Vegetarizmas

Turinys
1. Įžanga.
2. Turinys.
3. Problema, tikslai, uždaviniai, veiklos turinys, numatomi rezultatai.
4. Surinkta informacija: Apie vegetarizmą.
5. Vegetarizmo istorija.
6. Vegetariškų patiekalų receptai.
7. Išvados.
8. Naudota literatūra.

Problema:
1.Medžiagos rinkimas;
2.Medžiagos sutvarkymas;
3.Medžiagos pristatymas;

Tikslai:
1.Išsiaiškinti ar vegetrazimas yra populiarus tarp bendraamžių.
2.Supažindinti kitus su vegetrazimu.
3.Supažindinti su nesveika mityba.

Uždavinai:
1.Sužinoti kaip maitintis norint tapti vegetaru.
2.Suprasti vegetarizmo esmę.

Veiklos turinys:
1.Rinkau informacija aktualia tema, surinktą informaciją ir pristačiau klasės draugams.

Numatomi razultatai:
1.Paaiškinti kas tai vegetarizmas ir papasakoti apie jo pliusus ir minusus.
2.Surinktos informacijos pristatymas.

Įžanga

Vegetarizmas
Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius – augalinis), mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi irr kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai).
Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užžuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.
Dietinio vegetarizmo teorija pabrėžia mėsos nevalgymo svarbą sveikatai. JAV mokslininkai nustatė (1983 m.), kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių formų vėžio. Dietologas Džordžas Ozava (Osava, Japonija) rekoenduoja 7 griežtai vegetarines dietas, kurias sudaro grūdai ir

r jų produktai. Septintoji, vien grūdų, dieta skirta patiems sunkiausiems ligoniams. Vegetarai ilgiau gyvena. Pvz., Indijos šiaurėje gyvenantys griežti vegetarai hunzai yra ilgaamžiai.
Taigi, gyvulinės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairių priežasčių: sveikatos, religijos, ekonomijos, mados. Žmonių, nevalgančių mėsos, pieno produktų, kiaušinių, vis daugėja.

APIE VEGETARIZMĄ

Vegetaras yra žmogus, kuris nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvų organizmų. Veganas – žmogus, kuris nevalgo ir kiaušinių, medaus, negeria pieno, t.t. Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas yra būti vegetaru/veganu ar ne. Jei staigiai nustotum valgyti mėsą, gali sutrikti mityba arba bus per sunku ištverti be mėsos ir tuojau viską mesi. Tapus vegetaru, reikia stebėti sveikatą ir periodiškai tikrinti kraują. Bet jei viskas daroma teisingai, sveikata turėtų net pagerėti. Vegetarais žmonės tampa dėl gyvūnų, dėl gamtos ar dėl savęs. Appsispręsti gali padėti šie faktai:
Vien Amerikoje, kasmet maistui yra nužudomi 25 milijonai gyvūnų. Gyvūnų auginimas fabrikų fermose yra žiaurus ir ekologiškai niokojantis. Gyvūnų valgymas kenkia mūsų sveikatai, sukelia ligas ir negalavimus, tarp jų ir : širdies smūgį, priepolius, nutukimą, vėžį ir diabetą.

Dėl gyvūnų. Su gyvūnais fabrikų fermose yra elgiamasi kaip su mašinomis. Nuo gimimo dienų viščiukams yra įkaitinta geležim nudeginami snapeliai. Karvių ir kiaulių patinai yra kastruojami be nuskausminamųjų. Visi šie gyvūnai savo trumpą gyvenimą nugyvena labai blogomis sąlygomis, kai kurie iš

