statybines masinos,ju klasifikacija

TURINYS

Įvadas..............................1
Klotuvai. jų klasifikacija ir pagrindiniai parametrai...........................3
Presavimo įrenginiai ..............................6
Vibravimo įrenginiai ..............................13
Vibroaikštelės ..............................16
Išcentravimo formavimo įrenginiai ..............................19
Vakuumavimo įrenginiai ..............................21
Gaminių apdailos įrenginiai ..............................23
Literatūra........... ..............................25

ĮVADAS

Formavimas – tai kompleksinis procesas, kurio metu gaunami tam tikros formos gaminiai. Surenkamųjų gelžbetonių konstrukcijų gamybos procesas susideda iš betono mišinio klojimo į formas, jo paskirstymo ir sutankinimo operacijų. Nuo formavimo ypač priklauso gaminių kokybė. Dauguma gelžbetoninių gaminių defektų susiję su formavimo procesu. Suformuoti gaminiai turi būti tam tikros geometrinės formos ir tikslių matmenų; juose armatūra ir įdėtinės detalės išdėstyti pagal pagal projektą; jųų paviršiaus kokybė gera, betono fizikinės ir mechaninės savybės turi būti projektinės. Dėl to sukurta daug betono mišinio klojimo, tankinimo, gaminių paviršiaus apdirbimo metodų.
Formuojant gelžbetoninius gaminius, labai svarbu, kad betono mišinių savybės
( slankumas, standumas ) atitiktų formavimo metodus bei technologinių įrenginių darbo parametrais sukuriamą išorinio poveikio intensyvumą.
Formuojant bet kokius betoninius arba gelžbetoninius gaminius, kai kurias betono mišinių savybes reikia išsaugoti,kitas keisti. Svarbu, kad paruoštų betono mišinių homogeniškumas nepakistų, t. y. formuojant gaminius, mišiniai neturi susisloksniuoti. Reikia siekti, kad formuojant iš mišinio būūtų pašalinta kiek galima daugiau įsiurbto oro, o kartais ir laisvojo vandens.
Įvertinant betono mišinių formuojamumą, nepakanka duomenų apie technologines savybes. Labai svarbios tuo požiūriu savybes yra sutankintų mišinių stiprumas ir deformatyvumas.
Gaminių formavimui ir tankinimui yra naudojami įvairūs įrengimai: klotuvai, presavimo įr

renginiai, vibroaikštelės, išcentravimo-formavimo įrenginiai, vakuumavimo bei gaminių apdailos įrenginiai.

KLOTUVAI. JŲ KLASIFIKACIJA IR PAGRINDINIAI PARAMETRAI

Atgabentas iš betono paruošimo cechų juostiniais transporteriais arba bunkeriais mišinys dažniausiai patenka į betono klotuvus. Betono klotuvais mišinys į gaminio formas suklojamas ir išlyginamas, o kartais sutankinamas.

Plačiausiai naudojami betono klojimo įrenginiai juda cecho grindų lygyje sumontuotais bėgiais. Betono klotuvų bunkeriai gali važinėti ir bėgiais, sumontuotais ant estakadų, kurių aukštis priklauso nuo formavimo įrenginio matmenų.

Betono mišinio klojimas į formas ir išlyginimas yra labai sunki technologinė operacija. Specializuotose technologinėse linijose betono mišinio klojimo ir išlyginimo procesai valdomi iš distancinio valdymo pulto arba automatizuojami.

Surenkamojo gelžbetonio gamyklose naudojami įvairių tipų betono klotuvai. Jų tipas priklauso nuo gaminamų gaminių ypatumų ir gamybos technologijos.

Betono klotuvas CMЖ-166A skirtas plačios nomenklatūros plokštiems gaminiams gaminti. Klotuve sumontuoti 2.1 m3 ir 1..0 m3 talpos bunkeriai gali judėti ir skersine portalo kryptimi. Po bunkeriais 8o kampu pritvirtinti juostiniai maitintuvai, o po jais sunontuotas 180 o kampu pasukamas ir iki 500 mm pakeliamas piltuvas. Jo viršutinė dalis apskrita, o apačia stačiakampė. Klotuvas turi sukloto ir sutankinto betono mišinio paviršiaus išlyginimo įrenginį. Juo galima formuoti bet kokios konfigūracijos iki 3.6 m pločio betoninius ir gelžbetoninius gaminius. Bėgių plotis – 450 mm.

Specializuotose technologinėse linijose betono klotuvu CMЖ-3507 formuojamos plokščios 1.2.3.6 m pločio gelžbetoninės konstrukcijos. Bunkerio talpa – 3m3, bėgių bplotis – 4500 mm. Suklotas betono mi

išinys formoje paskleiždiamas ir išlyginamas.

Betono klotuvu CMЖ- 69A klojamas mišinys į formas formuojant iki 2 m pločio tuštymėtas perdangų plokštes. Bunkerio talpa – 2m3 , bėgių plotis – 280 mm.

Betono klotuvų bunkerių talpa turi būti 1.1.1.2 karto didesnė už formuojamų gaminių tūrį, o esančio bunkeryje betono ir bunkerio tūrių santykis turi būti 0.7.0.8.

Formuojant gaminius iš slankiųjų mišinių, kampas tarp bunkerių sienučių ir vertikalės turi būti 65.70o, o mišinio iškrovimo anga ne mažesnė kaip 200X400 mm. Formuojant iš mažai slankių bei standžiųjų betono mišinių, kampas tarp bunkerio sienučių ir vertkalės turi būti 55.60o, o mišinio išleidimo anga ne mažesnė kaip 400X500 mm. Klojant betono mišinį, klotuvai su paviršiaus lyginimo įrenginiais juda 10..12 m/min greičiu, o su pasukamaisiais, nepasukamaisiais bei pakeliamaisiais piltuvais – 15.. 18 m/min greičiu. Neklodami betono mišinio, klotuvai juda 20.40 m/min greičiu. Į horizontalias formas betono mišinį galima kloti iš ne didesnio kaip 1 m aukščio.

