Karsciuojancio vaiko slauga

TURINYS

1. Įvadas.............................. 3
2. Karščiavimas..............................4
3. Kada kyla temperatūra.........................4
4. Temperatūros pakilimo simptomai..................5
5. Kaip matuoti temperatūra......................6
• Kaip paruošti vaiką.......................6
• Kaip paruošti termometrą..................6
• Kaip išmatuoti temperatūra tiesiojoje žarnoje (rektalinė temperatūra)..........................6
• Kaip išmatuoti temperatūra pažastyje (aksiliarinė temperatūra)..........................7
• Kaip išmatuoti temperatūra ausyje (timpaninė temperatūra)..........................7
• Kaip išmatuoti temperatūra burnoje ( oralinė temperatūra)..........................7
6. Ką daryti pakilus temperatūrai...................8
7. Išvados..............................11
8. Literatūros sąrašas..........................12

ĮVADAS

Kurių tėvų vaikas nėra karščiavęs? Atrodo, labiau pažįstamo rūpesčio ir būti negali. Kaip žinome, temperatūra tėra gynybinė organizmo reakcija prieš puolančius mikrobus. Kita vertus, karščiavimas, net jei tai tik paprasčiausias „peršalimas“, pablogina savijautą, o itin didelis ar ilgai užsitęsęs, vaikams gali sukelti traukulius. Laimei, prriemonių kovai su karščiavimu apstu. Tereikia žinoti, kada ir ką pasirinkti.

Slaugant vaiką tikslas nėra iš karto numušti temperatūrą, o pagerinti vaiko savijautą ir neleisti temperatūrai pakilti pernelyg aukštai.

Uždaviniai:
1. Apibrėžti karščiavimo gaires.
2. Išsiaiškinti terperatūros kilimo priežastis.
3. Žinoti normalios kūno temperatūros rodiklius.
4. Atskirti karščiavimo simptomus.
5. Tikslus temperatūros pamatavimas.
6. Priemonės kurių reikia imtis pakilus temperatūrai.

Karščiavimas

Karščiavimas- tai kritiniai organizmo šiluminės struktūros pokyčiai. Jų priežastys būna labai skirtingos. Vaikams, tai gali būti, pavyzdžiui, gimtadieniai, ilgos kelionės, vėjas, atšalimas ar dygstantys dantys. Visa tai turi įtakos organizmui ir sudaryti sąlygas įsibrauti liigų sukelėjams.

Daugelis svarbių kūno reakcijų, suaktyvinančių gyvybines organizmo jėgas, gali prasidėti tik pakilus temperatūrai. Aušta temperatūra skatina imuninės sistemos gynybinių ląstelių veiklą, stabdo ligų sukelėjų dauginimąsi ir saugo kūno ląsteles nuo gynybinių medžiagų, kurias išskiria imuninės ląstelės.(1)

Kada kyla temeperatūra?

• Karščiavimą da

ažniausiai sukelia infekcinės ligos:
1. bakterinės –

lokalizuotos (sinusitis, adenitis, pneumonija),

sisteminės (tuberkuliozė, salmoneliozė),
2. virusinės (hepatitas, citomegalija),
3. grybelinės (retos);
• Onkologinės ligos (leukozė, limfoma);
• Jungiamojo audinio – kraujagyslių ligos (vilkligė, reumatas, reumatoidinis artritas);
• Kitos priežastys (tireoiditas, apsinuodijimas vaistais).(6)

Temperatura gali kilti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, perkaitus: jei kūdikis prišildytame kambaryje per šiltai apklojamas ar aprengiamas, kai miega saulėtoje ar saulės prikaitintame automobilyje. Miegodamas tėvų lovoje mažylis taip pat gali perkaisti. Karščiavimą gali sukelti ir skysčių netekimas, ypač jei vaikas viduriuoja ie vemia. Karščiuojant visada žymiai padidėja skysčių poreikis, todėl vaikui reikia duoti pakankamai gerti. Vaikui įsišėlus temperatūra irgi gali pakilti. Ramybės būsenoje ji atsitato per pusę valandos.(1)

