Tarpines smegenys

TARPINĖS SMEGENYS, DIENCEPHALON

• Bendrybės.
• Tarpinės smegenys yra priekyje vidurinių smegenų, po didžiąja smegenų jungtimi.
• Tik ventralinė šių smegenų dalis ma¬toma iš smegenų pamato pusės, o visos kitos dalys padengtos galinių smegenų.
• Joms priklauso porinis darinys — gumburinės sme¬genys, pagumburis ir trečiasis skilvelis.

Gumburinės smegenys, thatamencephalon
• Gumburinės smegenys yra stambiausia tarpinių smegenų dalis.
• Jos sudarytos iš porinių darinių — tarpinių smegenų gumburo, užgumburio — ir neporinio — antgumburio.
• Tarpinių smegenų gumburas, thalamus, yra kiaušinio formos pilkosios medžiagos darinys, turintis priekinį bei užpakalinį galus ir medialinį, lateralinį, viršutini iir apatinį paviršius.
• Gumburas yra po didžiąja jungtimi.
• Jo priekinis galas nedaug nusmailėjęs ir yra užpakalyje uodegotojoj branduolio galvos.
• Užpakalinis gumburo galas sustorėjęs ir vadinamas pagalviu, pulvinar.
• Gumburo medialinis ir viršutinis paviršiai laisvi, o kiti suaugę su gretimomis smegenų dalimis.
• Medialinis gumburo paviršius gerai matomas sagitaliniame smegenų paviršiuje.
• Jis atsisukęs į bendravardį priešingos pusės gumburo paviršių ir sudaro trečiojo skilvelio šonines sienas.
• Išilgai medialinio paviršiaus apačios eina pagumburinė vaga, sulcus hypothalamicus, rodanti ribą tarp gumburo ir pagumburio.
• Viršuje medialinis paviršius pereina į viršutinį gumburo paviršių.
• Šių pa¬viršių riba nnutįsta siauras, baltas smegeninis ruoželis, striae medullaris.
• Viršutinis gumburo paviršius laisvas ir atsisukęs į didžiosios smegenų jungties apatinį paviršių.
• Šio paviršiaus lateraliniame krašte yra melsvas galinis ruoželis, stria terminalis
• Už šio ruoželio – vidinė kapsulė, su kuria suaugęs gumburo lateralinis pavir¬šius.
• Apatinis gumburo paviršius suaugęs su

u pagumburiu.
• Gumburo vidinė sandara:
• Laisvieji gumburo paviršiai padengti plonu baltosios medžiagos sluoksniu.
• Gumburo vidų suda¬ro pilkoji medžiaga, kuri čia susitelkusi į atskirus branduolius.
• Svar¬besnieji iš jų yra priekinis, medialinis, lateralinis, centrinis bran¬duoliai ir ventralinių branduolių grupė.
• Branduoliai atskirti baltosios medžiagos smegeninėmis plokštelėmis, lamina medullares thalami.
• Baltoji medžiaga sudaryta iš gumbure pasibaigiančių arba jame prasidedančių laidų.
• Į tarpinių smegenų gumburo branduolius ateina dauguma kylamųjų, juntamųjų laidų, o iš čia prasideda paskutinių neuronų aksonai, kuriais visi jutimai pasiekia atitinkamas žievės vietas.
• Taigi gumburas funkciniu atžvilgiu labai svarbi galvos smegenų dalis, nes jis yra svarbiausių įcentrinių laidų rinkėjas ir perjungėjas.
• Be to, gumburas aferentiniais ir eferentiniais raidais yra susijungęs su ekstrapiramidine sistema, smegenų kamieno tinkliniu dariniu ir kitais kamieno centrais.
• Per šių darinių laidus (tr.rubrospinalis, tr.tectospinalis, tr.reticulospinalis ir kt.) gumburas eferentiniais laidais palaiko ryšius su priešingos pusės smegenų kamieno ir nugaros smegenų branduoliais.
• Užgumburis, metathalamus, sudarytas iš dviejų kelinių kūnų.
• Po gumburo pagalviu atskirtas vaga nuo pastarojo yra volelio formos iškilimas, vadinamas medialiniu keliniu kūnu, corpus geniculatum mediale.
• Jo viduje yra bendravardis branduolys, kuriame pasibaigia klausos laido skai¬dulos, ateinančios čia per brachium colliculi inferioris iš keturkalnio apatinių kalnelių.
• Kaip ir apatiniai keturkalnio kalneliai, jis atlieka požievinio klausos centro funkcijas, o aksonai iš šio branduolio neuronų nueina į žievinį klausos centrą.
• Ant pagalvio apatinio lateralinio krašto yr
ra kitas, mažesnis gumburėlis, vadinamas lateraliniu keliniu kūnu, corpus geniculatum taterale.
• Šio kūno branduolyje pasibaigia dalis regimojo laido skaidulų ir prasideda nauji neuronų aksonai, einantys į žievės regimąją sri¬tį.
• Lateraliniai keliniai kūnai kartu su pagalviu priklauso požieviniams regos centrams.
• Antgumburis, pithalamus.
• Svarbiausias šios dalies darinys yra kankorėžinė liauka, corpus pineale.
• Ji yra vagoje tarp viršutinių keturkalnio kalnelių, po didžiosios jungties sustorėjimu.
• Iš jos priekinio galo prasideda dvi plonos baltos juostelės, vadinamos vadelėmis, habenulae, kurios prisitvirtina prie gumburų smegeninių ruoželių ir tarsi pakabinusios laiko kankorėžinę liauką.
• Ventralinis liaukos paviršius suaugęs su plona baltosios medžiagos plokštele — užpakaline smegenų jungtimi, commissura cerebsi posterior.
• Pastaroji užlinksta į dorsalinę pusę ir suauga su keturkalniu.
• Kankorėžinė liauka yra vidinės sekrecijos liauka ir turi įtakos lytiniam brendimui.
• Pradedant septintaisiais gyvenimo metais, ji palaipsniui nyksta ir perauga jungiamuoju audiniu.

