1. Sprendimų eiliškumas: 1) konstrukcinė schema (laikančiųjų konstrukcijų išdėsty-o planai; pjūviai); 2) skaičiuojamoji schema; 3) apkrovos; 4) įrąžos; 5) matmenų parinkimas ir patikrinimas; 6) mazgai, jungtys, atramos; 7) brėžiniai. Konstrukcijai keliami reikalavimai: 1) turi būti patikimos (stiprumas, standumas, stabilumas); 2) ekonominis reikalav; 3) transportabilumo reikalav; 4) technologiš-umo reikalav; 5) ilgaamžiškumo reikalav; 6) estetinis reikalav. Metalinių konstrukcijų privalumai: 1)patikimos; 2) lengvos; 3) tinka industrializacijai; 4) ilgaamžės 5)nepralaidžios. Metal konstr trūkumai: 1) korozija; 2) mažas ugniai atsparumas. Metalinių konstrukcijų medžiagos ir jų savybės. Visų metalinių konstrukcijų 90 sudaro plienas. Toliau – ketaus liejiniai, aliuminis. Statybinis plienas – geležies ir anglies lydinys (anglies iki 2 (stipresn, bet trapesn, sunk suvirint) ir kiti priedai bei priemaišos Mg, Mb, Si, S, P, Chr, Ni, Cu). Jis gali būti suskirstytas į 3 grupes: 1) mažaanglis (anglies ne daugiau 0,25); 2) mažai legiruotas (legiruojančių priedų iki 2,5); 3) vidutiniškai legiruotas (2,5-10 legiruojančių priedų). Plieno kokybę apsprendžia mechaninės savybės ir cheminė sudėtis. Mechaninės savybės. Pagrindiniai jų rodikliai yra šie: 1) stiprumas, tamprumas, plastiškumas; 2) trapumas, patvarumas; 3) suvirinamumas, atsparumas korozijai, kietumas. Stiprumo ribą charakterizuoja max įtempimai u(tempiant). Tamprumą charakterizuoja tamprumo riba ir tamprumo modulis (e, E=/, E=tg). Plastiškumą apsprendžia takumo riba y ir u – ribinė deformacija. Trapumas – priešinga savybė plastiškumui. Patvarumas – savybė suirti ar nesuirti prie daug kartų pakartotos apkrovos(apl.salyg, itempim konc). Senėjimas – kai mažėja plastiškumas, didėja stiprumas ir trapumas. Mazaanglis plienas skirstomas: A garantuot cechan savyb, B chem.sudet ,V chem ir mechan. ACT3KP5 ir 15F2C (3-alyg plien nr, KP-verdantis plien, deoksidacij laipsn, 5-smuginis tasums, 15 angl kiekis proc, raides priedai.)2. Skaičiavimo tikslas yra užtikrinti keliamus konstrukcijai reikalavimus, panaudojant minimalų medžiagos kiekį ir darbo sąnaudas konstrukcijų gamybai ir montavimui. Skaičiavimo metodai: 1) leistino įtempimo metodas – [], ([]k/k, kur k – takumo riba, k – leistinas koef.); 2) ribinių būvių metodas. Ribinis būvis – toks konstrukcijos būvis, kai konstrukcija netenkina jai keliamų reikalavimų(praranda butinasiais savybes). Ribiniai būviai: I grupė – laikomoji galia (plastiškas suirimas, trapus suirimas, nuovargis, pastovumas, perėjimas į kintamą sistemą); visiškas netinkamumas eksploatacijai (takumas, sandūrų netampri deformacija); II grupė – netinkamumas normaliai eksploatacijai (poslinkiai, virpesiai). I ribinis būvis – sdsu (sd-max įrąža, su- min laikomoji galia). Apkrovos. Sd=Fnifidrisi, (kur fi-apkrovos patikimumo koef, dri-apkrovos derinio koef, si-įrąža nuo vienetinės