Sveikatos priežiūros įstaigų kokybės vertinimas

Kokybė yra nepastebima,kai gera ir negali būti nepastebėta, kai- bloga. Kokybė yra atitikimo laipsnis tarp laukiamo ir gaunamo, taip pat kokybė nėra amžina- ji keičiasi kintant aplinkai, žmonių interesams, socialinėms- ekonominėms sąlygoms.
Sveikatos priežiūros kokybė- tai visapusiškas pacientų poreikių patenkinimas mažiausiais kaštais, laikantis vadovaujančių įstaigų nurodymų ir įstatymų.
Sveikatos priežiūroje yra vertinama pacientu,profesionali ar valdymo kokybė- išteklių, proceso ar rezultato aspektu ar visuma. Sveikatos priežiūros kokybę vertina išoriniai vertintojai, konsultantai, pusiau nepriklausomas personalas, vidinis savo darbo patikrinimas. Sveikatos priežiūros kokybė yra vertinama ruutiniškai arba specialios studijos kaip atsakas į krizę ar skundus. Sveikatos priežiūros kokybė yra vertinama,kad suteikti informaciją pacientams ar paslaugų pirkėjams, atsiskaitomybei , norint nuolatinai tobulėti. Sveikatos priežiūros kokybė yra vertinama pacientams ir jų asociacijoms, vyriausybei, steigėjams, vadovams, personalui, mokslo tikslams.
Pasaulinės sveikatos organizacijos kokybės tikslai (1990m):
• Aukštas profesionalumas;
• Efektyvus išteklių panaudojimas;
• Minimali rizika pacientams;
• Pacientų pasitenkinimas;
• Poveikis sveikatai.
Sveikatos priežiūros kokybe suinteresuoti asmenys:
1. Pacientai, paciento šeimos nariai ir visuomenė.
• Sveikatos priežiūros paslaugų ir produktų kokybė;
• Informacija apie teikiamas paslaugas ir produktus;
• Laisva galimybe pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugų teikėją;
• Geresniu sveikatos priežiūros paaslaugų teikimo koordinavimu.

2.Politikos ir sveikatos institucijų administratoriai, vadybininkai, finansuojančios institucijos.

3. Sveikatos priežiūros profesionalai.
Sveikatos priežiūros sudedamosios dalys:
1. Tiesiogiai su sveikatos priežiūra susijusios funkcijos;
2. Su paslaugų teikimu susijusios funkcijos;
3. Su produktų savybėmis susijusios funkcijos.

Atsakomybė už kokybės plėtrą sveikatos priežiūros sistemoje:
1. Nacionalinis lygmuo:
• Sveikatos priežiūros kokybės plėtros strategijos rengimas ir

r įgyvendinimas;
• Tyrimai ir tobulinimas;
• Nacionalinių sveikatos prioritetų nustatymas;
• Nacionalinių kokybės tikslų nustatymas;
• Nacionalinių duomenų bazių sudarymas;
• Nacionalinis koordinavimas;
• Atgalinis ryšys;
• Patariamoji funkcija.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybę sudaro:
1.Kokybė pacientų požiūriu- tai,ko pacientai tikisi iš sveikatos priežiūros įstaigos.
Pacientų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę:
• Ką pacientas norėtų gauti;
• Ko realiai laukia;
• Ką, pacientų požiūriu ,jam reikia gauti.
Kokybės pacientų požiūriu vertinimo budai:
• Skundų,pageidavimų knygos;
• Individualūs bei grupiniai pokalbiai su pacientais;
• Anketinė apklausa;
• Objektyvūs vertinimai.
2.Profesionali kokybė

Ar sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kvalifikuotai ir atitinka pacientų poreikius.

Profesionali kokybė vertinama:
• Auditu-esama padėtis lyginama su standartais.
• Kokybineis vertinimo metodais:
Vidaus audito paskirtis:
• Užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę;
• Padėti įstaigoms suvokti jose vykstančius procesus bei išteklių valdymą;
• Padėti įstaigoms suformuluoti pasiūlą ir pateikti ja pacientui.