š jų yra taip varžomi, kad negali net apsisukti ar ištiesti sparno. Daugelis iš jų negauna tyro oro gurkšnio iki tada, kai yra grūdami į sunkvežimius košmariškam pasivažinėjimui iki skerdyklos, dažnai blogomis oro sąlygomis ir visada be maisto ir vandens. Skerdykloje jie yra pakabinami aukštyn kojom ir jų gerklės perpjaunamos, kol jie dar nepraradę sąmonės.
Dėl aplinkos. Šiuolaikiniai fabrikai palieka didžiulę skolą, kurią turės sumokėti ateinančios kartos. Gyvūnų auginimas dėl maisto apima daugiau nei pusę Amerikoje sunaudojamo vandens, ir yra didžiausias vandens teršėjas. Žmonių polinkis valgyti mėsą nuodija mūsų žemę, orą ir vandenį.
Dėl savęs. Vieninteliai du tyrinėtojai žmonijos istorijoje išgydę širdies ydą, didžiausią žudikę Amerikoje, naudojo vegetarizmą kaip dalį gydymo. Per daktarų Dean Ornish ir Caldwill Esselstyn programas, pacientai tapo “atsparūs širdies ydai” (cituojant daktarą Esselstyn iš 1999m. rugpjūčio mėnesio “American Journal Of Cardiology” žurnalo straipsnio), nes jų choresterolio kiekis kraujyje nukrito iki žemiau 150 (vidutinis vegano choresterolio kiekis yra 128), o tiek choresterolio turinčio žmogaus mirtis nuo širdies ydos dar niekada nebuvo užregistruota. Be to žmonės, valgantys mėsos produktus, yra 40% jautresni vėžiui, ir padidėja rizika susirgti įvairiom ligom, kaip artritas, osteoparozė, diabetas, priepuoliai, apendicitas ir nutukimas. Mėsoje įvairūs chemikalai yra 14 kartų labiau koncentruoti nei augaliniam maiste.

Maitinantis vegetariškai, labai svarbu yra ti

inkamai subalansuota mitybą, kad butų gaunama pakankamai reikalingų medžiagų.
Lietuvoje galima nusipirkti apelsinų skonio sirupo “Feroglobin”, kuris tinkamas vegatarams, turi visokių vitaminų, taip pat (kas yra labai svarbu) – geležies.

Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro žmogų dirglesnį ir piktesnį. Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados. Vegetarai nevartoja alkoholio, nerūko.

Vegetarizmo tipai :

  Veganai – griežtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvūlinės kilmės maisto produktų. Amerikoje jų yra apie 2% visų vegetarų.
  Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

 Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus (propaguoja krišnajistai, vienuoliai trapistai).

 Semivegetarai ar iš dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo privalumai:

 Mažiau nutukusių žmonių.

 Mažesnė koronarinės širdies ligos rizika.

 Mažiau sergančiųjų hipertenzija.

 Vegetarai mažiau serga vidurių užkietėjimu (dėl skaidulinių medžiagų).

Vegetarizmo trūkumai:

 Mažina suvartojamo maisto kiekį.

 Vegetariškame maiste trūksta aminorūgščių, vit. B12, vit. D, kalcio, geležies.

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rū

ūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų čiulpuose) geležies atsargos. Dėl to daugelyje pasaulio šalių maisto produktai papildomi Fe druskomis.
Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas. Užsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas užkrečiamas vit. B12 sintezuojančiais mikroorganizmais. Veganai turi vartoti vit. B12 praturtintą sojos pieną, košes.
Kalcio deficitas labai svarbus nevartojantiems pieno ir jo produktų. Augaliniuose maisto produktuose yra tik 1/10 žmogui reikalingo kalcio. Vartojant daug maisto skaidulų, blokuojama kalcio rezorbcija, dėl to veganai nuolat turi vartoti kalciu praturtintą sojos pieną ir sojos varškę.
Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas mažai kaloringas ir teikia nedaug energijos.
Gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tik ar tokia dieta nulemia ilgaamžiškumą, ar labai gerą sveiktą dar nėra įrodyta.

Neteisingos vegetarinės mitybos pasekmės:

 Dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė.

 Dėl baltymų stokos – pasireiškia edemos, ascitai.

 Žmogus suliesėja iki visiško išsekimo.

 Mergaitėms ir moterims gali atsirasti antrinė amenorėja (pranyksta mėnesinės).

 Žmogui sutrinka psichika (nežino ką valgyti).

