Slaugos egzamino teorija

1.SLAUGOS ISTORIJOS BRUOŽAI. 1828 gegužės 12d gimė Florencija Naitingel ( skaitoma slaugytojų diena). Savo svajonę ji realizavo būdama 31 metų. Dalyvavo karo medicinoje. Didelį dėmesį kreipė į rankų plovimą. Draugas ją finansavo ir įkūrė mokyklas. Mokyklos buvo įkurtos Niujorke, Bostone.
16a. Atsirado pirmosios ligoninės – špitolės. Jos buvo steigiamos prie bažnyčių. Špitolėse pradžioje buvo prieglobstis paliegeliams, seneliams ir ligoniams, kurie neturėjo kur gyventi.
Raudonojo kryžiaus ištakos siekia – 1859 metus. Birželio 24 d. Solferene (Š.Italijos mieste) Prancūzų ir italijos kariuomenės kovėsi su austrais, okupavusiais šalį. Karo metu žuvusiųjų kančios sukėlė siiaubą, į tuos kraštus atvykus šveicarijos komersantui Diunamiui. Jis išleido apie karo įvykius knygą. Ir pastaroji susilaukė jautrios reakcijos ir finansavimo. Po šio įvykio buvo įkurtas tarptautinis pagalbinis sužeistiesiems. 1863 m. Vasario 17 d. Ženevoje buvo suorganizuota tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Konferencijoje buvo patvirtintas skiriamasis ženklas – raudionas kryžius baltame fone. Ši konferencija tapo raudonojo kryžiaus organizacijos diena.
SLAUGOS PRADŽIA LIETUVOJE. Kaune, prieš pirmąjį pasaulinį karą veikė rusų Raudonojo kryžiaus skyrius. 1918 m. Gydytojui Rokui Šliūpui, grįžus į Lietuvą, kilo mintis įsteigti Lietuvos Raudonąjį kryžių. Tųų pačių metų, balandžio 12 d. Gydytojo Šliūpo ir kanauninko Šaubio iniciatyva. Vokiečių okupaciniai valdžiai buvo įsteiktas prašymas leisti kurti Lietuvos Raudonąjį kryžių. Leidimas buvo gautas. 1919m. Lietuvos vyriausybei persikėlus iš Vilniaus į Kauną, buvo priimtas Lietuvos Raudonojo kryžiaus statusas. Išrinkta vyriausioji va

aldyba: pirmininkas – Šliūpas, pavaduotoja – gyd. Damijonaitienė.
1919 m. Vasario 12 d. Laikoma Lietuvos Raudonojo kryžiaus data.
KAUNO KOLEGIJA. 1920 m. Pranas Mažylis prie Kauno miesto ligoninės įsteigė akušerių bei medicinos sesrų kursus. Ir jiems vadovavo iki 1941 metų. Tuo pačiu metu jis buvo Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės vedėjas bei aukštųjų kursų lektorius.
1920 m. Vasario 16 d. Moterų ligų gyd.-prof. P. Mažylis prie seniausios Kaune, Raudonojo Kryžiaus ligoninės įsteigė 10 mėn. Trukmės akušerių kursus.
1920 m. Gruodžio 20 d. Pirmosiosms akušerėms buvo įteikti kurso baigimo pažymėjimai. Ši diena ir tapo mokyklos gimtadieniu. Tais pačiais metais šalai akušerių Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija suorganizavo gailestingųjų seserų kursus.
1932 m. Vietoje gailestingųjų seserų kursų buvo įkurta gailestingųjų seserų mokykla. Per 1920-1938 metus mokykla buvo parengusi 365 gailestingąsias seseris.
1941 m. Įstaiga gavo Kauno medicinos seserų mokyklos vardą. Po karo, Kauno meed. Mokykla įsikūrė senamiestyje, kunigų seminarijs kunigystėje.
1971 m. Mokyklai suteiktas jos įkūrėjo P.Mažylio vardas.
