TARPINĖS SMEGENYS, DIENCEPHALON
• Bendrybės. • Tarpinės smegenys yra priekyje vidurinių smegenų, po didžiąja smegenų jungtimi. • Tik ventralinė šių smegenų dalis ma¬toma iš smegenų pamato pusės, o visos kitos dalys padengtos galinių smegenų. • Joms priklauso porinis darinys — gumburinės sme¬genys, pagumburis ir trečiasis skilvelis.
Gumburinės smegenys, thatamencephalon• Gumburinės smegenys yra stambiausia tarpinių smegenų dalis. • Jos sudarytos iš porinių darinių — tarpinių smegenų gumburo, užgumburio — ir neporinio — antgumburio. • Tarpinių smegenų gumburas, thalamus, yra kiaušinio formos pilkosios medžiagos darinys, turintis priekinį bei užpakalinį galus ir medialinį, lateralinį, viršutini ir apatinį paviršius. • Gumburas yra po didžiąja jungtimi.• Jo priekinis galas nedaug nusmailėjęs ir yra užpakalyje uodegotojoj branduolio galvos.• Užpakalinis gumburo galas sustorėjęs ir vadinamas pagalviu, pulvinar.• Gumburo medialinis ir viršutinis paviršiai laisvi, o kiti suaugę su gretimomis smegenų dalimis.• Medialinis gumburo paviršius gerai matomas sagitaliniame smegenų paviršiuje. • Jis atsisukęs į bendravardį priešingos pusės gumburo paviršių ir sudaro trečiojo skilvelio šonines sienas.• Išilgai medialinio paviršiaus apačios eina pagumburinė vaga, sulcus hypothalamicus, rodanti ribą tarp gumburo ir pagumburio.• Viršuje medialinis paviršius pereina į viršutinį gumburo paviršių. • Šių pa¬viršių riba nutįsta siauras, baltas smegeninis ruoželis, striae medullaris.• Viršutinis gumburo paviršius laisvas ir atsisukęs į didžiosios smegenų jungties apatinį paviršių. • Šio paviršiaus lateraliniame krašte yra melsvas galinis ruoželis, stria terminalis• Už šio ruoželio – vidinė kapsulė, su kuria suaugęs gumburo lateralinis pavir¬šius.• Apatinis gumburo paviršius suaugęs su pagumburiu.• Gumburo vidinė sandara:• Laisvieji gumburo paviršiai padengti plonu baltosios medžiagos sluoksniu. • Gumburo vidų suda¬ro pilkoji medžiaga, kuri čia susitelkusi į atskirus branduolius. • Svar¬besnieji iš jų yra priekinis, medialinis, lateralinis, centrinis bran¬duoliai ir ventralinių branduolių grupė.
• Branduoliai atskirti baltosios medžiagos smegeninėmis plokštelėmis, lamina medullares thalami.• Baltoji medžiaga sudaryta iš gumbure pasibaigiančių arba jame prasidedančių laidų.• Į tarpinių smegenų gumburo branduolius ateina dauguma kylamųjų, juntamųjų laidų, o iš čia prasideda paskutinių neuronų aksonai, kuriais visi jutimai pasiekia atitinkamas žievės vietas. • Taigi gumburas funkciniu atžvilgiu labai svarbi galvos smegenų dalis, nes jis yra svarbiausių įcentrinių laidų rinkėjas ir perjungėjas.• Be to, gumburas aferentiniais ir eferentiniais raidais yra susijungęs su ekstrapiramidine sistema, smegenų kamieno tinkliniu dariniu ir kitais kamieno centrais. • Per šių darinių laidus (tr.rubrospinalis, tr.tectospinalis, tr.reticulospinalis ir kt.) gumburas eferentiniais laidais palaiko ryšius su priešingos pusės smegenų kamieno ir nugaros smegenų branduoliais.• Užgumburis, metathalamus, sudarytas iš dviejų kelinių kūnų. • Po gumburo pagalviu atskirtas vaga nuo pastarojo yra volelio formos iškilimas, vadinamas medialiniu keliniu kūnu, corpus geniculatum mediale.