Nelaimingas atsitikimas, žmogaus gaivinimas, pirmoji pagalba kraujuojant

NELAIMINGAS ATSITIKIMAS

Pasaulyje atsitinka įvairių nelaimingų atsitikimų pvz.: avarijos, gaisrai ir pan. Todėl turime išmokti suteikti pirmąją pagalbą. Ją mokėti turi ne tik profesionalams, bet ir kiti žmonės. Nežinai kada ir kur atsitiks nelaimingas atsitikimas. Reikia būti pasiruošęs, atsitikus nelaimei, suteikti pagalbą.

GYVYBĖS GELBĖJIMO ETAPAI

Pagrindiniai gyvybės požymiai:
1. Sąmonė.
2. Kvėpavimas.
3. širdies veikla.

Pagrindinių gyvybės požymių nustymas:

Sąmonė:
Nukentėjusįjį pajudinti ir paklausti: “Kas atsitiko”.
· Nukentėjusysis kalba ar pats juda – sąmoningas.
· Nukentėjusysis nekalba, nejuda – nesąboningas.

Kvėpavimas

Žiūrėti ar yra krūtinės ląstos judesiai.
· Krūtinės ląstos judesiai yra – kvėpuoja.
· Krūtinės ląstos judesių nėra – nekvėpuoja.

Žiūrėti ar yra kvėpavimo garsas. · Kvėpavimo garsas yra – kvėpuoja.
· Kvėpavimo garso nėra – nekvėpuoja.

Žiūrėti ar rasoja veidrodėlis, juda pūkas prie nukentėjusiojo lūpų, nosies.
· Veidrodėlis prie nukentėjusiojo lūpų
rasoja , pūkas juda – kvėpuoja.
· Veidrodėlis prie nukentėjusiojo lūpų
nerasoja, pūkas nejudės – nekvėpuoja.

Širdies veikla
Pažiūrėti, ar yra miego arterijos pulsas. Tikrinti 2-3 pirštais ties Adomo obuoliu.
· Miego arterijos pulsas bent vienoje
pusėje yra – širdies veikla yra.
· Miego arterijos pulso abiejose pu-
sėse nėra – širdies veiklos nėra.

Pažiūrėti, ar girdimi širdies tonai.

· Širdies tonai girdisi – širdies veikla
yra.
· Širdies tonų negirdėti – širdies vei-
klos nėra.

ŽMOGAUS GAIVINIMAS

Gaivinti būtina šiais attvejais:
a) išnykęs kvėpavimas;
b) nėra širdies veiklos;
c) klinikinė mirtis.

Gaivinti netikslinga šiais atvejais:
a) biologinė mirtis;
b) trauma ar sužalojimai nesuderinami su gyvybe (pvz., nutraukta galva, sutraiškita krūtinė, pilvas).

Nustatyti aiškią ribą tarp klinikinės ir biologinės mirties, staiga įvykusios traumos metu, gali būti sudetinga, todėl gaivinti būtina pradėti ne

edelsiant.
Taisyklė: jei abejoji – gaivink.

Gaivinimą galima baigti šiais atvejais:
a) atsinaujina kvėpavimas ir širdies veikla;
b) kvėpavimas ir širdies veikla neatsinaujina,
ištinka biologinė mirtis;
c) teikiantysis pagalbą visiškai pavargo;
d) atvyke medikai perėmė gaivinimą.

Gaivinimo metodika
Gaivinama atliekant dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą ar abiem būdais kartu.