Truputis apie vegetarizmą iš istorinės pusės
Vegetarizmo istorija tokia pat sena, kaip ir žmonijos istorija. Nuomonė, kad vegetarizmas tėra XX amžiaus mada, yra visiškai nepagrįsta. Archeologiniai kasinėjimai Egipte, vienoje iš seniausių civilizacijų pasaulyje, parodė, kad papročiai ir senovės Egipto religija draudė valgyti mėsą. Senovės Graikijoje žmonės, norintys tapti atletais, mokėsi gimnazijose pagal ypatingą sistemą, kuri buvo pati efektyviausia ugdant fizinę jėgą ir ištvermę. Viena iš šio tikslo pasiekimo priemonių buvo griežta dieta ir apribota mityba. Jų kasdienis maistas buvo vynuogės, riešutai, sūris, kukurūzų duona. Pagrindinį Romos gladiatorių paros racioną sudarė miežių paplotėliai su alyvų aliejumi. Šis maistas tilpo jų delnuose.
Indijoje žmonės nuo seno skirstomi į kastas. Jų yra keturios. Trims pirmosioms kastoms – brahmanams, kšatrijams, prekijams religija draudžia vartoti mėsą. Mėsiškas maistas susijęs su nuodėmingumu ir teršalais, o augalinis – su dievobaimingumu ir pamaldumu. Vienas iš XIX a. rašytojų Džordžas Smitas rašė, kad Egipto žemdirbių ir darbininkų maistas panašus į kiniečių ir susideda iš žuvies, kuri yra daugiausia kaip priedas ir laikomas skanėstu, grubios kvietinės, sorų arba kukurūzų duonos ir agurkų, arbūzų, moliūgų, svogūnų, porų, pupų, žirnių, lubinų, lęšių, datulių ir t.t. Didelė šių daržovių dalis vartojamos nevirtos. Nilo burliokai pasižymėjo didele jėga, stipriais raumenimis ir fiziniu bei dvasiniu grožiu.
Nepaisant to, kad žodis „vegetarizmas“ išpopuliarėjo palyginus neseniai, faktas yra tas, kad pirmieji žmonės žemėje maitinosi vien tik vaisiais ir būtent tai leido jiems gyventi tikroje harmonijoje su Gamta, apie tai liudija ir krikščionių šventraštis – Senasis Testamentas: „Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas“(Pr.1,29). O štai mėsos ir alkoholio vartojimo nurodymai Evangelijoje esą atsirado tik visuotinio Nikėjos susirinkimo metu (IV a.). Tas padaryta primygtinai prašant Romos imperatoriui Konstantinui, kuris žinomas kaip mėgėjas gerai pavalgyti. Vegetarizmo klausimas nedavė ramybės žmonėms ir seniau, Danielio pranašystės knygoje (Š.R.T.3.1991.P.319-320) aprašyti bandymai maitintis vegetariškai su keturiais vaikinais. Jie atsisakė ir vyno. Toks bandymas visiškai pasiteisino. Tie keturi vaikinai (Danielis, Ananijas, Misaėlis ir Azarijas, praminti kitais vardais – Baltasaru, Sidrakhu, Misakhu ir Abdenagu) pasirodė sveikesni ir išmintingesni už kitus, mitusius nuo karališkojo stalo valgiais – mėsa ir vynu. Tokie bandymai gana neblogai protokoluoti (su visais vaikinų vardais ir jų pakeitimais), išliko iki šių laikų, verti dėmesio.
Vegetarizmo klausimas rūpėjo ir antikos filosofams, mėsos nevalgė Pitagoras, Aristotelis, Seneka, Sokratas, Platonas. Pirmame mūsų eros amžiuje dar Plutarchas svarstė: „norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti?“. Manoma, kad paimti vėzdą į rankas žmogų privertė ledynmetis. Tačiau šiltuose kraštuose mėsos valgymo tradicijos neįsitvirtino, ir didžiąją dalį maisto vis vien sudarė augaliniai produktai.
