Stuburo sandara ir paskirtis Stuburas – stuburinių gyvūnų, tame tarpe ir žmogaus, ašinių griaučių pagrindinė dalis. Jis yra kūnui atrama, sudaryta iš slankstelių, kuriuos judamai sujungia stuburo jungtys (sąnariai ir raiščiai). Stuburo kanalas viršuje susisiekia su kaukolės ertme, apačioje baigiasi kryžkaulio žiotimis. Stuburas dalijamas į 5 dalis: kaklinę, ją sudaro 7 slanksteliai, krūtininę – 12 slankstelių, juosmeninę – 5 slanksteliai, kryžminę – 5 slanksteliai ir uodeginę 3 – 5 slanksteliai. Stuburo slanksteliai susideda iš kūno ir lanko, kurie supa jo angą. Visų slankstelių angos sudaro stuburo kanalą, kuriame telpa stuburo smegenys su savo dangalais. Slankstelius į stuburą jungia dvi jungčių sistemos: tarpslankstinės ir ištisinės. Tarpslanksteliniai diskai yra 25 fibrozinės kremzlės plokštelės tarp slankstelių kūnų. Slankstelių kūnus dar sutvirtina išilginiai raiščiai, kurie tęsiais per visą stuburą. Sąnarines ataugas jungia tarpslanksteliniai sąnariai. Be to, slankstelių lankus ir jų ataugas jungia raiščiai. Stuburo šonuose susidaro tarpslankstelinės angos, pro kurias iš stuburo išeina nugariniai nervai. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu, nes ant jo yra galva, antrasis turi kaulinę išaugą apie kurią sukiojasi atlanas su galva. Sąnaris, esantis tarp kaukolės ir atlanto, leidžia palenkti galvą, o visa kaklinė stuburo dalis padeda galvai judėti. Prie krūtinės slankstelių iš kiekvienos pusės sąnariai prijungia po šonkaulį. Juosmeninės dalies slanksteliai, išsidėstę žemyn iki stuburo apačios, yra didžiausi paslankūs stuburo kaulai. Kryžkaulį sudaro 5 slanksteliai, kurie yra suaugę į vientisą kietą kaula, kad būtų stipresni. Uodeginiai slanksteliai (3 – 4) yra rudimentiniai (neišsivystę), tai tik susiliejusios kaulinės plokštelės. Stuburas leidžia atlikti 4 judesių rūšis: lenktis ir tiestis, lenktis į šoną, suktis apie stačiąją ašį, spyruokliuoti.
Žmogaus stuburo vystymasis Žmogaus vystymasis paprastai skirstomas į gemalo stadiją ( 1 – 2 mėnesiai) ir vaisiaus stadiją (3 – 9 mėnesiai). Gemalo stadijoje vyksta ankstyvasis svarbiausių organų formavimasis, o vaisiaus stadijos metu šios struktūros detalizuojasi.
Trečiąją žmogaus vystymosi savaitę išilgai visos gemalo nugaros pasirodo sustorėjimas, o vėliau, vystantis nervinėms raukšlelėms, prasideda įdubimas (invaginacija). Nervinėms raukšlėms susisiekus ties vidurio linija, susiformuoja nervinis vamzdelis, kuris vėliau tampa smegenimis. Kai nugarinę stygą pakeičia stuburas, nervinė styga tampa nugaros smegenimis. Stuburo augimo tempai nevienodi. Kaip nurodo A. Andronesku, stuburas labai intensyviai auga 1-2 metais. Ir tuo laikotarpiu jis beveik dvigubai padidėja. Po to, iki 16 metų, stuburas auga lėčiau ir tik nuo 16 metų vėl ima intensyviai augti. Stuburas baigia augti ir formuotis tik 26 metais. Stuburui augant, formuojasi bei kinta kanalas, kuriame yra nugaros smegenys. Stuburo kanalas labai intensyviai vystosi iki 5 metų. Kadangi slankstelių kūnai auga palyginti greičiau, kaip jų lankai bei ataugos, tai, vaikui augant, stuburo kanalas santykinai mažėja.10 metų vaikų stuburo kanalas jau būna išsivystęs. Vaiko stuburo slankstelių kūnai yra platesni ir trumpesni. Jie kaulėja ir vaikui gimus. Slankstelių kūnuose, ataugose, lankuose kaulėjimo taškai atsiranda skirtingu laiku. Naujagimių tarpslankstrinės kremzlės labai storos, beveik tokios pat, kaip slankstelio kūnas. Su amžiumi tarplankstelinės kremzlės plonėja. Vaiko raiščiai yra silpnesni, o tarlanksteliniai sąnariai paslankesni negu suaugusio žmogaus, todėl jų stuburas lankstesnis, stuburo judesių amplitudė yra didesnė.Teratogeniniai aplinkos veiksniai Žmogaus gyvybė ir sveikata yra neatsiejama nuo nuolatinio ryšio su biosfera, gamtos ištekliais ir ekosistemų stabilumu. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša, netenkama natūralių gamtos resursų, mažėja genetinė įvairovę. Teratogeniniai veiksniai, sukeliantys apsigimimus, gali būti vidinės ir išorinės aplinkos. Vidinės aplinkos veiksniams priskiriami įvairūs motinos organizmo hormoninės kilmės sutrikimai (pvz.: cukrinis diabetas, paveldimumas, genų ir chromosomų pakitimas), biologinis lytinių ląstelių nepilnavertiškumas, tėvų kraujo rezus faktoriaus nesutapimas, vedybos tarp giminių, vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas). Išorinės aplinkos veiksniai yra nėščiosios kūno temperatūros svyravimai, cheminės medžiagos, radiacija, infekcija (raudoniukė, tymai, gripas). Teratogenai sukelia įvairius genetinius pakitimus, pradedant tokiais smulkiais, kaip daltonizmas ir baigiant tokiais rimtais, kaip Dauno sindromas bei visokios vystymosi ydos. Daug pažeistų embrionų neišgyvena iki gimimo, bet jeigu ir gimsta gyvi vaikai, maža tikimybė, kad sulauks savo pirmojo gimtadienio. Genų mutacija taip pat trikdo jo koduojamo baltymo (fermento) struktūros ir funkcijos sutrikimus, nepakankamą to fermento sintezę. Dėl to sutrinka medžiagų apykaita ir susergama įvairiomis sankaupos ligomis. Laikysena – tai individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant. Ji daugiausia priklauso nuo stuburo fiziologinių kreivių, kurias sąlygoja įvairių kūno dalių svoris ir raumenų jėga ir kurios kormuojasi kūdikiui pradedant kelti galvą, sėdėti, stovėti. Stuburo pakitimų gali būti įvairių – per mažai arba per daug išlinkusi krūtininė stuburo dalis, stovima palinkus į šoną. Kiekvienais metais atsiranda mokinių su stuburo pakitimais nepriklausomai nei nuo amžiaus, nei nuo lyties. Laikysena priklauso nuo baldų, bendros sveikatos būklės, kurią sąlygoja pilnavertė mityba, grynas oras, pakankamas poilsis, miegas. Stuburo pakitimai: Skoliozė – tai stuburo išlinkimas į šoną. Stuburas išlinksta, kai sutrinka jo ir gretimų griaučių vystymasis, taip pat dėl rachito ar nusilpusių nugaros raumenų ir raiščių. Dažniausiai sukelia ilgas netaisyklingas sėdėjimas mokyklos suole. Stuburas gali išlinkti dėl paralyžiaus, lūžio ar ligos Lordozė – tai stuburo išlinkimas į priekį. Sveiko žmogaus stuburas būna išlinkęs į priekį ties kaklu ir juosmeniu, tokios natūralios lardozės gali padidėti dėl neatitaisyto įgimto abiejų pusių šlaunikaulio išnyrimo, sergant klubo sąnario tuberkulioze, esant dideliam pilvo ertmės navikui, susikaupus ant pilvo daug riebalų, kai būna liguistas stuburo išlinkimas ties krūtine. Kifozė – tai stuburo išlinkimas į užpakalį. Žmogaus stuburas būna išlinkęs į užpakalį ties krūtine ir ties kryžmeniu. Dėl įgimto nugaros raumenų silpnumo, rachito, netaisyklingos laikysenos stubure ties krūtine susidaro apvalios kupros pavidalo kifozė. Sergant tuberkulioziniu spondilitu, kai pažeidžiami keli slanksteliai, susidaro aštrios kupros pavidalo kifozė. Šauermano sindromas – tai stuburo pakitimas, kai yra neišsivystęs stuburo slankstelis. Šis pakitimas yra pastebėtas ne taip jau seniai, todėl daug žinių apie sindromą nesukaupta, tačiau akivaizdu, kad jis pasitaiko vis dažniau.