Globalizacija

Žmonija užbaigė labai svarbų savo istorijos etapą – II-jį mileniumą ir įžengė naujan. Šio laikmečio atmosfera bei nuotaikos vis labiau darosi ne jubiliejinės, nes pats trečiasis mileniumas prasidėjo masiniu antiglobalistiniu maištu. Tai nėra taip jau ir nauja, nors Lietuvoje, deja, šie dalykai vis dar yra vos ne ‚terra incognita‘ plėšiniuose.

Reikalas tas, kad jau nuo tokio, atrodė,”racionalistinio” XIX amžiaus vidurio mūsų istorija įgavo naują žymenį – globalines problemas, ar trumpiau ir griežčiau kalbant, – megaproblemas.

Tad šiuo požiūriu mūsoji epocha tikrai neturi pavyzdžio ir annalogo visoje, vos ne 5 milijonus metų trukusioje, evoliucinėje genties Homo sapiens humanizacijos istorijoje. Lietuvai tapus pilnaverte ES nare, mūsų aktualijos ir gilios problemos tapo ir visos žmonijos problemomis.

Viename straipsnyje Valdas Anelauskas, vakarietiskos kritikos profesionalas, rašė: „Mano nuomone, dabar prasideda būtent kaip tik tai, apie ką as vis dešimt metų kalbėjau ir rašiau. Turėjau blogą nuojautą. Po Sovietų Sąjungos sugriuvimo Amerika nusprendė, kad jau atėjo laikas, atsiveria puiki galimybė paminti visą pasaulį po savo padu. Todėl ir siekia dabar, kad suu nauju amžiumi ir nauja era kartu prasidėtų ir Naujoji Pasaulio Tvarka, kur būtent Amerika ir tiktai Amerika būtų vieninteliu visagaliu Žemės planetos viešpačiu. Jeigu Prancūzijos karalius Liudvikas XIV kadais sakė, jog valstybė yra jis, tai JAV šiandien jau duoda vi

isiems suprasti, jog „pasaulis tai Amerika“ [.] Todėl galima bet ko tikėtis. Ar teisingiau būtų pasakyti, jog nieko gero jau negalima tikėtis.. Amerika su savo globaliniu apetitu šiandien pasauliui tampa tartum koks AIDS virusas, gręsiantis mirtina liga.“
Pasak kitų autorių, neigiama globalizacijos įtaka gresia ne dėl konkrečios šalies poveikio pasauliui, bet dėl neskaldomos visumos kūrimo ir visiško standarų sulyginimo.

Nuo 2001 m. grėsmė visuomenės sveikatai Europos Sąjungai nuolat augo. Su gyvenimo būdu susijusios ir chroniškos ligos sparčiai plinta visame pasaulyje, didžiausią nerimą kelia nutukusių žmonių skaičiaus didėjimas (10 – 40 % padidėjęs per pastaruosius 10 metų daugelyje Europos Sąjungos šalių). Suprantama, kodėl Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, medikai ir maitinimosi specialistai rimtai ėmėsi vertinti esamą situaciją. Jie visi pripažįsta, jog žmonija vieningai tunka. Ši epidemija apėmė ne tik inndustriškai klestinčias šalis, bet ir tas, kurių ekonomika nėra stipri. Dabar pasaulyje gyvena daugiau kaip milijardas suaugusiųjų, turinčių viršvorį, ir apie 300 milijonų, kuriems pripažintas klinikinis nutukimas.

Baisiausia, kad vaikų tukimo tempai dar didesni. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, dabar pasaulyje yra daugiau kaip 17,6 milijono vaikų iki penkerių metų, kurie turi viršsvorį. Daugelyje šalių nutukusių vaikų ir paauglių skaičius per paskutinius 20-30 metų padvigubėjo, kai kur net patrigubėjo.
O tai reiškia, jog augančios kartos sveikata bus blogesnė, sirgti jie pradės anksčiau, o gyvens tr

rumpiau. PSO pranešime sakoma: “Nutukimas ir viršsvoris yra pagrindiniai tokių chroniškų ligų, kaip 2-ojo tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, hipertonija ir insultas, taip pat kai kurios vėžio formos, rizikos faktoriai”. Pirmiausia kalbama apie maitinimosi trakto, storosios žarnos, krūties, gimdos ir inkstų navikus. Deja, visos šios ligos jaunėja. Specialistai ypač susirūpinę 2-ojo tipo cukriniu diabetu – liga, provokuojančia širdies ir kraujagyslių ligas bei insultus. Anksčiau diabetu sirgdavo žmonės, vyresni kaip 50 metų, o dabar jis diagnozuojamas ir nutukusiems vaikams, dar nesulaukusiems lytinio brendimo amžiaus.