1991m. Pavadinimas keitėsi į Aukštosios mokyklos vardą. 2001 m. Mokykla įsiliejo į kauno kolegijos sudėtį, sveikatos priežiūros fakultetą.
2. SLAUGOS APIBRĖŽIMAS. SLAUGA – integruota sveikatos priežiūros sistemos dalis, apimantis sveikatos palaikymą, ligų profilaktiką įvairaus amžiaus nepajėgių bei fiziškai ar protiškai sergančių žmonių priežiūra visose sveikatos apsaugos sferose bei bendruomenėje.
3. ŽMOGAUS SAMPRATA. POŽIŪRIS Į ŽMOGŲ. ŽMOGAUS SAMPRATA – Vyrai ir moterys yra fiziniai, psichologiniai, socialiniai bei kultūriniai objektai. Jie yra unikalios, autonominės, už savo veiklą atsakingos butybės, sugebančios nu
uolatos vystytis, turinčios savo sveikatos būklės poreikių ir galinčios spręsti savo problemas. PAGRINDINIAI ŽMOGAUS POŽIŪRIAI: biologinis-psichoanalitinis, socialinis psichologinis-sociologinis, fenomenologinis-egzistencialistinis.
4. SVEIKATOS SAMPRATA. PSO SVEIKATOS APIBRĖŽIMAS. SVEIKATOS SAMPRATA VISUOMENĖJE: Normalumas ( ideali būklė, statistika. Žmonių supratimas kas yra norma, etikečių klijavimas), Invalidumas ( fizinis regos/ klausos sužalojimas; Psichinis/psichologinis vystymosi sutrikimai, psichinės ligos; medicininės, alerginės ligos; socialinis analfabetizmas ), Sveika gyvensena ( sveikata ir aplinka; sveikatos stiprinimas; sveikata ateityje ). PSO SVEIKATOS APIBRĖŽIMAS-sveikata yra daugiau negu laisvė nekentėti skausmą, laisvė per anksti nemirti. Ji reiškia optimalias fizine, psichinės ir socialines galimybes bei gerą savijautą.
5. NEĮGALUMO APIBRĖŽIMAS. NEĮGALUMO PRIEŽASTYS. NEĮGALUMAS – psichosicialinis fenomenas, kuris reiškia visuomenės ir šeimos apribojimus, tenkančius asmenims dėl nuolatinio jų galimybių sutrikimo ar susilpnėjimo. NEĮGALUMO PRIEŽASTYS: fizinis ( regos ir klausos sužalojimas, nervų ir raumenų pažeidimas), psichinis (psichinio vystymosi sutrikimai ir psichinė liga), medicininis ( cukraligė, alerginės ligos, reumatizmo ligos), socialinis (tai blogo lavinimo padariniai(analfabetizmas))
6. LIGOS SAMPRATA. LIGOS MODELIAI. LIGOS SUPRATIMAS: liga kaip Dievo bausmė; aparato klaidos modelis; socialinės medicinos ligos supratimas; visuomenės supratimas. LIGOS MODELIAI: Vienmatis ( arba sveikata, arba liga), Dvimatis ( sveikata+neliga= sveikas; sveikata+liga= serga; ne liga+bloga esatis= neserga bet yra nukrypimai; liga+bloga esatis= serga ir labia blogai jaučiasi)
7. PREVENCIJOS SAMPRATA. PREVENCIJOS LYGIAI IR RŪŠYS. PREVENCIJA – tai veikla, specialiai skirta sveikatos pavojams arba ligoms atremti. PREVENCIJOS LYGIAI: bendroji (profilaktika) – sveikatos stiprinimas; sp
pecialioji – kreipiama į tam tikras ligų priežastis arba ir į specifines ligas. PREVENCIJOS RŪŠYS: pirminė – tai veiksmai, kuriais mažinamas ligos kilimo pavojus arba gerinama gyvenimo kokybė; antrinė – tai ankstyvos stadijos simptomų bei ligos nustatymas norint sutrumpinti lgos laikotarpį arba ir geriau prognozuoti ligos eigą; tretinė – tai veiksniai, užkertantys kelią ligų atkritimui, chroniškam būklės ir organų funkcijū silpnėjimui.