Betono klotuvai valdomi rankiniu būdu, iš distancinio valdymo pulto arbna automatiškai.

Formuojant gaminius centrifūgavimo būdu, betono mišiniai į formas klojami juostiniais arba loviniais klotuvais.

1 pav. Juostinio klotuvo CMЖ- 354 schema:
1-forma, 2-juostinis transporteris, 3-sraigtinis maitintuvas, 4-betono mišinio bunkeris, 5-aptarnavimo aikštelė, 6-rėmas, 7- vežimėlis, 8 – galinis jungiklis.
124 pav.-226 p.

Formuojant vamzdžius ritininėse centrifugose, naudojanmi klotuvai su juostiniais transporteriais CMЖ- 354 ir CMЖ-425. Betono klotuvas CMЖ- 354 ( 1 pav. ) sukonstruotas darbui su ritinine centrifuga CMЖ- 106, o klotuvas CMЖ- 425 naudojamas, kai vamzžiai ga

aminami ritinine centrifuga CMЖ- 104. Abiejų klotuvų konstrukcijos analogiškos. Klotuvų mechanizmai sumontuoti ant savaeigio vežimėlio, betono mišinį iš bunkerio ant juostinio transporterio tiekia sraigtinis maitintuvas. Dėl to, kad betono mišinį galima būtų kloti į įvairaus skersmens formas, klotuvo rėmą su betono mišinio tiekimo mechanizmais galima pakelti ir nuleisti. Betono mišinys į besisukančią formą centrifugoje klojamas judant klotuvui pirmyn ir atgal. Suklojus į formas reikalingą betono mišinio kiekį, klotuvas grįžta į pirminę padėtį, bunkeris vėl pripildomas betono mišinio kitam vamzdžiui formuoti.

2 pav. Lovinio klotuvo schema:
1-betono mišinio bunkeris; 2- lovinis tiektuvas, 3-savaeigis vežimėlis, 4-forma, 5-centrifuga 226p.
Betono mišinio lovinis klotuvas ( 2 pav. ) susideda iš savaeigio vežimėlio ir konsolinio 150.250 mm skersmens lovio. Šio ilgis lygus formos ilgiui. Betono mišinys į lovinį tiektuvą patenka iš stacionarinio bunkerio, pro kurį jis praeina. Betono mišinys iškraunamas į formą loviui apsiverčiant 180o.
Klotuvai su juostiniais transporteriais yra pranašesni už lovinius klotuvus. Jais bet kuriuo atveju galima paduoti betono mišinį iš karto, o formuojant didesnio skersmens vamzdžius, betono mišinys su loviniais klotuvais paduodamas tik per du tris kartus. Formuojant movinius vamzdžius, šis juostinių klotuvų pranašumas yra dar didesnis. Tiekiant mišinį į movos zoną, sustabdomas vežimėlis ir suklojamas reikiamas betono mišinio kiekis.

3 pav. Dynapac klotuvas

Dynapac – vienas garsiausių pasaulyje asfalto klotuvų gamintojų prekės ženklų, siūlančių pačią vikšrinių ir ratinių klotuvų programą. Dynapac klotuvų darbinis pl

lotis gali būti nuo 0,3 m iki 13,5 m, o platus papildomos įrangos sąrašas skirtas tenkinti įvairiausius vartotojo poreikius. Dynapac klotuvai mėgstami už jų ilgaamžiškumą,patikimumą ir našumą įvairiausiose darbo sąlygose.

PRESAVIMO ĮRENGINIAI

Presuojant betono mišinius, sudėtinės dalelės priverčiamos judėti, jos viena prie kitos priartėja, susitankina. Iš tankėjančio mišinio gali išsispausti vanduo ir oras. Reikalinga presavimo apkrova priklauso nuo betono mišinio sudėties, standumo, tankinamo mišinio tūrio bei gaminio ploto ir yra 0.2.15 MPa. Didelė presuojančios apkrovos dalis suvartojama vidiniams įtempimams nugalėti, persigrupuojant mišinio dalelėms. Dalelės grupuojasi tol, kol išorinės presuojančios jėgos susilygina su vidinėmis trinties jėgomis, kurios prešinasi dalelėms persigrupuoti. Dalelėms suartėti ypač trukdo stamūs užpildai. Didinant presuojančią apkrovą, dažnai suskyla silpnesnių uolienų dalelės.
Šitoks gaminių formavimo būdas neekonomiškas, todėl taip gaminti galima tik specialius gaminius. Geriausia tam vartoti smulkiagrūdžius betono mišinius, iš kurių gerai presuojasi nedidelio storio gaminiai.
Presavimo būdai yra tokie: štampinis, radialinis, ekstruzinis ir volinis.
Presuojant štampiniu presu apkrova perduodama betono mišiniui gaminio ploto štampu, todėl šiuo būdu iš ypač standžių betono mišinių presuojami smulkūs gaminiai, nes didelių matmenų gaminiams reikia labai galingų presų.
Radialiniu presavimo būdu gaminami vamzdiniai gaminiai. Radialinė presavimo apkrova susidaro galvutei sukantis apie vertikalią ašį 80.300 min-1 greičiu ( 4 pav. ).

