ODONTOLOGIJOS KABINETO AR KLINIKOS ĮRENGIMAS

ODONTOLOGIJOS KABINETO AR KLINIKOS ĮRENGIMAS
Gyd. epidemiologe Aušrinė Eligija Motiejūnaitė Kauno visuomenės sveikatos centras

Rengiant odontologijos kabinetą ar kliniką, pirmiausia reikia išnagrinėti šių norminių do¬kumentu reikalavimus:
• HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odonto¬
logijos įstaigose: darbuotojų saugos ir svei¬
katos reikalavimai, prietaisų, paviršių higie¬
ninė priežiūra”.
• HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstai¬
gos. Higieninės ir epidemiologinės priežiū¬
ros reikalavimai”.
• HN 74:1998. „Stomatologijos kabinetai, kli¬
nikos. Higienos normos ir taisykles”.
• HN 47:1995. „Medicinos ištaigos. Higie¬
nos normos ir taisykles”.
Netrukus turėtų pasirodyti atnaujintos 47 hi¬gienos normos antroji dalis. Joje numatoma pa¬teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pro¬jektavimo ir įrengimo higieninius reikalavimus. Kol ši norma neepatvirtinta, galioja HN 47:1995 ir HN 74:1998.
• HN 82:2000 „Dantų protezų gamybos la¬
boratorijų įrengimas ir priežiūra”.
. HN 55:2001 „Viešieji tualetai”.
• HN 33-1:2003 .Akustinis triukšmas. Leidžia¬
mi lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.
Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai”.
• HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos
ir kokybes reikalavimai”.
• HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios pa¬
skirties pastatų mikroklimatas”.
• HN 31:2002 „Radiacinės saugos reikalavi¬
mai medicininėje rentgeno diagnostikoje”.
• HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo
vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės ver¬
tės ir bendrieji matavimo reikalavimai”.

Higienos normos, statybos įstatymas, staty¬bos techniniai reglamentai (STR) ir daugelis kirų Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos normatyvinių dokumentų reglamentuoja as¬mens sveikatos priežiūros įstaigų projektavimą ir įrengimą.
Pasirinkus paatalpas, reikia kreiptis į seniū¬nijos architektą, pasitarti su radiacinės saugos bei visuomenės sveikatos specialistais. Jie įver¬tins, ar šias patalpas galima įrengti pagal nu¬matytus reikalavimus. Tai padėtų išvengti klai¬dų, sutaupytų jūsų laiką bei pinigus.
Odontologijos kabinetų ir klinikų projekta¬vimas, statyba, rekonstrukcija turi būti vy