Normali kūno temperatūra

Normali vaikų kūno temperatūra svyruoja tarp 36 ir 37,5°C, priklausomai nuo paros meto. Jei temperatūra pakyla virš 38°C, tiikriausiai vaikas serga. Ligos atveju vaiko temperatūra gali pašokti staiga, bet jei ji vos pakilusi, nebūtinai vaikas serga. Vaikai ir kūdikiai gali sirgti esant normaliai ar žemesnei už normalią temperatūrą, o kai kuriems ji šiek tiek pakyla, net kai jie visiškai sveiki. Taigi jei vaikas blogai atrodo, galbūt serga, nors ir nekarščiuoja. Kartais temperatūra trumpam pakyla, kai vaikas energingai žaidžia, ypač karštu oru. Jei temperatūra laikosi virš 38°C, kai vaikas pusvalandį pailsėjo, tikriausiai serga, todėl ieškokite kitų ligos požymių.(2)

Temperatūros pa

akilimo simptomai

Jei vaikas kitoks nei visuomet, jei yra „neaiškus“, reikia jį atidžiai apžiūrėti: atkreipti dėmesį į jo judesius, akis, mimiką, šnerves ir kvėpavimą. Pažiūrėti ar liežuvis nesausas, ar aplink akis nėra tamsių ratilų.(1) Dažnai vaikas gali atrodyti visai sveikas, nors jam ir pakilusi temperatūra. Pavyzdžiui, keturmetis vaikas visą dieną gali žaisti lauke, atrodyti žvalus, energingas. Tačiau vakare nurengiant mama gali pastebėti, kad vaikas šiek tiek pablyškęs, jo rankutės šaltos. Vaiko būklės sunkumą galime įvertinti pagal šiuos kriterijus:
Karščiuojančių mažų vaikų būklės įvertinimas
(Pagal P. L. McCarthy, 1982)
Kriterijai Normali būklė Vidutinio sunkumo Sunki
Verksmas Stiprus, įprasto tono. Neverkia. Verkšlena. Zirzia. Silpnas, dejuojantis arba aukštų tonų(cypiantis).
Reakcija i tėvų padirginimą Verkia trumpai. Verkia protarpiais. Neverkia. Verkia pratisai arba beveik nereaguoja.
Būsenos pokyčiai Jei būdrauja išlieka budrus. Jei miega- padirginus greit pabunda. Jei būdrauja- trumpam užsimerkia. Kai miega- pabunda tik po ilgesnio dirginimo. Giliai miega. Žadinamas neatsibunda.
Odos spalva Šviesiai rožinė. Galūnės blyškios arba akrocianozė. Blyški arba cianotinė, arba „marmurinė“,arba pilkšva.
Vandens balansas Oda, akys be pokyčių. Gleivinės drėgnos. Oda, akys be pokyčių. Burnos gleivinė sausoka. Oda neelastinga. Akys įdubusios. Gleivinės sausos.
Atsakas į kalbinimą (>2 mėn.)Šypsosi. Juda. (>2 mėn.) Šypteli. Sujuda. (>2 mėn.) Nesišypso. Susiraukęs, liūdnas, be mimikos. Nejudrus.

Jei būklė neaiški, kelia nerimą, vaikas nenumaldomai verkia; būna labai suirzęs, net ir numušus aukštą temperatūrą; sunkiai nubunda; aptemusi sąmonė; jeigu neseniai buvo karščiavimo priepuolis; nelinksta jo kaklas; sunkiai kvėpuoja, nors nosis neužsikimšusi; nuolatos vemia ar

rba viduriuoja; jeigu aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei 72 valandas- būtina kviesti gydytoją.(5)

Kaip matuoti temperatūrą

Greičiausias ir lengviausias būdas nustatyti, ar mažylis karščiuoja – tai paliesti lūpomis ar išorine plaštakos puse smilkinį ar sprandą. Jei mažylis atrodo karštesnis nei įprastai, tiksliau pamatuokite temperatūrą termometru.