4 pav. Radialinio presavimo schema

1 – ritiniai, 2 – cilindras, 3 – formuojamas gaminys

5 pav. Presas « SANGIACOMO » 2-jų kolonų ekscentriniai presai.
Nuo Т-125 iki Т-600 DM . Моdelis su dvejais švaistikliais ir priekiniais velenais, besisukančiais į skirtingas puses. Konstrukcijos sistema susideda iš dviejų besisukančių į priešingas puses ekscentrinių ašių. Ši sistema leidžia puikiai išlyginti besisukančias mases, pašalinant negatyvią komponentų įtaką švaistiklio mazge, kas leidžia išvengti asimetrinio šliaužiklio kreipiančiųjų išsinešiojimo.
STRUKTŪRА
Konstrukcija – monolitinė, iš suvirintų padidinto storumo plieno lakštų,kurie apdirbti tam, kad būtų pašalinti vidiniai įtempimai, atsirandantys po suvirinimo. Monolitinė struktūra leidžia pasiekti didelį atsparumą esant sudėtingiems įtempimams. Visos atskiros dalys suprojektuotos taip, kad galėtų atlaikyti žymiai didesnes apkrovas, nei leidžiama: tokiu būdu, pasiekiamas žymiai ilgesnis mechaninių dalių, įrankių ir štampų tarnavimo laikas, netgi tuo atveju, kai presas ilgą laiką dirba prie padidintų apkrovų.
КINEMATINĖ GRANDINĖ
Кinematinė grandinė sudaryta iš sekančių elementų:
• Greitaeigis velenas, pagamintas iš atleistų plieno lydinių, leidžia perduoti enegiją nuo švaistiklio per movą – stabdį. Velenas sukasi ant naujos kartos guolių ( Carb ir Explorer SKF ), tepamų skystu tepalu.
• Greitaeigio veleno krumpliaratis pagamintas iš standesnių, pagerintų ir atleistų plienų, kuris kartu su krumpliuotu vainiku sudaro paprastą pavarą, abu elementai pastoviai tepami tepalo vonioje.
• Krumpliuotas vainikas iš kaltinio plieno; nedidelio pakrypimo dantratis su plačiais dantimis iš atleisto plieno leidžia vykti geresniam sukibimui, tuo pačiu mažinant triukšmo lygį.
• Du ekscentriniai velenai, lėtai besisukantys priešingomis kryptimis, pašalinantys judančių dalių horizontalias apkrovas, pagaminti iš pagerinto, atleisto kaltinio Ni – Cr – Mo plieno; jie sukasi ant bronzinių atramų, suprojektuotų tokiu būdu, kad sumažintų spaudimą ir prailgintų tarnavimo laiką.
ŠVAISTIKLIAI
Švaistikliai, vykdantys šliaužiklio smūgius, pagaminti iš granuliuoto lieto ketaus ir sumontuoti ant ekscentrinio veleno per specialių lydinių įvores.
ŠLIAUŽIKLIS
Šliaužiklis turi suvirintą konstrukciją su apkrovų nuėmimu. Jis juda ant 8 ilgų kreipiančiųjų, reguliuojamų varžtais. Tarp kreipiančiųjų įstatytos naujos koncepcijos antifrikcinės plokštelės, sutepamos po spaudimu. Vertikalus reguliavimas vyksta varikliu-reduktoriumi, sujungtu su sliekine pavara. Reguliuojančio sraigto hidraulinė blokiruotė vykdoma spyruoklėmis, o hidraulinė sistema vykdo atblokavimą. Šliaužiklio pozicija parodoma ekrane 0,1 mm tikslumu.
HIDRAULINIS SAUGUMAS PRIE APKROVŲ
Kiekvienas švaistiklis perduoda jėga šliaužikliui per tepalinę pagalvę,kurios slėgis kontroliuojamas reguliuojamu vožtuvu. Viršijus leidžiamą jėgą, maksimalaus lygio (perkrovos) vožtuvai vienu metu išleidžia tepalą iš pagalvės, tačiau leidžia staklėms pabaigti pilną darbinį ciklą ir sustoti viršutiniame mirties taške. Darbinių salygų atstatymas įvykdomas lengvai ir greitai.
ŠTAMPŲ TVIRTINIMAS
Stalas ir apatinė šliaužiklio dalis turi Т-formos išpjovas (esant būtinybei galima pakeisti jų formas ir kiekį) štampų tvirtinimui. Pagal pareikalavimą, galima apsvarstyti ir kitas specifikacijas, su kitomis išpjovų ir kiaurymių padėtimis.
PNEUMATINĖ SISTEMA
Pneumatinė sistema, maitinanti grupę stabdis-mova ir svorio lyginimo cilindrus, apdirba orą per mazgą FRL , kuris filtruoja, reguliuoja slėgį ir įsodrina tepalu, prieš orui patenkant į darbines dalis ar rezervuarus. Dalis oro, maitinantis pneumatinę movą, kontroliuojamas apsauginiu vožtuvu su dvigubu korpusu.

SUTEPIMO SISTEMA
Centralizuota sutepimo sistema susideda iš maitinimo bloko su siurbliu, valdymo vožtuvų ir įsiurbimo, tepalo padavimo, išpylimo filtrų. Tepalo srautas, tekantis į šliaužiklio kreipiančiąsias, velenų atramas ir švaistiklio sujungimo taškus, padalinamas dozifikatoriais ir reguliuojamas skirtytuvu. Be tepalo srauto, taip pat kontroliuojamas slėgis, temperatūra su termodaviklių pagalba.
ELEKTRINĖ ĮRANGA
Elektrinė įranga atitinka europietiškas normas ir turi ženklą «СЕ». El.įrangai skirta speciali spinta. Elektrinė įranga pagaminta pačios šiuolaikiškiausios elektroninės technologijos pagrindu ir pastoviai valdo preso darbinius ciklus ir visas judančia jo dalis. Nedidelis valdymo pultas, įstatуtas staklėse, turi įvarių funkcijų ir darbinių ciklų valdymo mygtukus,o du distanciniai pultai turi dvirankį valdymą, avarinį išjungėją ir VMT mygtuką.
KEIČIAMAS GREITIS
Visos staklės turi keičiamą greitį, kas leidžia otimizuoti gamybą, ypatingai automatinį ciklą.
МECHANINIAI BARJERAI
Maksimaliam triukšmo sumažinimui, atsirandančiam dėl štampų, galima įstatyti fiksuotus arba judančius mechaninius barjerus, veikiančius pneumatiškai,suderintus su praėjimo prie stalo būtinybe.
PAPILDOMA ĮRANGA, PASIRINKTINAI
Keičiama eiga su automatiniu eigos reguliavimu ir skaitmeniniu valdymu.
Iš valdymo pulto galima automatiškai keisti šliaužiklio eigą. Eigų dydžius, nustatytus standartinėje versijoje,galima keisti ir/arba koreguoti pagal gamybinius reikalavimus. Ekrane gali būti parodyti kiti duomenys, įskaitant uždarą aukštį kartu su eigos reguliavimu.
Visa tai, taipogi gali būti versijoje su kompiuterizuota skaitmeninio valdymo sistema, kuri registruoja ir įsimena visą informaciją. Atkreipkite dėmesį į naują preso darbo valdymo sistemą. Ji gali buti pateikta net po staklių pirkimo, dėka modeminio ryšio.
Lakštų laikiklio pagalvės
Presus galima aprūpinti įvairių dydžių ir pajėgumų lakštų laikiklio pagalvėmis, su bronzinėmis kreipiančiosiomis per visą darbinės eigos ilgį. Visi presai turi pirminį paviršiaus apdirbimą ir išgręžtas skyles, pagalvių sumontavimui.
Ištraukėjas šliaužiklyje
Šliaužiklis suprojektuotas taip, kad būtu galima įstatyti ištraukiančius strypus,palaikomus pneumatinių mikrocilindrų, su galimybe pasirinkti kiekį ir padėtį kiaurymių ,skirtų strypų įstatymui. Esantys ištraukimo varžtai pritvirtinti prie viršutinio konstrukcijos skersinio.