ykdo¬ma pagal suderintą užduotį, statybiniai ir tech¬nologiniai projektai turi būti suderinti nustaty¬ta tvarka.
Pastatyti, rekonstruoti ir suremontuoti objektai priimami eksploatuoti LR Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statybinės ir apdailos medžia¬gos turi būti sertifikuotos, leidžiamos naudoti Lie-tuvoje ir skirtos medicinos įstaigoms.
Odontologijos kabinetus galima įrengti as¬mens sveikatos priežiūros įstaigose, mokymo ii kitose vaikų priežiūros įstaigose, visuomeninės paskirties pastatuose, tačiau įrengiant kabinete turi būti numatytos visos būtinos patalpos ar zo¬nos – personalo poilsio patalpa, personalo rūbi¬nė, personalo ir pacientų sanitariniai mazgai, va¬lymo inventoriaus laikymo patalpa ar zona, kom¬presorinė, laukiamasis. Minėtomis patalpomi; gali naudotis ir kitas toje įstaigoje dirbantis per¬sonalas, pvz., kiti poliklinikos, mokyklos ar kito: įstaigos darbuotojai. Jei kabinetas įrengtas įmones teritorijoje ir į jį nėra numatyta atskiro įėjimo iš gatvės, kabinetas gali būti skirtas tik tos įmmonės darbuotoju ar lankytoju (pvz., mokinių) reikmėms.
Odontologijos klinikas galima įrengti visuo¬meninės paskirties ar specialiai projektuotuose pastatuose, individualiuose, daugiabučiuose gy¬venamuosiuose namuose. Visuomeninės pa¬skirties pastatuose, jei klinika numatyta ne pir¬mame aukšte, turėtų būti keleivinis liftas. Ne¬galima medicinos įstaigų steigti greta patalpų, kuriose vykdoma gamyba, yra vibracijos, spin-duliuotės ar kitokios taršos šaltinių. Galima kli¬nikas įrengti gyvenamųjų namų pirmuose aukš¬tuose, bet reikia gauti gyventojų sutikimą, būti¬nas atskiras įėjimas (gyventojai juo negali naudotis), turi būti garantuota garso izoliacija, atskira mechaninė ventiliacija. Rūsiuose, pus¬rūsiuose ir cokoliniuose au
ukštuose gydytojų ka¬binetų įrengti negalima (gali būti numatytos pa¬galbinės patalpos), šalia klinikos turi būti auto¬mobilių stovėjimo aikštelė pacientams ir dar¬buotojams. Asmens sveikatos priežiūros įstai¬gos turėtų būti įrengtos taip, kad galėtų patogiai judėti neįgalūs žmonės.
Individualiai odontologo veiklai reikia pasi¬rinkti patalpas, kurios atitiks klinikos reikalavi¬mus. Klinikoje reikia numatyti šias patalpas:
• gydytojo kabinetas;
• personalo persirengimo ir poilsio patalpa;
• laukiamasis (gali būti kartu su registratūra);
• tualetas;
• valymo inventoriaus laikymo patalpa;
• kompresoriaus patalpa.
Gali būti numatyta atskira sterilizacinė, nors tai nėra būtina – kabinete gali būti instrumentų higienos zona bei medicinos atliekų dezinfekci¬jos zona. Jei klinikoje vyks chirurginė veikla, reikia įrengti chirurgijos kabinetą. Planuojant chirurginio implantavimo procedūras, būtina nu¬matyti operacinę su priešoperacine patalpa chi¬rurgų rankų higienai. Jei nėra galimybės įrengti
ir
atskirą valymo inventoriaus laikymo patalpą, tai būtina numatyti zoną su tinkamai įrengta spin¬ta, numatyti, kur valymo inventorius bus dezin¬fekuojamas ir džiovinamas. Gydytojo kabinete, tualete ir kompresorinėje sandėliuoti bei džio¬vinti valymo inventoriaus negalima. Reikia nu¬matyti, kur pacientai, prieš įeidami į gydytojo kabinetą, galės saugiai palikti lauko drabužius. Tam dažniausiai įrengiama kabykla ar rakina¬ma spinta laukiamajame. Kartais prie klinikos įrengiamas atskiras rentgeno kabinetas.
Patalpų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 2,5 m, vienos odontologo kėdės kabineto plotas -ne mažesnis kaip 10 m2. Numatant papildomą kėdę, daromos pertvaros ir plotas didinamas 7 m2 (10+7 m2). Personalo patalpos plotas reko¬menduojamas 8-10 m2, laukiamasis – ne mažes¬nis ka
aip 5 m2, tualetas gali būti bendras perso¬nalui ir pacientams – ne mažesnis kaip 3 m2, numatomas įvažiavimas invalidams.
Apdaila turi atitikti funkcinę paskirtį, pavir¬šiai turi būti lygūs, lengvai valomi, plaunami, dez¬infekuojami. Pakabinamos lubos įrengiamos iš neperforuotų, lygiais paviršiais, atsparių plovi¬mui ir dezinfekcijai medžiagų. Plokštės sumon¬tuojamos nepaliekant plyšių. Sienų paviršiai ly¬gūs, šviesių spalvų, lengvai valomi ir dezinfe¬kuojami. Grindys dengiamos atsparia drėgmei danga, lygios, be plyšių. Jei dengiama PVC dan¬ga, tai siūlės suvirinamos, o grindų dangos kraš¬tai pakeliami l O cm nuo grindų ir priklijuojami prie sienų l O cm aukščio nuo grindų.
Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra kabinete turi būti 20-23°C, šiltuoju – 22-25°C, santykinė drėgmė – 40-6 proc., oro judėjimo greitis – 0,1-0,2 m/s. Ventiliacija klinikoje turi būti visiškai atskirta nuo kitų greta esančių pa¬talpų. Naujai statomose įstaigose turi būti įreng¬ta tiekiamoji – ištraukiamoji vėdinimo sistema. Oras į patalpas turi būti tiekiamas iš švarios zonos, esančios ne žemiau kaip 1-3 m virš žemės paviršiaus. Turėtų būti įrengti oro valy¬mo filtrai, oro šildymo ir šaldymo sistemos. Ka¬nalai, įrenginiai, oro ėmimo šachtos turi būti lengvai pasiekiami, kad būtų galima apžiūrėti, valyti, dezinfekuoti, keisti filtrus. Oro šalinimo kanalas turi būti įrengtas virš stogo arba sie¬noje be langų. Nors pirmenybė teikiama me¬chaninei ventiliacijos sistemai, anksčiau sta¬tytuose pastatuose galima naudoti ir natūralų vėdinimą, tačiau sterilizacinėje ir tualete tu
uri būti įrengta mechaninė ištraukiamoji sistema. Gydytojo kabinete ištraukiamoji sistema būti¬na, kai nėra atskiros sterilizacinės. Rekomen¬duojama numatyti ištraukiamąją sistemą iš va¬lymo inventoriaus patalpos. Tualeto ir kitų pa¬talpų ventiliacijos kanalai turi būti atskiri ir oras negali maišytis. Kompresoriaus patalpoje turi būti gera ventiliacija, neturi būti jokių pašalinių daiktų. Kompresoriaus negalima įrengti tua¬lete ar valymo inventoriaus laikymo patalpo¬je. Ventiliacijos technologinį projektą būtina su¬derinti visuomenės sveikatos centre.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti suprojektuoti ir įrengti vandentiekio ir kanaliza¬cijos tinklai. Jie prijungiami prie išorinių centrali¬zuotų kanalizacijos tinklų. Vietovėse, kur kanali¬zacija neįrengta, būtina įstaigos tinklus prijungti prie vietinių valomųjų įrenginių. Vandentiekio karšto ir šalto vandens kokybė turi būti regulia¬riai tikrinama ir atitikti normatyvus. Įstaigoje turi būti garantuotas karšto vandens tiekimas, taigi tais atvejais, kai vandens šildymo sistema nėra autonominė, garantuojanti nepertraukiamą karšto vandens tiekimą rankų, instrumentų ir patalpų priežiūrai, būtina numatyti rezervinius vandens šildymo įrenginius sistemoje. Gipso ruošimo pa¬talpoje po praustuvu numatomas gipso nusodin¬tuvas. Vieną rankų plautuvę reikia įrengti gydy¬tojo kabinete, dvi plautuves-sterilizacinėje. Jei atskiros sterilizacinės nėra, kabinete turi būti ma¬žiausiai dvi plautuvės: viena rankoms, kita – instrumentams. Plautuvė rankoms turi būti įreng¬ta tualete. Rekomenduojama plautuvę įrengti per¬sonalo patalpoje bei valymo inventoriaus patal¬poje. Plautuvės, skirtos instrumentams plauti, turi būti nedūžtančios, plokščiu dugnu, pakankamo dydžio, kad įjas būtųgalima įstatyti plovimui skir¬tas talpas. Rankoms plauti skirtose plautuvėse turi būti įmontuoti alkūninio, pedalinio ar fotosen-sorinio reguliavimo čiaupai. Aplink visus sanita¬rinius įrenginius, tarp jų ir plautuves, siena 40-60 cm turi būti padengta atsparia drėgmei, gerai va¬loma ir dezinfekuojama, lygia danga. Tam daž¬niausiai naudojamos keraminės plytelės. Vonių, dušų, tualetų, sanitarinių mazgų patalpos turi būti iki lubų padengtos gerai valoma ir dezinfekuoja¬ma danga, rekomenduojamos keraminės plyte¬lės, bet galima dažyti ir atspariais drėgmei bei dezinfekcijos medžiagoms, tinkamais vidaus ap¬dailai dažais. Vamzdynai, odontologinės įrangos kanalizacijos sistemos, stovai turi būti izoliuoti ir paslėpti.
Visose patalpose, išskyrus sterilizacinę, tua¬letą, valymo inventoriaus patalpą ir kompreso¬rinę, turi būti natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc., šviesos koeficientas gydytojo kabi¬nete turi būti 1:4; 1:5, o kitose patalpose – ne mažesnis kaip 1:8. Langai turi būti dengiami ža¬liuzėmis iš lygios, lengvai valomos ir dezinfe¬kuojamos medžiagos. Reflektoriaus šviesos srauto galia gali būti ne daugiau kaip 10 kaitų stipresnė nei bendrojo apšvietimo.
Ši apžvalga turėtų padėti jums įsirengiant ka¬binetą ar kliniką, bet nereikia pamiršti, kad tai nedidelė dalis tų reikalavimų, kuriuos reglamen¬tuoja normatyviniai dokumentai.

