Narkomanijos problema

SITUACIJA LIETUVOJE

Dr. Aleksandra Genovaitė Davidavičienė, Pedagogikos institutas

Narkotinių medžiagų vartojimas
Vykstančios greitos permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, tame tarpe požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Plinta alkoholizmas, narkomanija, o visuomenė savo iššūkius, ypač neigiamus, bando realizuoti mokykloje, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų – nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su naarkotikais susijusia rizikinga veikla.
Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas. Statistiniai duomenys liudija, kad daugėja rūkančiųjų. Nors mergaičių rūko mažiau nei berniukų, tačiau rūkymo plitimas jų tarpe yra ženklus. Be to, mergaitės dėl savo fiziologinių ir psichologinių ypatumų greičiau pripranta ir vystosi priklausomybė.
Alkoholiniai gėrimai moksleiviams tapo labai populiarūs ir dažnai neišvengiama bendravimo priemonė. Paauglystė yra eksperimentavimo, smalsumo, tyrinėjimo metas. Taip jaunas žmogus susiduria su rizika. Svaiginamųjų meedžiagų vartojimas tampa vienas iš asmens vystymosi proceso aspektų ir net gyvenimo dalis. Dažniausiai alkoholio vartojimas yra nesąmoningas, ne patologinis, o grynai funkcinis, problematinis. Jo etiologija yra aiškiai multi-determinuota ir priklauso ne tik nuo asmenybės, bet ir įvairiausių gyvenimo ir so