Greitas štampų keitimas ir pastatymas
Greitam ir patikimam štampų pakeitimui yra platus spektras techninių sprendimų: pasvirusios konsolės, judančios ritininėmis kreipiančiosiomis, stalai, rankinio persatymo arba ištraukiami t.t. Taip pat yra mechaninės ir hidraulinės sistemos greitam štampų tvirtinimui.
Elektroniniai kumšteliai
Gali būti statinio arba dinaminio tipo, min kiekis – 8 vnt., su dvejais ar daugiau signalais ciklui.
Fotoelektriniai barjerai
Pagal pageidavimą, šie įrenginiai įmontuojami preso darbinės zonos apsaugai ir gali turėti įvairių sprendimų.
Kinematinė grandinė, presų turinčių nedidelį greitį « LOW SPEED IMPACT »
Esant LSI ( LOW SPEED IMPACT ) greičio mažinimas gali pasiekti labai mažus dydžius (mažiau nei 0,1 m/sek), priklausomai nuo reikalaujamų eigos,atstumo nuo AMT ir gamybos greičio; tokie nedideli greičiai yra pakankami darbui su beveik pastovia galia. Tikrovėje, greitis pasidaro labai nedidelis ir būna tokiame lygyje, kai presas įgauna hidraulinio preso charakteristikas.
Įvairios LSI versijos , esančios taip pat su automatiniu eigos reguliavimu, naudoja svirčių sistemą, išdėstytų tokiu būdu, kad svertai neišsilygintų AMT. Tai praktiškai atmeta visas preso užstrigimo galimybes.
LSI privalumai palyginus su tradicinio tipo presais :
Мažesnis štampų dėvėjimasis dėl pastoviai žemo smūgių greičio.
Тechninės chrakteristikos DM-DB2R.

T250DM-DB2R T315DM-DB2R T400DM-DB2R
Мах. galia esant 6,35 mm atstumui nuo AMT, prie normalaus greičio, kN 2.500 3.150 4.000
Eigos per min. prie keičiamo greičio
Eigos per min. (nominalios) 14-36
24 14-34
22 14-32
21
Standatinė eiga(fiksuota) 300 400 400
Atstumas tarp stalo ir šliaužiklio,esant AMT, mm 550 650 700
Šliaužiklio reguliavimas, mm 160 160 160
Šliaužiklio paviršius 2.000х1.150 2.200х1.280 2.300х1.280
Stalas, mm 1.950х1.150 2.150х1.280 2.250х1.280
Stalo storis SP ,mm 140 160 160
Priekinis tarpas kolonose LMF, mm 1.810 2.010 2.110
Šoninis tarpas kolonose LML, mm 738 850 850
Šoninis tarpas HL, mm 650 685 685
Pagrindinio variklio galia, kW 30 30 37
Šliaužiklio variklio galia, kW 1,5 2,2
Gabaritai
H mm
L mm
P mm
5.050
3.160
2.300
5.650
3.360
2.550
5.900
3.500
2.590
Darbinio stalo aukštis HPL, mm 1.000 1.000 1.000
Apytikris svoris, kg 35.000 45.000 50.000

Vamzdžių formavimas radialinio presavimo būdu. Radialinio pre¬savimo horizontaliąsias jėgas sukuria besisukanti galvutė (6 pav.), kurioje tarp korpuso ir betono mišinio paskirstymo disko yra laisvai įtvirtinti keturi ritiniai. Diskas ir ritiniai turi betono mišinio nužėrimo mentes. Formuojamo vamzdžio vidinį paviršių išlygina galvutės ci¬lindrinė dalis.
Movinių vamzdžių formavimo radialinio presavimo būdu schema pavaizduota 7 paveiksle. Paruošta forma statoma ant pasukamo¬sios platformos. Forma, pasukta 180° kampu, patenka į formavimo postą. Paskui į ją nuleidžiama presavimo galvutė ir ant formos už¬dedamas betono mišinio tiekimo piltuvas. Kai presavimo galvutė lei¬džiasi į formą, pakeliamas vamzdžio movos formavimo vibracinis mechanizmas. Žemiausioje padėtyje cilindrinės presavimo galvutės dalis praeina pro esančią formos dugne angą, o ritiniai yra formoje. Padavus į formą standųji betono mišinį, vibruojant ir presuojant suformuojama vamzdžio mova. Suformavus movą, vibracinis mecha¬nizmas nuleidžiamas ir vamzdžio cilindrinė dalis formuojama tik pre¬savimo galvute. Ji, sukdamasi apie ašį ir kildama aukštyn, tankina betono mišinį. Suformuotas vamzdis transportuojamas j sutinimo ka¬merą. Atlaisvinus tvirtinimo varžtus, forma nuimama ir grąžinama kitam formavimo ciklui.