Apskritai, didelė žmonijos dalis iki XX amžiaus mėsos produktus vartojo labai saikingai. Šiltuose kraštuose buvo daugiau vegetarų, šiaurėje – mėsa valgoma, bet kartu su vertingais augaliniais produktais, daržovėmis, vaisiais, kruopomis. Todėl ir yra įsitvirtinusi nuomonė, esą šiauriečiams mėsa būtina, tačiau ledynmetis juk jau seniai praėjo. Lietuvos gamta leidžia išsiversti iš užauginamo derliaus, sukaupti atsargų žiemai. Realios būtinybės valgyti gyvuliškos kilmės maistą jau seniai nėra, tačiau mitas uoliai palaikomas gyvulininkystės pramonės atstovų, nes skelbti garsiai vegetarizmo idėjas paprasčiausiai neapsimoka. Nepaisant to, vegetarų kiekis pasaulyje kasmet didėja.
Kalbant apie paskutiniuosius šimtmečius, verta paminėti, kad ir Centrinės bei Pietų Amerikos gyventojų maistas buvo paprastas: pusryčiams datulės su keliais gabaliukais duonos, pietums – virtos pupos, vakarienei – kruopų košė. Taip maitinosi ir uostuose dirbantys žmonės, kurie buvo stiprūs ir sveiki. Italai XIX a. maitinosi kaštonų putra, makaronais, kvietine duona, kukurūzų paplotėliais ir gėrė daugiausiai gryną vandenį. Rusų, lenkų ir lietuvių maistas – duona, bulvės, pienas, česnakai, svogūnai, agurkai, kopūstai, morkos, burokėliai ir gira. Jiems pakakdavo paties paprasčiausio maisto.
Anglų gydytoja Anna Kingsfort XX a. pradžioje rašė, kad mėsa maitinasi ne daugiau kaip 1/4 pasaulio gyventojų ir kaip tik tose šalyse, kur mėsa – pagrindinis gyventojų maistas, vyrauja skurdas, nusikaltimai ir ligos.
Kai daugumos pasaulio šalių gyventojai praeitame šimtmetyje dar valgė daug augalinio maisto, anglai jau vartojo daug jautienos, kiaulienos, kitos mėsos ir mažai augalinių produktų. Įprotis valgyti mėsą, nors tai žmonėms nenaudinga ir nepriklauso pagal biologinį tipą, greitai paplito Europoje ir Amerikoje. Tam įtakos turėjo gyvulininkystės ūkių industrializacija.
Nuo XIX a. visame pasaulyje kuriasi įvairios bendrijos, kurioms aktualus gyvūnų likimas, vegetarizmo klausimas. Jos bendradarbiauja, vienijasi, skelbia manifestus, apibrėžia gyvūnų teisių sąvoką ir už jas kovoja.
Yra atlikta įvairių ištvermės ir jėgos testų, tikrinančių skirtingai besimaitinančių žmonių fizinį pajėgumą. Ne kartą pasitvirtino faktas, kad vegetarai toli gražu nėra silpnesni už mėsos nevengiančius sportininkus. Gan įspūdingai atrodė G.Šatalovos 1988 m. eksperimentas atliktas kartu su savo bendraidėjininkais, tarp kurių buvo ir pacientai pagal jos natūralaus pasveikimo sistemą išsigydę sunkius susirgimus. Jie sėkmingai įveikė 500 km. todėl, jog maitinosi vien tik mažai baltymų bei mažai kalorijų turinčiu maistu. O gyvūninės kilmės baltymų šiame maiste nebuvo visiškai (norint įsisavint 10 gramų gyvulinės kilmės baltymų, organizmui reikia sudeginti 42 gramus vandens). Jos grupėje gėlo vandens suvartojimas neviršijo vieno litro per parą. O štai šiame žygyje dalyvavę gerai treniruoti sportininkai, kurie maitinosi labai kaloringu maistu ir suvartodavo po dešimt litrų per parą, iš grupės iškrito jau po 134 tojo kilometro.