Pažiūrėti, ar laisvi kvėpavimo takai.
Pastumti žemyn apatinį žandikaulį, pražiodinti nukentėjusįjį ir pažiūrėti , ar nėra svetimkūnių, dantų protezų, gleivių. Jei yra, įkišti rodomąjį pirštą į burną ir kablio formos judesiu juos pašalinti.
Dirbtinis kvėpavimas atliekamas įpučiant iškvepiamą orą nukentėjusiajam pro burną ar nosį vidutiniškai 12 kartų per minutę. Nukentėjusiojo galva atverčiama viena ranka prilaikant galvą iš apačios, kitos rankos plaštakos kraštu spaudžiamas kaklas ir užspaudžiama nosis.
Po vidutinio įkvėpimo pūsti tolygiai(nepūsti staigiai, daug, nes oras gali patekti į skrandį, o grįžęs skrandžio turinys į plaučius). Pūčiant pro burną , užpausti nosį, o pūūsdami pro nosį užčiaupti burną, pakeliant apatinį žandikaulį ir užspaudžiant lūpas. Kitą kartą pūsti tik išėjus orui iš gaivinamojo plaučių.

Išorinis širdies masažas atliekamas spaudžiant krūtinę tarp vidurio ir apatinio krūtinkaulio trečdalio, staigiu vidutinio stiprumo judesiu, vidutiniškai 60 kartų per minutę.
Nukentėjusįjį paguldyti auštielninką ant kieto pagrindo. Atsiklaupti šalia jo ant kelių. Rankos per alkūnes turi būti ištiestos, rankų delnai aversti 900 kampu, kad būtų siaura spaudžianti plokštuma. Atliekant išorinį širdies masažą, pečių juosta turi būti vienoje vertikalioje plokštumoje su gaivininamojo krutinkauliu.

Jei gaivina vienas, įp

pūtimų ir paspaudimų santykis turi būti 2:15, jei gaivina dviese – 1:5.
Jei gaivina vaiką, oro įpūsti žymiai mažiau, krūtinę spausti mažesne jėga (kūdikio krūtinę spausti pirštais).

Gaivinimo veiksmų seka
Nustatyti, ar yra sąmonė.

Sąmonė yra:
Veiksmų planasA:
a) apžiūrėiti nukentėjusįjį;
b) nustatyti traumos pobūdį ir nukentėjusiojo būklę;
c) pagalbą teikiama atsižvelgiant į traumos pobūdį.

Sąmonės nėra: šaukti pagalbos.Nustatyti ar kvėpuoja.

Kvėpuoja. Sąmonės nėra:

Veiksmų planas B:
a) vykdyti veiksmų planą A;
b) paguldyti nukentėjusįjį stabilią šoninę padėtį;
c) ieškoti pagalbos: šaukti pagalbos, skambinti tel. 03,01.

Nekvėpuoja. Nustatyti, ar laisvi kvėpavimo takai.

Kvėpavimo takai nelaisvi. Pašalinti kliūtį. Nustatyti,ar kvėpuoja.

Kvėpuoja. Sąmonės nėra:

Veikimų planas B

Nekvėpuoja. Kvėpavimo takai laisvi. Sąmonės nėra. Nustatyti, ar yra širdies veikla.

Širdies veikla yra. Kvėpuoja. Kvėpavimo takai laisvi. Sąmonės nėra.

Veiksmų planas C:
a) 10 kartų įpūsti;
b) tikrinti kvėpavimą;
c) šaukti pagalbos;
d) tikrinti širdies veiklą.

Širdies veiklos nėra. Nekvėpuoja. Kvėpavimo takai laisvi. Sąmonės nėra.

Veiksmų planas D:
a) suduoti 2 smūgius nukentėjusiajam į krūtinkaulį;
b) daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą:
2 įpūtimai: 15 paspaudimų
arba 1 įpūtimas: 5 paspaudimai;

c) antrą punktą kartoti 2 kartus;
d) tikrinti širdies veiklą, kvėpavimą ir šaukti pagalbą;
e) taikyti veiksmų planą (A, B, C, D), atsižvelgiant į nukentėjusiojo būklę.

PIRMOJI PAGALBA KRAUJUOJANT

Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas visiems organizmo audiniams ir organams. Tik cirkuliuojant pakankamai kraujo kiekiu organizmas gali būti gyvas.