Valstybinio medicininio audito paskirtis:
Nagrinėti paslaugų prieinamumo, ekonominio efektyvumo bei paslaugų kokybės problemas.
Audito grupės pagrindinis tikslas yra kontroliuoti kokybės sistemos funkcionavimą pagal įstaigoje nustatytus prioritetus.
Audito grupės nariai diirba vadovaujami audito grupės vadovo ir per jį teikia:
– įstaigos vadovui – objektyvią ir nepriklausomą informaciją apie įstaigos veiklą bei vidaus tvarką;
– įstaigos, padalinių vadovams, skyrių vedėjams – vertinimus ir rekomendacijas vadybos kokybės (darbo organizavimo efektyvumo didinimo, racionalaus resursų naudojimo); visų paslaugų prieinamumo, kokybės gerinimo; medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo klausimais;
– įstaigos, padalinių vadovams – išvadas ir rekomendacijas jų veiklai tobulinti, vidaus kontrolei stiprinti, darbo veiksmingumui didinti.
Lokalaus (vidaus) medicininio audito grupės vadovas atsako už :
– kokybės politikos ir tikslų suformulavimą ir jų svarstymą;
– kokybės už

ždavinių sudarymą ir jų svarstymą;
– kokybės sistemos sudarymą;
– lokalaus (vidaus) medicininio audito grupės darbo reglamento parengimą;
– metinio lokalaus (vidaus) audito grupės darbo plano sudarymą;
– audito grupės veiklos metinės ataskaitos parengimą;
– kiekvieno tyrimo (audito) plano patvirtinimą bei vykdytojų supažindinimą su juo;
– įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą (kiekvienam auditoriui pavesti tirti ir vertinti tam tikrą problemą, veiklos sritį ir t.t.);
– atlikto audito ataskaitos parengimą per 5 darbo dienas;
– neatitikčių registravimą, analizę ir audito ataskaitų bei kitų audito grupės veiklos dokumentų pateikimą pagal reikalavimą steigėjams ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytoms įstaigų teikiamų paslaugų valstybinės kontrolės institucijoms; (1)
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai:
1. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Audito inspekcija) yra valstybės kontrolės įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų.

2. Audito inspekcijos steigėjas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

3. Audito inspekcija yra juridinis asmuo, turintis savo balansą, sąskaitas banke, antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu.

4.Audito inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, Valstybinio medicininio audito nuostatais ir šiais nuostatais.

5. Audito inspekcija bendradarbiauja su visomis sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekančiomis institucijomis ir kitomis valstybės bei savivaldybių institucijomis.

7. Svarbiausi Audito inspekcijos uždaviniai yra:

7.1. vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, ko

okybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę;

7.2. rūpintis, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

7.3. skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą.

8. Audito inspekcija, spręsdama šiuos uždavinius, atlieka tokias funkcijas:

8.1. pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą;

8.2. kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą);

8.3. įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą;

8.4. atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę;

8.5. teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo;

8.6. nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus;

8.7. atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą;

8.8. analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus;

8.9. analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus;

8.10. atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.(2)
LOKALAUS MEDICININIO AUDITO NUOSTATAI

Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir gerinimas yra vienas iš sveikatos priežiūros reformos prioritetų. Sveikatos priežiūrą reglamentuojantys įstatymai leidžia įdiegti ir efektyviai funkcionuoti kokybės sistemoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kokybės sistemų tikslas – užtikrinti te

eikiamų paslaugų kokybę. Sveikatos sistemos įstatymas nustato sveikatos priežiūros organizavimo, valdymo ir vykdymo pagrindus kaip būtiną sveikatos priežiūros sąlygą, įtvirtina jos prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą.(3)

