Reabilitacija

ĮVADAS

Reabilitacija – koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginiu, profesiniu priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamo funkcinio aktyvumo.

Reabilitacija siekiama: pirma – užkirsti kelią invalidumui, jį mažinti, antra – sergančius ar invalidus integruoti į visuomenę.

Reabilitacijos pagrindiniai principai:
1. Rebilitacija pradedama kaip tik susergama;
2. sergantysis informuojamas apie reabilitacijos priemones, ir jis bei jo artimieji turi būti šioproceso dalyviai;
3. Reabilitacijos priemonės naudojamos kompleskiškai, nepertraukiamai, jas koordinuojant, išlaikant reabilitacijos grandžių tęstinumą;
4. Reabilitacija individualizuojma;
5. Nuolt vertinamas reabilitacijos efektivumas, atliekama medicininė, socialinė ekspertizė;
6. Reabilitacij, jei yra galimybė, vygdoma neizoliuojant ligonio nuo kolektyvo, įtraukiant visuomenines organizacijas, bendruomenę;

Medicininė reabilitacija – asmens sveikatos priežiūros paaslaugų rūšis, apimanti kompleksišką reabilitacijos priemonių taikymą (sugrąžinant, kompensuojant sutrikusias funkcijas, palaikant pasiektą lygį) siekiant didžiausio galimo fizinio, psichinio, socialinio asmens savarankiškumo.

Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.

Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas.

Neįgalusis – asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir (ar) nuustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.

Socialinė reabilitacija – socialinio poveikio priemonių visuma, skatinanti neįgaliųjų socialinį savarankiškumą, dalyvavimo galimybių didėjimą ir veiklos ribojimo mažėjimą siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.

Profesinė reabilitacija

Svarbią reikšmę invalidų integracijos procese turi profesinė reabilitacija. Dažniausiai vi

isos reabilitacijos priemonės vygdomos kartu, yačiau profesinė reabilitacija atliekama individualiai, atsižvelgiant į invalidumo sveiktos ir darbingumo būklę, amžių, lytį, išsilavinimą, jo pageidavimus ir polinkius, įdarbinimo glimybes.

Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.

Profesinės reabilitacijos paslaugos
1. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes.
2. Skiriamos šios pagrindinės profesinės reabilitacijos paslaugos: profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas, perkvalifikavimas. Šios paslaugos skirtos asmens darbingumui atkurti ir galimybėms savarankiškai įsidarbinti ar dalyvauti įdarbinimo programose didinti.
3. Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina pasitelkdama Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos daarbo rinkos mokymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
4. Už profesinės reabilitacijos specialistų, gebančių įvertinti ir skatinti asmens darbingumą, rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą atsako Švietimo ir mokslo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Galutinis profesinės reabilitacijos galutinis tikslas – racionalus, optimalus ligonių ir invalidų įdarbinimas. ypač didelį dėmesį profesinei reabilitacijai privaloma skirti jauno amžiaus žmonėms (iki 46 metų).
Darbdavys negali priimti į darbą invalido arba kitaip jį deskriminuoti vien dėl jo invalidumo. Atleisti iš darbo in

nvalidą (jei žinoma jis nenusižengęs) gali tik gavęs vietos savivaldybės socialinio aprūpinimo tarnybos sutikimą ir pranešęs tai invalidui prieš 4 mėnesius.
Darbo sąlygos invalidams turi būti sudaromos remiantis invalidumą nustatančių komisijų išvadomis. Kadangi dirbdami invalidai panaudoja daugiau fizinių ir dvasinių jėgų, jiems numatytos ilgesnės atostogos 35 kalendorinių dienų. Taip pat 30 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos pageidaujamu laiku.
Profesinėje reabilitacijoje, jeigu tai įmanoma, labia svarbu panaudoti buvusią profesinę patirtį, įgūdžius, susiformulavusį stereotipą, įprastus gamybinės veiklos elementus.

Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio tenkinimas
1. Koks yra profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, nustato Tarnyba.
2. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisykles tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
3. Profesinės reabilitacijos programas įgyvendina asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios reabilitacijos paslaugas, profesinės reabilitacijos centrai, profesinio rengimo ir kitos ugdymo institucijos.
4. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ir kitų lėšų.

Profesinės reabilitacijos pašalpa
1. Kai asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, yra draudžiamas visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama profesinės reabilitacijos pašalpa. Jos dydis ir mokėjimo tvarka nustatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.
2. Kai asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo ba

azinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos pašalpa.
3. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi asmenys, kuriems Tarnyba nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir kurie dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.
4. Profesinės reabilitacijos pašalpa asmeniui skiriama nuo pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ir mokama kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa skiriama ir mokama neatsižvelgiant į kitas asmens gaunamas pajamas.
5. Sprendimą dėl profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimo priima šią pašalpą skirianti ir mokanti institucija, vadovaudamasi Tarnybos sprendimu dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.
6. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, Tarnyba priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio.

Vilniaus kolegija
Sveikatos preižiūros fakultetas
Slaugos katedra

PROFESINĖ REABILITACIJA

Sudarė: Virginija Grigaliūnienė

Grupė: SL 03 C

Vilnius,2005

Leave a Comment