STOMATOLOGIJOS KABINETAI, KLINIKOS
Higienos normos ir taisyklės

1. TAIKYMO SRITIS
Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, įrengiant, akredituojant stomatologijos kabinetus, klinikas ir nustato pagrindinius reikalavimus, neatsižvelgiant į jų priklausomybę ir pavaldumą. Higienos norma privaloma visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigas projektuo¬jančioms, statančioms, įrengiančioms, eksploatuojančioms, kohtroh’uojančioms įstaigoms bei organizacijoms ir privatiems asmenims.
2. NUORODOS
Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus. 2.1. HN 47-1995. Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės. 22. HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.
2.3. HN 50-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir
matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose.
2.4. HN 35-1993. Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia
leidžiama koncentracija.
2.5!,HN 55-1996. Tualetai.

2.6 HN 31-1993. Medicininiai rentgenologiniai tyrimai. Higienos normos ir taisyklės.

2.7HN 39-1995. Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterUizacinis plovimas, sterili¬zavimas. Metodai, priemonės, režimai.

2.8 HN 45-1997. Rankų, instrumentų paviršių higiena stomatologijos kabinetuose, klini-
kose”, dantų technikų laboratorijose.
2.9. HN 69-1997. Šiluminis komfortas ir pakankama šihųįtinė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai.
2.lO. RSN159-95. Šildymas, vėdhiimas ir oro kondicionavimas.
2.11. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas. SNiP.11-4-79 (rusų k. = CHnn 11.04.79 EcrecT-
BeHHoe H HCKyccTBeHHoe ocBeiųeHHe). r
2.12. Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo “gyvenai osiomis patalpomis įstatymas
(Žinį 1992,>lr. 14-378) ir papildymai (Žin., 1994, Nr. 1-3;19?5, Nr. 20-451, Nr. 39-963; 1997,
Nr. 38-926).
2.13. 2.13. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449) ir papildymai (Žin., 1995, Nr. 106-2353).

2.14 Lietuvos Respublikos valstybinio vyriausiojo gydytojo higienisto 1997 01 23 įsakymas Nr. 40 “Dėl sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose”.
2.15. Lietuvos Respublikos valstybinio vyriausiojo gydytojo higienisto 1995 01 17 įsakymas Nr. 5 “Dėl cheminių dezinfekavimo, valymo ir plovimo medžiagų, buitinių parazitų ir grau¬žikų naikinimo preparatų”.