3.Valdymo kokybė- efektyviausias ir produktyviausias išteklių panaudojimas,laikantis vadovaujančių įstaigų nurodymų ir įstatymų.
Skiriama į 2 lygius:
• Vadybininko darbo kokybę
• Visos struktūros darbo kokybė
Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir gerinimas yra vienas iš sveikatos priežiūros reformos prioritetų. Sveikatos priežiūrą reglamentuojantys įstatymai leidžia įdiegti ir efektyviai funkcionuoti kokybės sistemoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kokybės sistemų tikslas – užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę. Sveikatos sistemos įstatymas nustato sveikatos priežiūros organizavimo, valdymo ir vykdymo pagrindus kaip būtiną sveikatos priežiūros sąlygą, įtvirtina jos prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų valdymo, darbo organizavimo pagrindus, įstaigų ir pacientų santykius. Gydytojo medicinos praktikos įstatymas užtikrina, kad pacientams medicinos pagalbą teiktų tik tinkamai išmokyti, reikiamų žinių ir įgūdžių turintys asmenys. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įtvirtina pagrindinius reikalavimus, kurie užtikrina pacientų teisę gauti gerą sveikatos priežiūrą, visavertę informaciją bei numato garantijas gauti žalos atlyginimą, kai sveikatos priežiūra vykdoma netinkamai.(1)
Taigi, deklaruojant, jog sveikatos priežiūros sistema orientuojama į vartotoją, pirmiausiai reikia žinoti, vartotojo sveikatos priežiūros paslaugų kokybei keliamus reikalavimus, išsiaiškinti, kiek teikiamos paslaugos juos atitinka. Įvairiuose literatūros šaltiniuose vartotojo sveikatos priežiūros paslaugų kokybei keliamų reikalavimų pateikiama daug. Paminėsime pagrindinius, tai: efektyvumas, veiksmingumas, saugumas, prieinamumas, priimtinumas, tinkamumas, teisingumas, kt.[2]. Vartotojų poreikių patenkinimas, t.y. paslaugos kokybės atitikimas jai keliamiems reikalavimams, gali būti nustatomas vertinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rezultatą. Rezultato vertinimo rodikliai, padedantys nuspręsti, ar atlikti veiksmai yra efektyvūs, gali būti objektyvūs, t.y. poveikio sveikatai rodikliai ir subjektyvūs, t.y. vartotojų pasitenkinimo įvertinimas.(4)
Siekiama suformuoti efektyviai veikiančią valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą. Numatoma racionalizuoti išteklius ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai, siekiant efektyviau naudoti lėšas bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Sveikatos priežiūros įstaigų kokybės vertinime yra svarbu ir tai jog sveikatos priežiūra turi būti visiems vienodai prieinama.
Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje vykstantys procesai bei pokyčiai paskatino respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigas burtis į organizaciją, kuri atstovautų ir gintų jų interesus. Tokia organizacija tapo Lietuvos ligoninių asociacija (LLA), kuri buvo įkurta 2000 m. LLA – tai auganti ir veiklą plečianti organizacija, kurios tikslai yra siekti aukštos kokybės stacionarinės sveikatos priežiūros prieinamumo visiems Lietuvos gyventojams, visoms Lietuvos ligoninėms sudaryti lygias galimybes sveikatos priežiūroje teikti paslaugas ir gauti už jas adekvatų atlyginimą. LLA stengiasi dalyvauti Lietuvos nacionalinės sveikatos politikos formavime, atskirų sveikatos programų, reformos programų ruošime, taip pat ir sprendžiant sveikatos priežiūros finansavimo klausimus.(5)

Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 – 2010 m. programa
Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005– 2010 m. programa (toliau – Programa, SPKUP) skirta įgyvendinti Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepciją, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 495 (Žin., 2002, Nr. 101-4523).
PSO programinio dokumento „Sveikata 2000“, numatančio pagrindinius PSO visuomenės SP principus Europos regione, 31 tikslas skelbia, kad „iki 2000 metų visos valstybės narės turi turėti reikiamas struktūras ir procesus, užtikrinančius nuolatinį sveikatos priežiūros kokybės gerinimą ir tinkamą sveikatos technologijų naudojimą bei plėtrą“ 9 . PSO nustatė šiuos sveikatos priežiūros kokybės tikslus: aukštą profesionalumą, efektyvų išteklių panaudojimą, minimalią riziką pacientams, pacientų pasitenkinimą, galutinį poveikį sveikatai 10.
PSO Europos regioninio biuro programos „Sveikata visiems XXI a .“ pagrindiniuose prioritetuose ir tiksluose teigiama, kad šalyse turi būti sukurta nuolatinio sveikatos priežiūros kokybės tobulinimo nacionalinė politika, sveikatos sektoriaus valdymas turi būti orientuotas į sveikatos rezultatus, visos šalys turi turėti mechanizmą stebėti ir tobulinti sveikatos priežiūros kokybę, o procesų ir jiems reikalingų išteklių planavimas turi būti pagrįstas sveikatos rezultatų, pacientų pasitenkinimo ir ekonominio efektyvumo pagrindu. xi PSO Europos regioninis biuras pripažįsta, kad visos šalys, reformuodamos savo sveikatos priežiūros sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti SP prieinamumą, teisumą, saugą, pacientų dalyvavimą ir kaip plėtoti įgūdžius, technologijas ir įrodymais pagrįstą mediciną turimų išteklių ribose 13 .
Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, sveikatos priežiūros kokybei skiriamas nemažas dėmesys. Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, atskiri SPK komponentai (dimensijos) yra reglamentuoti specialiuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą. Nors ir yra parengti ir patvirtinti SPK reglamentuojantys būtini esminiai teisės aktai, tačiau dalis teisės aktų nuostatų įgyvendinamos neefektyviai ar netolygiai, nereti teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimai, kai kurios teisės aktų nuostatos yra moraliai pasenusios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra nepakankamai koordinuojama SP dalyvių veikla SPK gerinti tiek nacionaliniame, tiek vietiniame lygmenyse; stebimi sisteminiai institucinės sąrangos, administracinių gebėjimų ir SPK užtikrinimui ir nuolatiniam gerinimui skiriamų išteklių trūkumai; nepakankamai skaidrūs sveikatos politikų, vadybininkų ir administratorių priimami sprendimai. Lietuvoje iki šiol nėra suformuoto vieningo supratimo apie sveikatos priežiūros kokybę, nacionaliniu lygiu aptarto ir sutarto sisteminio požiūrio į SPK vadybą, šios srities terminijos.
Pacientas turi teisę gauti saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros specialistas turi pareigą teikti saugias bei teisę saugiai teikti pacientui sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau paskutinį dešimtmetį pasaulyje pasirodžiusios publikacijos rodo, kad nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūroje yra pakankamai dažni ir sukelia didelius ekonominius, socialinius, psichologinius, moralinius nuostolius. 1991m. Harvardo universitete (JAV) atliktos medicinos praktikos tyrimo metu buvo išanalizuota 30000 hospitalizacijos atvejų iš Niujorko valstijoje atsitiktinai parinktos 51 ligoninės: 3,7% hospitalizacijos atvejų įvyko nepageidaujami įvykiai, iš kurių tik 27,6 % buvo dėl praktikos klaidų, o 58% – dėl kitų su sveikatos priežiūra susijusių įvykių. Dauguma šių nepageidaujamų įvykių sukėlė iki 6 mėnesių trukusią negalią, 2,6% – negrįžtamą negalią, o 1,36% baigėsi mirtimi. 17 Panašūs rezultatai gauti 1992 m. JAV atlikto kito tyrimo metu buvo nustatyti 2,9% nepageidaujamų įvykių tarp visų hospitalizacijos atvejų 18 . Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje nepageidaujami įvykiai, sukeliantys žalą pacientams, įvyksta apie 10% nuo visų hospitalizacijos atvejų, Australijoje – 16,6 % 19, 20 . Pastaruoju metu atlikti moksliniai tyrimai bei užsienio šalių patirtis rodo, kad daugumos nepageidaujamų įvykių galima išvengti, jeigu pripažįstama, kad klaidos gali įvykti ir iš jų mokomasi. Taigi sveikatos priežiūros kokybė turi gan didelę reišmę.
Lietuvoje sveikatos priežiūros kokybę bandant užtikrinti kontrolės principais, nepageidaujamų įvykių problema dažniausiai sprendžiama mažai veiksmingu prevencine prasme „gaisrų gesinimo“ būdu: nustatant klaidą padariusį asmenį, jį nubaudžiant, pacientui atlyginant žalą (jeigu tokia įvyko ir pacientas kreipėsi į teismą), tačiau nesigilinant į tikrąsias tokių įvykių priežastis. Kaip rodo tyrimai, nepageidaujami įvykiai dažniausiai atsitinka susisumavus daugeliui juos nulėmusių vadybinių-organizacinių ir klinikinių priežasčių. „Žmogiškojo faktoriaus“ nulemtos klaidos sudaro tik nedidelę dalį nepageidaujamų įvykių. Bausmės ne tik nepadeda išvengti klaidų ir jų padarinių, bet, priešingai, verčia SP vadybininkus ir specialistus bijoti bausmės bei slėpti klaidas, o visuomenėje sukelia nepasitikėjimą sveikatos priežiūra. Siekiant pakeisti požiūrį į sveikatos priežiūros nepageidaujamų įvykių valdymą bei diegiant kokybės užtikrinimo ir nuolatinio gerinimo sistemą sveikatos priežiūroje, reikėtų tobulinti teisinę bazę bei keisti sveikatos priežiūros kontrolę ir priežiūrą vykdančių institucijų veiklos principus. (6)

Išvados
1.Sveikatos priežiūrą reglamentuojantys įstatymai leidžia įdiegti ir efektyviai funkcionuoti kokybės sistemoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
2.Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, sveikatos priežiūros kokybei skiriamas nemažas dėmesys. Lietuvoje iki šiol nėra suformuoto vieningo supratimo apie sveikatos priežiūros kokybę, nacionaliniu lygiu aptarto ir sutarto sisteminio požiūrio į SPK vadybą, šios srities terminijos.
3.Lietuvoje sveikatos priežiūros kokybę bandant užtikrinti kontrolės principais, nepageidaujamų įvykių problema dažniausiai sprendžiama mažai veiksmingu prevencine prasme „gaisrų gesinimo“ būdu: nustatant klaidą padariusį asmenį, jį nubaudžiant, pacientui atlyginant žalą tačiau nesigilinant į tikrąsias tokių įvykių priežastis.
4.Bausmės už padarytas visuomenės sveikatos specialistų klaidas, ne tik nepadeda išvengti klaidų ir jų padarinių, bet, priešingai, verčia SP vadybininkus ir specialistus bijoti bausmės bei slėpti klaidas, o visuomenėje sukelia nepasitikėjimą sveikatos priežiūra.

Naudota literatūra:
1. http://www.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=64533
2. http://vmai.w3.lt/nuostatai.htm
3. http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=30293
4. http://vmai.w3.lt/Informacija.htm
5. http://www.medicine.lt/akcentai/default.asp
6. http://www.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=242167

Leave a Comment