apkrovos). Apkrovos skirstomos į nuolatines ir laikinąsias (A ir B). Laikinosios: į laikinąsias ilgalaikes (B1), laikinąsias trumpalaikes (B2) ir ypatingąsias (B3). Nuolatinės – savasis svoris ir kitos apkrovos, kurios visą laiką veikia. Prie laikinų ilgalaikių priskiriama laikinosios pertvaros, stacionariniai įrenginiai, naudingosios apkrovos ir t.t. Prie trumpalaikių priskiriama sniegas, vėjas, apledėjimas, žmonės tarp įrenginių. Prie ypatingų apkrovų priskiriama seisminės, sprogimų apkrovos, įrenginių avarija, grunto sėdimai. Apkrovų deriniai: pagrindinis derinys – visos nuolatinės + laikinosios apkrovos. Jei laikinųjų yra 2 ir daugiau, tai (A+0,95B1+0,9B2), o jei tik viena laikina – eina visu didumu. Fn-norminė apkrova, F=Fnf –skaičiuojamoji apkrova (projektinė). Su=f(A, Rn, m, c, u), kur Rn –norminis stipris, R=Rn/m –skaičiuojamasis stipris, m –vienodumo koef, Ry=Ryn/m –skaičiuojamasis stipris pagal takumą, Ryn=y –tempiamo, gniuždymo, lenkiamo plieno norminis stipris, nustatytas pagal takumo ribą, Runy –tempiamo, gniuždymo, lenkiamo plieno norminis stipris, nustatytas pagal stiprumo ribą, Rs=0.58Ryn/m –kirpimas (kerpamo plieno skaičiavimo stiprumas). II ribinis būvis -fnfu, kur fn- deformacija, įlinkis, poslinkis (nuo norminės apkrovos), fu –ribinė deformacija.
4. Metalinių elementų elgsena ir skaičiavimas. 3.1Centriškai tempiami elementai. Jų stiprumas tikrinamas silpniausiame pjūvyje. Stiprumo slalyga – N/AnRyc/n. Tokių elementų ribojamas lef /imin iminImin/A tempiamo elemento liaunis turi būti ne didesnis kaip ribinis liaunis u.4.2 Centriškai gniuždomi elementai. Jeigu yra gniuždomas ilgas elementas ir išklumpa, išlinksta. Fcf2EI/l2 – tai kritinė jėga, prie kurios elementas suklumpa. crFcr/A2EI/Al2 – kritiniai įtempimai. N/ARyc/n – pastovumo (stabilumo tikrinimo). NAnRyc/n – stimprumas. NxARyc/n; NyARyc/n – stabilumo (abu). A – tikrinamo elemento skerspjūvio plotas bruto (An – neto); Ry – plieno skaię stimpamas, nustatytas pagal takumo riba; c – darbo sąlygų koef.; n – pastato patikimumo koef.; – klupumo koef.Skaičiuojamieji elemento ilgiai: lefl l – geom strypo ilgis; – skaič ilgio koef, kurio reikšmės priklauso nuo elemento galų įtvirtinimo būdo.Ry/E – sąlyginis liaunis.4.3 Lenkiami elementai. Juos veikia lenkimo momentai, o dažnai ir skersiniai elementai. (Braižyti dviatrame sija veikiamą F arba išskirstos jėgos, M diagramas). Lenkiamas elementas dirba tampriai. Lenkiamų elementų stiprumo tikrinimas pagal: M/Wn,minRyc/n – norminius itempimus. QmaxSx/IxtwRsc/n – tangentinius įtemp. locF/twlef‘Ryc – vietinius įtemp. (2x -xy+ 2y+32xy) Ryc/n – ekvivalentinius įtemp. yloc, xMy/Ix. Sx – pusė skerspjūvio statinis momentas bruto, tw – sienelės storis, Wn,min – skerspjūvio atsparumo momentas neto, lef‘ – sąlyginis vietinių įtempių paskirstymo ilgis.5. Sandūros (gamyklines, montažines) – virintinės, varžtinės, kniedinės. Plieną suvirinimas