Pagumburis, hypothalamus

• Pagumburis sudaro tarpinių smegenų ventralinę dalį, kuri yra smegenų pamato priekinės dalies viduryje.
• Jam priklauso pilkasis gūbrys, pasmegeninė liauka, regos nervų kryžmė ir regos nervų ta¬kas, speniniai kūnai ir pagumburinė sritis.
• Pilkasis gūbrys, tuber cinereum, yra pagumburio centre.
• Jį sudaro plona išgaubta pilkosios medžiagos plokštele, kuri priekyje pereina į galinę plokštelę, lamina terminalis, o užpakalyje – į užpakalinę akytąją medžiagą,
• Gūbrio centrinė dalis pereina į piltuvo formos ataugą – piltuvėlį, infundibulum.
• Jo viršutinis galas yra tuščiaviduris ir susisiekia su trečiuoju skilveliu, o apatinis galas suaugęs su pa

asmegenine liauka.
• Pasmegeninė liauka, hipofizė, hypophysis, yra la¬biausiai į apačią nusileidusi pagumburio dalis, esanti turkiškojo balno bendravardėje duobėje, iš viršaus padengta kietuoju dangalu.
• Su smegenimis ją jungia tik piltuvėlis.
• Ji yra nedidelis, apie 12 mm ilgio, 14,5 mm pločio ir 6 mm storio darinys, vykdantis labai svarbias vidinės sekrecijos liaukos funkcijas.
• Regos nervų kryžmė, chiasma opticum, yra priekyle pilkojo gūbrio.
• Ji susidaro iš tų regos nervo skaidulų, kurios, prasidėjusios iš ganglinių ląstelių, esančių tinklainės nosinėse dalyse, priekyje gūbrio susikryžiuoja ir toliau tęsiasi priešingos pusės regi¬mųjų laidų sudėtyje.
• Regimasis laidas, tractus opticus, porinis da¬rinys, prasideda nuo kryžmės, tuoj pat išsiskiria į priešingas puses, nugrimzta į plyši tarp pilkojo gūbrio ir smilkininių skilčių.
• Čia regimasis laidas iš lateralinės puses apeina smegenų kojytes, suskyla į medialinę ir lateralinę šakneles, kurios atitinkamai pasibaigia pagalvyje ir lateraliniame keliniame kūne.
• Regimaisiais laidais eina skaidulos iš tinklainės ganglinių ląstelių atitinkamos pusės smilkininės dalies ir priešingos pusės akies tinklainės nosinės dalies.
• Speniniai kūnai, corpora mamillaria — tai du nedideli gumburėliai užpakalyje pilkojo gūbrio.
• Jų išorę dengia plonas baltosios medžiagos sluoksnis, o vidus sudarytas iš pilkosios medžia¬gos.
• Nuo speninių kūnų prasideda skliauto šulai, columnae fornicis.
• Skliauto šulais, jo kūnu ir kojytėmis eina projekciniai laidai sujungiantys tarpines smegenis su uodžiamųjų smegenų žieve.
• Patys speniniai kūnai priskiriami prie uoslinių požievinių centrų.
• Pagumburinė sritis, regio subthalamica, yra dorsalinė pagumburio da
alis, apačioje suaugusi su tarpinių smegenų gumburu.
• Jai priklauso plonas tarpinių smegenų sluoksnis, esantis žemiau pagumburinės vagos.
• Pagumburinė sritis yra vidurinių smegenų dangčio tąsa, todėl iš vidurinių smegenų čia nutįsta raudonųjų branduolių priekiniai galai, juodoji medžiaga ir tinklinis darinys.
• Pagumburio vidinė sandara yra sudėtinga.
• Jame yra daugiau kaip 30 branduolių.
• Kai kurie branduoliai laidais per piltuvėlį jungiasi su hipofize.
• Sekrecinefunkcija pasižymi ne tik hipofizė, bet ir dalis paties pagumburio branduolių.
• Pastarieji eferentiniais ir aferentiniais laidais susijungia su kitomis smegenų dalimis.
• Pagumburyje yra sudėtingas ir tankus kraujagyslių tinklas.
• Pagumburis pačią centrinę nervų sistemą ir kitus organus veikia per gausius nervinius ryšius ir humoraliniu kelių, per medžiagas, kurios išsiskiria pačiame pagumburyje, ir per hormonus hipofizės, kurios funkciją reguliuoja pagumburis.
• Pagumburyje yra aukštesnieji vegetacinės nervų sistemos centrai tvarkantys vidaus organų darbą, medžiagų apykaitą (baltymų, angliavandenių, riebalų, vandens bei mineralinių druskų), termoreguliaciją, virškinimą, širdies ir krauja¬gyslių sistemos darbą, sekreciją, ekskreciją ir kt.

