Pavojingų ir radioaktyvių atliekų utilizavimas

1232 0

Turinys

ĮVADAS 3

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS IR UTILIZAVIMAS 4

RADIOAKTYVIŲ ATLIEKŲ SAUGOJIMAS BEI LAIDOJIMAS 6

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai : 6

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas 8

Skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas: 9

IGNALINOS AE ATLIEKŲ UTILIZAVIMO, SAUGOJIMO BEI LAIDOJIMO PROBLEMOS 10

IŠVADOS 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13Įvadas

Augant gamybos mastams, susidaro vis didesni atliekų kiekiai. Atliekos netik teršia aplinką, užima daug vietos – didelė jų dalis pavojingos gamtai ir žmogui. Todėl šiuo metu daug pastangų dedama gamybos technologijoms tobulinti: stengiamasi atliekas padaryti nekenksmingomis, neleisti joms patekti į aplinką, be to, kuriamos technologijos be atliekų, daug dėmesio skiriama antriniam žaliavų panaudojimui. Daugelyje šalių atliekos tiiesiog išmetamos į aplinką (vandenį, dirvožemį, orą), laidojamos žemės gelmėse ar vandenynuose. Suprantama, pavojingos atliekos, ypač radioaktyviosios ar jos būtų palaidotos, ar sudegintos, vis tik patenka į aplinką ir ją teršia. Vakarų šalys pirmosios ėmėsi jas tvarkyti ir remia bei skatina tai daryti silpniau išsivysčiusias valstybes, kadangi atliekų tvarkymas jau yra visuotinė problema. Atliekų tvarkymo sistema apima atliekų apskaitą, surinkimą, saugojimą, pervežimą, nukenksminimą ir deponavimą. (1)

Pavojingų atliekų tvarkymas ir utilizavimas

Atliekos apibrėžiamos kaip netinkamos naudoti medžiagos kurioms buvo pakenkta gamybos procese arba po joo. Plačiąja prasme – tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai, kurių negalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams. Daug atliekų susidaro chemijos, metalurgijos, maisto, miško ir medžio apdirbimo bei kitose pramonės įmonėse, žemės ūkyje, medicinoje, buityje. Jos būna skysto, kieto ir dujinio pa

avidalo.

Kasmet Lietuvoje susidaro apie 200 tūkstančių tonų pavojingųjų atliekų. Pavojingosios atliekos pagal numatomus jų tvarkymo būdus skirstomos į tris grupes: degintinas, tvarkytinas fiziniais ir cheminiais būdais ir deponuotinas.

1. Degintinos pavojingos atliekos tai: medicininės, farmacinės atliekos, naftos produktų atliekos, šarminiai riebalų tirpalai ir kt..

2. Fiziniais ir cheminiais būdais tvarkytinos pavojingos atliekos tai: rūgštiniai ir šarminiai akumuliatoriai, pirotechninių ir sprogstamųjų medžiagų, gyvsidabrio turinčios atliekos ir kt.

3. Deponuotinos pavojingos atliekos – šlakai ir pelenai, radioaktyvios medžiagos, galvaniniai elementai ir t.t..

Pavojingų atliekų tvarkymas prasideda nuo jų susidarymo ir rinkimo. Surinktosios medžiagos rūšiuojamos pagal jų kenksmingumą ir talpinamos į specialius konteinerius. Kiekvienam konteineriui užpildoma deklaracija, kurioje nurodomas konteinerių turinys ir transporto priemonės, galinčios jas vežti. Europos šalyse remiamasi atliekų surinkimo, transportavimo ir žymėjimo (ADR) taisyklėmis, kurios leidžia supaprastinti tarptautinių attliekų pervežimo kontrolę bei tiksliai apibrėžti atliekų transportavimo ir tvarkymo kompanijų atsakomybę. Lietuvoje kol kas tokia atliekų tvarkymo sistema, apimanti atliekų surinkimą, perkrovą bei transportavimą į pavojingų atliekų perdirbimo įmones dar nėra sukurta. Pavojingosios atliekos iš smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių bei gyventojų, turėtų būti surenkamos tam tikruose savivaldybės įrengtuose surinkimo punktuose, iš kur gabenamos į atliekų perdirbimo įmones. Perdirbimo įmonėje atliekos nukenksminamos arba deponuojamos. Pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje privalo būti: atliekų kokybinės ir kiekybinės kontrolės įranga, laboratorija, įranga visoms atliekų rūšims pr
riimti, sandėliavimo įranga, įranga organinėms atliekoms deginti, degimo metu išsiskiriančios šilumos panaudojimo sistema, įranga neorganinėms atliekoms fiziniu ir cheminiu būdu apdoroti, vandens valymo stotis. Šalia įmonės turi būti įmonėje perdirbtų ir kitų atliekų, kurių nereikia perdirbti laidojimo vieta.

Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių pagrindinė kietųjų atliekų dalis yra deginama, o susidariusi šiluma naudojama šiluminei bei elektros energijai gaminti. Tai pats saugiausias daugumos pavojingųjų atliekų utilizavimo būdas.

Fiziniais ir cheminiais atliekų apdorojimo būdais siekiama apdoroti medžiagas, kad sumažėtų jų tūris, kad sumažėtų jų tūris ir būtų gauti nepavojingi ar mažai pavojingi aplinkai produktai, kuriuos būtų galima palaidot.i pavojingųjų atliekų poligone. Šiais būdais apdorojamos ir organinės, ir neorganinės, ir skystos, ir kietos atliekos.(1)

Radioaktyviosios atliekos Lietuvoje išskiriamos į atskirą specialią pavojingų atliekų kategoriją ir įtraukiamos į apskaitą, bei tvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų. Ignalinos atominė elektrinė yra pagrindinis radioaktyviųjų atliekų šaltinis. Čia kasmet susidaro per 2000m3 radioaktyviųjų atliekų, neskaitant panaudoto branduolinio kuro. Didžiausią šių atliekų dalį – 1100m3 sudaro kietos atliekos, 700m3 – bitumuotos atliekos ir 200m3 garinimo koncentratai bei filtravimo miltelių ir jonitinių dervų mišiniai.

Be Ignalinos atominės elektrinės atliekų, Lietuvoje kasmet susidaro keli kubiniai metrai medicinos, pramonės, ir mokslo tyrimų radioaktyviųjų atliekų. Iki 1989 metų šios radioaktyviosios atliekos buvo kaupiamos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje, įrengtoje 1963 metais. Čia sukaupta ap
pie 120m3 atliekų, kurių bendras aktyvumas apie 5x 1015 Bq (bekerelių), iš jų 4,2×1015 Bq tričio ir 2×1011 Bq itin radiotoksiško ir ilgaamžio plutonio. Nuo 1989 metų saugykla buvo užkonservuota ir visos kietos radioaktyviosios atliekos saugomos kartu su Ignalinos AE atliekomis. Nuo 1996 m. šios saugyklos teritorijoje požeminiame vandenyje aptinkami padidinti tričio kiekiai. Tai rodo, kad saugykla nesandari ir nepakankamai saugi. (3)

Lietuvoje pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuoja šie teisės aktai:

Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61 – 1726; 2002, Nr. 72 – 3016; 2003, Nr. 61 – 2768);

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 “Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 63 – 2065; 2001, Nr. 45 – 1604; 2002, Nr. 100 – 4461);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761 “Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių” (Žin., 1999, Nr. 52 – 1695)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2001 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 179 “Dėl Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 32 – 1086).

Radioaktyvių atliekų saugojimas bei laidojimas

Atgavusi nepriklausomybę, Lietuva paveldėjo buvusios Tarybų Sąjungos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo normatyvinę bazę, neatitinkančią šiuolaikinių tarptautinių reikalavimų ir saugos standartų. Šalyje nebuvo būtinos infrastruktūros. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema ne visiškai atitiko tarptautinę praktiką, o Ignalinos atominės elektrinės eksploatuojamų radioaktyviųjų atliekų saugyklų talpos buvo nepakankamos naujai susidarančioms atliekoms kaupti.