gali būti: elektrodinis, lazerinis, dujinis, elektros lanku, plazm-nis, ultragarsinis. Statybinėm monstru-cijom suvirinti dažniausiai naudojamas elektros lankinis būdas. Suvirinimas elektros lauku: glaistytas elektrodas (rankinis suvirinimo būdas); nuoga viela (po pliuso sluoksniu [a, pa]; dujų aplinkoje [pa]; elektro šlakinis [a, pa]; milteliniai elektrodai [a, pa]). Fliusas – milteliai, beriami į suvirinimo vietą. Virintinio sujungimo klasifikacija: a)sudurtinė sandara – sudurtinė siūlė b) užleistinė sandūra – kirtinė siūlė c) tėjinė sandūra – kertinė siūlė d) kampinė sandūra – kertinė siūlė e) mišri (kombinuota) sandūra – sudurtinė + kertinė siūlė. Siūlės dar klasifikuojamos pagal padėtį erdvėje (apatinė, vertikali, horizontali; laivelinė, horizont). Siūlės kokybė tikrinama vizualiai ir fiziniais metodais. Vizualiai tikrinamos visos siūlės. Fiziniai metodai – naudojant prietaisus: rentgeno, gama, ultra spinduliais, ultragarsu, magnetografinis metodas. Sudurtinės sandūros. Jei elementų storis virinant ranki iki 8mm, a, pa iki 20mm nereikia nusklembti briaunų (siūlės šaknis, siūlės volelis). Virinant storesnes detal gaunamos V, X, U, K formos siules. V, U siūlės iš antros puses užvirinamos plonai. (skaičiuojam centriskai tempem element |./, gniuždomi [( ), ||, (||), -()-], uzleistiniai sujungimai(kertines siules tik kerpamos; i siule ibraizomas lygiašonis trikampis), nesimetriniai sujungimai (L lygiašonis =0.7, siauresn 075, platesn 065), misrios sanduros.Varžtų klasifikacija: (veržlė, poverzle, v.stiebas, v.galvute) I gr. – apytikslieji, tikslieji, tikslesnieji varžtai priklauso nuo gamybos technologijos; II gr. – stiprieji (gaminami iš stipraus plieno); III gr. – inkariniai. I gr. priimamos prielaidos: visi varžtai esantys sandūroje, visiems varžtams įrąža paskirstoma po lygiai; įrąža po lygiai paskirstoma varžtams, esantiems vienoje eilėje. II gr. varžtai – tai jungiamieji elementai, paremti glemžimu arba kirpimu, tai sandūros, paremtos trintimi. Priimamos prielaidos: varztams, esantiems sanduroje asine jega pasidalina po lygiai N/6 (viena ant kt), antroje sanduroje vienos puses varztai pasidalino visa iraza po lygiai N/4 (+plokstele). Skaičiavimas: , Kirpimas bS=N/nnSAbS≤RbSCb/n ,kur n-varstu sk sanduroje, AbS-varsto kirpimo plotas, nS-kirpimo plokštumu sk, RbS- kerpamo varzto kerpamasis stipris nuo medziagu. Varztu gamyboje plienas zymimas: 4.6,5.6.. (1 var. plieno stiprumo riba 400MPa, 4×6=24 t.y takumo riba (240Mpa) Glemzimas bp=N/ndt≤Rpbbc/n, kur Rpb-varztines sanduros skaic stipris glemžimui priklauso nuo jungiamo elemento plieno, b-varztines sandur darbo salygu koef. Skyliu paruosimo budai gali tikslus (A klase) ir apytiksliai (B,C).