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai.
3.1. stomatologijos kabinetas
Patalpa, įrengta pagal higienos reikalavimus ir skirta burnos ertmės organų, dantų ligų diagnostikai, gydymui, profilaktikai.
3.2. stomatologijos klinika
Asmens sveikatos priežiūros jstaiga, kurioje teikiama kvalifikuota bendros praktikos gy¬dytojo stomatologo ir stomatologo specialisto pagalba.
3.3. stomatologo zona
Patalpos vieta, kurioje dirba gydytojas stomatologas.
3.4. stomatologo padėjėjo zona
Patalpos vieta, kurioje dirba gydytojo stomatologo padėjėjas.
3.5. paciento zona
Vieta, skirta pacientui.
3.6. higieninis epidemiologinis režimas
Higieninių ir epidemiologinių priemonių visuma, užtikrinanti, kad eksploatuojamas ob¬jektas būtų saugus.
4. BENDROJI DALIS
4.1. Stomatologijos kabinetų, klinikų projektavimas, statyba, rekonstrukcija turi būti vyk¬
doma pagal suderintą užduotį, atitinkančią šios higienos normos reikalavimus. Projektas turi
būti suderintas nustatyta tvarka.
4.2. Pastatyti, rekonstruoti ir suremontuoti objektai priimami eksploatuoti Lietuvos
Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.
4.3. Rentgeno kabinetai, dentaliniai rentgeno aparatai, sterilizacinės, elektros tinklas,
elektros įranga, priešgaisrinė signalizacija stomatologijos kabinetuose, klinikose turi būti įren¬
giama laikantis galiojančių taisyklių ir darbų saugos reikalavimų
4.4. Kiekviename stomatologijos kabinete turi būti ši ir kitos higienos jTormos, įsakymai
[2.7, 2.8, 2.14].
4.5. Už tinkamą higieninį epidemiologini režimą kabinete atsako kabineto, klinikos vado¬
vas ir gydytojo stomatologo padėjėjas.
4.6. Naujai priimami darbuotojai supažindinami su darbų saugos taisyklėmis. Darbuotojai
su darbų saugos taisyklėmis supažindinami vieną kartą metuose.
4.7. Šios higienos normos reikalavimų vykdymo kontrole atlieka Valstybinės visuomenės
sveikatas priežiūros tarnybos darbuotojai ne rečiau kaip l kartą per pusmetį, esant
pažeidimams – dažniau.

5. STOMATOLOGIJOS KABINETO, KLINIKOS PATALPOS IR STRUKTŪRA
5.1. Stomatologijos kabinetus, klinikas leidžiama įrengti: asmens sveikatos priežiūros
Įstaigose,mokymo ir vaikų priežiūros įstaigose, visuomeninės paskirties pastatuose, specialiai
projektuotuose pastatuose, individualiuose, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose [2.1,
2.12,2.13].
5.2. Stomatologijos kabinetus, klinikas draudžiama įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose. Rū¬
siuose ir pusrūsiuose leidžiama įrengti sandėlius, pagalbines, buities patalpas, kompresorines,
ventiliacijos kameras [2.1].
5.3. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose stomatologijos kabinetų įrengimas ir jų
veikla neturi kenkti gyventojų sveikatai ir gyvenamajai aplinkai [2.12, 2.13].
5.4. Daugiabučiame gyvenamajame name stomatologijos kabineto keliamo triukšmo lygis
šalia, virš ir apačioje esančiuose butuose turi būti ne didesnis kaip HN 33-1993 [2.2], o
vibracijos – HN 50-1994 nurodyti lygiai [2.3]. Gyvenamųjų patalpų oro užterštumas neturi
viršyti HN 35-1993 nurodytų koncentracijų [2.4].
5.5. Stomatologijos kabinetas yra viena patalpa, įrengta pagal šios higienos normos reika¬
lavimus (A PRIEDAS).
5.6. Stomatologijos klinikoje turi būti šios patalpos (B PRIEDAS):