6 pav. Radialinio presavimo įrengi¬nio galvutės schema:
/ — formos sienutė, 2 — cilindrinė presavi¬mo galvutės dalis, 3—ritinys, 4 — diskas, 5—ritinio mentė, 6 — vedantysis velenas, 7 — mišinio nužėrimo mentė

Radialiniam vamzdžių presavimui sukurti tokie technologiniai Įrenginiai: CMЖ -194,
CMЖ -329, CMЖ -419, CM/K-512.
Įrenginiu CMЖ -194 formuojami 300.. .600 mm skersmens vamz¬džiai, įrenginiu CMЖ -329 galima formuoti movinius (123 pav.) arba falcinius 800. ..1200 mm skersmens vamzdžius. Įrenginys CMЖ -419 skirtas 1400.. .2400 mm skersmens vamzdžiams gaminti. CMЖ -512 Įrenginiu formuojami 700. ..1500 mm skersmens ir 890 mm aukščio žiedai.

7 pav. Movinių vamzdžių formavimo radialinio presavimo būdu schema:
/ — movos formavimo mechanizmas, 2 — pasukama platforma, S — dugnas, 4 — forma, 5 — presavimo galvutė, 6 — piltuvas

VIBRAVIMO ĮRENGINIAI

Betono mišiniams tankinti tinka įvairių sistemų vibratoriai – elektromechaniniai, elektromagnetiniai, pneumatiniai ir kt.

8 pav. Bendros paskirties vibratorius

Dažniausiai naudojami elektromechaniniai ir elektromagnetiniai vibratoriai. Kiekvieną nurodytų vibratorių tipų galima taikyti paviršiniam ir giluminiam vibravimui.

9 pav. Paviršinis vibratorius b, giluminis a

Paviršinis vibratorius susideda iš elektros variklio su ekscenrtikais. Jis pritvirtintas prie metalinio vibruojamo skydo ( 9 pav. ). Šio tipo vibratoriais vibruojami dideli atviri betono paviršiai
( plokštės, grindys, kelių dangos ir kt. ). Jais sutankinamas ikin 20 – 30 cm storio betono sluoksnis. Tankinimo trukmė – apie 1 – 2 min.

10 pav. Giluminis vibratorius

Giluminiais vibratoriais vibruojamos masyvios, storos betoninės, gelžbetoninės konstrukcijos ( pamatai, kolonos, stambios sijos, blokai ir kt. ). Jų būna dviejų tipų – buožiniai ir su lanksčiuoju velenu. Buožinis giluminis vibratorius sudarytas iš elektros variklio su ekscentrikais. Jis įtaisytas hermetiškame metaliniame apvalkale – buožėje. Prie buožės pritvirtintas vamzdis su rankenomos. Šiame vamzdyje eina elektros laidai ( 10 pav. ). Buožinis vibratorius įkišamas į betono mišinį, sudėtą į klojinius ar formas. Veikiant vibratoriui, pradeda virpėti betono dalelės ir tokiu būdu sutankinamas betono mišinys.

Vibratoriumi su lanksčiuoju velenu tankinamas betono mišinys armuotose konstrukcijose. Šis vibratorius susideda iš elektros variklio, lankstaus veleno ir planetinio tipo vibravimo mechanizmo ( 11 pav. ). Jo vibravimo dažnumas siekia iki 14 000 virpesių per minutę.

11 pav. Vibratorius su lanksčiuoju velenu

1 — variklis; 2 — lankstusis velenas; 3 — antgalis

Kitos vibratorių rūšys:

12 pav. Sprogimui pavojingose aplinkose dirbantys vibratorius

Pajungimoįtampa:380V.
Galia: 1,5kW.
Vibracijos galia: nuo 12 kN iki 25 kN

13 pav. Plokštuminis vibratorius

Galia:nuo120Wiki18kW
Pajungimoįtampa:42/230/400V
Vibracijosgalia:iki245kN
Apsaugos klasė: IP66 (pilna apsauga nuo drožlių ir stiprios vandens srovės)

VIBROAIKŠTELĖS

Pagal tai kaip vibracinis mechanizmas liečiasi su tankinamu betono mišiniu, galimi keturi vibracinio tankinimo atvejai: tūrinis, paviršinis, vidinis ir išorinis. Kai vibraciniai impulsai suteikiami tuo pačiu metu visam tankinamo mišinio tūriui, tai taip tankinami gaminiai formuojami ant vibracinių aikštelių.
Vibracinių aikštelių mechanizmai gali sukelti harmoninius apskritiminius, harmoninius kryptinius ( vertikalius arba horizontalius ) ir neharmoninius vibracinius – smūginius virpesius.

14 pav. Vibracinė aikštelė

Galia:0,55kW
Vibracijosgalia:nuo5,65kWiki11,3kN
Pajungimo įtampa: 42V

Harmoninius apskritiminius virpesius sukelia aikštelės su vienu debalansiniu velenu. Tokių aikštelių rėmas juda vertikalioje ir horizontalioje plokštumoje ( 15 pav., a ). Harmoniniai apskritiminiai virpesiai verčia betono mišinį judėti formoje, virpesių amplitudės nevienodai pasiskirsto vibracinės aikštelės paviršiuose, į betoną siurbiamas oras. Tokios aikštelės tinka masyviems gaminiams formuoti, kai norima, kad virpesiai betono mišiniui būtų perduodami ne tik per formos dugną, bet ir per jos šoninius bortus.

