UAB „Transalda“ veiklos statistinė analizė

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA

UAB „Transalda“ veiklos statistinė analizė

Statistikos tiriamasis darbas

Darbą atliko AD3/3 gr. studentas:
Tomas Buškevičius

Darbo vadovė:
D.Beržinskienė

Šiauliai, 2005

Turinys
ĮVADAS 3
1. Veiklos vidurkių dinaminė analizė 4
2. Vidurkių metodų taikymas UAB „Transalda” 7
2.1. Vidutinės darbuotojų sąnaudos per metus ir per mėnesį 7
3. UAB „Transalda” vystymosi tendencijos nustatymas remiantis trendo funkcija. Tarpusavio ryšių statistinė analizė 8
3.1. Bendrojo pelno ir įvairių veiksnių priklausomybė 10
3.1.1. Pelno,tenkančio 1 darbuotojui priklausomybė 10
3.1.2. Pelno priklausomybė nuo prekybinio ploto 11
3.1.3. Bendrų sąnaudų tenkančių vienam darbuotojui priklausomybė 12
3.1.4. Bendrųjų pajamų, tenkančių vienam darbuotojui, priklausomybė 13
3.1.5. Pajamų ir parduotų prekių savikainos priklausomybė 13
4. Indeksai ir jų skaičiavimas 14
4.1. Laspeireso kainų indeksas 14
4.2. Paašė kainų indeksas 15
4.3. Paprastas agregatinis indeksas 15
IŠVADOS IRR PASIŪLYMAI 16
LITERATŪRA 18
1 PRIEDAS 19

ĮVADAS
Dažniausiai visos įmonės, nepriklausomai nuo jos rūšies, turi labai svarbų tikslą, t.y. gauti kuo didesnį pelną iš savo užsiimamos veiklos. Todėl, stengiamasi įvairiais būdais gerinti savo veiklą: didinti pajamas, dirbti kuo mažesnėmis sąnaudomis ir darbui panaudoti pažangiausias technologijas, plėsti prekybinius plotus. Kuo didesnio pelno siekimas yra aktualus klausimas įmonės vidaus politikoje ir tikslų įgyvendinime. Pelnas, tai atlygis įmonei už jos teikiamas paslaugas, parduodamas prekes. Didžiausią reikšmę vadovui, pradedančiam kurti naują įmonę, ir turės tai, ar ji bus pelninga ir kookie veiksniai nulems pelningumą.
Pagrindiniai pelną lemiantys rodikliai yra du, tai pajamos ir sąnaudos. Tačiau juos įtakoja labai daug veiksnių: darbo užmokestis, parduodamų prekių savikaina, įvairūs mokesčiai, konkurencija ir kitos veiklos sąnaudos.
Tyrimo objektu pasirinkau įmonės „Automada” veiklą. Šio darbo tikslas yr

ra kuo tiksliau išanalizuoti pelną lemiančius veiksnius. Šiam tikslui įgyvendinti išsikėliau šiuos uždavinius:
1) įvertinti kaip kito gaunamos pajamos įmonėje per 3 metus;
2) įvertinti kaip kito patiriamos sąnaudos įmonėje per 3 metus;
3) įvertinti kaip kito bendrasis pelnas;
4) išsiaiškinti įvairių veiksnių tarpusavio priklausomybę;
5) įvertinti veiksnių poveikį pelno dydžiui.
Statistinio tyrimo rūšis: ištisinis tyrimas. Statistinio tyrimo būdas: dokumentinis būdas. Darbe bus naudojami tokie rodikliai: pirminiai, išvestiniai, absoliutiniai ir vidutiniai. Pagrindiniai taikytini metodai bus: dinaminių eilučių, vidurkių, statistinių prognozavimų ir tarpusavio ryšių statistinė analizė.
Turimi duomenys bus analizuojami lentelėmis, grafikais. Atliekant prognozes, naudota trendo funkcija, koreliacija ir regresija, absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), padidėjimo (sumažėjimo) tempai.
Šio tyrimo praktinė reikšmė yra ta, kad ji padeda išsiaiškinti , kas įtakoja pelno kitimą ir kaip pasiekti kuo geresnių veiklos rezultatų. Tyrimo eigoje buvo išsiaiškinta, kur buvo padaryta spraga siiekiant didesnio pelno. Remiantis turimais duomenimis, galėjau nuspręsti, kad kasmet įmonės pelnas augo ir situacija gerėjo. Kompleksiškai išanalizavusi darbą, mačiau, kad padidinus reklamos išlaidas įmonės pelnas padidės.