5.6.1. Registratūra ir laukiamasis.
5.6.2. Gydytojo kabinetas.
5.6.3. Personalo kambarys.
5.6.4. Tualetas.
5.6.5. Instrumentų plovykla-sterilizacinė (gali būti įrengta ir gydytojo kabinete).
5.7. Gydytojo kabineto plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2. Įrengiant papildomą sto¬
matologinę kėde, plotas didinamas 7 m2, tai yra (10+7) m2. Patalpų aukštis turi būti ne
mažesnis kaip 2,5 metro.
6. PATALPŲ APDAILA
6.1. Patalpų vidaus apdailos medžiagos turi būti leistos naudoti Sveikatos apsaugos
ministerijos.
6.2. Gydytojo kabineto, plovyklos-sterilizacinės sienos, lubos, grindys, visi paviršiai turi
būti lygūs, padengti lengvai plaunama, valoma, dezinfekuojama danga. Sienos turi būti švie¬
sios spalvos.
6.3. Stomatologijos kabineto grindys turi būti padengtos gerai plaunama ir dezinfekuo¬
jama danga. Danga turi būti ištisinė. Jeigu grindys dengiamos linoleumu, tai siūlė;
suvirinamos, o grindų dangos kraštai priklijuojami prie sienų 10 cm aukštyje nuo grindų.
6.4. Tualetas įrengiamas pagal HN 55-1996 reikalavimus

7. ĮRANGA IR PRIEŽIŪRA
7.1. Stomatologijos kabineto, klinikos patalpos turi būti prijungtos prie miesto arba vie¬
tinių elektros, vandentiekio, kanalizacijos, šilumos tinklų.
7.2. Kabinetas, klinika turi būti telefonizuoti, įvesta priešgaisrinė signalizacija.

7.3. Gydytojo kabinete rekomenduojama įrengti ne daugiau kaip tris stomatologijos
kėdes. Mokymo įstaigose leidžiama įrengti daugiau kaip 3 kėdes. Darbo vietos viena nuo kitos
gali būti atskirtos kilnojamomis širmomis. Visa naudojama įranga turi būti įteisinta nustatyta
tvarka.
7.4. Baldų paviršiai turi būti padengti medžiagomis, atspariomis plovimui, valymui ir
dezinfekcijai.
7.5. Gydytojo kabinete sąlyginai skiriamos gydytojo, gydytojo padėjėjo ir paciento zonos.
7.6. Gydytojo kabinete įrengiamos dvi plautuvės. Virš plautuvių tvirtinamas įrenginys su
muilu, dezinfekcijos tirpalu ir vienkartinėmis servetėlėmis. Gali būti naudojamos servetėlės,
impregnuotos dezinfektantu. Leidžiama naudoti skystą muilą ar vienkartinius kieto muilo ga¬
balėlius.
7.7. Kabinete, klinikoje turi būti vaistinėlė su skubios pagalbos vaistais.
7.8. Kabinete, klinikoje leidžiama įrengti dentalinį rentgeno aparatą, užtikrinant darbuo¬
tojų, pacientų bei gyventojų saugą pagal HN 31-1993 reikalavimus

8. MIKROKLIMATAS, ŠILDYMAS, VĖDINIMAS
8.1. Kabinete optimali oro temperatūra šaltuoju metų periodu turi būti (20-23) °C,
santykinė drėgmė – (40-60) %, oro judėjimo greitis 0,1 m/s. Šiltuoju metų periodu – (22-
25) °C, santykinė oro drėgmė – (40-60) %, oro judėjimo greitis – (0,1-0,2)” m/s.
8.2. Naujai statomose stomatologijos klinikose reikia numatyti tiekiamąją-ištraukiamąją
vėdinimo sistemą. Vėdinimas projektuojamas laikantis RSN 159-1995 reikalavimų .
8.3. Kabinetai įrengti pritaikytose patalpose gali būti vėdinami per orlaidės, atidaromus
langelius, per pagalbinių patalpų vėdinimo kanalus.
8.4. Jeigu kabinete įrengiama traukos spinta, ištraukiamojo oro išmetimo anga įrengiama
pagal RSN 159-1995. Draudžiama ištraukiamąjį orą šalinti bendrais natūralios ištrau-
ventiliaciios kanalais.