Pamatavę vaikui temperatūrą, galite pastebėti ligos pradžią, o reguliariai matuodami galite nuspėti ligos eiga ir vaiko reakcija į gydymą. Dažniausiai reikiamą informaciją galime gauti pamatavę temperatūra vieną kartą iš ryto ir vakare. Dieną matuoti temperatūrą matuoti tik tuomet , jei atrodo, kad mažyliui staiga pablogėjo.

Tikrąją kūno temperatūra tiksliausiai gali parodyti keturios kūno dalys – burna, tiesioji žarna, pažastis ir ausies kanalas. Vaikams iki 4 – 5 metų temperatūros burnoje matuoti nepatarti, nes mažyliui gali būti sunku laikyti termometrą po liežuviu, beto nagalim būti tikri, kad jis jo nenukąs.

Temperatūrą burnoje, tiesiojoje žarnoje ir pažastyje galima matuoti standartiniais stikliniais ar skaitmeniniais termometrais: ausyje temperatūra matuojama vien tik skaitmeninias termometrais. Tai pat gali būti ir juostiniai termometrai ( kurie priglaudžiami prie kaktos) yra mažiau tikslūs už kitus termometrus, tačiau jais galima apytikriai pamatuoti temparatūrą. Čiulptuko tipo termometras, kuris tik parado, ar temperatūra pakilusi, ar ne, taip pat yar nelabai praktiškas.(4)

Kaip paruošti vaiką. Kadangi nuo aktyvios veiklos ar verkimo gali pakilti vaikui temparatūra, stenkitės matuoti maždaug po 30 minučių poilsio ar ar

r ramaus žaidimo. Burnoje reikėtų matuoti paėjus ne mažiau nei pusei valandos, kai vaikas gėrė ar valgė karštą ar šaltą valgį ar gėrimą. Tai pat reiktų šiek palaukite, jei jūsų vaikas žaidė pernelyg šiltame kambaryje, ką tik įėjo vidun iš šaltos vietos ar neseniai išlipo iš karštos vonios.(4)

Kaip paruošti termometrą. Patikrinkite stiklinio termometro gyvsidabrinio stulpelio parodymą. Jei jis rodo aukšternę nei 35,6°C temperatūrą, atsargiai, tvirtai laikydami nykščii ir smiliumi, nukrėskite jį kelis kartus papurtydami žemyn staigiais riešo judesiais. Nuplaukite termometrą šaltu muiluotu vandeniu, nuskalaukite ir nuvalykite spiritu suvilgytu vatos tamponu. Burnos temperatūros matavimo termometrą dar kartą kruopščiai nuskalaukite, kad neliktų spirito pėdsakų, ir tik tada naudokite. Apvalų tiesiosios žarnos termometro galiuką patepkite vazelinu, tik tada kiškite į tiesiąją žarną.(9)

Kaip išmatuoti temperatūrą tiesiojoje žarnoje
(rektalinė temperatūra)

Vaikams temperatūra geriausiai matuoti išangėje. Atsisėskite ant lovos ar sofos ir paguldykite mažyli nuogu užpakaliuku sau ant kelių pilvuku žemyn. Galvute galite paremti pagalve. Vaiką reikia raminti, kalbinti nukreipiant jo dėmesį. Viena ranke praskieskite vaiko sėdmenis, kad matytumėte tiesiosios žarnos angą. Kita ranka įkiškite termometrą maždaug 2,5 cm į tiesiąją žarną. Jei kišdami sutinkate pasipriešinimą, nekiškite jėga. Prilaikykite termometrą suglaudus sėmenis, kad jis neišslystų. Termometrą laikyti 2 minutes. Norint išvengti sužeidimų, naudokite veinkarinį popierinį apvalkalą. Normali temperatūra tiesiojoje žarnoje 0,3-0,6°C didesnė nei pažastyje.