Tyrimas atliekamas remiantis UAB „Transalda” 2002m., 2003m. ir 2004m. veiklos ataskaitų duomenimis.

UAB „Transalda” užsiima mažmenine autokosmetikos priemonių prekyba. Ji yra įsikūrusi Šiaulių miesto centrinėje dalyje. Jos, kaip ir visų įmonių, pelno siekiančių, tikslas yra gauti kuo didesnį pelną iš vykdomos prekybos.

1. Veiklos rodiklių dinaminė analizė
Šiame skyriuje panagrinėsiu, kaip kito pajamos, išlaidos ir kiti veiksniai 20

002 – 2004 metais. Šių rodiklių kitimų nustatymui naudosiu šiuos dinaminių eilučių analitinius rodiklius: absoliutinį padidėjimą (sumažėjimą), padidėjimo (sumažėjimo) tempus.
Svarbiausi rodikliai, įtakojantys pelną, yra pajamos ir sąnaudos, tai jų kitimus pirmiausia ir panagrinėsiu.
1 lentelė
Bendrųjų pajamų kitimas 2002 – 2004 metais
Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004m.
Bendrosios pajamos, tūkst. Lt 585,3 640,02 729,1
– metinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt – 54,72 89,08
– metinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % – 9,35 13,9
– bazinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt 0 54,72 143,8
– bazinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % 100 9,35 24,6

Pajamos, nuo 2002 m. iki 2004 m. ženkliai išaugo, tai parodo 1 lentelėje esantys duomenys: bazinis ir grandininis padidėjimas tūkst. Lt, bei padidėjimo tempai. Didžiausias padidėjimas buvo 2004 m., kuomet pajamos išaugo 89,08 tūkst. Lt. Nuo 2002 iki 2004 metų pajamos išaugo 143,8 tūkst. Lt (24,6 %).

Antrasis labai svarbus rodiklis, lemiantis pelno dydį yra patiriamos sąnaudos.

2 lentelė
Įmonės veikloje patiriamos sąnaudos
Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.
Bendros sąnaudos, tūkst. Lt 522,35 571,77 659,99
a) parduotų prekių savikaina
b) darbo užmokestis su priskaitymu „Sodrai”
c) nuomos sąnaudos 448,7
57,9
10,2 485,1
69,5
10,6 553,4
72,5
17,4
d) kitos veiklos sąnaudos
• elektra
• apsauga
• ryšiai
• ilgalaikio materialaus turto remontas ir priežiūra 3,7
1,4
0,8
1,2

0,3 4,6
1,5
0,8
1,4

0,9 9,7
1,7
0,8
1,1

6,1
e) IMT nusidėvėjimo sąnaudos 4,6 4,6 4,6
f) mokesčių sąnaudos
• nekilnojamo turto
• kelių
• žemės nuomos
• aplinkos taršos
• privalomojo sveikatos draudimo (IĮ savinink.) 1,44
0,5
0,33
0,2
0,2
0,21 1,5
0,5
0,35
0,2
0,2
0,25 1,85
0,8
0,35
0,2
0,2
0,3
g) reklamos sąnaudos 0,1 0,12 0,14
h) visos kitos sąnaudos 0,31 0,35 0,4

Iš 2 lentelės duomenų matoma, kad sąnaudų taip pat didėjo. Ištirsiu jų kitimą dinaminių eilučių metodu.