Kraujas pavojingas, nes:
1. gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla;
2. gali ištikti šokas;
3. žmogus gali mirti.

Kraujavimo rūšys:

1. Arterinis kraujavimas:
a) kraujas ryškiai raudonas;
b) kraujas trykšta čiurkšle.

2. Veninis kraujavimas:
a) kraujas tamsiai raudonas;
b) kraujas teka silpna srovele.

3. Kapiliarinis kraujavimas:
kraujas teka iš smulkiųjų kraujagyslių.

Kraujavimas gali būti išorinis ir vi

idinis.

Išorinis kraujavimas matomas.

Vidinis kraujavimas nematomas, kraujuoja į vidines kūno ertmes (pvz., pilvo ertmę, krūtinės ertmę ir t. t.). Nustatyti vidinį
kraujavimą yra sudėtinga. Pagrindiniai ūmaus vidinio kraujavimo požymiai yra šie:
a) nerimas;
b) silpnumas;
c) troškulys;
d) krečia drebulys, pila šaltas prakaitas;
e) žmogus išblykšta;
f) kvėpavimas dažnas, paviršutiniškas;
g) pulsas dažnas, silpnas;
h) žmogus gali prarasti sąmonę ir kristi.

Kraujavimo stabdymas.
Bet kokį kraujavimą reikia kuo skubiau sustabdyti.

Kraujavimo stabdymo būdai:
1. Užspaudimas pirštais , ranka
Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. Taikant jį, kraujavimas stabdomas greičiau. Tai laikinas būdas.
Staiga prasidėjus kraujavimui, kraujuojanti vieta užspaudžiama pirštais, ranka. Jei žaizda plati ar kraujuojantis plotas didelis, spaužiama ta vieta iš kurios kraujuoja stipriausiai.

2. Galūnės pakėlimas
Šis būdas tinka, jei kraujavimas yra nestiprus ir taikomas su kitais būdais įvairaus stiprumo kraujavimui stabdyti.
Ranka arba koja pakeliama aukščiau širdies lygio. Dėl sumažėjusio slėgio kraujavimas mažėja ar visiškai sustoja.

Žinotina
· Jei kraujuoja iš stambiųjų galūnių venų, kad į kraujotaką nepatektų oro ir neužkimštų gyvybiškai svarbių kraujagyslių, prieš pakeliant galūnes užspausti žaizdą.

3. Maksimalus galūnės sulenkimas
Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. Visiškai sulenkus ranką per alkūnės sąnarį, kraujavimas sustoja arba sumažėja, jeigu sužeistas diblis arba plaštaka. Visiškai sulenkus koją kelio sąnarį – pėda ar blauzda.

4. Tvarstis
Naudojamas nestipriam kraujavimui stbdyti. Ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis ir aprišamas marle, skarale, audinio atraiža.

Žinotina
· Tvarstant ir rišant mazgą stpriai nespausti, kad nesutriktų kraujotaka.
· Nerišti mazgo ant žaizdos.
· Baigus tvarstyti, jei tvarstis permirksta kr

rauju, galima ranka jį paspausti prie žaizdos ir palaikyti 5-10 minučių.

5. Spaudžiamasis tvarstis
Naudojamas stipresniam kraujavimui stabdyti.
Ant sutvarstytos žaizdos dedamas kietas žaizdos dydžio daiktas ir stipriai aprišamas.

Žinotina
· Mazgą ryšti virš ritinėlio.
· Būtina nustatyti , ar audiniai arba galūnė žemiau sutvarstymo vietos nebąla, nemėlinuoja, netirpsta, nšąla.