Per pastaruosius metus Lietuvoje sukurta juridinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ba

azė: Lietuva pasirašė Jungtinę panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugos konvenciją, priėmė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą, įdiegė Pagrindines radiacinės saugos normas, patvirtino naują radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo sistemą. Įkurta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra, intensyviai diegiami nauji atliekų tvarkymo metodai.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo požiūriu pati sudėtingiausia problema yra panaudoto radioaktyvaus kuro saugojimas. Ignalinos atominė elektrinė iš dalies išsprendė šią problemą – buvo pastatyta sauso tipo panaudoto branduolinio kuro saugykla ir pradėti naudoti metalo ar gelžbetonio konteineriai, kuriuose kuras gali būti laikomas iki 50 metų.

Pagal 2002m. priimtą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją numatoma įdiegti nemaža priemonių, leidžiančių sumažinti radioaktyviųjų atliekų keliamą grėsmę aplinkai.

Šioje strategijoje numatoma spręsti tokius uždavinius:

1. Tobulinti radioaktyviųjų atliekų teisinę bazę;

2. Pertvarkyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymą Ignalinos AE;

3. Pasirengti tvarkyti Ignalinos AE demontavimo atliekas;

4. Modernizuoti smulkiųjų gamintojų radioaktyv.iųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą;

5. Įrengti naujus radioaktyviųjų atliekų kapinynus.

Iki 2011 metų esama radioaktyviųjų atliekų saugykla bus išplėsta. Bus analizuojamos galimybės Lietuvoje įrengti panaudoto branduolinio kuro ir regioninį (kelių šalių) kapinynus.(3) Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai :

Vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos laikantis šių pagrindinių radioaktyviųjų atliekų principų, teigiančių, kad:

visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo grandyse kiekvienas asmuo ir aplinka būtų apsaugoti nuo pavojaus, kurį gali sukelti radioaktyviosios atliekos;

radioaktyviosios atliekos būtų tvarkomos taip, kad būtų išvengta pasekmių, pavojingesnių ateities kartoms nei dabartinei kartai, ir nepalikti ateities kartoms nepelnytos naštos;

radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau;

būtų atsižvelgta į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų etapų tarpusavio priklausomybę;

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama per visą įrenginio veikimo laikotarpį ir po to.

Šiuos principus Lietuvoje įteisina Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas.

Lietuva, siekdama įgyvendinti tarptautiniu mastu priimtas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo nuostatas, 2003 m. pabaigoje pasirašė ir ratifikavo Jungtinę panaudoto kuro saugaus tvarkymo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas apibrėžiamas kaip veikla atliekant radioaktyviųjų atliekų pradinį apdorojimą, apdorojimą, galutinį apdorojimą, vežant, saugant ir šalinant radioaktyviąsias atliekas. Gali būti mažinamas radioaktyviųjų atliekų tūris, keičiamos radioaktyviųjų atliekų savybės (fizinės, cheminės ir kt.). Trumpumo dėlei kartais radioaktyviųjų atliekų pradinis apdorojimas, apdorojimas ir galutinis apdorojimas vadinamas viena sąvoka – radioaktyviųjų atliekų perdirbimas.

Pasirenkant radioaktyviųjų atliekų perdirbimo būdus ir metodus turi būti taikomos tokios radiacinės saugos priemonės, kad dozės, kurias gali gauti jas tvarkantys darbuotojai ir gyventojai, būtų mažiausios, kokias tik galima pasiekti atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius.

Pasirinkti tinkamą radioaktyviųjų atliekų perdirbimo technologiją daugeliu atveju yra gana sudėtingas uždavinys. Įtakos turi radioaktyviųjų atliekų perdirbimo kaina bei įvairios radioaktyviųjų atliekų savybės.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) rekomenduoja taikyti dvi radioaktyviųjų atliekų šalinimo strategijas:

koncentruoti ir išlaikyti;

atskiesti ir išsklaidyti.