3 lentelė
Sąnaudų kitimas 2002 – 2004 m.
Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.
Sąnaudos, tūkst. Lt 522,35 571,77 659,99
– metinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt – 49,42 88,22
– metinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % – 9,5 15,4
– bazinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt 0 49,42 137,64
– bazinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % 100 9,5 26,4

Atitinkamai kintant pajamoms per 2002 – 2004 m. laikotarpį, kito ir patiriamos sąnaudos. Iš 3 lentelės duomenų matyti, kad sąnaudos daugiausiai išaugo 2004 m. ir siekė 88,22 tūkst. Lt

t. Tai lėmė tais metais patirtos sąnaudos įsigyjant didesnį prekybinį plotą, taip pat buvo skirta lėšų tam plotui suremontuoti. Padidėjo ir darbo užmokesčio sąnaudos, nes buvo priimtas vienas papildomas darbuotojas. Nuo 2002 iki 2004 m. išlaidos išaugo 137,64 tūkst. Lt., o padidėjimo tempai siekė 26,4 %.

Atėmus iš pajamų patirtas sąnaudas gaunamas grynasis pelnas. Sekančioje lentelėje pavaizduotas bendrojo pelno augimas ir jo tempai.
4 lentelė
Bendrojo pelno kitimas 2002 – 2004 m.
Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt 62,95 68,25 69,11
– metinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt – 5,3 0,86
– metinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % – 8,4 1,3
– bazinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt 0 5,3 6,16
– bazinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % 100 8,4 9,7
Pelningumas (pelnas/savikainos), % 14 14,1 12,5

Bendrojo pelno didžiausias metinis padidėjimas buvo 2003 m., kuris siekė 5,3 tūkst. Lt. Taip pat išaugo ir pelningumas 0,1 %.
Nuo 2002 iki 2004 m. pelnas išaugo 6,16 tūkst. Lt., tačiau dėl patirtų remonto darbų ir naujo prekybinio ploto įsigyjimo, negautų papildomų pajamų, pelningumas sumažėjo iki 12,5 %. Nepaisant to, baziniais metais, pasirinkus 2002 m., nuo 2002 iki 2004 m. bendrasis pelnas išaugo 9,7 %.
Įmonei svarbu stebėti, ir kaip metų eigoje keičiasi parduodamų prekių savikaina. Tai paanalizuosiu naudodama dinaminių eilučių metodą. 5 lentelė
Parduotų prekių savikainos 2002 – 2004 m. kitimas
Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.
Parduotų prekių savikaina 448,7 485,1 553,4
– metinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt – 36,4 68,3
– metinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % – 8,1 14,1
– bazinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas), tūkst. Lt 0 36,4 104,7
– bazinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas, % 100 8,1 23,3

Parduotų prekių savikainos didžiausias metinis padidėjimas buvo 2004 m., kuris siekė 68,3 tūkst. Lt., padidėjimo tempas buvo 14,1 %.
Nuo 2002m. iki 20

004 m. parduotų prekių savikaina išaugo 104,7 tūkst. Lt. , tai lėmė pajamų padidėjimą per tą patį laikotarpį.
Parduotų prekių savikainos bazinis padidėjimo tempas 2002 – 2004 m. buvo 23,3 %

2. Vidurkių metodų taikymas UAB „Transalda”
Tyrime patogiausia apskaičiuoti darbo užmokestį skirtą vienam darbuotojui per metus ir per mėnesį.
2.1. Vidutinės darbuotojų sąnaudos per metus ir per mėnesį
Iš 2 lentelės duomenų nubrėžiame metinių darbo užmokesčio sąnaudų augimą.