Pirmosios vegetarų draugijos Europoje ėmė steigtis XIX a. pradžioje. Pirmoji įsikūrė Mančesteryje, pasivadinusi Vegetarian Society. Vegetarizmo idėjoms daug pasitarnavo Šopenhauerio etika, paremta gailestingumu, o Vagneris laikė vegetarizmą vienu iš svarbiausių žmonijos atsinaujinimo veiksnių.
Lietuvoje vegetarizmo pradžia siejama su Vydūno minčių sklaida. Jo iniciatyva 1923 m. įsisteigė Vegetarų draugija Telšiuose. Jos veikloje dalyvavo daug moksleivių. Pasirodė šapirografu daugintas laikraštis „Širdies liepsna“. Draugija palaikė santykius su vegetarų organizacijomis kitose šalyse. 1927 m. Lietuvos universitete Kaune veiklą pradėjo Vegetarų būrelis.

Veganiškų patiekalų receptai

• Salotos
• Sriubos
• Maltiniai
• Troškiniai
• Ryžių patiekalai
• Makaronų patiekalai
• Sojos patiekalai
• Saldūs patiekalai
• Kiti patiekalai

Salotos

Pupelių salotos
100 g virtų pupelių (geltonų, rudų arba juodų), 100 g raugintų agurkų, 100 g pakepintų aliejuje svogūnų, truputis prieskoninės druskos, 100 g žalių morkų, sutarkuotų burokine tarka. Viską sumaišykite.
Pupelių salotos su grybais
stiklinė virtų baltų pupelių, 50 g džiovintų grybų, 2 galvutės svogūnų, šaukštas aliejaus.
Grybus išmirkykite, šiek tiek pavirkite. Tuomet smulkiai supjaustykite, pakepinkite su svogūnais. Gerai išmaišykite su pupelėmis.
Pomidorų salotos su daigais
Pusė stiklinės daigintų kviečių, pusė stiklinės daigintų žirnių, 3 šaukštai smulkintų petražolių lapų, 2 šaukštai smulkintų svogūnų laiškų, 4-5 vidutiniais gabaliukais supjaustyti pomidorai, šaukštas aliejaus, šaukštas citrinos sulčių, pagal skonį česnako, mėtų lapų. Viską gerai išmaišykite.
Šparaginių pupelių salotos
300 g šparaginių pupelių, žalias pomidoras, česnakas, aliejaus, žalumynų. pupeles išvirkite vandenyje. Supjaustykite česnaką, svogūną, sudėkite susmulkintus žalumynus, supjaustytą pomidorą, išvirtas pupeles, įpilkite šaukštą aliejaus, sumaišykite.
Pupelių salotos su pomidorais
100 g pupelių, 2 pomidorai, 2 svogūnai, petražolių, aliejaus, prieskonių.
Pupeles išvirkite, svogūnus pakepinkite aliejuje, pomidorus supjaustykite. Viską sumaišykite, įberkite petražolių, prieskonių.

Sriubos
Trumpai virta daržovių sriuba
Užvirus vandeniui, puodą nukaiskite ir dėkite 2 smulkiai supjaustytus, aliejuje pakepintus svogūnus, smulkiai supjaustytą kopūstą, 2 šiaudeliais sutarkuotas morkas, konservuotų žalių žirnelių arba kukurūzų, 2 skilteles smulkiai supjaustytų česnakų, žalių arba džiovintų prieskonių, žolių (porų, petražolių, salierų), taip pat galima įdėti kari (imbiero, česnako ir kt. prieskonių mišinys). Uždenkite ir palaikykite 5 min.
Sojos sriuba
150 g sojos, 2 didelis svogūnai, 3 skiltelės česnako, mairūno, paprikos, svogūno laiškų.
Soją mirkykite 12 val. tuomet išvirkite ir sumalkite. Svogūnus, česnako skilteles smulkiai supjaustykite ir pakepinkite aliejuje. Įberkite mairūno. Pakepintas daržoves ir sumaltą soją užpilkite 1 l verdančio vandens. Sriubą galite pagražinti smulkiai pjaustyta paprika, svogūnų laiškais, paskaninti konservuotais kukurūzais.
Ryžių sriuba su pomidorais
1 stiklinė biriai išvirtų ryžių, 1,5 l verdančio vandens, 1 stiklinė šiaudeliais sutarkuotų morkų, 150 g porų, prieskonių, druskos, šaukštas smulkiai supjaustyto česnako.
Išvirtus ryžius užpilkite verdančiu vandeniu. Kai ryžiai užvirs, dėkite morkas, česnaką, griežinėliais supjaustytus porus, įberkite prieskoninės druskos. Tuomet puodą uždenkite ir nukaistą palaikykite 15 min. Sriubą paskaninkite mėgiamais prieskoniais.
Barščiai
Burokėliai, morkos, salierai, bulvės, pomidorai, kopūstai, žalumynai, šaukštas krapų ar kmynų, kvepenčių pipirų, lauro lapas.
Burokėlius, morkas, salierus,smulkiai sukapoti, užpilti vandeniu, pasūdyti ir virti 5-7 min, įberti vieną šaukštelį krapų sėklų arba kmynų, įdėti kvepiančių pipirų, lauro lapų, po to griežinėliais supjaustytų bulvių. Kai tik vanduo su šakniavaisiais ir bulvėmis užvirs, dėti supjaustytus kopūstus, paprikas, griežinėliais supjaustytus pomidorus ar pomidorų sulčių, žalumynų ir prieskonių pagal skonį.