-viena kryptimi glemžiamu elementu bendras maziausias storis. Tempimas (kai N asis yra lygiagreti varzto asiai, varztai yra tempiami) bt=N/nAbn≤Rptc/n, kur Abn-varzto skerspjūvio plotas neto, Rbt-tempiamo varzto skaic stipris. System is 3 formul: N= AbnRptc/n, N= nSAbSRbSCb/n, N=dt≤Rpbbc/n ir n=N/[N]min. Varztai isdestomi eilėmis arba šachmatine tvarka. Stipriuoju varžtų skaičiavimas paremtas trintimi. Qbh=P= Qbh=Pb/h, kur -trinties koef nuo pavir apdorojim. P= RphAbn , Rph=07Rbun, h-stipriuju varztu sanduru darbo salygu koef, nuo to, kaip bus kontroliuojama jega. Tam naudojami taruoti raktai. Taip pat nuo to koks yra varzto ir skyles skirtumas. b nuo varztu sk sanduroje (pvz n<5, tai 0.8). Varztu sk reikalingas sanduroje n=Nn/kQnc, kur k-trinties plokštumu sk.5.Sijos ir sijinai Sija-lenkiama konstruok-cine, Sijinai- sijinu visuma. Sijos naudojamos tiltuose, estakadose, pramoniniuose pastatuose. Jos naudojamos, kai yra mazas 6-20m tarpatramis ir dideles apkrovos. Kai dideli 100m tarpatramiai, tai naudojamos santvaros. Siju klasifikacija 1. Pagal atramu sk: a) dviatrame sija b) daugiatra-mes c) gembines 2.pagal skerspjūvi a) sudėtines (is keliu elementu. suvirinama, sukniedijama, sujungiama varztais. Sirsutine ir apatine juosta, sijos sienele =dvitejis) b) vientisines (valcuota sija). Bimetalines sijos (is 2 rusiu plieno) Juostos is stipresnio metalo, sienele is silpnesnio. Is anksto itemptos sijos Montavimo metu suteikiami itempimai, priešingi apkrovai. Perforuotos sijos dvitejis perpjaunamas _/`_/`_ arba --- (didesne laikomoji galia ir inerc momentas) Kompleksines sijos # t.y = dvitejai, ant virsaus || gelzb beton sijos (jei tempiamas laiko vienodai ir dvitej ir g.b., jei lenkiamas tai laiko geriau dvitejis) Sijinu klasifikacija Sijinas – susikertančiu siju sistema. Paprastas sijynas (tarp sienu sijos(tipo kaip stog)) a-tarpai, nuo pakloto apkrovos (paklotas g.b ar metalinis) l nuo 6 iki 12. Normalus sijinas (kolona,ant pgr sija (nuo10 iki 18m) ir tarp pakloto (salutines) sijos. Sudėtingas sijinas (taspats tik dar tarp salutiniu siju pakloto sijos). Prijungimo tipai Viršutinis prijungimas (paklotas, pakloto sija, pgr sija + (ilinkis) = hst-perdangos statybinis aukstis) Vienalytis soninis prijungimas (ant skersines briaunos prisukama) Soninis žemesnysis prijungimas (tampat tik ant prisuktos salutines sijos dar dedasi pakloto sijos) Valcuotu (vientisiniu) siju skaičiavimas 1.Konstrukcine schema 2.skaiciuojamoji schema 3Apkrova Normine apkrova: pn=(gn+Vn)a, Vn laikinosios apkrovos, gn- pastovios apkr. Skaičiuojamoji apkr: p=(gnfc+Vnfc)a, fc-apkr patikimumo koef 4.Iraža Wd=Mmaxn/Ryc WxWd (pasirenk dvitej) Tikrin stipruma =Mmax/Wn,min≤Ryc/n Ry-pagal lentynos stori tf =QmaxSx/Ixtw≤Rsc/n Jei yra , maziau uz ribinius, ten kur Mmax ir Qmax stiprumas garantuotas. Jei ner skersin standum briaunu tai tikrinam vienetinius itempimus: x2-xy+y2+32xy≤ 1.15Ryc/n Standumo tikrinims(ilinkio skaic) =Mnl2/10EI≤u, u-ribinis ilinkis =Mnl/10EI≤rel u, rel – santykinis ilink Stabilumo tikrinimas(bendr, vietinis). Jei sija is vertikalios islinks i sona