ocialinių sąlygų. Dažniausiai pradžioje tai nesąmoningas imituojantis suaugusius veiksnys, paveldint šeimos įpročius ar pamėgdžiojant bendraamžius. Mūsų šalyje be kitų sąlygų tenka pažymėti gerą prieinamumą nusipirkti bet kokių svaiginamųjų gėrimų parduotuvėse. Moksleivių tyrimai dėl alkoholio ir kitų narkotikų rodo, kad Lietuvos jaunimas geria gana didelius alkoholinių gėrimų kiekius, palyginti su kitų Europos šalių jaunimu. Svaigalų vartojimo duomenys: dažnis, kiekis, intoksikacijos laipsnis rodo, kad kai kurie moksleiviai piktnaudžiauja svaigalais. Nežiūrint tai, kad daugelis moksleivių žino ir supranta, kad alkoholis pakenktų sveikatai, tačiau jų dalis nurodė eilę “teigiamų” alkoholio vartojimo pasekmių. Beveik pusė moksleivių galvoja, kad pavartoję alkoholio jie taptų draugiškesni ir atviresni, pajustų atsipalaidavimą. Nemažai moksleivių nurodo, kad jie užmirštų savo problemas, nemoka jas spręsti kitaip, susidoroti su neigiamomis emocijomis, nemoka įveikti saavo psichologinių problemų. Absoliuti dauguma moksleivių nežino ar netiki priklausomybės pavojaus, todėl tiki, kad galėtų nustoti gerti kada tik panorėtų. Tai rodo, kad moksleiviai negauna reikiamų žinių, gyvenimo-socialinių įgūdžių, nemoka ir nesugeba spręsti savo problemų, o šeima, mokykla ir visuomenė nesuteikia jiems laiku paramos. Dar populiarūs motyvai – noras išbandyti, smalsumas, draugų įtaka, nes nežino kaip atsisakyti. Šie motyvai ypač populiarūs vertinant narkotikų vartojimą.
Taip lengvai pereinama prie nelegalių narkotikų išbandymo. Per pastaruosius keturis metus 15-16 metų moksleivių narkotikų vartojimas išaugo penkis kaartus. Jau sąvoka “narkotikas” tapo labai populiari ir madinga moksleivių bendruomenėje. Nelegalūs narkotikai labiau paplitę tarpe berniukų, nei tarpe mergaičių. Labiausiai paplitusi marihuana – žolė. Tačiau labai populiarus tampa sunkus narkotikas – heroinas, kuris labai greitai sukelia priklausomybę. Iki šiol heroinas buvo gana brangus narkotikas, tačiau Lietuvoje jo kaina krinta, vienos dozės užtenka keturiems vartotojams, jis tampa labai lengvai prieinamas ir greitai plinta jaunimo tarpe. Dar iš populiarių narkotikų tenka pažymėti amfetaminus ir ekstazi. Juos dažniausiai vartoja jau išmėginę žolę paaugliai, papildydami vartojamų narkotikų sąrašą. Pirmą narkotiką, kurį pirmiausiai išbando moksleiviai paprastai esti žolė. Tačiau didelė dalis mergaičių pradeda nuo raminamųjų vaistų.
Pedagogų apklausos duomenys rodo, kad narkotinių medžiagų prevencija bendrojo lavinimo mokykloje yra ribota. Plačiai propaguojamą nerūkymo dieną organizuoja vos ketvirtadalis mokyklų. Mažiau nei trečdalis mokytojų, dalyvavusių su sveikata susietose tobulinimosi kursuose, išklausė paskaitas narkotikų prevencijos tematika. Pedagogai nurodė, kad jiems nepakanka žinių diskutuoti šiais klausimais, todėl labai retai narkotikų prevencijos temas liečia moksleivių ugdymo procese. Dažniausiai narkotikų vartojimo problema nagrinėjama per vertybinių nuostatų ir sveikos gyvensenos suvokimą, charakterio ir valios ugdymą. Šių temų nagrinėjimas pamokų metu priklauso nuo pedagogo išprusimo, pasirengimo, jo patirties ir gebėjimo diskutuoti šiomis temomis. Nedaug mokyklų vykdo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų prevencijos programą, kurią parengė nevyriausybinė orrganizacija – blaivybės draugija “Baltų ainiai” ir yra rekomenduota Švietimo ir mokslo ministerijos. Mokytojai galvoja, kad nepakanka medžiagos pasirengti diskusijai narkotikų prevencijos temomis, todėl priversti naudotis specialia ar papildoma literatūra, kuri dažniausiai neatitinka didaktinių mokyklos poreikių. Tik nedidelė dalis mokytojų susipažinę su vykdomomis programomis, išleistais ir siūlomais mokyklai ir taip negausiais leidiniais. Tuo galima paaiškinti ribotumą taikant pirminei narkomanijos prevencijai siūlomus metodus, kurie formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas, didina pačių moksleivių dalyvavimą organizuojant (planuojant) prevencijos struktūrą ir įgyvendinimą. Mokyklai trūksta vadovėlio moksleiviui, knygos mokytojui, vaizdinių mokymo/mokymosi priemonių. Pagalba iš šalies – kitų žinybų, profesionalų, dažniausiai apsiribojama paskaitomis, kurių efektyvumas yra mažas. Ne visos mokyklos turi narkotikų prevencijos rašytinę vidaus politiką, liečiančią moksleivius. Labai mažai mokyklų turi rašytines taisykles dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo, liečiančias mokytojus ir kitą mokyklos personalą.
Tarptautinė patirtis rodo, kad narkotinių medžiagų vartojimo prevencija – tai ne tik žinių ir informacijos suteikimas bei higieninių nuostatų ugdymas. Prevencijos metodai privalo formuoti gyvenimo įgūdžius, tokius kaip gebėjimas bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, gebėjimas racionaliai apsispręsti, reikalui esant pasakyti “ne”, suvokti atsakomybę už poelgius. Šiandien labai svarbu ugdyti socialinius įgūdžius: gebėjimą atsispirti bendraamžių (socialiniam) spaudimui, tinkamai vertinti reklamą, kai kuriuos suaugusiųjų veiksmus. Prevencijos efektyvumą didina įvairios, vietose vykdomos programos (projektai), kurie remia narkotinių meedžiagų vartojimo prevenciją, formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas. Programų (projektų) efektyvumą didina prevencijos metodų įvairovė, pačių moksleivių dalyvavimas tiek organizuojant (planuojant) programos struktūrą, tiek įgyvendinant ją. Šios programos (projektai) turėtų numatyti moksleivių užimtumo problemas, alternatyvių priemonių pasiūlą ir pasirinkimą.