Kaip išmatuoti temperatūrą pažastyje

(aksiliarinę temperatūrą)
Normali pažastyje temperatūra ~36,5-37°C. Nurenkite mažyliui marškinėlius, kad tarp termometro ir odos neliktų jokio drabužio, ir pasirūpinkite, kad pažastis būtų sausa. Įsėkite apvalų termometro galiuką giliai į pažastį ir prispauskite mažylio ranka, priglauskitę jo alkūnę prie šono. Laikykite termometrą nuo 4 iki 5 minučių (dar geriau 8 minutes). Svarbu , kad vaikas būtu ramus.

Kaip išmatuoti temperatūrą ausyje

(timpaninė temperatūra)
Svarbu tinkamai prietaisą nukreipti ausies kanale. Per 1 sekundę sužinosite rezultatą, kuris, manoma, yra tikslesnis negu matuojant pažastyje.

Kaip išmatuoti temperatūrą burnoje
(oralinė temperatūra)
Galima pradėti matuoti burnos temperatūrą tuomet, kai vaikas sugeba saugiai sučiuoptomis lupomis laikyti termometrą po liežuviu ir suprasti bei paklusti nurodymui jo nesukąsti (4-5 metų vaikai). Reikia termometrą pakišti giliai po liežuviu ir laikyti jį ten 2-4min. Pieš matuojant vaikas neturėtų būti valgęs ar gėręs šalto ar karšto valgio ar gėrimo(4). Burnoje temperatūra didesnė 0,2-0,3°C nei pažastyje.

Ką daryti pakilus temperatūrai

Pakilus temperatūrai pirmiausia vaiką pradedame gydyti nemedikamentiniu būdu:

• Duokite vaikui daugiau gerti. Pakilus kūno temperatūrai vienu laipsniu daugiau nei 37,5°C, skysčių papildomai netenkama (dėl prakaitavimo, padažnėjusio kvėpavimo, pro odą) apytiksliai 10 ml/kg kūno svorio, tad šiuos netekimus reikia kompensuoti. Taigi reikia pasistengti, kad vaikas kuo daugiau gertų skysčių- tiek kiek išlaiko jo skrandis. Turi gerti vėsų, o ne karštą skystį; duoti kuo dažniau gerti, bet po truputį. Vaikas gali gerti bet kurį gėrimą, tačiau patartina vengti kolos, arbatos arba kavos( šie šlapimą varantys gėrimai, padeda šalinti skystį). Dėl įvairumo reikia duoti gerti sultinio, čiulpti ledinukų arba smaguriauti želė.

• Vonia su kempine. Reikia paruošti vaikui šilta vonią ir pasodinę patrinti jį kempine, mažylis turėtų pasėdėti bent 15-20min. Vėsdamas vanduo atvėsins ir vaiko kūną- vadinasi, numuš ir temperatūrą. Vandens vėsumas neturi sukelti vaikui drebulio. Jeigu nenorite vaiko kelti iš lovos, galima tiesiog atsagstyti pižamą ir aptrinti kūnelį šlapia kempine. Dažnai užtenka vien apiplauti blauzdas.

• Laisva vaiko apranga. Šilumą atiduodame pro odą. Taigi karščiuojančio vaiko šiltai prirengti nereikia, užkloti užtenka plona antklode, nes tai tik dar labiau pablogintų savijautą ir padidintų temperatūrą. Kad vaikui būtų kuo šilčiau, reikia pasirūpinti, kai krečia drebulys, vaikas skundžiasi, kad jam šalta, vėsios rankytės ir kojytės.

• Sausi drabužėliai. Šiluma atiduodama prakaituojant. Todėl svarbu vaiką sausai perrengti. Drabužėliai turėtų būti medvilniniai.

• Leisti vaikui pasirinkti maistą. Jeigu vaikas nenori valgyti, nereikia jo versti. Kita vertus jeigu vaikas paprašytų ko nors užkąsti, reikia pasiūlyti. Jeigu vaikas įsinori tam tikro valgio, nedrausti ir patenkinti jo norą.

