Sveikieji ir naturalieji skaičiai

Sveikieji ir realieji sk.. Įpasčiausios duom. rūšys – sveikieji ir realieji sk.. Kompe visi skaičiai turi būti baigtiniai, o matej būna ir baigtiniai ir begaliniai. Kompe kieivienas sk. koduojamas bitų sk.. Kompe galima koduoti tik diskrečiuosius dydžius, tai sveikiej ir natūraliji sk.. Racionalieji ir realieji kompe yra išreiškiami su sk.i po kablelio.
Realiųjų sk. vaizdavimas. 1.Sud. programas realiuosius sk. galima užrašyti 2 būdais: 1)sk. sveikąja dalį atskiriant tašku nuo trupmenines 2)Vartojant laipsnio rodiklį. Paskalio k. vietoj laipsnio pagr. pvz.10 rašoma E ir po joos sveiku sk. išreikštas rodiklis n,pvz: kompe 5E1, matiekoj 5*10¹.
DIV ir MOD. Paskalio k. su sk. atliekami visi veiksmai: sudetis +, atimtis – , daugyba * , dalyba /. Dalyba yra 2 rūšių: 1. jeigu dal. Sveik. sk. ir norime gauti dalmenį tik sveiką sk., tai dalybos operaciją žym. DIV, o jei norime gauti tik liekaną – MOD. MOD nevartojama su neig. sk. Pvz: 13div5=2 , 13mod5 =3.
Sveikieji sk.: 12, 1000, -15. Realieji : 15.5, 20.0, 3.1E4, 317E5.
Kintamieji. Duom.,kurie gali keistis atliekant programą, vad. kintamaisiais. Pastovūs duom. vad. konstantomis. Kintamieji žym. vardais. Vardai sud. iš raidžių irr sk., bet būtinai turi prasideti raide: a, suma, sprend 1, vidurkis, plotas. Parenkant kintamųjų vardus reikia stengtis kad jie nusakytų jais pažym.duom. paskirtį: Sk. suma – sum. Kiekvienam kintamajam kompas skiria vietą savo atmintinėje. Ten saugoma to kintamojo reikšmė – konkretus duomuo. Ki

intamasis apibūdinamas vardu ir reikšme. Kintamojo vardas žym. atmintines lankelį, o pačiame lankelyje įrašoma kintamojo reikšmė. Į tą patį atmintines lankelį gali būti įrašomas vis kitos to paties kintamojo reikšmes.

read ( a, b )

suma : = a + b; a 0 – 5 – 6

a : = a + 1 b 0 – 8 – 9

b : = b + 1 suma 0 – 13 – 15
suma : = a + b
Kintamojo tipas. Užrašant kintamojo vardą turi būti nurodoma, kokias reikšmes gali įgyti šis kintamasis. Sveikųjų sk. tipas – integer, realiųjų – real. Kintamųjų vardai ir tipai nurodomi aprašuose, po programos antraštes. Kiekvienas kintamasis turi būti aprašytas, būtina nurodyti jo tipą. Pvz: var a, b : integer; x, y, z : real;
sveikojo tipo( integer) reikšmes paskalio k. gali buti tik iš intervalo ( – 32768; 32767 ) . Galima dirbti ir su logint vietoj integer, tai reiškia didelį sk.
Reiškiniai. Reiškinys – tai konstantos ir kintamieji sujungti veiksmų žeenklais bei lenktiniais skliaustais. Pvz: ( p1 + p2 + p3 ) / 3 sk1 + sk2 – sk3 div 10

( a + b ) * ( a – b )
Reiškinio rezultato tipas priklauso nuo jį sud. kintamųjų ir operacijų tipų. Jei visi argumentai yra sveikojo tipo, tai sudeties, atimties, daugybos, dalybos div ir mod rezultatas yra sveikojo tipo. Dalybos operacijos, kai ji žymima / rezultatas visda realiojo tipo.
Reiškinių priskyrimas. Priskyrimo sakinys – tai kintamasis ir reiškinys, atskirti priskyrimo simboliu : =. Atlikus programą gauta reiškinio reikmė priskiriama kaireje esančiam kintamajam. Pvz: sk : = 5; suma : = x + y;
Tekstas esantis ta
arp skliaustų vad. komentarais. Komentarus galima įrašyti bet kurioje programos vietoje.
Programa 4 skaičių sandaugai.

program sandauga;

var a, b, c, d ; s : integer;
begin

read ( a, b, c, d );

s : = a * b * c * d ;

writeln ( s );
end.

Leave a Comment