Klonavimas

1120 0

Algirdas Velyvis

Klonavimas – artejancio amziaus technologija

“Klonavimas”- dar vienas mokslinis terminas, patekes i laikrasciu puslapius. Panasu, kad zurnalistu ir publikos akyse sis zodis darosi toks pats iprastas ir aiskus, kaip kad “reliatyvumo teorija”, puikiai tinkas paskaninti nuobodziam straipsniui ar tusciam pokalbiui. Kas gi tas klonavimas yra ir kam jo is viso reikia?

Teoriskai bet koks kopijavimas gali buti vadinamas klonavimu. Tokiu atveju tojota ar boingas irgi yra klonai, nes juose pilna islietu kokioje nors formoje ar istekintu pagal brezini detaliu ir visi jie yrra surenkami pagal vienoda duota schema (bent jau ju keleiviai to tikisi). Failo kopijavimas kompiuteryje irgi is esmes – klonavimas. Vis delto dazniausiai “klonavimas” rezervuojamas kalboms apie biologija. Cia jis apibreziamas kaip vienodu organizmu gavimas. Vienodu – nebutinai isoriskai identisku. Kaip zinoma jau daugiau kaip 100 metu, visu gyvu sutverimu savybes nulemia genai. T.y. teoriskai: vienodi genai – vienodi ir organizmai. Taciau del skirtingu augimo salygu net ir vienodus genus turintys padarai siek tiek skiriasi – kaip dvyniai. Sis salyginumas neuzmirstamas ir kalbant apie klonavima. Toodel klonas – tai organizmas, turintis tokius pacius, kaip ir klonuotasis, genus. Zodzio kilme ta irgi isduoda – gr. klon – sakele (ne paslaptis, kad braskes galima padauginti usais, o is medzio sakeles isauga toks medis, nuo kurio ji nuskinta), bet miske nera dv

vieju vienodu medziu.

Klonavimas nera koks nors baisus ir nepaprastas atradimas. Atvirksciai, jo amzius – toks pats, kaip ir gyvybes Zemeje. Musu laikais jis irgi ganetinai populiarus (netgi neskaitant zmogaus veiklos). Taip yra del to, kad klonavimas, o teisingiau – klonavimasis, yra pirmas atsirades ir iki siol puikiai veikiantis dauginimosi budas. Visi gyvi padarai, kurie dauginasi nelytiniu budu, klonuoja patys save. Pvz.: bakterijai dalijantis per puse, abi dukterines lasteles gauna tokius pacius genus, kokius turejo motinine lastele. Bet tai – ne visiems prieinama. Suciuptam driezui gali nutrukti uodega, bet is nutrukusio galo driezas neatauga.

Taigi problema sukurti nesunku – kaip is gyvuno, kuris dauginasi tik lytiniu budu (kaip zinia, lytiskai dauginantis, palikuonys paveldi tiek tevo, tiek motinos bruozus ir nera ne vieno is ju klonai, o kaazkas unikalaus), gauti palikuonis, kurie butu idealiai tokie patys, kaip ir jis? Isspresti ja zymiai sunkiau. Augala galima isauginti tiek is augalo dalies (sakos, saknies), tiek is vienos lasteles. Gyvuna – anaiptol ne taip paprasta. Jei atmesime fantasmagoriskus aparatus, i kuriuos per viena gala kisame klonuotinus padarus, o is kito – byra klonai, klonuoti gyvuna – reiskia isauginti palikuoni is jo audinio, organo ar lasteles. Apie tai, kad kas nors klonuotu vista is jos plauciu ar kojos, kol kas negirdeti. Visi klonavimo bandymai &#

#8211; eksperimentai su viena lastele (galu gale mokant vista isauginti is vienos lasteles, visada galima paimti ta viena lastele ir is kojos, ir is plauciu). Koks yra vienos lasteles pranasumas? Tiesa sakant, tai tipiska biologiska eksperimento strategija. Tau ko nors reikia? Priversk motuse gamta tai daryti! Si ideologija taikoma visur. Pvz.: reikia baltymo, kad istirtum jo savybes; i bakterija ikisamas ta baltyma koduojantis genas ir bakterija sintetina ta baltyma net jei ji mato pirma karta per visa savo milijardu metu evoliucija. Atliekant klonavimo eksperimenta, viena lastele irgi panaudojama apgavystes tikslais. Juk visi mes isaugame is vienos lasteles -zigotos*. Taigi paemus viena bet kokia lastele butu galima bandyti ja apgauti ir priversti augti nauja organizma. Deja. Zigota yra labai ypatinga lastele. Vien jau tuo, kad yra pasirengusi isaugti i ta nauja organizma – joje yra visos reikalingos medziagos, fermentai ir t.t. Sis skirtumas tarp tukstanciu paprastu musu organizme esanciu lasteliu ir zigotos – milziniskas. Be to, sioj vietoj i dienos sviesa tenka istraukti totipotencijos (totipotentiska – is lot. – viska galinti) problema.