• Laikyti vaiką namuose. Vaikas gali eiti į mokyklą tik tada, kai 24val. Jo temperatūra jau yra normali.(5)

• Mažinti vaiko aktyvumą. Vaikas turi kuo mažiau judėti, nes aktyvumas didina kūno temperatūrą.(8)

• Gydymas vaistažolėmis. Žolininkai rekomenduoja vartoti šeivamedžio žiedų užpilą, jis padeda karščiuojant, be to jis dar ir laisvina vidurius. Taip pat gali padėti paprastoji kraujažolė- mažina temperatūrą, o liepų žiedai skatina prakaitavimą, veikia raminamai.

• Gydymas druskomis. Homeopatai rekomenduoja vartoti mineraliniu druskų, slopinančių karščiavimą. Simptomus įveikti padeda geležies fosfatas ir kalio chloridas.

• Homeopatija. Jei temperatūra pakilo staiga, jums padės homeopatinis vaistinės šunvyšnės preparatai. Jei vaikas neramus, nervingas vartoti arseno preparatus.

• Irigatorius (klizmutė). Į storąją žarną įleidžiama 300-800 ml vandens ar šiltos ramunėlių arbatos. Maždaug po 3-5min pasodinamas vaikas ant kibiro ar klozeto.

• Karšti arnikų esencijos kompresai ant riešų ir čiurnų. Aplink pulsuojančias riešų ir čiurnų vietas aprišamos medvilninės, sumirkytos karštame vandenyje su arnikų esencija, palutės. Kompresus keisti kas 10 min, tris kartus pakeitus daroma valandos pertrauka.

• Vėsūs blauzdų kompresai. Jei šaltos pėdos ir/ ar šaltos kojos, negalima dėti vėsių kompresų blauzdoms, net jei vaikas labai karščiuotų. Bet jei pėdos šiltos, dedami kompresai turi būti keliais laipsniais vėsesni už vaiko kūno temperatūrą. Kompresą reikia keisti kas 5-10min. Tris kartus pakeitus reikia, daroma pusvalandžio pertrauka. Palutės geriausiai būtų lininės, nes medvilnė džiūdama gali pradėti veržti kojas. Taip pat i mirkomą vandenį galima įpilti išspaustų 2 šaukštus citrinos sulčių, tuomet kompresai veiks stipriau.(1)

• Negalima naudoti alkoholio. Anksčiau tėvai ištrindavo vaiką, turintį aukštą temperatūrą, skiestu spiritu, tačiau dabar gydytojai neberekomenduoja to daryti. Ištrintas vaikas pradeda drebėti, alkoholis prasiskverbia per odą ir gali sukelti toksinę reakciją.

• Kiti gydymo budai: aromaterapija, refleksoterapija, šalto vandens pūslė ant vaiko kaktos. (7)

Jei nepadeda anksčiau minėti gydymo būdai ir jei vaiko kūno temperatūra didesnė kaip 38°C reikia pradėti gydyti vaiką medikamentiniu būdu:
Šiuo metu vaikų karščiavimui mažinti iš nesteroidinių priešuždegiminių vaistų grupės oficialiai rekomenduojami tik du preparatai: acetaminofenas (paracetamolis) ir ibuprofenas.

Acetaminofenas(paracetamolis)- skirtinas kaip pradinis antipiretikas, derinant su fizinėmis priemonėmis. Gydymo kursas ne ilgesnis kaip 10 dienų. Neskirtinas vaikams, kurių pažeistos kepenys ir kurie yra alergiški šiam vaistui. Dozė nustatoma atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį. Pakartotinai vaisto galima duoti po keturių valandų, tačiau ne daugiau negu keturis kartus per parą. Išgerti vaistai nuo temperatūros suveikia maždaug po pusvalandžio.