1 grafikas. Darbo užmokesčio sąnaudų augimas

Iš 1 grafike pateiktų duomenų galima matyti, kiek darbo užmokesčio sąnaudų buvo skirta darbuotojų atlyginimams per metus. Pagal šiame grafike pateiktus duomenis apskaičiuoju vidutines vieno darbuotojo pajamas per metus ir per mėnesį.
6 lentelė
Vidutinės darbuotojų sąnaudos per metus ir per mėnesį

Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.
Darbuotojų skaičius 8 8 9
Vidutinės darbo užmokesčio sąnaudos 1 darb. per metus, tūkst. Lt 7,2375 8,6875 8,5294
Vidutinės darbo užmokesčio sąnaudos 1 darb. per mėnesį, šimtai Lt 603,12 723,95 710,78

Pagal 6 lentelėje pateiktus duomenis per 2002 – 2004 m., matome, kad augo ir vidutinis darbuotojų užmokestis. Tai turėjo įtakos didėjančios pajamos iš prekybos ir kasmet keičiamas LRV įstatymais nustatytas minimalus darbo užmokestis.
Pagal 1 ir 2 lentelių duomenis apskaičiuoju pajamų ir sąnaudų augimą vidutiniškai per vieną metų mėnesį. Tai pavaizduota 2 grafike.

2 grafikas. Vidutiniškai per mėnesį patiriamos sąnaudos ir pajamos

Iš grafiko duomenų matyti, kad vidutiniškai 2003 – 2004 m. vieno mėnesio sąnaudos ir pajamos pastoviai augo, palyginus su 2002 m.

3. UAB„Transalda” vystymosi tendencijos nustatymas remiantis trendo funkcija. Tarpusavio ryšių statistinė analizė

Pelno gavimas yra vienas iš svarbiausių tikslų kuriant įmonę. Pelno didinimu suinteresuotos visos gamybinės, komercinės, finansinės verslo įmonės. Verslo įmonė turi uždirbti tiek pinigų, kad būtų padengtos visos sąnaudos ir dar liktų pakankamai pinigų įvairiems poreikiams tenkinti. Be to, taip dirbti įmonė turi ne vienerius metus, bet pakankamai ilgai, kad matytų savo veiklos perspektyvą.
Taikant trendo funkciją, išanalizuosiu ateities tendencijas vieneriems metams. Prognozuosiu, kaip kis pajamos ir sąnaudos veikiamos įvairių veiksnių, tokių kaip darbo užmokesčio didėjimas, kainų kitimas, prekybinio ploto padidinimas, o svarbiausias veiksnys būtų laikas (metų laikotarpis).
Skaičiuojant determinacijos koeficientus, nustatysiu kaip veiksniai įtakoja vienas kitą, o koreliacijos indeksu – ryšio glaudumą tarp nagrinėjamų kintamųjų.

3 grafikas. Pajamų ir išlaidų kitimas 2002 – 2004 m. ir tendencijos 2005 m.

Gautos trendo funkcijos apibūdina pajamų ir sąnaudų kitimą tūkst. Lt tendenciją 2005 metams. Pagal a1 reikšmę galime spręsti, kad vidutiniškai kasmet pajamos turėtų didėti 3,18 tūkst. Lt, o patiriamos sąnaudos vidutiniškai turėtų mažėti 8,78 tūkst. Lt. Tai gali įtakoti tai, kad naujai įsigytas plotas duos didesnes pajamas, o metinės prekybinių patalpų priežiūros sąnaudos sumažės.
Gautas determinacijos koeficientas parodo, kad laikas turi didelę įtaką uždirbamoms pajamoms. Laiko veiksnys pajamų kitimą įtakoja 98,1 %. Gautas koreliacijos indeksas parodo labai glaudų ryšį tarp abiejų veiksnių.
Gautas determinacijos koeficientas parodo, kad laikas turi didelę įtaką ir patiriamoms sąnaudoms. Laiko veiksnys sąnaudų kitimą įtakoja 97,4 %. Gautas koreliacijos indeksas parodo taipogi glaudų ryšį tarp sąnaudų ir laiko.
Svarbią įtaką pelnui daro ir parduotų prekių savikaina, kadangi kainos kasmet kinta. 6 lentelė parodo trijų populiariausių prekių kainų kitimą.
7 lentelė
Populiariausių prekių parduotuvėje kainų kitimas