netenk bendr stabilum. Bendr pastovum yr garantuots kai virs sijos yra ištisinis paklotas, kuris suporuotas su gniuždoma dalimi, arba sijos, tai sijos išklupti negal (pastovum tikrint nereik). Visais kitais atvejai bendr pastovum =M/BW≤Ryc/n6.Kolona – vertikalus konstrukcinis element, kuris perim apkrov ir perduod ja i pamat. Nuo virsaus: galvena liemuo(stieb) baze. lc-kolon ilg (nuo pamat virsaus iki konstrukc apac) Pgl konstrukcij, jos bun: a) istisin skerspj (valcuotas skerspj (dvitej), virintinis (dvitej), kryžminis (X), apskrit skerpj (O-tuscia vid, O- su viduj bet, - vid dar kolon,tarpe bet), is 2 valcuot skerspjuv (2xL, 2xlovis) b) spragotin skesp sudaryt is keliu valcuot skerspjuv sujungtu konkrec rysiais (jungiam punktyru is virsaus.. 2x lov, 2x dvitej 4xL, 3xO). Pgl skerspjuv, kolon bun: a) pastovaus b)kintam skerspjuv (kramtyt). Pgl gamyb buda: suvirintos,kniedytos. Pgl apkrovim buda:a) centriskai gniuždomos b) ekscentriškai gniuždom (N,M veik). Kolonos skaic schem. 2sarnyr =1, gembe=2, 2x stand itvirtint=05, standus + sarnyr=07. dainiaus kolonos nepavienes. Kolonu isdestym schem (kursinis) Centriskai gniuždomos ištisin skerspj kolon Stiprumas =N/An≤Ryc/n Stabilumas =N/x,yAred≤Ryc/n (Išklupti gali dviejose plokštumose x ir y) x,y=lx,y/ix,y≤u ,Ared- visas skerspjūvio plotas, kai pastovumas garantuotas (tos tris formules naudojamos ribinei irazai rast). Juostu pastovumas bef/tf≤fu fu-ribinis juostos liaunis. Sieneles pastovumas hef/tw≤uwE/Ry uw- salygin ribinis liaunis. u=(hef/tw)Ry/E Jei skerspjūvis valcuotas sienele yra pastovi..Norint suprojektuoti kolona, yra tokia tvarka: 1.Pasirenkam kolonos tipa. 2.pasirenkamas (spejamas) liaunis 3. Nustatoma apkrova, iraza. 4. Apsk. Apytikslis skerspjūvio plotas Ad=Nn/Ryc 5.Skaiciuojam orientacini skaiciuojamaji ilgi, inercijos spinduli id=lef/ 6. Priklausomai nuo skerspjūvio formos yra pateikiamos apytiksles i reiksmes ix=xh iy=yb (galima orientaciniai paskaičiuoti (issireiksti) h,b) tiksli reiksme i=I/A. Pgl. A, h ir b komponuojam skerspjūvi. 7. Paskaičiuojami tikri A, i ir kt charakteristikos. , ir statome i tikrinimo formules. Centriskai gniuždomos spragėtos kolonos.
7.Santvaros T.y geometriškai pastovios stropines sistemos. Strypai mazguose yra jungiami sarnyriskai arba standžiai. Santvara yra lenkiama konstrukcij. Santvaros labiau tinkamos dideliems tarpatramiams ir mazoms apkrovoms. Naudojam stogams tiltams keliamiesiems kranams el. perdavimo linijoms.. Pgl konstrukcija: lengvos sunkios plokštumines erdvines isanksto itemtos. Jei strypai sujungiami vienu mazginiu lakstu arba be jo tada santvara lengva, jei dvigub- sunki. Ploksti | Erdvine V. Pgl atramu tipa a) sijines (tik vertikal atram reakc) b) arkines (+sketimo jeogos) Pgl isorini kontora a) su lygiagretem juostom b)trikampin c)trapec d)daugiakam Pgl. Tikleli: a)spyrines (statramsčius ir spyrius) b)trikampines c) kryžmines.