15 pav. Vibracinės aikštelės darbo schema (apskritiminių virpesių )

Vibracinėse aikštelėse su vertikaliai nukreiptais virpesiais sumontuoti du debalansiniai velenai, kurie sinchroniškai sukasi priešingomis kryptimis (15 pav., b ). Tokios aikštelės yra sudėtingos konstrukcijos, sunkios, joms reikia galingų elektros variklių, triukšmingos, nuo jų vibruoja darbo vietos. Jos tinka plokštiems, nestoriems gelžbetoniniams gaminiams gaminti. Vibracinių aikštelių virpesių dažnį galima keisti naudojant dviejų ar trijų greičių elektros variklius.
Kad formuojant gaminius, virpesiai persiduotų betonui, formas reikia gerai pritvirtinti prie aikštelės vibruojančios dalies. Blogai pritvrtinus, formų virpesių dažnis nuo 50 Hz sumažėja iki 25.30 Hz, taip pat sumažėja ir amplitudė. Formos tvirtinamos mechaniniais, pneumatiniais gnybtais arba elektromagnetais.
Apkrautos vibracinės aikštelės amplitudė turi būti 0.35.0.6 mm. Jos vidutinės reikšmės nuokrypa formos plote leistina iki ±20%
Formuojant ilgų matmenų gaminius ( kolonas, sijas, polius ir kt. ), tankinama ant vibracinių aikštelių su horizontaliai nukreiptais virpesiais ( 14 pav. ).

16 pav. Vibracinės aikštelės su horizontaliai nukreiptais virpesiais schema 158 p.
1 – vibracinis mechanizmas, 2 – forma, 3 – atramos

Šių aikštelių virpesiai nukreipti horizontaliai gaminio išilginės ašies, nes forma galiniu griebtuvu pritvirtinta prie horizontalius virpesius sukeliančio vibracinio mechanizmo. Toks tankinimo būdas efektyvus formuojant ilgų matmenų gaminius ( kolonas, sijas, polius ir kt.,).
Horizontalių virpesių amlitudė rekomenduojama – 0.6.0.9 mm, dažnis – 3.4 Hz.
Palyginti su vertikaliai nukreiptais virpesiais, horizontalūs sukelia mažesnį triukšmą, mažiau kenkia žmogaus sveikatai, mažiau reikia elektros energijos.

IŠCENTRAVIMO FORMAVIMO ĮRENGINIAI

Gaminant gaminius išcentriniu būdu, formos būna aklinosios ir skylėtosios. Formuojant gaminius aklinosiose formose, vanduo, kaip lengviausias komponentas, išspaudžiamas į formos vidų. Susidaręs šlamas, suformavus gaminį, išpilamas.
Skylėtosios formos, prieš į jas sudedant armatūros strypynus, išklojamos filtriniu audiniu, kuris praleidžia vandenį, o smulkiausias betono mišinio daleles sulaiko.
Centrifugavimo procesas prasideda įsukant formas iki tokio greičio, kad tolygiai suklotas betono mišinys pasiskirstytų palei formos sienutes. Paskui sukimosi greitis didinamas iki tokio, kad sutankėtų betono mišinys. Baigus tankinti, iš lėto sustabdoma centrifuga ir išpilamas susidaręs šlamas.
Gaminių formavimo išcentriniu būdu svarbiausi technologiniai įrenginiai yra centrifugos ir klotuvai. Vamzdžiai formuojami ritininėse, ašinėse ir diržinėse centrifūgose.
dviem velenais formuojamas vienas gaminys, o su trimis velenais — iš karto formuojami du gaminiai. Forma bandažais remiasi į ritinius ir dėl trinties su vedančiojo veleno ritiniais verčiama suktis.
Ritininių centrifugų konstrukcija yra paprasta, bet jos kelia di¬delį triukšmą. Be to, vamzdžių formos turi būti gerai subalansuotos, nes, sukantis dideliu greičiu, susidaro didelės išcentrinės jėgos, ku¬rios gali išmesti formą iš centrifugos. Norint to išvengti, daromos skersinės apsauginės sijos.
Ritininėje centrifugoje CMЖ -104 formuojami 1000. ..1500 mm, o CMЖ -106 — 400.. .900 mm skersmens vamzdžiai.
Vamzdžių formavimo technologija yra tokia. Paruošta forma de¬dama ant centrifugos atraminių ritinių. Įjungus pavarą, forma įsuka¬ma iki formavimo greičio. Juostiniu tiektuvu pirmiausia pripildoma betono mišinio vamzdžio movinė dalis, paskui mišinys klojamas ci¬lindrinei vamzdžio daliai suformuoti. Suklotam betono mišiniui pa¬siskirsčius pagal formos sienutes, didinamas sukimosi greitis, kad susidarytų reikalingos betono mišiniui sutankinti presuojančios jė¬gos. Užsibaigus tankinimo procesui, išjungiama centrifuga ir gami¬nys perkeliamas į sutinimo kamerą.
Ašinėse centrifugose gaminio forma suspaudžiama tarp dviejų atramų. Ruošiant formas, susidedančias iš dviejų segmentinių pusformių, klojamas filtrinis audinys, dedamas ir projektinėje padėtyje fiksuojamas armatūros strypynas, sukiojamas betono mišinys. Įtvir¬tinus formą centrifugoje, įrenginys izoliuojamas judamaisiais apsau¬giniais skydais. Suformavus gaminį, nuimama viršutinė formos dalis ir vamzdis transportuojamas į vartytuvą. Juo vamzdis pastatomas vertikaliai. Nuėmus apatinę formos dalį, vamzdis transportuojamas į sutinimo kamerą.
Diržinė centrifuga susideda iš keturių išilginių velenų, iš kurių vienas yra vedantysis. Formuojamo gaminio forma laisvai uždedama ant trapecinių kaproniniu kordu armuotų diržų. Formuojant vamz¬džius diržinėse centrifugose, paprastesnės ir lengvesnės yra formos, be jokių technologinių pakeitimų galima gaminti skirtingų skersme¬nų vamzdžius, tačiau technologinių trūkumų susidaro dėl to, kad ne¬vienodai deformuojasi diržai, sudėtingiau betono mišinį tiekti į for¬mas (lėtai sukdamosios, jos pradeda siūbuoti) ir kt.
Vamzdžių formavimo technologija diržinėse centrifugose analo¬giška kaip ir ritininėse.