Ibuprofenas- jis skiriamas karščiuojančiam vaikui, kurio kūno temperatūros nepavyko sumažinti acetaminofenu. Neskirtina vaikams sergantiems opalige, inkstų, kraujo, kepenų ligomis, taip pat kai yra alergija šiam vaistui.(6)

Šiuo metu yra uždrausta virusine liga sergančius vaikus gydyti aspirinu ir analginu, nes nustatyta, kad jie gali sukelti įvairius smegenų pažeidimus.

Kartais gali atsirasti traukuliai dėl staigaus temperatūros pakilimo- vaikai praranda sąmonę, kūnas sustingsta, ima trūkčioti. Tokiu atveju vaiką reikia paguldyti ant grindų, bet nemėginti tramdyti traukulių. Kai tik baigsis priepuolis reikia iškviesti gydytoją. Norint išvengti traukulių, kai vaikui yra pakilusi temperatūra, reikia stengtis ją numušti įvairiais gydymo būdais paminėtais anksčiau.(2)

Vaistų dozė pagal svorį.

IŠVADOS

Karščiavimas – itin veiksminga organizmo reakcija, padedanti kovoti su liga ir siekti stabilesnės sveikatos. Nes tik sveikas vaikas pilnavertiškai gali džiaugtis gyvenimu, bei normaliai augti ir vystytis. Galima pažvelgti į karščiavimą iš sielos ir dvasios perspektyvos. Šiluma yra ne tik tai, ką galime išmatuoti termometru, bet taip pat sielos bei dvasios aktyvumo išraiška.

Labai svarbu išsiaiškinti ir žinoti, kas sukelia temperatūros pokyčius, nes tik žinodami, galėsime su tuo veiksmingai kovoti ir apsaugoti mūsų jaunąją kartą.

Karščiuojantis vaikas pasižymi tam tikrais simptomais pagal kuriuos ir atskiriame jog vaikas negaluoja. Norint įsitikinti negalavimo rimtumu svarbu tiksliai išmatuoti vaiko kūno temperatūrą, kuria matuojame termometru. Ir žinodami temperatūros normas galime diagnozuoti, yra ar nėra pakilusi vaiko kūno temperatūra.

Normali vaikų kūno temperatūra yra 36 –37,5°C, esant jos padidėjimui taikome gydymą, kuri parenkame atsižvelgdami į simptomus ir termometro parodymus. Esant lengvesnei negalavimo formai taikome nemedikamentinį gydymą, o jei tai nepadeda privalome kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų reikiamus medikamentus. Gydant vaikus labai svarbu tinkama slauga ir rūpinimasis jais, nes tik taip galime pasiekti geriausiu rezultatų gydant.

Be abejo, liga gali pasireikšti dramatiškomis reakcijomis, kaip traukuliai dėl temperatūros, o sunkesnė ligos eiga gali sukelti ilgiau trunkančių negalavimų. Todėl tikroji mūsų užduotis – laiku užkirsti tam kelią. O priežiūra būtina, kad komplikacijos, nors ir retai pasitaikančios, būtų laiku atpažintos ir gydomos.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Wolfgang Goebel, Michaela Glockler „Padėkime augti“, 2006
2. Elizabeth Fenwick „Motinos ir vaiko knyga“, 2002
3. Algimantas Raugalė „Pediatrija“, 2003
4. Arlene Eisenberg, Heidi E. Mukoff, Sandee E. Hathaway „Antrieji ir tretieji mažylio metai“, 2002
5. „Vaikų gydymas namuose„ Naujoji era, Kaunas,1996
6. Algimantas Vingras, Jovilė Vingraitė „Vaikų karščiavimo diferencinė diagnostika“, 1997
7. Pippa Duncan „Vaikų gydymo pagrindai. Tėvų knyga“, 2000
8. McCormick, R., Gilson-Parkevich „ Patient and family education: Tools, techniques, and theory“, 1979

9. http://www.calpol.co.uk/en/latest.asp?section=37&ct=4

Leave a Comment