9. APŠVIETIMAS
9.1. Visose patalpose, išskyrus plovyklą-sterilizacine, tualetą, turi būti natūralus apšvieti¬
mas.
9.2. Naujai statomų kabinetų langai turėtų būti orientuoti pagal pasaulio šalis į šiaure (Š),
šiaurės rytus (ŠR), šiaurės vakarus (ŠV). Jeigu kabinetas įrengiamas jau pastatytame pastate ir
langai orientuoti į pietus (P), pietryčius (PR), tai patalpoms apsaugoti nuo tiesioginių saulės
spindulių įrengiamos žaliuzės arba markizės. Gydytojo kabinete rekomenduojama įrengti
vertikalias žaliuzes, užuolaidas.
9.3. Šviesos koeficientas (langų stiklų ploto santykis su grindų plotu) gydytojo kabinete
turi būti 1:4, 1:5, o kitose patalpose – 1:8. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne ma¬
žesnis kaip 1,5 %
9.4. Dirbtinis ir kombinuotas apšvietimas turi atitikti galiojančias normas. Reflektoriaus
šviesos srauto galia turi būti ne daugiau kaip 10 kartų stipresnė negu bendro apšvietimo
9.5. Rekomenduojamos šių tipų liuminescencinės dienos šviesos lempos: LDS (liumines¬
cencinės dienos lempos su koreguotu spalvų spektru) ir LŠN (liuminescencinės šaltos (natū¬
ralios) šviesos lempos).
9.6. Bendrojo apšvietimo šviestuvai turi būti įrengti taip, kad užtikrintų apšvietos normas
ir nekenktų darbuotojų bei pacientų sveikatai.
10. PERSONALO ASMENS HIGIENA, DARBO SĄLYGOS
10.1. Darbuotojai į darbą priimami, pasitikrinę sveikatą pagal Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos 1995 10 19 įsakymą Nr. 561. Kiekvieno darbuotojo darbo vie¬
toje turi būti jo “Asmens medicininė knygelė” (F 048a). Darbuotojai sveikatą privalo tikrintis
vieną kartą per metus.
10.2. Rentgeno kabinetų darbuotojai ir darbuotojai tų kabinetų, kuriuose yra dentalinis
rentgeno aparatas, turi turėti individualius dozimetrus.
10.3. Gydytojai stomatologai gali dirbti stovėdami ir sėdėdami. Rekomenduojama dirbti
sėdint ne daugiau kaip 60 % darbo laiko.
10.4. Darbuotojai turi būti aprūpinti darbo drabužiais (chalatais arba kostiumais, prijuos-
tėmis, kepuraitėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, kaukėmis ir vienkartinėmis servetėlėmis).
Darbo drabužis turi dengti asmens drabužius.
10.5. Darbo drabužiai keičiami ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Sutepti krauju, pūliais
darbo drabužiai keičiami nedelsiant.
10.6. Rankų, instrumentų paviršių higiena turi atitikti HN 45-1997 reikajavimus
10.7. Ašmens ir darbo drabužiai turi būti laikomi atskiraL.
10.8. Stomatologijos kabinetuose ir klinikose rūkyti draudžiama.,
11. HIGIENINIS PRIEŠEPIDEMEVIS REŽIMAS. PATALPŲ VALYMAS
11.1. Panaudoti stomatologijos instrumentai turi būti dezinfekuojami, valomi, plaunami,
džiovinami ir sterilizuojami karšto oro arba garo sterilizatoriuose
11.2. Sterilizatoriai ir visa stomatologijos įranga turi būti leista naudoti Sveikatos apsau¬
gos ministerijos.
11.3. Sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolė turi būti vykdoma pagal Sveikatos apsau¬
gos ministerijos 1997 01 23 įsakymą Nr. 40
11.4. Patalpas būtina valyti du kartus per dieną, o nuodugniai – vieną kartą per mėnesį.
11.5. Atliekos iš stomatologijos kabineto šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis, išsky¬
rus vienkartines adatas ir vienkartinius švirkštus, kurie turi būti dezinfekuojami, plaunami,džiovinami ir sandėliuojami. Tekstilė, vata, užteršta pūliais, krauju, turi būti dezinfekuojamair šalinama kartu su buitinėmis atliekomis.

Leave a Comment