Vikingai

VIKINGŲ ISTORIJA

Vikingų protėviai nuo seno įsikūrė Skandinavijoje, dabartinėse Norvegijos,
Švedijos ir Danijos žemėse. Didžiojoje Skandinavijos teritorijos dalyje
auga miškai ir pievos. Įvairių rūšių medžiai puiki žaliava, kurią žmonės
išmoko apdoroti vis geriau. Tobulėjo įrankiai, ginklai, laivai ir sausumos
priemonės. Nuo seniausių laikų medžiotojai naudojo slides, o vėliau buvo
gaminamos pažiūžos, rogės ir vežimai.

Vikingai puikiai derino skirtingas transporto priemones. Sutikę upėje
kliūtį, laivus išardydavo, pakraudavo ant apvalių rąstų ar medinių pavažų
ir tempdavo sausuma daugelį kilometrų.

Jūra-įprastinė vikingų stichija. Ji siejo skandinavus su aplinkiniu pas-
auliu. Vikingai buvo prityrę jūūrininkai. Plaukimo greitį nustatydavo pagal
vėją, kryptį-pagal saulės laikrodį, o paukščiai, srovės, vandens spalva,ledo
lytys ir rūkas jiems padėjo nustatyti buvimo vietą.

Kai pasaulis susipažino su vikingais, jie jau buvo nuėję ilgą istorijos
Kelią, turėjo tvirtas karių, pirklių ir pirklių tradicijas. Vikingai keliavo
arasti naujų žemių ne vien dėl to, kad mėgo nuotykius. Jiem rūpėjo plėsti
prekybą. Drąsūs jūrininkai ir keliautojai, pusiau plėšikai, pusiau pirkliai,
plaukė ieškoti naujų žemių ir turtų.

Užkariautose žemėse vikingai įrenginėjo uostus, kūrė prekyvietes.
Prekiavo kailiais, arkliais, oda, alumi, mediena, alavu, gintaru, ginklais.
Pirko drruską, prieskonius, vyną, arbatžoles, sidabrą, auksą, vilnonius kilimus, vazas, šilką, sidabru siuvinėtus audinius. Ypač pelnėsi iš prekybos vergais.

Perplaukę Baltiją, vikingai leidosi gilyn į žemyną didelėmis laivuojamomis upėmis. Dažniausiai jie plaukdavo Dnepru į Juodąją jūrą, o
Volga-link Kaspijos. Pakeliui steigė prekybos ir ginybos stovyklas. Ru

usijos
glumoje atsiranda vikingų įkurtos Naugardo, Smolensko ir Kijavo kunigaikštystės. Vikingai įkūrė Jorko karalystę Anglijoje, Normandijos kunigaikštystę Prancūzijoje.

Kai kurie vikingų laivai nusigavo net iki Naujojo pasaulio. Pirmiausia
jie atrado Islandiją. Vėliau išsilaipino vakariniame Grenlandijos krante.
“Žaliajame krašte” jie įkūrė koloniją.

Vikingai perplaukė atlanto vandenyną ir pasiekė Niufaundlando salą,
kurią dėl ten augusių vynuogių vadino Vinlandu. Vėliau bandė įsikurti Šv.Lauryno upės žiotyse, tačiaudėl maisto stygiaus ir indėnų puldinėjimų
Amerikoje įsikurti jiems nepavyko. Taigi vikingai kelią į Ameriką žinojo jau prieš tūkstantį metų.

Vikingai vis ilgiau užsibūdavo nukariautose šalyse, steigė mainų centrus, plėtė prekybą su vis tolesniais kraštais. Ilgainiui jūrininkai pirkliai
tapo sėslūs, galutiniai apsigyveno svečiose šalyse.

MŪŠIAI SU VIKINGAIS LIETIVOJE

1. Apuolės pilies vizija.

Karalius Olafas ir Švedų žmonės įsigeidė sau įsigyti garso ir nuleidę laivus išvyko į penkių dienų kelionę, ir skubėjo su didele naarsa prie pilies vadinamos Apulia. Apulia-tai, Lietuvoje, Skuodo rajone buvusi Apuolės pilis.

2. bendras Apuolės pilies vaizdas 853 m

Buvo ankstus Lapkričio rytas ir niekas dar nežinojo, kad vikingai jau skuba čionai.

3. Apuolės pilies interjeras

Vikingai jau buvo čia pat kai.

4. Apuolės pilies kiemas.
Tada ir prasidėjo tikras mūšis.

5. Apuolės pilies kiemas.
Visi pasiėmė kas ką tik turėjo lankus, kardus ir ietis.

Vikingų ir baltų genčių gyvenamos žemės VIII-IX amžius

6. Apuolės pilies puolimas.

Aštuonias dienas nuo ryto iki vakaro vyko kovos. Vikingai grūmėsi labai
Aršiai, bet Lietuviai nenorėjo nusileisti. Galop Lietiviai nu

usileido, nes
nenorėjo prarasti daug karių todėl, nes ir taip daug jau buvo žuvę.
Lietuviai sumokėjo duoklę vikingams ir šie pasitraukė. Be to vikingai
labai dažnai puldinėjo prie Baltijos jūros gyvenusius prūsus, kuršius
ir žiemgalius, bet šis mūšis buvo įsimintiniausias.

Taip atrodo Apuolės pilies sienos po mūšio.

8. Apuolės pilies gynybinė siena.

Tokius ginklus naudojo vikingai

PALANGOS PILIS

1. XIV a. astronominės observatorijos rekonstrukcija Palangos Birutės kalno piliakalnyje.

Čia pavaizduota Palangos pilis. Vikingai puolė ir šitą pilį.

Leave a Comment