Prekės pavadinimas

Kainos, Lt 2002 2003 2004
Dažai „MIPA” o Pardavimo
o Įsigyjimo 106
84,8 107
85,6 107
85,6
Dažai „SADOLIN” o Pardavimo
o Įsigyjimo 35
28,2 36,5
29,2 36,5
29,2
Purškiamas glaistas
(1 tubelės kaina, 1,5 kg)

o Pardavimo
o Įsigyjimo 28
22,5 31,6
25 31,6
25
Dažai „GT” o Pardavimo
o Įsigyjimo 10
7 11
8 12
9

Kintančios kainos įtakoja parduodamų prekių savikainą.. Kadangi iš 3 grafiko matome, jog prognozuojamos pajamos ir sąnaudos augs, tai remiantis 2 lentelės duomenimis panagrinėsiu kokia bus prognozuojama prekių savikaina 2005m., kuri turi labai didelę įtaką patiriamoms sąnaudoms.

4 grafikas. Parduodamų prekių savikainos kitimas.

Gauta trendo funkcija parodo, kad ir parduodamų prekių savikaina sekančiais metais vidutiniškai turėtų sumažėti 11,45 tūkst. Lt., tai įrodo ir sąnaudų trendo funkcija, kuri pasako, kad sąnaudos turėtų mažėti.
Gautas determinacijos koeficientas parodo, kad laikas turi didelę įtaką prekių savikainai. Didelę įtaką savikainai turi laiko veiksnys, nes determinacijos koeficientas yra 1. Gautas koreliacijos indeksas parodo labai glaudų ryšį tarp abiejų veiksnių, nes yra labai arti 1, t.y. 0,984.

3.1. Bendrojo pelno ir įvairių veiksnių priklausomybė
3.1.1. Pelno, tenkančio 1 darbuotojui priklausomybė
Atliekant koreliacinę analizę yra rekomenduojama, kad įvairūs veiksniai būtų apskaičiuoti vienam pelno litui, taip pat kiek m2 prekybinio ploto tenka 1 darbuotojui ir pan.
Analizuojant, kaip pelnas įtakoja vieną darbuotoją 2002 – 2004 m., apskaičiavome tokią regresijos lygtį.

5 grafikas. Pelno ir darbuotojų priklausomybė

Gauta funkcija ir determinacijos koeficientas R2 = 0.452.
Parametras a1 yra mažesnis už 0, tai pelnas vienam darbuotojui mažės, nes padidėjusiam prekybiniam plotui aptarnauti gali būti priimtas papildomas darbuotojas. Ryšys tarp kintamųjų, t.y. pelno, tenkančio vienam darbuotojui nėra glaudus, darbuotojų skaičius neturi didelės įtakos metiniam pelnui. Jis pelną įtakoja tik 45,2 %. Tarp jų atvirkštinė priklausomybė.

3.1.2. Pelno priklausomybė nuo prekybinio ploto
Analizuojant kaip prekybinio ploto padidinimas įtakoja pelną, naudojamės tuo pačiu priklausomybės tyrimo principu. Pelno duomenys imami iš 4 lentelės.

6 grafikas. Pelno priklausomybė nuo prekybinio ploto dydžio
2004 m. padidinus prekybinį plotą, jame pradėta prekiauti visai nauju prekių asortimentu, t.y. įrankiais, variklinių transporto priemonių remontui. Jei baziniais metais pasirenkame 2003 m. (pelnas, tenkantis prekybinio ploto 1 m2 ), planuojama, kad pelnas išaugs.
Vienam kvadratiniam prekybinio ploto metrui 2003m. tenka 3184,18 Lt. pajamų. Tikėtina, kad 2005 m. pajamos padidės iki 875 tūkst. Lt.
Gauta lygtis parodo, kad ryšys tarp prekybinio ploto ir pelno labai glaudus, pagal determinacijos koeficientą, t.y. 91,53 %. Tarp rodiklių yra atvirkštinė priklausomybė.
Apskaičiavus pagal turimus duomenis a1 ir a0 koeficientus, tai ir įrodo jų atvirkštinę priklausomybę, nes gauta regresijos lygtis yx = 530,23 – 1.01 x.
Pagal prognozes pelnas, tenkantis 1 m2 prekybinio ploto, 2005 m. turėtų išaugti iki 326,1 Lt., jei prekybinis plotas išliks nepakitęs.

