VILNIAUS KOLEGIJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS
REFERATAS
PARENGĖ: …………..
VILNIUS 2002
KVĖPAVIMO ESMĖ –PERDUOTI DEGUONĮ IŠ ATMOSFEROS Į KIEKVIENĄ KŪNO LĄSTELĘ. LĄSTELĖ YRA PAGRINDAS, O KVĖPAVIMAS YRA SVARBIAUSIAS GYVYBINIS PROCESAS. KVĖPAVIMAS TAI VEIKLA KURIĄ ŽMOGUS ATLIEKA NUO GIMIMO IKI MIRTIES SAVARANKIŠKAI.
SENSTANT KVĖPAVIMAS KEIČIASI :
1. Sumažėja gyvybinė plaučių talpa; 2. Sumažėja kvėpuojamasis tūris; 3. Susilpnėja kosulio refleksas; 4. Blogėja bronchų epitelio funkcija; 5. Po maksimalaus iškvėpimo padidėja plaučio liekamojo oro tūris; 6. Plaučių apimtis didėja, o kvėpuojamasis tūris mažėja; 7. Dėl didėjančios krūtinės ląstos rigidiškumo, mažėja maksimali plaučių ventilecija; 8. Sumažėja plaučių elastiškumas dėl kvėpavimo raumenų nusilpimo;9. Pablogėja bonchų pralaidumas
Senstant žmogui, sensta ir kvėpavimo sistema. Atsiranda ir daug pakitimų. Tiek morfologinių, tiek ir funkcinių. Pagivenusiam žmogui pasikeičia ir krūtinės ląstos skeletas. Ji tampa panaši į statinę, kurios apatinis skersmuo yra platesnis. Jai taip susiformuoja senyvam žmogui krūtinės ląsta, tai ji didina interapleuritinį spaudimą ir pertempia alveoles. Taip ji blogina alveolių vintiliacija. Senyvam žmogui keičiasi taip pat ir kvėpavimo raumenų funkcija. Tada dažniausiai kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma. Raumenų skaidulos sutrumpėja ir atsiranda juosia vakuolių. Bendars krūtinės ląstos tamprumas ir paslankumas mažėja. Raumenų karkasas, šonkaulių kremzlės netenka savo elastiškumo dėl sukalkėjimo. Taip pat keičiasi ir kvėpavimo takų sistema. Trachėja pasislenka žemyn iki penkto krūtinės stuburo slankstelio, jos spindis platėja. Pasikeičia ir bronchai. Jų sienelę infiltruoja limfoidiniai ir plazminiai elementai. Cilindrinis epitelis perauga plokščiuoju ir greičiau lupasi. Bronchų spindyje kaupesi gleivės, nyksta virpamasis epitelis. Apie bronchus daugėja jungiamojo audinio, nes atrofuojasi raumeninės skaudulos, nusilpsta bronchų peristaltika, sutrinka drenavimo funkcija. Senėjant užsikemša limfiniai kapilerai. Visi kapilerai tampa kreivi, rigidiški padidėja sienelių pralaidumas. Blogėja kraujotaka, mažėja funkcionuojančių kapilerų apimtis. Arteriolėse ir venulėse didėja intimos febrozė. Senstant organizmui, sensta ir nervinė kvėpavimo sistema. Atsiranda pakitimų ganglijose ir nervuose, kurie yra išsidėstę kvėpavimo sistemoje. Nusilpus supramedoliariniams kvėpavimo reguliacijos mechanizmams, ir šio amžiaus žmonėms vartojant CNS veikiančias medžiagas, miegant atsiranda patologinių kvėpavimo tipų. Taip pat senstant mažėja kvėpavimo centro reakcija į anglies dvideginį.
IŠVADA:Slaugytojas sutinka dirbdamas savo darbe senų žmonių, kurie skundžiasi savo kvėpavimu ir jo pakitimu. Baugu kai kyla kvėpavimo problemų. Ši veikla paprastai atliekama apie ją negalvojant. Kvėpavimas gali tapti vieninteliu dalyku, kuris rūpi žmogui. Žmogus, turintis didelių kvėpavimo problemų jaučia mirties baimę bijo palengva uždusti. Ar žmogaus gyvybei iš tiesų gresia pavojus, tuo atveju nėra svarbu, kadangi pats pavojaus suvokimas yra realus ir bauginantis. Daugelio atveju pats žmogus jaučia, kad jam reikalinga pagalba. Todėl slaugos personalas turi ir privalo padėti normalizuoti senyvo žmogaus fizinę ir psichinę būklę.NAUDOTA LITERATŪRA:
GERIATRIJA – EGALDA VILNIUS 1998 GERIATRIJA – KAUNAS 1997 PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SLAUGA – VILNIUS 2000 SLAUGOS PAGRINDAI – VILNIUS 1998