Trečiasis skilvelis, ventriculus tertius

• Trečiasis skilvelis, tarpinių smegenų pūslelės liekana, yra ver¬tikalus plyšys tarp dviejų tarpinių smegenų gumburų.
• Pastarųjų medialiniai paviršiai sudaro šio skilvelio šonines sienas.
• Priekinę trečiojo skilvelio sieną sudaro didžiosios smegenų jungties kelio tąsa — snapinė plokštelė, lamina rostralis, apačioje pereinanti į lamina terminalis, prieš pastarąją esanti skersa priekinė smegenų jungtis, commisura cerebri anterior, ir skliauto šulai, columnae fornicis.
• Tarp skliauto šulų ir gumburų priekinėje sienoje yra porinės tarpskilvelinės angos, foramina interventricularia, sujungiančios trečiąjį ir šoninius skilvelius.
• Užpakalinė trečiojo skilvelio siena yra trumpa, ją sudaro užpa¬kalinė smegenų jungtis, commissura cerebri posterior.
• Ventraliau pastarosios atsiveria smegenų vandentiekis, jungiantis trečiąjį skil¬velį su ketvirtuoju.
• Apatinę skilvelio sieną, dugną, sudaro pagumburio dariniai: speniniai kūnai, pilkasis gūbrys, regos nervų kryžmė ir priekyje jos esanti priekinė akytoji medžiaga, substantia perforata anterior.
• Viršutinė trečiojo skilvelio siena yra plona.
• Ją sudaro trikampė epitelinė plokštele, lamina epithelialis.
• Ji šoniniais kraš¬tais suaugusi su gumburo smegeniniais ruoželiais, striae medullaris, jos viršūnė prisitvirtinusi ties tarpskilvelinių angų kraštais, o užpakalinis kraštas suaugęs su kankorėžines liaukos dorsaliniu pa¬viršiumi.
• Iš viršaus epitelinė plokštelė suaugusi su švelniojo dangalo kloste, vadinama tela chorioidea ventriculi tertii
• Dangalo klostės šoniniai kraš¬tai įsiterpę į šoninių skilvelių ertmes ir turi daug išaugų su tankiu kraujagyslių tinklu, vadinamu šoninio skilvelio gysliniu rezginiu, plexus chorioideus ventriculi lateralis.
• Tai tamsiai pilkos spalvos dariniai, kurie nukarę į skilvelio ertmes.
• Tre¬čiojo skilvelio viršutine siena, abipus vidurinės linijos, nutįsta tre¬čiojo skilvelio gyslinis rezginys, plexus chorioideus ventriculi tertii, kuris, pasiekęs tarpskilvelines angas, pereina į bendravardžius šo¬ninių skilvelių rezginius.
• Skilvelių gysliniai rezginiai gamina sme¬genų skystį, kuris išsiskiria į skilvelių ertmes.
• Trečiojo skilvelio vidinis sienų paviršius nelygus, vietomis yra didesni įdubimai, vadinami kišenėmis.
• Tokios kišenės yra virš piltuvo, recessus infundibuli, virš regos nervų kryžmės, recessus opticus, ties kankorėžine liauka, recessus pinealis ir kt.

Leave a Comment