3.1.3 Bendrų sąnaudų tenkančių vienam darbuotojui priklausomybė
Kadangi patiriamos sąnaudos labai įtakoja pelną, tai stengiamasi dirbti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau ne visada tai įmanoma, nes įstatymuose yra nustatyta daug įvairių mokesčių, kuriuos turi mokėti kiekviena įmonė. Tai būtų kelių, aplinkos taršos, privalomojo sveikatos draudimo (individualių įmonių savininkams), nekilnojamo turto, žemės nuomos, turto draudimo ir kt. Didelė dalis mokesčių sumokama ir už dirbančius darbuotojus „Sodrai”, taip pat privalomas gyvybės draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
Sekančiame grafike panagrinėsiu, kiek bendrų sąnaudų tenka vienam darbuotojui, dirbančiam UAB „Transalda”, per metus. Patyrinėsiu šių dviejų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Duomenys imami iš 3 lentelės ir paskaičiuojami vidurkių metodu, 1 darbuotojui per metus .

7 grafikas. Bendrųjų išlaidų priklausomybė 1 darbuotojui per metus
Gauta lygtis parodo, kad darbuotojų skaičiaus kitimas įtakoja tik 46,1 %. Tai parodo gautas determinacijos koeficientas, kuris lygus R2 = 0,461. Skaičiuojant pagal turimus duomenis, gauta regresijos lygtis yx = 28,78 + 4,95 x. Gautos lygties a1 koeficientas parodo, kad darbuotojų skaičiui pasikeitus vienu vienetu, bendrosios sąnaudos vidutiniškai padidės 4,95 tūkst. Lt.

3.1.4. Bendrųjų pajamų, tenkančių vienam darbuotojui, priklausomybė
Kiekvienas darbuotojas, dirbdamas įmonėje, įneša savo uždirbamų pajamų dalį. Jis parduoda prekes, už kurias gaunamos pajamos. Sekančiu grafiku paanalizuosiu, kiek pajamų įmonei uždirba vienas darbuotojas per metus ir ar darbuotojų skaičius turi įtakos pajamoms. Duomenys paimti iš 1 lentelės ir paskaičiuota vidurkių metodu, 1 darbuotojui per metus.

8 grafikas. Pajamų priklausomybė 1 darbuotojui per metus
Gauta lygtis parodo, kad darbuotojų skaičius pajamas įtakoja 35,87 %. Tai palyginti gana mažas glaudumas. Ryšys tarp kintamųjų tiesioginis, o gautas koreliacijos koeficientas r = 0,5989 nors ir nestipriai, tačiau vienas kitą įtakoja. Padidėjus darbuotojų skaičiui vienu, pajamos išauga 4,43 tūkst. Lt.

3.1.5 Pajamų ir parduotų prekių savikainos priklausomybė
Ko ne didžiausią įtaką prekybinės įmonės gaunamoms pajamos ir gaunamam pelnui turi parduotuvėje parduotų prekių savikaina. Priklausomybei analizuoti imami duomenis iš 1 ir 2 lentelių.

9 grafikas. Pajamų ir parduotų prekių savikainos priklausomybė

Gauta lygtis rodo, kad ryšys tarp kintamųjų labai glaudus, nes R2 = 0,9986. Kintanti savikaina daro didelę įtaką uždirbamoms pajamoms.
Parametras a2 didesnis už 0, o tai rodo, kad pajamos iš parduotų prekių savikainos didės.
Pagal turimus duomenis apskaičiavus a0 ir a1 koeficientus gauname tokią regresijos lygtį: yx = 0,7318 x + 18,962. Pajamoms pasikeitus 1 tūkst. Lt parduotų prekių savikaina padidėtų 0,73 tūkst. Lt.
Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas lygus r = 0,9993, o tai reiškia labai glaudų tiesioginį ryšį tarp kintamųjų.