Kita labai aktuali liga globalizacijos kontekste – tai ŽIV ir AIDS. Ši epidemija visame pasaulyje pasiekė didžiausią užsikrėtusių asmenų skaičių (39,4 milijonai), o naujai nustatomų ŽIV infekcijų dalis nuo 1996 m. Europoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Su tokiais plitimo mąstais tai gali pasiekti katastrofinį sergančiųjų skaičių. Ir kol kas mažai tikėtina, kad per artimiausius dešimt metų vakcina nuo AIDS bus sukurta.
Šiandien Vidurio ir Rytų Europa susiduria su vienu iš didžiausių ŽIV/AIDS epidemijos protrūkių pasaulyje. ŽIV/AIDS epidemijos prevencija yra JTVP visame pasaulyje vykdomų projektų dėmesio
centre. Pastarąjį dešimtmetį sukurta ir įgyvendinta daug strategijų, siekiant sumažinti ŽIV/AIDS plitimą ir jo poveikį žmonėms, šeimoms bei visuomenei, padėti valdžios atstovams suprasti tikrąjį
ŽIV/AIDS ir narkotikų problemos mastą ir sustiprinti nacionalinius gebėjimus tinkamai reaguoti į šią problemą Lietuvoje. JT

TVP, dirbdama kartu su kitomis JT organizacijomis remiančiomis bendrą JT ŽIV/AIDS programą, šalies NVO ir Lietuvos AIDS centru, sukūrė ir vadovauja teminei AIDS grupei. Ši neformali organizacija ieško praktinių ir veiksmingų sprendimų, kurie padëtų Vyriausybei ir Pilietinei visuomenei spręsti su epidemija susijusias problemas. Nors Lietuva iki šiol aikoma mažo ŽIV/AIDS paplitimo šalimi, pastarojo meto pranešimai apie ŽIV/AIDS paplitimą šalies įkalinimo įstaigose dar kartą parodė, kad kovai su epidemija būtina visapusiškai stiprinti strategijas ir telkti visas įámanomas suinteresuotų šalių pastangas, įtraukiant ir labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes (narkomanus, jaunimą ir moteris) bei ligos aukas (užsikrėtusius ŽIV, AIDS ligonius ir jų šeimos narius). ŽIV/AIDS plitimo prevencija neįmanoma be visapusiško ir veiksmingo bendradarbiavimo. JTVP AIDS grupė padidino paramą Socialinių susirgimų klinikai ir Jaunimo sveikatos konsultaciniams centrams, taip prisidėdama prie švietimo apie ŽIV/AIDS paplitimą tarp labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių Lietuvos visuomenëje

Ryšių dažnėjimas ir mobilumas pasauliniu mastu padidino grėsmių, tokių kaip paukščių gripas ir SŪRS, poveikį sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kovo 22d. buvo laboratoriškai patvirtinta 34 žmonių susirgimų paukščių gripu A, iš jų 23 – mirties nuo šios ligos atvejų (15 – Vietname ir 8 – Tailande).

Mokslininkai mano, kad šio viruso protrūkį galėjo sukelti laukiniai vandens paukščiai. Šiam klastingam virusui neatspariausios yra laukinės antys, tačiau iki šiol nėra aišku, kodėl šie la

aukiniai paukščiai mažiau atsparūs gripo virusui. Migruojantys paukščiai virusu užkrėtė naminius paukščius. „Jeigu paukščių gripas ir pasieks Lietuvą, jį parneš ne laukiniai paukščiai, o parsiveš sergantys žmonės“, – tvirtina Lietuvos ornitologai.

Susirgus tokia pavojinga liga, vaistai, kuriais medikai anksčiau gydydavo gripu susirgusius žmones, mažai padeda. Pirmasis paukščių gripo A (H5N1) protrūkis tarp žmonių registruotas Honkonge 1997 m., kai A virusas buvo patvirtintas 18 žmonių (iš jų mirė 6). Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad šiuo virusu žmonės užsikrėtė tiesiogiai nuo paukščių; taip pat nustatyta, kad paukščių gripo virusas kai kada ribotai galėjo būti perduotas sveikatos įstaigų darbuotojams, kurie suteikė pagalbą sergantiesiems, tačiau šiuo atveju virusas nesukėlė sunkios ligos. Nedelsiant (per 3 dienas) sunaikinus 1,5 mln. Honkongo paukščių populiacijos, buvo sumažinta tolesnio žmonių užsikrėtimo šiuo virusu galimybė ir, manoma, išvengta galimos gripo pandemijos.

Biologinis terorizmas – naujas grėsmės tipas.
1969 m. JAV vienašališkai paskelbė atsisakanti visų biologinių ginklų ir sustabdė jų kūrimo programą. 1972-1973 m. JAV sunaikino visas savo biologinio ginklo atsargas. Tai atvėrė kelią 1972 m. tarptautinei biologinių ir cheminių ginklų sutarčiai (BGS), kurią pasiraðë 160 ir ratifikavo 143 tautos. Tarp ratifikavusiųjų yra JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Rusija, Irakas, Iranas, Libija ir Šiaurės Korėja, nors kai kurios iš jų yra įtariamos tęsiančios savo biologinio ginklo kūrimo programas. 34 tautos, tarp jų Izraelis, šios sutarties net nepasirašė. Ši sutartis, įsigaliojusi 1975 m., faktiškai uždraudė kurti, kaupti ir naudoti biologinį ir cheminį ginklą. Deja, ji nedraudė plėtoti mokslinio tyrimo darbų. Ir tai paliko spragą įmonių veiklai, susijusiai su šiais ginklais, kurie netrukus prasiveržė į viešumą.

