs ir sunkiai prognozuojami.

Daugelis firmų problemų sprendimą ir įvairių sprendimų dėl sandėlių įkūrimo priėmimą patiki kompiuteriams. Kompiuteriais galima efektyviai atlikti šias funkcijas:

– pardavimo ir kainų analizę;

– užsakymo ciklo laiko nustatymą;

– atsargų kontrolę;

– transporto valdymą;

– sandėlio išplanavimą ir kt.

Kompiuterių panaudojimas yra svarbus klientų aptarnavimo programoje, norint suteikti klientams ir vidaus menedžeriams informaciją apie užsakymų padidėjimą, nutraukimą ir t.t. Įvairiose paskirstymo vietose ir proceso stadijose išdėstyti terminalai gali greitai suteikti informaciją apie užsakymų būklę.

Šiandien yra daug su logistikos sistema susijusių programų. Iš jų daugiau negu pusė susijusios su atsargų kontrole. Daugelis jų kontrolę apjungia su paskirstymo centro operacijomis. Kai kurios programos gali būti naudingos tik tam tikrai grupei firmų, o kai kurios naudojamos praktiškai visose firmose. Šių programų panaudojimas gali būti nebrangus, nes jos gali būti naudojamos personaliniuose kompiuteriuose. Kompiuteriai atlieka ne tik užsakymų ir atsargų kontrolę. Programos naudojamos padėti išnaudoti sandėlio resursus, tokius kaip darbas, plotas, naudojami įrenginiai. Kalbant apie darbą, kompiuteris gali planuoti užimtumą įvairiais aktyvumo periodais.

Skaičiavimais galima nustatyti kai kurių faktorių (pavyzdžiui, žemės sklypo dydžio, praėjimų pločio, apyvartos ir rezervo lygio, eilių aukščio ir kt.) reikšmę. Darbinės programos leidžia darbininkams greitai surasti tinkamiausią vietą kiekvienai atvežtai atsargų rūšiai.

Kompiuteriai buvo sėkmingai pritaikyti daugelyje JAV, Europos ir Japonijos terminalų sandėliavimo procedūrų apjungimui tam, kad sandėlio darbas būtų vientisas. Tokiu būdu pagerėjo vietos panaudojimas, sandėlio našumas, klientų aptarnavimo lygis, mechanizuotų įrengimų veiklos kontrolė, sumažėjo klaidų skaičius.

3. Pagrindinės atsargų laikymo sandėlyje priežastys

Sandėliavimas yra labai svarbi ir reikalinga funkcija. Jo pagrindinis privalumas – sukuriamas laiko tarpas po kurio būtų galima panaudoti žaliavas, ir galutinę produkciją. Kuo sandėliai arčiau nuo kliento, tuo geriau galima juos aptarnauti. Dar svarbiau tai, kad dėl gero sandėliavimo veiklos organizavimo padidėja potencialių klientų skaičius. Kitaip sakant naudodamos sandėlius firmos gali paskirstyti prekes ten, kur jų reikia. Sandėliavimo svarba firmoms ir pramonei vis didėja, nes klientų aptarnavimas yra aktyvi lenktyniavimo sritis siekiant konkurencinio pranašumo.

Saugojamų prekių kiekis ir įvairovė apibrėžia pagrindinius sandėliavimo reikalavimus. Todėl sandėliai reikalingi prekėms ir žaliavoms saugoti. Atsargos gali būti suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas:

1 – fizinio tiekimo atsargos (žaliavos);

2 – fizinio paskirstymo atsargos(galutinė produkcija).

Abu atsargų tipai suformuojami ir saugomi dėl tų pačių priežasčių. Šiame skyriuje bus aptartos atsargų laikymo priežastys, kurios iš esmės yra tokios pat kaip ir sandėliavimo.

Beveik visose firmose svarbiausios priežastys atsargoms kaupti yra transportavimo trukmė ir kaina. Geležinkelių transportu vežant prekes urmu galima gauti didesnį pelną, nes pervežimo vagonais tarifų vidurkis apytikriai 80-100% mažesnis negu sunkvežimiais. Kai kurios firmos sandėliuoja atsargas norėdamos sutaupyti lėšas transportavimui. Perkant žaliavas urmu sutaupomi pinigai. Gamybos linijos sustabdymas paprastai yra labai brangus. Daugelio firmų pagrindinė taisyklė – nestabdyti gamybos linijos dėl žaliavų stygiaus. Norint išvengti tokios situacijos, naudojamos žaliavų atsargos. Efektyviai ir subalansuotai produkcijos gamybai reikia parūpinti pakankamai erdvią vietą galutinei produkcijai sandėliuoti. Žaliavos sandėliuojamos ir dėl kitų rimtų priežasčių. Nustatant kainas daromos nuolaidos perkantiems didesnį kiekį. Tokiu būdu, prekes reikia saugoti, kol jos bus reikalingos. Firmoms, kurios medžiagas perka pagal sutartis ar iš tiekėjų, svarbu turėti šių medžiagų atsargas. Sezoninė įvairovė įsigyjant reikalingų žaliavų priverčia kaupti jų atsargas. Daugelio situacijų atveju gali pasikeisti papildymo grafikas.

