Aishilas ,Drama

AISCHILAS
Aischilas (arba Eschilas, 525-456 m. pr. m. e.; gr. Αισχυλος). Aischilas yra vadinamas tragedijos tėvu, nes suformavo tragediją kaip dramos veikalą, apvalydamas ją nuo lyrinių elementų. Jis vienas iš pirmųjų ir žymiausių graikų tragedijos kūrėjų, tarp kitų žymių tragedijos kūrėjų Sofoklio ir Euripido. Jis įvedė antrąjį aktorių ir orchestroje jau galėjo vykti veikiančiųjų asmenų dialogas. Vėliau, kūrė dramas trims aktoriams. Dramaturgas parašė apie 90 tragedijų, iš kurių iki mūsų laikų išliko tik 7. Žymiausia jo tragedija „Prikaltasis Prometėjas“. Kiti kūriniai „Persai“, „Orestėja“. 13 kartų tragikų vaaržybose jis buvo užėmęs pirmąją vietą. Aischilas dalyvavo visuose trijuose svarbiausiuose graikų karų su persais mūšiuose prie Maratono, Salamino, Platajų, gindamas tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Gyvenimo pabaigoje jis persikėlė į Siciliją ir buvo palaidotas Gelos mieste. Aischilas buvo tikras atėnietis ir svarbiausia savo pareiga laikė patr iotinę veiklą
Aischilo gyvenimas ir kūryba
Gyveno V a. pr. Kr. Eleusine, kilęs iš aristokratų šeimos. Kaip karys dalyvavo visuose pagrindiniuose graikų-persų mūšiuose. Vėliau Aischilas buvo priverstas vykti į Siciliją. Jo emigravimo priežastys nėra žinomos, galbūt tai galėjo leemti pralaimėjimas Sofokliui poetinėse varžybose, arba Eleusino misterijų paslapties išdavimas. Aischilas į teatrą įveda antrą aktorių, tuomet sumažėjo choro partijos ir išsiplėtė dialogas. Aischilas aprengė aktorius prabangiais drabužiais, panaudojo kaukes, koturnas ir įvairius kitus scenos reikmenis. Tokios tragedijos vietos kaip dievų pa

asirodymas ar uolų nuvertimas į požeminį pasaulį reikalavo naujų įrengimų, kurių iki Aischilo nebuvo. Į tragedijas Aischilas įvedė šokius ir pats kūrė jų figūras. Triloginis principas yra taipogi Aischilo įvesta naujovė.
DRAMA
Drama (gr. dráma “darbas”, “kūrinys”, “veikalas”) – draminis arba draminės poezijos kūrinys, poetine forma vaizduojantis gyvenimišką veiksmą, parodantis žmogaus vidinio ir išorinio pasaulių konfliktą. Esminis dramos pobūdis, tai meniškai išbaigtas kūrinio pavidalas spektaklyje, kuris su įvykiu supažindina ne pasakojimu, bet matomu veiksmu.Drama atsirado senovės Graikijoje iš apeiginių dievo Dioniso švenčių V a. pr. m. e. Pirmieji tragikai buvo Eschilas, Sofoklis ir Euripidas, pirmasis komediografas – Aristofanas.
Dramos bruožai
Dramoje atskleidžiama buitinė, socialinė, etinė, psichologinė problematika. Kūrinyje vyrauja šeimos ir visuomenės, žmogaus ir tautos santykių, socialinės negerovės, tematikos.
Dramos veiksmas rutuliojamas kalba (dialogais, monologais, replikomis) bei poelgiais. Kadangi drramos esmė yra veiksmas, o draminį veiksmą sudaro kova, tai turi būti bent dviejų asmenų susidūrimas, kuris išreiškiamas dialogu. Veikėjo kalba su savimi, kad atskleistų savo tikslus, norus ar sumanymus, vadinama monologu. Dramoje vienas asmuo yra svarbiausias – tai pagrindinis herojus ir jo vardu dažnai yra pavadinamas visas dramos kūrinys.
Drama kartais pradedama prologu, kuriame papasakojama apie įvykius atsitikusius iki rodomo veiksmo pradžios. Atsitikimas, davęs pradžią draminei kovai, vadinamas dramos užuomazga. Veikėjo padėtis, kuri verčia pradėti kovą – draminė veikėjo padėtis. Draminė padėtis, ve
edanti prie dviejų interesų susidūrimo yra kolizija, o kovos sunkėjimas – intriga. Veikėjų padėties, priklausomai nuo intrigos, pasikeitimai – peripetijos. Rezultatas – dramos atomazga. Pabaigoje kartais yra epilogas, kuris supažindina su tolimesniu veikėjų likimu. Tarp atskirų dramos veiksmų būna pertraukos, reikalingos pakeisti scenoje dekoracijas, duoti laiko artistams persirengti.
Kiekvienas draminis veikalas skirstomas skyriais, vadinamais aktais ar veiksmais. Kiekvienas aktas turi duoti užbaigtą draminės kovos momentą. Aktų skaičius turi atitikti momentų skaičiui, kuriais išsemiama kova, atvaizduota veikale. Pagal šią schemą drama dalijama į tris veiksmus (arba aktus): užuomazga, vidurys (veiksmo eigą) ir pabaiga (atomazga). Veiksmai skirstomi scenomis, priklausomai nuo naujo veikėjo įėjimo į sceną ar išėjimo iš jos arba paveikslais, kai reikia parodyti veiksmus vienu metu vykstančius įvairiose vietose.
Dramos turinys
įkūnijamas scenoje matomais vaizdais. Sukuriamos dekoracijos, reikalingos figūros. Artistai, vaidindami veikiančius asmenis, savo išvaizdą pritaiko kostiumu ir grimu, vidinį sielos išgyvenimą išreiškia deklamacija, veido išraiška, judesiais ir mimika.
Draminiai žanrai
Svarbiausi dramos žanrai: tragedija, komedija ir tragikomedija. Baletas, opera, operetė – tai taip pat draminio žanro kūriniai.
Periferiniai žanrai: farsas, ferija, intermedija, melodrama, tragikomedija, vodevilis ir kt.
Išnykę draminiai žanrai: misterija ir moralitetas.

Kupiškio Lauryno
Stuokos Gucevičiaus
3Ge klasės mokinio
Martyno Čemerio
Referatas
Drama, Aischilas, mitai

2007-01-18

Leave a Comment