Šaltojo karo metais Alibekovas vadovavo 32 tūkstančiams (iš 60 tūkst. nuodų archipelago įmonių, išsklaidytų 40-yje įmonių ir įstaigų po visą Sovietų Sąjungą. Jie ne tik tobulino žinomus biologinius ginklus, kaip juodligës ar maro, bet ir stengėsi paversti biologiniais ginklais mirtinus ir labiausiai užkrečiamus raupų, Ebolos ir kitus virusus. Rusai laikė, kad geriausi biologiniai ginklai yra tie, nuo kurių nëra vaistų ir skiepų.

Biopreparato klestėjimo metu 1979 m. balandį ir gegužę įvyko Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) avarija, kai iš karinės įmonės prasiveržus bakterijoms nuo juodligės mirė apie 100 žmonių. Rusai teigė, kad žmonės mirė nuo juodlige užsikrėtusių gyvulių mėsos, tačiau žvalgyba nustatė, kad jie mirė nuo juodligės sporų, kurios kelias valandas plito oru iš mikrobiologinio įrenginio, kai darbininkas išėmė iš jo užsikimšusį filtrą, neleidusį patekti į aplinką juodligės bakterijoms. Tai buvo didžiausias pasaulyje apsikrėtimas juodlige per kvėpavimo takus. 1992 m. avarijos priežastį pripažino ir B. Jelcinas.

Užsienio spaudoje plačiai pagarsėjo ir kitas nesenas atvejis, kai Aralo jūros saloje, Kazachstane, ilgus metus veikė rusų biologinio ginklo, taip pat ir juodligės, bandymų poligonas. Kazachstanui tapus savarankiška valstybe, rusai paliko poligoną. Lietuvoje gerai žinome, kokios būklės rusai palieka savo bazes! Taip atsitiko ir ten – rusai paskubomis užkasė mirtinai pavojingus preparatus. Jūra pamažu nuseko, sala tapo pusiasaliu. Vėjas pusto žemę, ją rausia šunys, joje ganosi karvės. Teroristams taip nesunku pasikapsčius prisirinkti juodlige užkrėsto grunto ir prisiauginti mirtinų sporų..

Sunki Rusijos mokslininkų padėtis išsklaidė jų tūkstančius po pasaulį. Išsklaidė ir puikių fizikų, biologų, biochemikų, žinojusių didžiausių paslapčių. Jie įsidarbina ten, kas moka pinigus, ir daro tai, ko iš jų prašoma. Kai kurie iš ju pasirengę parduoti bet kokias žinias ir paslaptis, kad tik įsitvirtintų Vakarų mokslo įstaigose.

Įtariama, kad dabar apie 10 šalių vykdo biologinio ginklo kūrimo programas. Jas kontroliuoti yra gana sunku, nes kai kurios valstybės laiko tai kišimusi į jų biotechnologijos paslaptis ir pramoniniu šnipinėjimu. Be to, privačių biotechnologijos įmonių ir įvairių komisijų teisės kištis į jų veiklą yra ribotos. Tad ar negali biologiniai ginklai patekti į teroristų rankas?

Išvada:
Besivystančiose šalyse neseni laimėjimai sveikatos ir vystymosi srityje tapo beveik niekiniais, o sunkiausių užkrečiamų ligų plitimas kelia rimtą grėsmę šių šalių ateities vystymuisi. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad pavojų sveikatai kelianti aplinka visame pasaulyje kasmet tampa daugiau nei 5 milijonų vaikų mirties priežastimi.
Politinių priemonių, kurių buvo imtasi šiuo atžvilgiu nuo 2001 m. pavyzdžiu galėtų būti genomų tyrimų, kovojant su atsparumu antibiotikams, finansavimas; ES bendros priežiūros ir išankstinio perspėjimo tinklo apie užkrečiamas ligas sukūrimas; pasiūlymo dėl naujos ES chemikalų reguliavimo sistemos (REACH) priėmimas; Europos aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų plano 2004–2010 patvirtinimas; ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) bei Europos užkrečiamų ligų centro (EULC) įkūrimas.

Neįmanoma išvardinti net dalies neigiamų globalizacijos aspektų asmeninei ir visuomeninei sveikatai, bet taip pat negalime užsimerkti ir nepastebėti teigiamo progreso, kuris šiuo atveju pasireiškia kaip naujų ekonominių, politinių bei kitokių strateginių planų kūrimas ir taikymas, siekiant sustabdyti neigiamą globalizacijos raidos aspektą.

Leave a Comment