4. Indeksai ir jų skaičiavimas

Šiame tyrimo skyriuje apžvelgiami populiariausi kainų indeksai bei apibendrinama jų reikšmė statistiniams rodikliams. Kainų indeksus skaičiuosiu pagal 8 lentelės duomenis.
8 lentelė
Populiariausių prekių kainų ir kiekių kitimas
Prekės pavadinimas p0, Lt q0, vnt. p1, Lt q1, vnt.
Dažai „MIPA” 106 2853 107 3512
Dažai „SADOLIN” 35 1331 36,5 1828
Purškiamas glaistas 28 623 31,6 719
Dažai „GT” 10 1318 12 962

4.1. Laspeireso kainų indeksas

Laspeireso kainų indeksas yra vienas iš populiariausių kainų indeksų. Pagrindinis Laspeireso kainų indekso tikslas – įsitikinti kaip atitinkamo laikotarpio kainos pakito lyginant jas su bazinio laikotarpio kainomis. Šiuo atveju lyginamasis kiekio svoris yra lygus, kadangi juo yra laikomas bazinio laikotarpio prekių kiekis.

Baziniais metais pasirinkau 2002 m., o ataskaitinio laikotarpio metais pasirinkau 2004 m.
Laspeireso kainų indeksas skaičiuojamas, populiariausių 4 prekių parduotuvėje rinkiniui, kuris yra keleto rūšių skirtingomis kainomis ir kiekiais atskirai lyginant bazinių ir ataskaitinių metų duomenis, galima parašyti tokią formulę:
p I L =  p1*q0 /  p0*q0

Ataskaitinių metų kainas palyginus su bazinių metų kainomis nustatytas, 4 prekių rinkinio, kainų padidėjimas 2,6 %, nes gautas indeksas lygus p I L = 1,0256
1.1 4.2. Paašė kainų indeksas

Kitas taip pat ganėtinai dažnai naudojamas kainų indeksas yra Paašė kainų indeksas. Šio indekso reikšmė yra ta, kad šiuo atveju yra sužinomas prekių kainų indeksas lyginant atitinkamus einamuosius metus su atitinkamais baziniais metais, tačiau kiekio baze yra pasirenkami ne baziniai, o atitinkami einamojo laikotarpio rodikliai.

Taikant Paašė kainų indeksą galima parašyti tokią formulę:
p I P =  p1*q1 /  p0*q1

Ataskaitinių metų kainas palyginus su bazinių metų kainomis ir imant ataskaitinių metų kiekius nustatytas, 4 populiariausių prekių rinkinio, kainų padidėjimas 2,3 %.

4.3. Paprastas agregatinis indeksas

Kadangi visų prekių kainos kito vienoda kryptimi, pasirinkau suskaičiuoti jų kitimą paprastuoju agregatiniu kainų indeksu, kurio formulė :
I p (agreg.) = (  p1 /  p0 ) * 100 %

Palyginus ataskaitinių metų kainas su bazinių metų kainomis, kainos išaugo 4,5 %, nes gautas indeksas I p (agreg.) = 1,045.