Klientų aptarnavimo kokybė yra svarbi atsargų ir galutinės produkcijos sandėlių naudojimo priežastis. Nuo II-jo pasaulinio karo klientų aptarnavimas tarp firmų yra konkurencijos įrankis. Logistinės sistemos kartais kuriamos tam, kad sumažintų laiko tarpą tarp kliento užsakymo ir produkto gavimo. Firmos klientų aptarnavimo standartai gali būti tokie:

– niekada nepritrūkti prekių;

– pristatyti jas per dvi dienas;

– aptarnauti 95% klientų ir kt.

Šie griežti tikslai labai padidina atsargų ir sandėliavimo reikalavimus. Besiorientuojančių į rinką ir aptarnaujančių nacionalinę rinką sandėlių skaičius nustatomas kiekvienai firmai atskirai.

Geras klientų aptarnavimas gali sumažinti atsargas, susijusias su gamybos ir transportavimo sutrikimais. Visais atvejais planas turi būti paremtas kainų analize atitinkamam klientų aptarnavimo lygiui. Tai susiję su pagrindiniais firmos veiklos tikslais.

Atskiros pramonės šakos ar firmos požiūris į verslą, produkcijos charakteristikos ir ekonomija gali būti pagrindinės priežastys atsargų saugojimui. Daugelis pramonės šakų turi skirtingą orientaciją į atsargas. Pavyzdžiui, chemijos pramonės ir mažmeninės prekybos paskirstymo charakteristikos yra individualios ir unikalios. Net ir tos pačios pramonės šakos firmos gali turėti skirtingą požiūrį į marketingą, paskirstymą ir logistiką.

Didelis produktų savybių įvairumas reikalauja plačios paskirstymo sistemos. Tokios produkto savybės – dydis, svoris, greitas gendamumas, būsimoji paklausa, pakeičiamumas, išėjimas iš apyvartos ir kita – daro poveikį firmos paskirstymo sistemos organizavimui. Ekonomikos pokyčiai gali turėti didelį poveikį gamintojų atsargų politikai.

Įvairių rūšių produkcijos gamyba turi skirtingus ir ypatingus reikalavimus atsargų ir sandėliavimo sistemai. Firmoms, prekiaujančioms sezoninėmis prekėmis, tokiomis kaip kalėdiniai žaislai, žolės pjovimo mašinos, galutinės produkcijos saugojimas yra labai svarbus ir reikšmingas. Galima aiškiai pastebėti, kad atsargų metodai ir sandėliavimo filosofija labai skiriasi. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Sandėliavimas yra labai svarbus nacionalinei ekonomikai. Kiekvienas pagamintas produktas per savo gyvavimo ciklą nors kartą yra laikomas sandėlyje.

4. Sandėliavimo veiklos įvertinimas

Veikla vertinama pagal:
 produktyvumą. Tai produkcijos ir panaudotų išteklių santykis. Pvz., kiek vienetų krovinio aptarnauta per darbo valandą;
 panaudojimo laipsnį. Išnaudotų ir tu- rimų pajėgumų santykis. Pavyzdžiui, kiek % padėklų buvo panaudota;
 atlikimo kokybę . Pagamintos ir planuotos produkcijos santykis. Pavyzdžiui, kiek vienetų buvo perkrauta per valandą, palyginti su planuojamu kiekiu.
Pagrindinės sritys, kur reikia stebėti sandėliavimo veiklos efektyvumą: klientų aptarnavimas (išsiuntimas, klaidų skaičius, užsakymo ciklo trukmė), atsargos (ar kiekvienos prekės atsargų skaičius yra pakankamas), ploto panaudojimas.

5. Sandėliavimo finansinė kontrolė

Visų pirma reikia įvertinti kiekvienos sandėliavimo operacijos riziką ir sąnaudas. Antra, sandėliavimo finansinė kontrolė turi būti integruota į logistikos produktyvumo ir kompanijos pelningumo uždavinių sprendimą.
Sąnaudų priskyrimas operacijoms (KPO) . Taikant tradicinius apskaitos metodus dažnai neįmanoma nustatyti, koks yra ryšys tarp sandėliavimo operacijos sąnaudų ir kompanijos pelningumo. KPO metodas susideda iš dviejų etapų. Pirma, nustatomos išteklių, reikalingų šiai operacijai įvykdyti, sąnaudos. Antra, sandėliavimo operacijų sąnaudos paskirstomos pagal produktus, paslaugas ar klientus.
Sandėliavimo apskaitos ir kontrolės lygiai.
I. Suskaičiuojamos tik bendros sandėliavimo sąnaudos.
II. Sąnaudos išskiriamos pagal pagrindines sandėliavimo funkcijas -aptarnavimą, saugojimą, administravimą.
III. Sąnaudos skirstomos pagal atskiras operacijas -iš- krovimą, patalpinimą, pakrovimą ir pan.
IV. Sudaroma matrica, kurioje sąnaudos skirstomos pagal operacijas, sąnaudų kategorijas, resursų panaudojimą.

v

Leave a Comment