LR GYVENTOJŲ APSAUGA RADIACINĖS AVARIJOS IAE ATVEJU

2151 0

VILNIAUS KOLEGIJA

VILNIAUS KOLEGIJA

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

LR GYVENTOJŲ APSAUGA RADIACINĖS AVARIJOS IAE ATVEJU

Referatas

Referatą parengė SL09A studentė

Sandra Ivanovaitė

Darbo vadovas lektorius Kęstutis Koncevičius

VILNIUS 2009

TURINYS

ĮVADAS 3

LR GYVENTOJŲ APSAUGA RADIACINĖS AVARIJOS IAE ATVEJU 5

LITERATŪRA 9

ĮVADAS

Lietuvoje yra gana daug ekstremalių situacijų šaltinių, galinčių sukelti daugelio žmonių žūtį ar pakenkti sveikatai. Tai – Ignalinos atominė elektrinė, daugiau nei 250 chemiškai pavojingų objektų, pavojingų cheminių medžiagų pervežimai, susisiekimo sistema, naftos pramonė, dujotiekio bei naftotiekio tinklai. Negalima atmesti teroro bei diversijos aktų galimybės. Ekstremalių situacijų rūšys:

gamtinės – ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, maasinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas;

techninės – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms;

ekologinės- priežastys, sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus;

socialinės – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.

Lietuvoje ekkstremalias situacijas gali sukelti:

Avarija Ignalinos atominėje elektrinėje;

Avarijos kaimyninių valstybių atominėse jėgainėse;

Branduoliniai sprogimai;

Avarijos transporte, legaliai ar nelegaliai pervežant radioaktyviąsias medžiagas;

Avarijos objektuose, naudojančiuose radioaktyviąsias medžiagas;

Nukritus skraidymo aparatams su branduoliniais įtaisais.

Avarijos įmonėse, sandėliuose arba kituose statiniuose, kuriuose nu

uolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama,sandėliuojama arba neutralizuojama viena arba kelios pavojingosios medžiagos ar jų atliekos, kurių kiekis yra didesnis už nustatytą šios medžiagos ribinį kiekį;

Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų atvejai, epizootijos ir kitos galimos ekstremalios situacijos;

Avarijos geležinkeliuose, automobilių keliuose, oro ir jūrų transporte;

Avarijos magistraliniame dujotiekyje ir naftotiekyje;

Gaisrai ir sprogimai įmonėse;

Gaisrai miškų masyvuose ir durpynuose;

Stichiniai arba katastrofiniai reiškiniai: stiprus vėjas, smarkus lietus, snygis, didelė pūga, smarki lijundra, apšalas, smarkus speigas, tirštas rūkas;

Hidrologiniai reiškiniai: pralaužtos dambos; apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių, žemės ūkio kultūrų pasėlių teritorijos, automobilių keliai arba kiti transporto objektai.

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslas – paruošti visuomenę ekstremalioms situacijoms. Užtikrinti sklandų perėjimą nuo kasdienės veiklos prie veiklos ekstremalių situacijų metu bei suumažinti valstybės ekonominius nuostolius ekstremalių situacijų atvejais. Išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą bei aplinką. Skatinti visuomenės iniciatyvą šiose srityse ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veikla

.

Įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti sirenų kaukimu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtųrūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.

Kaip paruošti maisto atsargas

Visi maisto produktai su

udedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.

Kaip pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones

Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukėsir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias savos gamybos apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo 20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės audinio viduryje, 30 kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei nėra vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Reikia įsidėmėti, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka. Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti ap

pykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.

Kaip atlikti jodo profilaktiką

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes reikia pradėti vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir yra įpareigoti laiku pateikti rekomendacijasekstremalių situacijų centrams, kurie tučtuojau informuos gyventojus. Nors įvykus avarijai žmonės gaus tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūloma jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 % jodo tinktūra) vartojimas.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė

Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, reikia išgerti visą, jei 250 g – pusę tabletės). Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės. Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30-35 mg kalio jodido arba 40-45 mg kalio jodato.Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės. Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės.

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24

4 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu j

. . .

Pasiimti savo šunis, kates ir t.t. Dėl gyvulių ūkininkai gaus atskirus nurodymus.

Paliekant namus, reikia išjungti elektros prietaisus, sandariai uždaryti langus bei duris ir atlikti visus žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darome išvykdami bent kelioms dienoms.

Elgtis ramiai.

Jeigu galima be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – pasirengę evakuacijai.

Ūkininkams

Pagrindinis ir patikimiausias gyvulių apsaugos būdas- suvaryti juos į sandarius tvartus, daržines. Patalpų plyšiai užtaisomi molio arba cemento skiediniu, durys ir langai apkalami plėvele ar toliu. Kur nėra rėmų, langų angas reikia uždėti plytomis arba maišais su žemėmis; dalį langų galima uždengti mediniais skydais. Į ventiliacijos vamzdžius reikia įstatyti paprasčiausius filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno arba samanų. Šuliniai, girdyklų loviai ir visi gyvulių šėrimo indai uždengiami sandariais mediniais arba kitokiais dangčiais. Patalpose paruošiamos pašarų ir vandens atsargos 5-7 paroms.Lauke laikomos pašarų atsargos uždengiamos brezentu, plėvele, ne plonesniu kaip 15 cm storio šiaudų arba smulkių šakelių sluoksniu. Virš šieno stirtų reikia padaryti stogelius. Vandens atsargoms laikyti tinka bet kokie sandariai uždaromi indai – cisternos, statinės, bakai, kubilai.

LITERATŪRA:

Autorių kolektyvas. Radiacija. -Vilnius 2005.- ISBN 9986 -19- 842 -9.

Internetas:

http://www.kmu.lt/radiacija/index2.htm,

http://www.ukmerge.lt/index.php/lt/31468/

Join the Conversation

×
×