Šalies politika ir įstatyminė bazė.
Lietuvos Respublikos narkotikų kontrolės politika pagrįsta Jungtinių Tautų konvencijų rekomendacijomis ir reikalavimais. Vadovaujantis tarptautinėmis narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sutartimis, rengiami, priimami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuva 1994 metais prisijungė prie 1961 metų Jungtinių Tautų bendrosios konvencijos dėl narkotinių medžiagų kontrolės su 1972 metų papildymais ir 1971 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl psichotropinių medžiagų kontrolės. Lietuvos Respublikos Seimas 1998 metais ratifikavo 1988 metų Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.
1995 metais išleisti alkoholio ir tabako kontrolės įstatymai, kurie reguliuoja produkcijų augimą, naminių produktų gamybą ir pardavimą, importo, reklamos ir kitus klausimus.
Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metais priėmė Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymą, kuris reguliuoja narkologinių ligonių ir alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiaujančių asmenų sveikatos priežiūrą, kad būtų sustabdyta liga ir sušvelninti jos socialiniai padariniai, sumažinta žala ligoniui ir aplinkiniams. Šis įstatymas nustato priklausomybės ligų prevencijos, ankstyvo nustatymo, ligonių sveikatos priežiūros, jų socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę sąlygas. Tais pačiais metais patvirtintas narkologinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, kuris atitinka Jungtinių Tautų konvencijose nurodytų kontroliuojamų medžiagų sąrašą.
Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metais papildė Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir sugriežtino bausmes už nusikaltimus, susijusius su neteisėta narkotikų apyvarta, ypač pakartotinus nusikaltimus iki 20 metų laisvės atėmimo. 1998 metais baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nustatant atsakomybę už neteisėtą psichotropinių medžiagų apyvartą ir neteisėtą prekursorių (medžiagų iš kurių gaminami narkotikai arba psichotropinės medžiagos) gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 1999 metais išleistas prekursorių kontrolės įstatymas, kuris reguliuoja veiksmus, procedūras ir kontrolę, susietą su prekursoriais.
1998 metais priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichtropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuris nustato narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus, teisėtos apyvartos tvarką ir kontrolę pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus, kai jos yra vartojamos sveikatos priežiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams. Šiuo įstatymu uždrausta Lietuvoje auginti narkotines žaliavas – aguonas ir kanapes.
Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurios 33 straipsnis įpareigoja apsaugoti vaikus nuo narkotikų.

Prevencijos programos
Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija mokykloje – tai sudėtinė Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programos dalis, kurią 1999 metų rugsėjo 6 dieną patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 970.
Be šios programos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m.liepos 30d. nutarimu Nr. 954 patvirtino Valstybės tabako kontrolės programą 1998-2008 ir 1999 m.vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 – Valstybės alkoholio kontrolės programą 1999-2009.
Svarbiausias Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programos tikslas – atsižvelgiant į narkomanijos problemos aktualumą Lietuvoje, numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Tam būtina:
Vykdyti aiškią ir plačiai integruotą valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, suderintą su šiuos klausimus reglamentuojančiomis Jungtinių Tautų konvencijomis, Europos Tarybos rekomendacijomis bei Europos Sąjungos teisės derinimo dokumentais;
Tobulinti visos Lietuvos mastu visuomenės švietimą ir narkomanijos prevenciją, ypač rūpintis vaikų ir jaunimo švietimu, taip pat geriau kontroliuoti narkotinių medžiagų, prekursorių bei psichotropinių vaistų apyvartą, atsižvelgiant į valstybės ekonominės ir socialinės plėtros perspektyvas ir išteklius perėjimo į rinkos ekonomiką sąlygomis;
Formuoti veiksmingesnę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką (tiek nacionalinę, tiek savivaldos lygmens), geriau ją įgyvendinti, vykdyti jos priežiūrą (monitoringą) ir administravimą, bendradarbiauti šioje srityje su nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiu sektoriumi bei tarptautinėmis organizacijomis.
Šios programos išdavoje parengta Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa ugdymo institucijose.
Bendrojo lavinimo mokyklose narkotinių medžiagų vartojimo prevencinis ugdymas yra integruotas į sveikatos ugdymą, o pastarasis integruotas į daugelį mokomųjų dalykų ar dėstomas kaip papildomojo ugdymo ar pasirenkamas dalykas.

Duomenys imti iš www.stok.lt