6. Timpa
Naudojamas stipriam arteriniam kraujavimui stabdyti, kai spaudžiamuoju tvarsčiu kraujavimo sustabdyti nepavyksta.
· Timpa dedama tik kraujuojant iš galūnių.
· Jei galūnė nutraukta, timpą būtina uždėti, net jeigu kraujuoja nežymiai ar visai nekraujuoja, nes po kurio laiko gali prasidėti stiprus arterinis kraujavimas.
Kraujavimui stabdyti naudojama stadartinė timpa. Jos funkciją gali atlikti diržas arba ne siauresnis kaip 4-5 cm į juostą susuktas audinys.
Timpa veržiama 4-5 cm aukščiau žaizdos. Jos negalima dėti ant sąnario, reikia veršti aukščiau jo. Po timpa pakloti minkštą audinį. Timpą vyniojama kelis kartus taip, kad viena vija dengtų ankstesnės vijos kraštą. Baigus vinioti timpos galai gerai surišami, pritvirtinami.
Jei naudojamas diržas susuktas audinys, baigus vynioti surišama vieną kartą. Tarp likusių diržo, audinio galų dedamas pailgas tvirtas daiktas, ant kurio surišamas dvigubas mazgas. Pagaliukas sukamas tol, kol kraujavimas sustos, po to pritvirtinamas.
Sustabdžius kraujavimą timpa, pažymimas laikas. Laiką pažymėti matomoi vietoje.

Žinotina
· Timpa naudojama tik tokiu atveju, jei visi taikiti būdai kraujavimo nesustabdo.
· Negalima naudoti vielos, batų raištukų ir pan.
· Sužeistos galūnės negalima uždenkti.

7. Stambiųjų kraujagyslių prispaudimas tipiniuose taškuose
Šis būdas taikomas kraujavimo pradžioje.

Atskiri kraujavimo atvejai

Galva

Kraujavimo veido srityje stabdymas
1. kraujuojančią vietą prispausti pirštu
arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, spausti ranka.
3. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį, spausti ranka.
4. Skubiai vežti į gydymo įstaigą sėdimoje padėtyje.

Kraujavimas iš nosies stbdymas
1. Pasodinti, atlošti galvą.
2. Ant nosies dėti šaltą kompresą.
3. Jei kraujavimas nesustoja, į išorinę nosies landą įkiškite vatos, merlės juostą ar minkšto audinio atraižą.
4. Vežti į gydymo įstaigą sėdimoje padėtyje.

Kraujavimas iš plaukuotos galvos dalies stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pištu arba dalnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį,sutvarstyti, paspausti ranka.
3. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį, spausti ranka.
4. Vežti į gydymo įstaigą sėdymoje padėtyje.

Kaklas

Nedidelio kraujavimo iš kaklo minkštųjų audinių stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, prispausti ranka.
3. Vežti į gydymo įstaigą sėdimoje padėtyje. Rankos neatleisti.

Kraujavimas iš stambiųjų kaklo kraujagyslių stabdymas
1. Skubiai kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Tik akimirkai atleisti ranką, ant žaizdos dėti didelį standų sterilų tvarstį ir vėl prispausti ranka.
3. Skubiai vežti į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje. Rankos natitraukti.

Krūtinė

Išorinis kraujavimo iš krūtinės stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, prispausti ranka.
3. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį, spausti ranka.
4. Vežti į gydymo įstaigą.

Kraujavimo į krūtinės ląstos ertmę stabdymas
1. Pasodinti.
2. Ant tos sryties, kurioje galimas kraujavimas, dėti šaltą kompresą, pūslę su ledais ar šaltu vandeniu.
3. Vežti į gydymo įstaigą sėdimoje padėtyje.

Pilvas

Išorinis kraujavimo iš pilvo srities stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, prispausti ranka.
3. Vežti į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje.

Kraujavimo į pilvo ertmę stabdymas
1. Paguldyti.
2. Avt pilvo dėti šaltą kompresą, pūslę su ledais arba šaltu vandeniu.
3. Vežti į gydymo įstaigą gulymoje pdėtyje.