• Jo viduje yra bendravardis branduolys, kuriame pasibaigia klausos laido skai¬dulos, ateinančios čia per brachium colliculi inferioris iš keturkalnio apatinių kalnelių.• Kaip ir apatiniai keturkalnio kalneliai, jis atlieka požievinio klausos centro funkcijas, o aksonai iš šio branduolio neuronų nueina į žievinį klausos centrą.• Ant pagalvio apatinio lateralinio krašto yra kitas, mažesnis gumburėlis, vadinamas lateraliniu keliniu kūnu, corpus geniculatum taterale.• Šio kūno branduolyje pasibaigia dalis regimojo laido skaidulų ir prasideda nauji neuronų aksonai, einantys į žievės regimąją sri¬tį.• Lateraliniai keliniai kūnai kartu su pagalviu priklauso požieviniams regos centrams.• Antgumburis, pithalamus.• Svarbiausias šios dalies darinys yra kankorėžinė liauka, corpus pineale.• Ji yra vagoje tarp viršutinių keturkalnio kalnelių, po didžiosios jungties sustorėjimu.• Iš jos priekinio galo prasideda dvi plonos baltos juostelės, vadinamos vadelėmis, habenulae, kurios prisitvirtina prie gumburų smegeninių ruoželių ir tarsi pakabinusios laiko kankorėžinę liauką.• Ventralinis liaukos paviršius suaugęs su plona baltosios medžiagos plokštele — užpakaline smegenų jungtimi, commissura cerebsi posterior.• Pastaroji užlinksta į dorsalinę pusę ir suauga su keturkalniu.• Kankorėžinė liauka yra vidinės sekrecijos liauka ir turi įtakos lytiniam brendimui. • Pradedant septintaisiais gyvenimo metais, ji palaipsniui nyksta ir perauga jungiamuoju audiniu.Pagumburis, hypothalamus
• Pagumburis sudaro tarpinių smegenų ventralinę dalį, kuri yra smegenų pamato priekinės dalies viduryje. • Jam priklauso pilkasis gūbrys, pasmegeninė liauka, regos nervų kryžmė ir regos nervų ta¬kas, speniniai kūnai ir pagumburinė sritis. • Pilkasis gūbrys, tuber cinereum, yra pagumburio centre. • Jį sudaro plona išgaubta pilkosios medžiagos plokštele, kuri priekyje pereina į galinę plokštelę, lamina terminalis, o užpakalyje – į užpakalinę akytąją medžiagą,• Gūbrio centrinė dalis pereina į piltuvo formos ataugą – piltuvėlį, infundibulum.• Jo viršutinis galas yra tuščiaviduris ir susisiekia su trečiuoju skilveliu, o apatinis galas suaugęs su pasmegenine liauka.• Pasmegeninė liauka, hipofizė, hypophysis, yra la¬biausiai į apačią nusileidusi pagumburio dalis, esanti turkiškojo balno bendravardėje duobėje, iš viršaus padengta kietuoju dangalu.• Su smegenimis ją jungia tik piltuvėlis.• Ji yra nedidelis, apie 12 mm ilgio, 14,5 mm pločio ir 6 mm storio darinys, vykdantis labai svarbias vidinės sekrecijos liaukos funkcijas.• Regos nervų kryžmė, chiasma opticum, yra priekyle pilkojo gūbrio. • Ji susidaro iš tų regos nervo skaidulų, kurios, prasidėjusios iš ganglinių ląstelių, esančių tinklainės nosinėse dalyse, priekyje gūbrio susikryžiuoja ir toliau tęsiasi priešingos pusės regi¬mųjų laidų sudėtyje. • Regimasis laidas, tractus opticus, porinis da¬rinys, prasideda nuo kryžmės, tuoj pat išsiskiria į priešingas puses, nugrimzta į plyši tarp pilkojo gūbrio ir smilkininių skilčių. • Čia regimasis laidas iš lateralinės puses apeina smegenų kojytes, suskyla į medialinę ir lateralinę šakneles, kurios atitinkamai pasibaigia pagalvyje ir lateraliniame keliniame kūne.
