ŠeimaBalys Dvarionas gimė gausioje lietuvių vargonininko, instrumentų meistro Dominyko Dvariono šeimoje, kurioje išaugo 11 vaikų, iš jų 7 tapo muzikais. Brolis pianistas Kazimieras Dvarionas, sesuo dainininkė Julija Dvarionaitė-Montvydienė. Žmona pianistė Aldona Dvarionienė-Smilgaitė, sūnus smuikininkas Jurgis Dvarionas, duktė pianistė Aldona Dvarionaitė. Dukterėčios Margarita Dvarionaitė, Eleonora Dvarionaitė.[taisyti] StudijosPirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas, vėliau mokėsi privačiai pas latvių kompozitorių Alfredą Kalninį. 1916-1918 m. Liepojoje vargonininkavo bei dirigavo Lietuvių draugijos jaunimo chorui. 1920-1924 m. studijavo Leipcigo konservatorijoje, Roberto Teichmiulerio fortepijono klasėje. Studijavo kompoziciją pas Štefaną Krelį ir Zygfridą Karg-Elertą. Baigęs konservatoriją, grįžo į Kauną ir surengė savo pirmąjį rečitalį. 1925-1926 m. tobulinosi Berlyne pas žymų pianistą virtuozą Egoną Petri. 1934 m. vasarą tobulinosi Tarptautinėje dirigentų akademijoje Zalcburge. 1939 m. vasaros semestrą lankė Leipcigo konservatorijos Hermano Abendroto dirigavimo klasę ir eksternu išlaikė diplominius dirigavimo egzaminus.[taisyti] VeiklaNuo 1924 m. kaip pianistas koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1931 m. dirigavo simfoniniams orkestrams. 1935-1938 m. Kauno radiofono simfoninio orkestro vadovas. Lietuvai atgavus Vilnių, Balys Dvarionas su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu įkūrė Vilniaus miesto savivaldybės simfoninį orkestrą ir 1939-1940 m. jam vadovavo. 1940-1941 ir 1958-1964 m. Lietuvos TSR filharmonijos simfoninio orkestro vyr. dirigentas. 1946-1965 m. Lietuvos dainų švenčių vyr. dirigentas. Kaip simfoninių orkestrų dirigentas koncertavo užsienyje.1926 m. pakviestas mokyti fortepijono Kauno muzikos mokykloje. Ją perorganizavus, dėstė Kauno konservatorijoje (nuo 1933 m.), vėliau – Lietuvos konservatorijoje Vilniuje (nuo 1949 m.). 1947 m. profesorius.1973 m. Vilniaus septynmetei muzikos mokyklai suteiktas Balio Dvariono vardas.[taisyti] KūrybaKaip kompozitorius daugiausiai reiškėsi po Antrojo pasaulinio karo. Kartu su Stasiu Vainiūnu, Antanu Račiūnu ir kitais Balys Dvarionas pokario metais kūrė romantinio stiliaus, liaudies dainų citatomis pagrįstą muziką, kuri atitiko to meto partinių ideologų propaguojamo socrealizmo stiliaus reikalavimus. Baliui Dvarionui ir Jonui Švedui buvo patikėta sukurti LTSR himno muziką.
Balys Dvarionas rašė įvairių žanrų muziką (opera, baletas, simfonija, koncertai, uvertiūros, kameriniai opusai, muzika kinui ir teatrui). Tačiau romantinė stilistika visuomet buvo artima šiam kūrėjui, jo muzikoje susipynė Vakarų ir Rytų Europos romantikų įtaka. Į lietuvių muzikos istoriją kompozitorius įėjo ir kaip vieno pirmųjų baletų, pirmojo koncerto smuikui kūrėjas.Kūryba romantinės krypties – improvizaciška, emocinga, melodinga, natūraliai perteikianti lietuvių Liaudies dainų intonacijas, lanksčios ritmikos, skaidriai spalvingos harmonijos ir orkestruotės. [1] Jo muzikai labiau būdingas muzikinių minčių eksponavimas, jų gretinimas, nei ištisinis plėtojimas. Tai ryšku stambios formos kūriniuose (balete, operoje ir kt.). Labai populiarios Balio Dvariono miniatiūros fortepijonui (ciklai „Mažoji siuita“, „Žiemos eskizai“), chorui („Patarlės“). Daugelis kompozitoriaus kūrinių yra romantinio stiliaus. Tik paskutinieji opusai – „Humoreska“, „Mikropreliudai“ – turi konstruktyvizmo bruožų.[taisyti] Mokiniai• Dirigentas Rimas Geniušas, pianistės Gražina Landsbergienė, Liucija Drąsutienė. [taisyti] Svarbiausi kūriniai• Opera „Dalia“ (1957 m.) • Baletas „Piršlybos“ • Simfonija e-mol „Lenkiuos gimtajai žemei“ • Koncertas smuikui ir orkestrui (1948 m., TSRS valstybinė premija, 1949 m.) • Du koncertai fortepionui ir orkestrui (1960 m. ir 1962 m., už I koncertą LTSR valstybinė premija, 1960 m.) • Koncertas valtornai ir orkestrui (1963 m.) • Variacijos fagotui ir orkestrui (1946 m.) • Sonata baladė smuikui ir fortepionui • choro ir solo dainos • iuitos fortepionui • kiti simfoniniai ir kameriniai kūriniai • kino filmų ir dramos spektaklių muzika [taisyti] Šaltiniai