Hip-hop’o, arba repo muzika atsirado 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, 8-ojo pradžioje daugiausia “juoduosiuose” kvartaluose, kur “gražiosios” pop baladės neturėjo pasisekimo. Viskas prasidėjo vakarėliuose, kur savamoksliai dainininkai rodė savo sugebėjimus – repavo pažįstamai publikai ir tai net nebuvo panašu į naują muzikos rūšį. Visdėlto, prie repavimo pritaikius roko ar funk melodijas, į pagalbą pasitelkus didžėjus, hip-hop’as pradėjo populiarėti. Prie to labai prisidėjo garsus didžėjus, Grand Master Flash. Jis atrado daugybę naujų dalykų didžėjavime, tokių kaip “cutting”, “back spinning” bei “scratching” ir visa tai pritaikė hip-hop’o muzikoje. Tai dar nebuvo perversmas, tačiau, kai komercinės sėkmės sulaukė atlikėjai bei grupės Run DMC, Whodini, Kurtis Blow, UTFO, LL Cool J ir daugelis kitų, repo-hip-hop’o kultūrą pradėta vertinti kur kas labiau. Dauguma repo atstovų – juodaodžiai, nors galima atrasti ir keletą išimčių: baltaodis reperis Marshall Mathers III – Eminem’as. Vis dėlto, tai reta išimtis ir iki šiol hip-hop’as vadinamas juodaodžių muzika.
Lietuvoje hip-hop’as – gana naujas muzikos stilius, tačiau jis sulaukia gana didelio dėmesio. Po to, kai 9-ajame dešimtmetyje milžiniško populiarumo mūsų šalyje sulaukė kiek humoristinis repo projektas Antis, Lietuvoje hip-hop’o muzika tarsi miegojo, visi atlikėjai, jei jų buvo, veikė pogrindyje ir plačiajai visuomenei nesirodė. Viskas pasikeitė 2000-2001-aisiais metais, kai lietuviškąjį hip-hop’ą atgaivino Vilniaus grupė G&G Sindikatas, savo dainomis atgaivinęs ir įdiegęs kažko naujo į atsibodusį lietuviškos, pop muzikos pasaulį. Netikėtas reperių populiarumas paskatino ir kitus šio stiliaus atlikėjus sukrusti – lituviškasis hip-hop’as įgavo “antrąjį kvėpavimą”.