• Regimaisiais laidais eina skaidulos iš tinklainės ganglinių ląstelių atitinkamos pusės smilkininės dalies ir priešingos pusės akies tinklainės nosinės dalies.• Speniniai kūnai, corpora mamillaria — tai du nedideli gumburėliai užpakalyje pilkojo gūbrio.• Jų išorę dengia plonas baltosios medžiagos sluoksnis, o vidus sudarytas iš pilkosios medžia¬gos. • Nuo speninių kūnų prasideda skliauto šulai, columnae fornicis.• Skliauto šulais, jo kūnu ir kojytėmis eina projekciniai laidai sujungiantys tarpines smegenis su uodžiamųjų smegenų žieve. • Patys speniniai kūnai priskiriami prie uoslinių požievinių centrų.• Pagumburinė sritis, regio subthalamica, yra dorsalinė pagumburio dalis, apačioje suaugusi su tarpinių smegenų gumburu. • Jai priklauso plonas tarpinių smegenų sluoksnis, esantis žemiau pagumburinės vagos.• Pagumburinė sritis yra vidurinių smegenų dangčio tąsa, todėl iš vidurinių smegenų čia nutįsta raudonųjų branduolių priekiniai galai, juodoji medžiaga ir tinklinis darinys.• Pagumburio vidinė sandara yra sudėtinga. • Jame yra daugiau kaip 30 branduolių. • Kai kurie branduoliai laidais per piltuvėlį jungiasi su hipofize.• Sekrecinefunkcija pasižymi ne tik hipofizė, bet ir dalis paties pagumburio branduolių. • Pastarieji eferentiniais ir aferentiniais laidais susijungia su kitomis smegenų dalimis.• Pagumburyje yra sudėtingas ir tankus kraujagyslių tinklas. • Pagumburis pačią centrinę nervų sistemą ir kitus organus veikia per gausius nervinius ryšius ir humoraliniu kelių, per medžiagas, kurios išsiskiria pačiame pagumburyje, ir per hormonus hipofizės, kurios funkciją reguliuoja pagumburis. • Pagumburyje yra aukštesnieji vegetacinės nervų sistemos centrai tvarkantys vidaus organų darbą, medžiagų apykaitą (baltymų, angliavandenių, riebalų, vandens bei mineralinių druskų), termoreguliaciją, virškinimą, širdies ir krauja¬gyslių sistemos darbą, sekreciją, ekskreciją ir kt.Trečiasis skilvelis, ventriculus tertius
• Trečiasis skilvelis, tarpinių smegenų pūslelės liekana, yra ver¬tikalus plyšys tarp dviejų tarpinių smegenų gumburų. • Pastarųjų medialiniai paviršiai sudaro šio skilvelio šonines sienas.
• Priekinę trečiojo skilvelio sieną sudaro didžiosios smegenų jungties kelio tąsa — snapinė plokštelė, lamina rostralis, apačioje pereinanti į lamina terminalis, prieš pastarąją esanti skersa priekinė smegenų jungtis, commisura cerebri anterior, ir skliauto šulai, columnae fornicis. • Tarp skliauto šulų ir gumburų priekinėje sienoje yra porinės tarpskilvelinės angos, foramina interventricularia, sujungiančios trečiąjį ir šoninius skilvelius.• Užpakalinė trečiojo skilvelio siena yra trumpa, ją sudaro užpa¬kalinė smegenų jungtis, commissura cerebri posterior.• Ventraliau pastarosios atsiveria smegenų vandentiekis, jungiantis trečiąjį skil¬velį su ketvirtuoju.• Apatinę skilvelio sieną, dugną, sudaro pagumburio dariniai: speniniai kūnai, pilkasis gūbrys, regos nervų kryžmė ir priekyje jos esanti priekinė akytoji medžiaga, substantia perforata anterior.• Viršutinė trečiojo skilvelio siena yra plona. • Ją sudaro trikampė epitelinė plokštele, lamina epithelialis.• Ji šoniniais kraš¬tais suaugusi su gumburo smegeniniais ruoželiais, striae medullaris, jos viršūnė prisitvirtinusi ties tarpskilvelinių angų kraštais, o užpakalinis kraštas suaugęs su kankorėžines liaukos dorsaliniu pa¬viršiumi. • Iš viršaus epitelinė plokštelė suaugusi su švelniojo dangalo kloste, vadinama tela chorioidea ventriculi tertii• Dangalo klostės šoniniai kraš¬tai įsiterpę į šoninių skilvelių ertmes ir turi daug išaugų su tankiu kraujagyslių tinklu, vadinamu šoninio skilvelio gysliniu rezginiu, plexus chorioideus ventriculi lateralis. • Tai tamsiai pilkos spalvos dariniai, kurie nukarę į skilvelio ertmes.• Tre¬čiojo skilvelio viršutine siena, abipus vidurinės linijos, nutįsta tre¬čiojo skilvelio gyslinis rezginys, plexus chorioideus ventriculi tertii, kuris, pasiekęs tarpskilvelines angas, pereina į bendravardžius šo¬ninių skilvelių rezginius. • Skilvelių gysliniai rezginiai gamina sme¬genų skystį, kuris išsiskiria į skilvelių ertmes.• Trečiojo skilvelio vidinis sienų paviršius nelygus, vietomis yra didesni įdubimai, vadinami kišenėmis.• Tokios kišenės yra virš piltuvo, recessus infundibuli, virš regos nervų kryžmės, recessus opticus, ties kankorėžine liauka, recessus pinealis ir kt.