Maltiniai
Sojos maltiniai
Sojos faršo pakelis (geriau sojų dribsnių) 1/3 avižinių dribsnių (tinka ir kitokių rušių dribsniai ), grybai, morkos, svogūnai, kopūstai.
Sojos faršą išvirti su svogūnais ir sumaišyti su išvirtais avižiniais dribsniais, pakeptais grybais, morkomis, svogūnais, kopūstais. Iš gautos masės padaryti maltinius ( jei blogai limpa įdėti krakmolo) ir kepti aliejuje, prieš tai apvoliojus juos džiuvėsiuose.
Maltiniai
Dribsniai, miltai, aliejus, česnako galvutė, mairūnas, druska, Įvairios daržovės: morkos, kopūstai, krapai, gelsvė.
Dripsniai ( įpjausčius į juos česnako) užpilami verdančiu vandeniu, tada uždengiami (svarbu atitaikyti vandenį – kad vos vos apsemtų). Po 5-10 minučių atidengiami. Į dedami prieskoniai: mairūnas, druska ir kiti. Į tą masę galima sutarkuoti morką, smulkiai supjaustyti raugintą agurką, įpilti pomidorų padažo, įdėti žalių krapų ar gelsvės. Įpilami miltai ir maišoma, kol pasidaro klampi masė. Iš masės suformuoji maltinį, apvolioji jį miltuose ar duonos trupiniuose) ir jį kepi aliejuje. Pateikiama su įvairiomis košėmis, makaronais, ir salotomis.
Morkų maltiniai II
3-4 morkos, 2 šaukštai paprastų miltų, 2 šaukštai krakmolo, 2 šaukštai sojos miltų ( nebūtina).
3-4 morkas sutarkuojate, sutarkuotą masę dedate į dubenelį, pridedate 2 šaukstus kvietinių miltų, 2 šaukstus krakmolo, 2 šaukstus sojos miltų (nebūtina).
Įpilate vandens, kad gautųsi labai tiršta tešla. Iš jos suformuokite maltinius, apkepkite keptuvėje.
Morkų- kopūstų maltiniai
250 g morkų, 250 g kopūstų, 200 g smulkiai supjaustyto svogūno, 50 g smulkiai supjaustyto česnako, žalių arba džiovintų prieskonių žolių, druskos, mairūno, 2 stiklinės rupiai maltų kvietinių miltų arba manų, nubrauktas šaukštas krakmolo.
Morkas sutarkuokite vidutinio stambumo tarka, kopūstus – burokine tarka. Visą masę įpylę į miltus gerai išmaišykite ir 20 min. palaikykite. Krakmolą ištirpinkite 0,5 stiklinės šalto vandens ir supilkite į daržovių masę. Viską gerai išmaišykite. Formuokite nedidelius maltinukus ir kepkite teflono keptuvėje, truputį patepę ją aliejumi.
Sojos pupelių maltiniai (2 porcijos)
5-6 šaukštai sojos pupelių, svogūnas, nedidelė skiltelė česnako, 2-3 šaukštai aliejaus, druska, imbieras, kvepiantieji pipirai, sojos padažas, grikių miltai (gali būti kvietiniai) apvoliojimui, aliejus kepimui.
Pupeles pamerkti iš vakaro. Kitą dieną jas išvirti ir sukapoti virtuviniu kombainu (arba sumalti mėsmale). Į gautą vientisą masę sudėti pakepintų supjaustytų svogūnų, sukapotų česnakų, 2-3 šaukštus aliejaus, kelis lašus sojos padažo, nurodytų prieskonių. Turi gautis lengvai formuojama masė. Iš jos padaryti 6 maltinius, apvolioti miltuose ir apkepti