Išcentrinis formavimas. Vamzdžiai ir vamzdinės konstrukcijos iš¬centriniu būdu formuojami: 1) ritininėse centrifugose, kai gaminio forma laisvai sukasi ant besisukančių ritinių (118 pav., a); 2) diržinėse centrifugose, kai forma laisvai guli ant susikryžiuojančių tra¬pecinių diržų ir sukasi dėl trinties (118 pav., b); 3) būgninėse cent¬rifugose, kai forma įtvirtinama tarp besisukančių būgninių skrie-mulių (118 pav., c); 4) ašinėse centrifugose, kai gaminio forma stan¬džiai suspaudžiama tarp dviejų besisukančių atramų (118 pav., d).
Išcentrinis valcavimas — tai iki 5 m ilgio ir 1200.. .3000 mm skers¬mens slėginių vamzdžių gamybos būdas.
Išcentrinė jėga, atsirandanti sukantis formai, panaudojama standžiam betono mišiniui paskirstyti palei formos sieneles, t. y. vamz¬džiui formuoti. Betono mišinys sutankinamas valcuojant jį tarp be¬sisukančio volo ir formos (17 pav.). Forma sukasi, nes riedėjimo žiedais remiasi į besisukantį volą. Betono mišinys formoje klojamas.

17 pav. Vamzdžio formavimo išcentriniu valcavimu schema
1- valcavimo įrenginio volas, 2 – nuimamasis žiedas, 3- forma, 4 – juostinis tiektuvas

Centrifugavimas. Formuojant gaminius centrifugavimo būdu, forma su joje esančiu betono mišiniu sukama apie išilginę ašį. Sukamojoje formoje išcentrinės jėgos betono mišinį spaudžia prie formos sienelių.

Išcentrinį gaminių formavimą sąlygiškai galima suskirstyti į dvi stadijas, t. y. į betono mišinio paskirstymo palei formos sienutes bei vidurinės tuštumos suformavimo stadiją ir betono mišinio tankinimo stadiją.

18 pav. Išcentrinio formavimo schema

VAKUUMAVIMO ĮRENGINIAI

Vibracinis vakuumavimas. Jeigu, šalinant iš slankių betono mi¬šinių vandens perteklių, betono tankis nepadidėja, tai betono stip¬rumas taip pat nepakinta. Todėl vakuumavimo būdą tikslinga taikyti kartu su betono mišinių vibravimo būdu. Toks tankimimo būdas va¬dinamas vibraciniu vakuumavimu.
` Taikant vibracinio vakuumavimo technologiją, pirmiausia ant vibracinės aikštelės suformuojamas gaminys. Paskui jis vakuumuojamas — betonas išretinamas. Labiausiai išsiretina sluoksniai prie vakuumo skydo ir mažiau — sluoksniai, esantys toliau nuo jo. Susi¬darius slėgių skirtumui, betonas prisispaudžia prie vakuuminio skydo. Jo paviršiuje prispaudimo jėga lygi atmosferinio ir vakuuminia¬me skyde susidariusio slėgių skirtumui.
Vakuumuojant laisvas vanduo ir oras juda prie skydo darbo plokš¬tumos ir garų pavidalu patenka į vandens surinktuvą (86 pav.), kuriame kondensuojasi. Vakuumuojamame betone sumažėja vandens kiekis, kietosios dalelės suartėja, susitankina ir dėl to betono tūris sumažėja apie 0,5.. .1,5%.
Betono tankinimo efektyvumas priklauso nuo vakuumavimo re¬žimo, trukmės, nuo to, ar sutapatinami vakuumavimo vibravimo procesai.

19 pav. Vibracinio vakuumavimo įrenginio schema:
1 — vakuuminis siurblys, 2 — vandens surjnktuvas, 3 — vamzdžiai, 4 — vakuuminis skydas

Tankinimo procesui turi įtakos užpildai, cementas, pradinis vandens kiekis betono mišinyje ir kitokie veiksniai.
Vakuumavimo trukmė priklauso nuo išretinimo laipsnio, betono sluoksnio storio, vandens, kurį reikia pašalinti, kiekio ir kt. Kai sluoksnis 5 cm storio, vakuumavimo trukmė yra 3,5.. .5 min.
Vakuumuojant nereikia stengtis pašalinti kuo daugiau vandens, jeigu tai nepadės betono tankėjiimo procesui. Perdžiovintame betone sutrinka kietėjimo procesas. Vidutiniškai iš betono pašalinama apie 20% mišiniui paruošti suvartoto vandens. Vakuumuojant betoną rei¬kia pavibruoti: tada pagerėja betono savybės. Vakuumuoto betono stiprumas po 2.. .3 parų padidėja 40.. . 60%, ilgainiui stiprumo prie¬augis mažėja ir po 28 parų yra apie 20.. .25%. Vakuumuotas betonas ilgaamžiškesnis, mažiau laidus vandeniui, geriau sukimba su ar¬matūra.
Betono vibracinio vakuumavimo įrenginiai susideda iš vakuumi¬nio siurblio, vandens surinktuvo, tinklų ir vakuuminio skydo.