Pirmosios strategijos taikymo pavyzdžiai: kietųjų ir skystųjų radioaktyviųjų atliekų, užterštų trumpaamžiais radionuklidais, išlaikymas iki nebekontroliuojamųjų lygių, susidariusių skystųjų radioaktyviųjų atliekų kietinimas. „Atskiesti ir išsklaidyti” strategijos gali būti laikomasi tvarkant skystąsias ir dujines radioaktyviąsias atliekas. Šiuo atveju skystos ir dujinės radioaktyviosios atliekos, neviršijančios nebekontroliuojamųjų taršos lygių, šalinamos į aplinką. (Visais atvejais būtina įvertinti, kokia bus įtaka žmonių apšvitai ir kaip tai paveiks aplinką.)

Siekiant įgyvendinti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslą ir laikytis pagrindinių jų tvarkymo principų, radioaktyviosios atliekos privalo būti tvarkomos pagal nuoseklią bendrąją radioaktyviųjų atliekų tvarkymo schemą. Atskiri radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildantys. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu, kad būtų išlaikytas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų nuoseklumas. „Gera” radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema susideda iš jų tvarkymo technologinių grandžių, įgyvendinamų nuosekliai, viena po kitos, – nuo radioaktyviųjų atliekų susidarymo momento iki jų palaidojimo. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Ignalinos atominėje elektrinėje kietosios radioaktyviosios atliekos susidaro eksploatuojant, remontuojant ir modernizuojant įvairius įrenginius, tvarkant patalpas ir vykdant statybos bei remonto darbus.

Susidariusios labai mažo aktyvumo atliekos iš pradžių kraunamos į plastmasinius maišus, skirstant jas į degias (popierius, medis, plastmasės), kurių yra apie 40 proc., ir nedegias (metalai, betonas ir kitos statybinės atliekos). Kietųjų atliekų transporto koridoriuje plastmasiniai maišai sudedami į 3 m3 metalinius transporto konteinerius ir vežami specialias saugyklas. Mažo ir vidutinio bei didelio aktyvumo atliekos kraunamos tiesiai į transporto konteinerius tose vietose, kuriose jos susidaro. 1995 m. pradėtas eksploatuoti 70 t presas, kuriuo mažojo radioaktyvumo atliekos supresuojamos į 0,8 m3 tūrio ir 600-700 kg svorio paketus.

Degioms mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekoms priskiriami darbo drabužiai, popierius, skudurai, individualios saugos priemonės, statybinės medžio atliekos, medinio korpuso filtrai, plastmasės ir g

. . .

Išvados

1. Deginimas, pats saugiausias daugumos pavojingųjų atliekų utilizavimo būdas, o susidariusi šiluma naudojama šiluminei bei elektros energijai gaminti.

2. Per pastaruosius metus Lietuvoje sukurta juridinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bazė: Lietuva pasirašė Jungtinę panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugos konvenciją, priėmė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą, įdiegė Pagrindines radiacinės saugos normas, patvirtino naują radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo sistemą. Įkurta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra, intensyviai diegiami nauji atliekų tvarkymo metodai.

3. Pasirenkant radioaktyviųjų atliekų perdirbimo būdus ir metodus turi būti taikomos tokios radiacinės saugos priemonės, kad dozės, kurias gali gauti jas tvarkantys darbuotojai ir gyventojai, būtų mažiausios, kokias tik galima pasiekti atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius.

4. Pabaigtas poveikio aplinkai vertinimas dėl radioaktyviųjų atliekų laidojimo vietos parinkimo, kur specialiuose konteineriuose bus laikomos ir saugomos Ignalinos AE uždarymo metu susidarysiančios labai radioaktyvios atliekos. Tas atliekas planuojama saugoti iki 50 metų šalia Ignalinos AE ir ieškoti sprendimų ką toliau su jomis daryti (šiandien patikimų sprendimų nėra).

Literatūros sąrašas

1. Aplinkos apsauga / Pranas Baltrėnas, Dainius Lygis, Pranas Mierauskas, Vytautas Oškinis, Ramutis Šimaitis. Vilnius, Enciklopedija, 1996. ISBN 9986-433-10-X.

2. Aplinkos būklė 2003 / Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Vilnius 2004 ISBN 1822-0193

3. Subalansuotos plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskaita / Atsak. red. Romualdas Juknys. Vilnius 2002. ISBN 9955-452-69-2.

4. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=4258

5. http://www.rsc.lt/index.php/pageid/368

Join the Conversation

×
×