Troškiniai
Troškintos morkos
800 g morkų. 1-3 šaukštai aliejaus, petražolių lapelių.
Morkas nuvalome supjaustome kubeliais, užpilame trupučiu verdančio vandens, kuriame įdėta aliejaus ir uždengę troškiname, kol suminkštės. Sudėję į lėkštę, užberiame žalumynais.
Galimas ir toks variantas – kai morkos jau suminkštės, keptuvėje ant mažos ugnies aliejuje pakaitiname šaukštą miltų (jie neturi pagelsti. Tada šį padaža sudedame į puodą ir išmaišome su morkomis.
Troškintos daržovės (prancūzų patiekalas)
Bulvės, cukinijos, patisonai, aguročiai, morkos, šaukštas aliejaus, prieskoniai, druska.
Daržovės troškinamos paprastame puode (tik ne aliuminiame, tinka emaliuotas troškintuvas).
Ant dugno įpilame šaukštą aliejaus. Paskui sluoksniais dedame įvairias daržoves, supjaustytas 3,5 mm storio skiltelėmis. Į apačią dedame sultingesnes daržoves.
Troškiniui tinka svogūnai, porai salierai, petražolės, burokėliai, morkos , bulvės ir kt.
Vasarą, kai yra cukinijų, galima išbandyti taip: apačioje dedame bulves (cukinijos išskysta), toliau sluoksnis cukinijų, patisonų ir aguročių, (galima ir visų po truputį), vėl po sluoksnį bulvių ir cukinijų, tada užberiame chmeli- suneli ( kitų aromatingų žolių), supjaustome petražolių šaknų, morkų (2-3 mm skiltelėmis, kad gerai suminkštėtų), smulkiai papjaustome svogūno. Jeigu turime nesūdytų šviežių virtų grybų, įdedame jų kokį šaukštą (prieš tai susmulkinę). Po to vėl sluoksniais sudedame bulves ir aguročius taip, kad per 1-2 sluoksnius nuo viršaus vėl būtų pridėta prieskonių, morkų, grybų (morkų galima dėti ir daugiau jei mėgstate).
Jeigu turite karščiui atsparų, į apačią siaurėjantį indą su dangteliu, jame patogu daržoves troškinti orkaitėje. Nedideliame- 0,7-1 l talpos emaliuotame ketaus inde jas troškiname apie 20-25 min.
Troškinti salierai
Salierų 400 g, miltų , aliejaus.
Salierų gumbus nuvalome šepetėliu, nuplauname, ir užpylę verdančiu vandeniu uždengiame puodą ir paverdame, kol gumbai kiek suminkštės. Tada atvėsiname, nulupame, supjaustome maždaug 1 cm storio griežinėliais ir, apibėrę miltais, pakepame aliejuje iš abiejų pusių. Sudedame į lėkštę ir apiberiame smulkiai supjaustytais žalumynais.
Dilgėlių troškinys
2 stiklinės supjaustytų dilgėlių, svogūnas, aliejus, džiovinti prieskoniai arba daržovės, žalumynai.
Dilgėles švariai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, sudėkite dilgėles, prieskonius ir 1-2 min. viską dar pakepinkite. Troškinys tinka koldūnų įdarui, lietiniams, pyragėliams. Galima valgyti su virtomis bulvėmis, kruopų košėmis ir duona.

Ryžių patiekalai
Daržovių troškinys su ryžiais
2 kg pomidorų, 0.5 kg morkų, 0.5 kg svogūnų, 5-7 paprikos, 50 g druskos, 100 g cukraus, 300 g aliejaus, 1 st. ryžių.
Pomidorus nulupti ir supjaustyti. Morkas sutarkuoti. Svogūnus supjaustyti ir pakepinti aliejuje. Papriką supjaustyti. Ryžius 2 valandas pamirkyti vandenyje.
Viską sudėti į puodą ir patroškinti 30-40 min. Galima laikyti žiemai.
Ryžiai su daržovėmis
350 g ryžių, 100 g žaliųjų žirnelių, 100 g šparaginių pupelių, 100 g morkų, 100 g žiedinių kopūstų, 3 pomidorai, keletas šaukštų aliejaus, 950 ml vandens, lauro lapas, prieskoniai, druska.
Ryžius mirkykite vandenyje apie valandą. Į puodą įpilkite aliejaus, sudėkite prieskonius, truputį pakaitinkite, toliau sudėkite supjaustytas daržoves: morkas, žiedinius kopūstus, žaliuosius žirnelius, šparagines pupeles ir kepkite 4-5 min, sudėkite ryžius ir išmaišykite, įdėkite lauro lapą, supjaustytus pomidorus, verdančio vandens ir užvirkite, virkite ant silpnos ugnies kol ryžiai išvirs – apie 20-25 min.
Rytietiškai paruošti ryžių makaronai (4 porcijos)
4 porcijos makaronų, 400 g daržovių (morkų, žirnelių, pomidorų, paprikų, porų, žiedinių kopūstų) šaukštelis aliejaus, šaukštas sezamų sėklų, rytietiškas padažas, ridikėliai.
Išvirkite ryžių makaronus ir gerai nuvarvinkite. Pakaitinkite aliejų keptuvėje, suberkite susmulkintas daržoves ir pakepinkite. Sukrėskite makaronus į lėkštes, į vidurį prikraukite daržovių ir užpilkite šaukštą padažo. Likusi padažą patiekite atskirame indelyje. Papuoškite patiekalą sezamų sėklomis ir ridikėliais.
Ryžiai su baklažanais
Maišelis ryžių, svogūnas, baklažanas, cukinija, alyvų aliejus.
Įmeskite maišelį ryžių į pasūdytą vandenį ir virkite 20 min. Smulkiai supjaustykite svoguną į keptuvę su trupučiu alyvų aliejaus. Gabalėliais supjaustykite baklažaną ir cukiniją, kepkite kartu su svogūnais, žiūrėkite, kad neprisviltų. Įpilkite truputį vandens ir patroškinkite. Supjaustykite keletą pomidorų pusmėnuliukais ir juos taip pat suberkite į keptuvę truputį vėliau. Į daržoves įpilkite truputį pomidorų padažo, pipirų, druskos, prieskonių. Kai daržovės jau išsitroškinę – suberkite išvirusius ryžius ir viską maišydami pakepkite dar kelias minutes.