GAMINIŲ APDAILOS ĮRENGINIAI

Gaminių paviršių apdailos būdai ir medžiiagos pa¬renkami atliekant daug veiksmų. Apdaila turi būti patvari, betoną nuo atmosferos bei agresyvių medžiagų poveikio, tenkinti ar¬chitektūrinius dekoratyvinius reikalavimus.
Surenkamojo gelžbetonio gamyklose naudojamus gaminių pavir¬šiaus apdailos būdus galima skirstyti: 1) pagal dekoratyvinio sluoks¬nio padarymo sąlygas ir laiką (padaroma gaminį formuojant arba jam sukietėjus); 2) pagal apdailai vartojamas medžiagas (dekora¬tyvios birios medžiagos, įvairios plytelės, baltasis ir spalvotieji ce¬mentai, polimercementinės mastikos, [vairūs dažai ir kt); 3) pagal apdailos sluoksnio paviršiaus pobūdį (lygus, reljefinis); 4) pagal ap¬dailos spalvą (vienspalvė, daugiaspalvė); 5) pagal gaminių ga¬mybos technologiją (apdailos sluoksnis apačioje ar viršuje, gamyba vertikaliose formose).
Gelžbetoninių gaminių paviršiaus industrinės apdailos būdai ski¬riasi gamybos technologija, kaina. Kiekvienas jų turi savo specifinių pranašumų, ir galima taikyti kiekvieną atskirai arba derinant su ki-tokiais apdailos būdais.
Paviršių apdaila dekoratyviomis biriomis medžiagomis. Dekora¬tyviomis trupintomis medžiagomis dažnai padengiamos pastatų iš¬orinių sienų plokštės. Tokia apdaila nebrangi ir nesunkiai padaro¬ma. Jai tinka marmuro, granito ar kitokios dekoratyviosios uolienos 5.. .40 mm stambumo skalda.
Formuojamo gaminio paviršiaus faktūrinis sluoksnis ruošiamas taip. Ant suformuoto gaminio paviršiaus klojamas 20.. .25 mm sto¬rio cemento skiedinio sluoksnis. Ant išlyginto cemento skiedinio juos¬tiniu arba vibraciniu tiektuvu lygiu ir vienodo storio sluoksniu be¬riama ir volu privoluojama dekoratyvinė skalda.
Apdailos sluoksnio estetinio vaizdo kokybė labai priklauso nuo gaminio paviršiaus padengimo skalda tolygumo ir tankio. Faktūrinis sluoksnis būna kokybiškesnis pirmiausia paklojus ir privolavus stam¬biąją skaldos frakciją, po to vienodu sluoksniu paklojus ir privo¬lavus 3.. .5 mm stambumo frakciją ir gaminį trumpai pavibravus.
Išėmus sukietėjus] gaminį iš formos, faktūrinis sluoksnis valo¬mas metaliniais šepečiais ir plaunamas vandeniu. Panašią apdailą galima paruošti, kai gaminiai formuojami faktūriniu sluoksniu prie formos dugno. Tada ant formos dugno klojamas 5.. .8 mm storio drėgno smėlio sluoksnis. Ant jo plonu ir lygiu sluoksniu suklojus faktūrai skirtą skaldą, klojamas ir tankinamas betono mišinys. Išėmus sukietėjusi gaminį iš formos, smėlis valomas šepečiais ir plaunamas vandeniu.
Gaminių apdaila teraciniu (mozaikiniu) sluoksniu. Tokiu apdai¬los sluoksniu padengiamos pastatų cokolių plokštės, laiptatakiai, laip¬tų aikštelės, palangės ir kitokie gelžbetoniniai elementai.

20 pav. Plokščių gaminių paviršių lyginimo įrenginys:
/—rėmas, 2 — pavara, 3 —volas, 4 — diskas, 5 – vežimėlis, 6 — ratukai, 7 — valdymo aikštelė

21 pav. Konvejerinė išorinių sienų plokščių apdailos linija CM2K-3100:

/ — plovimo mašina CM)R-310Į, 2 — transportavimo linijos atramos, 3 — transportavimo li¬nija CM2K-3101, 4 — gaminys, 5 — aptarnavimo aikštelės, 6 — vartytuvas

Teracinė CMЖ -3100 (142 pav.) skirta išorinių sienų plokščių apdailai. Linijos plovimo mašina CMЖ -3104 gaminys plaunamas, o transportavimo linijos CMЖ -3101 trijuose postuose atliekamos kitos plokščių apdai-
los darbų technologinės operacijos. Gaminiai konvejeryje transpor¬tuojami vežimėliais vertikalioje padėtyje. Konvejerio metalinių kon¬strukcijų viršutinėje dalyje sumontuoti atraminiai ritiniai. Abiejose konvejerio postų pusėse medžiagoms, įrankiams sudėti ir darbams atlikti yra pakeliamosios aikštelės.
Kasetinėse formose pagamintų vidaus sienų apdailą galima at¬likti technologinėmis linijomis, susidedančiomis iš dviejų vartytuvų CMЖ -3333A ir dviejų glaistymo mašinų CMЖ -3232A.
Vidaus sienų plokštė kranu pristatoma į vartytuvą, kurio platfor¬ma yra beveik vertikalioje padėtyje.
Pavertus plokštę į horizontalią padėtį, iš maišytuvo skiedinio siurbliu klojamas reikiamas glaisto kiekis. Prieš glaistant plokštė sudrėkinama šiltu vandeniu. Judant įrenginiui, glaistytuvai užglais¬to gaminio paviršių.
Jeigu glaistoma tik viena plokštės pusė, tai vartytuvo platforma pakelia plokštę į vertikalią padėtį, o tiltinis kranas transportuoja į produkcijos sandėlį. Jeigu glaistomos ahi plokštės pusės, tai, nu-glaisčius vieną pusę ir vartytuvu pastačius vertikaliai, tiltinis kra¬nas perkelia ją ant kito vartytuvo platformos. Plokštė, nuleista į ho¬rizontalią padėtį, kita technologinės linijos glaistymo mašina glais¬toma.
Plokščių, kurių glaistoma tik viena plokštuma, technologinės ap¬dailos linijos komplektuojamos vienu vartytuvu CMЖ -3233A ir viena glaistymo mašina CMЖ -3232A.

LITERATŪRA

1. Deltuva J. ir kt. Statybinės medžiagos. V.: Mokslas, 1982. 347 p.
2. Kudzys A. ir kt. Gelžbetoninės konstrukcijos. V.: Mokslas, 1978. 440 p.
3. Martynaitis M. Mineralinės rišamosios medžiagos. Kaunas, KPI, 1974. 294 p.
4. Malakauskas M. Gelžbetoninių gaminių technologija V.: Mokslas, 1990. 286 p.
5. http://www.arheda.lt
6. http://www.staklija.lt

Leave a Comment