Panagrinėjusi šiuos kainų indeksus matosi, kad kainos metų eigoje augo, tai įrodo ir jau anksčiau išnagrinėtos padidėjusios pajamos.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Ištyrus pelną lemiančius veiksnius ir jų priklausomybes UAB „Transalda” galiu padaryti tokias išvadas:
1. Didėjančios pajamos įmonėje labiausiai įtakoja gaunamą bendrąjį pelną. Kuo bus didesnės pajamos, tuo labiau augs įmonės gaunamas pelnas. Nuo 2002m. iki 2004 m. pajamos išaugo 143,8 tūkst. Lt., kurios įtakojo ir bendrojo pelno didėjimą.
2. Bendram pelnui didelės įtakos turi patiriamos sąnaudos. Atitinkamai pajamoms jos taip pat per tiriamą laikotarpį didėjo. Jų didėjimui įtakos turėjo naujo darbuotojo priėmimas, darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų padidėjimas, naujo prekybinio ploto įsigyjimas, nuomos sąnaudų padidėjimas.
3. Augančios kainos įtakojo parduodamų prekių savikainos augimą, o jos sudaro didelę bendrų metinių sąnaudų dalį. Tačiau pastovią savikainą yra labai sunku išlaikyti, nes kinta tiekėjų siūlomų prekių kainos.
4. Tyrimo eigoje išaiškėjo, kad augant pajamoms ir sąnaudoms, bei bendrajam pelnui, įmonės pelningumas nebūtinai turi išaugti, tai rodo 4 lentelėje esantys duomenys. Parduotų prekių savikaina ir bendrąjį pelną palyginus, rodė pelningumo sumažėjimą nuo 14,1 % iki 12,5 %. Tai lėmė didesnės sąnaudos, nei praėjusiais metais.
5. Analizuojant kaip laikas įtakoja pajamų ir sąnaudų augimą buvo išsiaiškinta, kad gaunamas bendras pajamas įtakoja 98,1 %, o bendras sąnaudas – 97,4 %. Tai parodė apskaičiuotos trendo funkcijos determinacijos koeficientai. Ryšys tarp šių kintamųjų labai glaudus, nes koreliacijos indeksas arti 1.
6. Išnagrinėjus priklausomybes tarp bendrojo pelno ir įvairių veiksnių išsiaiškinta, kad labiausiai gaunamas pelnas priklauso nuo: prekybinio ploto dydžio (91,53 %), pajamų ir parduotų prekių savikainos.
7. Padidėjusios kainos lemia didesnę parduotų prekių savikainą ir pajamas.

Apibendrindama darbą galiu pasiūlyti keletą patarimų, kaip būtų galima dar padidinti įmonės uždirbamą pelną:
1. Padidinti reklamos išlaidas, kurios palyginti metams skiriamos per mažos: skelbtis įmonių kataloguose, regiono dienraščiuose ir reklamos laikraščiuose, susikurti internetinį puslapį, kurio įmonė dar neturi.
2. Sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis dėl prekių tiekimo, kurios užtikrintų kainų pastovumą.
3. Ištirti paklausių prekių asortimentą rinkoje.
4. Nepaklausių prekių kiekius stengtis sumažinti, jų nesandėliuoti, o pirkti tik paklausą turinčias prekes.
5. Analizuoti konkurencinę aplinką, pvz. prekių asortimento, kainų ar teikiamų paslaugų.
6. Skelbti daugiau akcijų, nuolaidų, lošimų, kurie suaktyvintų prekybą ir padidintų pirkėjų skaičių.
7. Vykdyti specialius pirkėjų užsakymus užsisakant prekes, pvz. vienetinių prekių pristatymas, didesnio prekių kiekio pristatymas į pageidaujamą vietą.

LITERATŪRA

1. L. Juozaitienė „Įmonės finansai: valdymas ir analizė”, 2002 m. ŠU
2. V.Gudonavičiūtė – Bartosevičienė „Ekonominė statistika“, 1997, KTU
3. www.std.lt
4. UAB „Transalda” 2002m, 2003m, 2004 m. veiklos ataskaita

1 PRIEDAS
Tyrimo metu naudotos skaičiavimo formulės:

Grandininis absoliutinis padidėjimas/sumažėjimas:
y = yn – yn-1
Bazinis absoliutinis padidėjimas/sumažėjimas:
y = yn – y1
Grandininis padidėjimo/sumažėjimo tempas:
Tp = yn – yn-1/ yn-1 *100 %
Bazinis padidėjimo/sumažėjimo tempas:
Tp = yn – y1/ y1 * 100 %
Prognozavimas buvo skaičiuojamas pagal tiesinę ir 2 – o laipsnio parabolės trendo funkcijas.
Laspeireso kainų indeksas:
p I L =  p1*q0 /  p0*q0
Paašė kainų indeksas:
p I P =  p1*q1 /  p0*q1

Paprastas agregatinis indeksas:
I p (agreg.) = (  p1 /  p0 ) * 100 %

Leave a Comment