Praejusio amziaus gale A.Weismannas iskele hipoteze, kad paprastos organizmo lasteles ir tos, kurios sudaro reprodukcine sistema ir yra atsakingos uz pozymiu perdavima palikuonims, skiriasi ne tik savo chemine sudetimi, bet ir genais. Tik tos nedaugelis la

asteliu, is kuriu isaugs palikuonys, turi pilna genu rinkini (t.y. yra totipotentiskos, is ju gali isaugti normalus organizmas). O kitos lasteles dali genu praranda. Sios hipotezes sviesoje atrodytu, kad klonavimas is nelytiniu lasteliu apskritai neimanomas (juk negali isaugti normalus palikuonis, jei jam truksta dalies genu). Dalinis sprendimas buvo ne bandyti naudoti visa suaugusio individo lastele (kuri, kaip jau tapo visiskai aisku, nera pasirengusi isaugti i nauja organizma), o perkelti klonuojamo organizmo lasteles branduoli* i kiausialaste, pries tai pasalinus is pastarosios jos nuosava (atvejis ne be precedento – geguziukai juk kartais isstumia tikru tevu vaikus is lizdo). O kiausialaste kaip tik yra lastele, kuri sudarys (jei ivyks apvaisinimas) didesniaja zigotos dali ir vienintelis jos egzistencijos dziaugsmas bei iprasminimas yra isaugti i nauja organizma. Galima laukti, kad ta ji darys ir gavusi nauja branduoli. Sio metodo – branduoliu perkelimo rezultatai irgi nebuvo ypac dziaugsmingi. Bet buvo ir geru zenklu: eksperimentuojant su varlemis, buozgalviai, isauge is tokiu surogatiniu lasteliu, stipdavo vis velesnese gyvenimo stadijose. Buvo vilciu, kad, tobulejant technologijai, problema pavyks isspresti. Panasu, kad tai jau ivyko.

Siu metu* vasario 27d. “Nature”1 pasirode straipsnis, aprasantis sekminga suaugusio zinduolio klonavima. Grupe Skotijoje klonavo 6 metu avi. Klonavimui buvo panaudota pieno liaukos lastele, nors jos rusis nera tiksliai zinoma &#

#8211; autoriu teigimu, kulturoje* buvo >90% pieno liaukos lasteliu, bet ne 100%. Ta lastele buvo sulieta su kitos avies kiausialaste, pries tai pasalinus is pastarosios branduoli. Gauta surogatine zigota perkelta i gimda tikintis, kad is jos isaugs eriukas. Tai ir ivyko. Vis delto sekmes procentas nedidelis – po suliejimo gautos 277 zigotos. Is ju gime tik 1 eriukas. Siuo metu tai yra sveika 1,5 metu avis2. Reikia neuzmirsti vieno principinio trukumo. Jis budingas visiems klonavimo eksperimentams, naudojantiems branduoliu perkelimo metoda. Ne visi lasteles genai yra lasteles branduolyje. Nedidele dalis (<1%) yra lasteles dalyse, vadinamose mitochondrijomis (pas augalus – dar ir plastidese), ir perkeliant branduoli sie genai pasilieka uz b

. . .

Zinoma, problemu yra, ir ne tik techniniu. Kai bus pradeti klonuoti zmones, mums, ko gero, teks is naujo apmastyti tevystes/motinystes savoka. Tas pats teisinga ir vaiko sampratai – vaikas, kuris is principo biologiskai turi tik viena is tevu. Dabar tai skamba neitiketinai. Be abejo, keisis santykiai tarp lyciu – jos juk nebebus taip absoliuciai butinos rusies islikimui, kaip tai yra dabar. Turbut sitokia nezinia daliai musu ir atrodo bauginanti. Bet pirmuju automobiliu zmones irgi bijojo. Avarijos nusinesa gyvybes kas diena. Bet del to juk niekas neuzsimoja uzdrausti automobiliu. Klonuotoji avis – kol kas vienintelis toks padaras pasaulyje. Yra pranesimu apie sekminga aviu, karviu2 ir bezdzioniu4 klonavima – tik is embrionu. Tikekimes, neilgam.

______________

* Zigota – lastele, susidariusi po apvaisinimo, susiliejus vyriskai ir moteriskai lytinems lastelems.

* A.Velyvio straipsnis rasytas 1997 m. pabaigoje.

* Lasteliu kultura – visuma kolboje ar ant Petri lekstes auginamu lasteliu.

* Branduolys – lasteleje gali buti isskirtos dvi sritys – branduolys, kuriame yra chromosomos, ir visa kita – citoplazma.

* FIX trukumas kraujuje yra hemofilijos B (ligos, kuriai budingas labai letas kraujo kresejimas) priezastis; gydymas – leisti ligoniui FIX preparata1.

_____________

1 – Wilmut, I. et.al. (1997) Nature 385, 810-813.

2 – Pennisi, E. (1997) Science 278, 2038-2039.

3 – Schnieke, A.E. et.al. (1997) Science 278, 2130-2133.

4 – Meng, L. et.al. (1997) Biol. Reprod. 57, 454-459.

——————————————————————————–

Copyright © 1998 Algirdas Velyvis

Copyright © 1998 “Dorado” Raganos”

——————————————————————————–

Apie autoriu

Grizti i “Straipsniai. Rimta”

Grizti i svetaine

Join the Conversation

×
×