Ranka

Kraujavimas iš pirštų ir plaštakos stabdymas
1. Kraujuojančią vietą pridėti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvartyti, prispaust ranka.
3. Sužeistą ranką sulenkti per alkūnę arba pakelti.
4. Jei kraujavimas nesustoja, ant plaštakos dėti spaudžiamąjį tvarstį.
5. Imobilizuoti.
6. Jei sužeidimas didelis, vežti į gydymo įstaigą.

Kraujavimas iš dilbio stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, paspausti ranka.
3. Sužeistą ranką sulenkti per alkūnę arba pakelti.
4. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį.
5. Jei kraujavimas vistiek nesustoja, naudoti timpą.
6. Imobilizuoti.
7. Skubiai vežti į gydymo įstaigą.Po 1 val. timpą atleisti 1-2 min., spaudžiant žaizdą.

Žinotina
· Jei ranka nutraukta, timpos atleisti negalima.

Kraujavimo iš alkūnės lenkmens ir žasto stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarkyti, prispausti ranka.
3. Sužeistą ranką pakelti.
4. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį.
5. Jei kraujavimas vistiek nesustoja, naudoti timpą.
6. Imobilizuoti.
7. Skubiai vežti į gydymo įstaigą.Po 1val. timpą atleisti 1-2min., spaudžiant žaizdą.

Žinotina
· Jei ranka nutraukta, timpos atleisti negalima.

Kraujavimo iš pažasties stabdymas.
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, ant jo – standų ritinėlį, prispausti žastą prie sužeistojo alkūnės ir sutvarkyti.
3. Skubiai vežti į gydymo įstaigą sėdimoje padėtyje.

Kraujavimo iš peties stabdymas
1. Kraujuojančią žaizdą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, prispausti ranka.
3. Skubiai vežti į gydymo įstaigą sėdimoje padėtyje.Rankos neatleisti
Koja

Kraujavimo iš pėdos stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Paguldyti sužeistąjį, koją pakelti.
3. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, prispausti ranka.
4. Sužeistą koją sulenkti per kelį arba pakelti.
5. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį.
6. Jei sužeidimas didelis, imobilizuoti ir vežti į gydymo įstaigą.

Kraujavimo iš blauzdos stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Paguldyti, koją pakelti.
3. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, prispausti ranka.
4. Sužeistą koją sulenkti per kelį arba pakelti.
5. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį.
6. Jei kraujavimas vis tiek nesustoja, naudoti timpą.
7. Imobilizuoti.
8. Skubiai vežti į gydymo įstaigą. Po 1val.timpą atleisti 1-2min., spaudžiant žaizdą.

Žinotina
· Jei koja nutraukta, timpos atleisti negalima.

Kraujavimas iš pakinklio ir šlaunies stabdymas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Paguldyti, koją pakelti.
3. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, pispausti ranka.
4. Jei kraujavimas nesustoja, dėti spaudžiamąjį tvarstį.
5. Jei kraujavimas vis tiek nesustoja, naudoti timpą.
6. Imobilizuoti.
7. Skubiai vežti į gydymo įstaigą. Po 1val. timpą atleisti 10-20 sekundžių, spaudžiant žaizdą.

Žinotina
· Jei koja nutraukta, timpos atleisti negalima.

Kraujuojant kirkšnies kraujagyslių stabdymas
1. Kraujuojančią vietą skubiai prispausti pirštu arba delnu.
2. Akimirkai atleisti, ant žaizdos dėti didelį standų steriliu tvarstį ir skubiai prispausti ranka.
3. Skubiai vežti į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje. Rankos neatleisti.

Kraujavimo iš tarpvietės ir sėdimų stabdynas
1. Kraujuojančią vietą prispausti pirštu arba delnu.
2. Ant žaizdos dėti sterili tvarstį, prispausti ranka.
3. Skubiai vežti į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje. Rankosneatleisti.

Naudota Literatūra:R.Aleknavičius, D.Vaitkaitis “pirmoji medicininė pagalba”.Kaunas, 1996 9-11p. 12-30p.

Leave a Comment