8. SLAUGOS MOKSLO TEORIJOS. HERMENEUTIKA: + Supratimas, Domėjimasis, Užuojauta, Bendravimas, Sugebėjimas išklausyti, Pagarba, Žmogus ne vien kūnas, Atsižvelgia į elgesį, reakcijas. – Perdėtas gailestingumas, Neobjektyvumas (nesupranta esmės), Nepilnavertis gydymas ir slauga, Nuolankumas, Baimė sukelti skausmą, kančią.
POZITYVIZMAS: + Techniškai gerai atlieka darbą, Aiškinasi būdus,kaip įveikti ligą, išvengti komplikacijų, Iesko ligos pagrindo (sugedusios vietos ir pokyčių esmės), Objektyvumas. – Nesidomi kaip žmogumi, nesistengia jo suprasti. Į pacientą žiūri ne kaip į žmogų, o kaip į darbo objektą, Nėra bendradarbiavimo tarp slaugo ir paciento (tik aš), Nesigilina į priežastis, kas sukelia tą ligą. Nekreipia dėmesio į aplinkos ir kitus veiksnius.
KRITINĖ TEORIJA: + Remiasi įvairiais mokslais. Svarbus visas žmogus: biologinė ir psichinės būsenos, Apjungia ligą, jos priežastis ir aplinką, Individualizuoja situaciją ( materialiniai ir soc. Poreikiai), Stengiasi suprasti pacientą ir gerai atlikti procedūras. Tai visapusiška slauga, Bendradarbiavimas. Stengiasi patenkinti paciento poreikius. – Netinka kritiniais atvejais.
9. SLAUGOS MODELIAI. NANCY ROPER MODELIS: gyvenimo modelio ir slaugos modelio schema. Gyvybines veiklas įtakojantys veiksniai: fiziniai (biologiniai), psichologiniai, socialiniai –
kultūriniai, aplinkoas, politiniai-ekonominiai. Gyvybinės veiklos: saugios aplonkos palaikymas, bendravimas, valgymas ir gėrimas, tuštinimasis ir šlapinimasis, asmeniunis švarinimas ir rengimasis, kūno temperatūros reguliavimas, judėjimas, darbas ir žaidimas, lyties raiška, miegojimas, mirimas. Priklaisomybės, nepriklausomybės ištisumas. OREM SAVIRŪPOS MODELIS: slaugos apibrėžimas( slauga- tai sveikatos sistemos paslauga, menas ir technika); požiūris į žmogų; sveikata ir liga; tikslas ( slaugos tikslas – savirūpa – tai veikla, kurios individas imasi savo iniciatyva ir etlieka pats, siekdamas išsaugoti sveikatą ir gerovę. Savirūpa: universalioji ar bendroji, skiriamas nukrypimas nuo sveikatos būklės ar terapinė. Poreikių kategorijos: evoliuciniai savirūpos, sveikatos sitrikimų sąlygoti poreikiai). MASLOW POREIKIŲ HIERARCHIJOS MODELIS: požiūris į žmogų – holistinis; maslow išskiria 5 poreikių kategorijas: fiziologiniai, saugumo, tarpusavio ryšio ir meilės poreikis, pagarbos, savireguliacijos poreikis.
10. SAVIRŪPOS RŪŠYS. Universalioji – kasdieniniai veiksniai, kuriais tenkinami pagrindiniai žmogaus poreikiai (valgio,miego, šilumos ir t.t.); terapinė – veiksmai, kurių imamasi, kai sveikata sumenkėja (lazdos naudojimas, atsigulimas į lovą, skambinimas gydytojui ir t.t.).

Leave a Comment