Makaronų patiekalai
Spagečiai su paprikomis ir pomidorais
0,5 kg spagečių, po 1 raudoną ir geltoną papriką, 2 pomidorai, 2 citrinos, 50 g alyvų aliejaus, 1 šaukštelis garstyčių, baziliko šakelė arba petražolių lapeliai.
Makaronus išverdame dideliame sūdyto vandens kiekyje, nuvarviname ir sudedame į dubenėlį. Paprikas nuplauname, perpjauname, išvalome ir supjaustome kubukais. Susmulkiname pomidorus. Citrinų sultis, alyvų aliejų ir garstyčias suplakame. Makaronus užpilame padažu, sudedame paprikas, pomidorus, viską išmaišome. Pabarstome smulkintais žalumynais.
Aštrūs makaronai su pomidorų padažu
150 g Penne makaronų (vamzdeliai su įstrižai nupjautais galais), 4 skiltelės česnako, 1 džiovinta aitrioji paprika, 350 g konservuotų pomidorų su sultimis, 4 šaukštai alyvuogių aliejaus, keli šviežio baziliko lapeliai.
Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, sudėkite stambiai supjaustytas česnako skilteles, šviežius baziliko lapelius, įberkite džiovintos aitriosios paprikos. Viską truputį pakaitinkite. Tada sudėkite konservuotus pomidorus su sultimis ir kaitinkite apie 10 min. Kartkartėmis vis įpilkite po šaukštą daržovių sultinio, kad padažas per daug nesutirštėtų. Atskirai pasūdytame vandenyje išvirtus makaronus sudėkite į padažą ir truputį pakaitinkite. Prieš patiekdami iš padažo išimkite česnakus, papuoškite patiekalą šviežio baziliko lapeliais.

Sojos patiekalai
Makaronai su sojos faršu
Pusė pakelio makaronų (geriausiai spageti), pusė pakelio sojos faršo, mažas indelis lietuviško aštraus pomidoru padažo (jokiu būdu ne kečiupo ir ne pomidorų pastos su obuoliais), pusė nedidelio svogūno arba keletas česnako skiltelių (priklauso nuo norimo aštrumo), vegetos, prieskonių “Santa Maria” svogūnų miltelių, truputėlis aliejaus (geriau be kvapo).
Užpilti sojos faršą verdančiu vandeniu ir porą minučių virti ant mažos ugnies. Tuo tarpu virti ir makaronus. Išbrinkusį faršą nusunkti ir sudėti į keptuvę, kurioje jau turėtų būti įkaitęs aliejus. Sojos faršas labai sugeria riebalus, todėl aliejaus vis reikės pripilti. Sudėti į faršą prieskonius ir smulkiai supjaustytą svogūną (ar česnaką). Išvirtus makaronus perlieti šaltu vandeniu ir sudėti į keptuvę ant faršo. Viską gerai pakepti (faršas neturėtų prikepti) ir galiausiai įdėti pomidorų padažą. Porą minučių pakepti, bet ne ilgiau, nes pomidorų padažas pasidaro rūgštus. Sudėti į lėkštes.
Sojos plovas
100 g sojos mėsos faršo, 0,5 kg ryžių, 300 g morkų, 150 g svogūnų, 150 g aliejaus su karotinu, prieskoniai.
Ryžius išvirti. Morkas supjaustyti kubeliais ir kepti aliejuje, po 10 min sudėti susmulkintus svogūnus ir apkepinti kartu su morkomis. Sojos faršą atskirai išvirti daržovių sultinyje, nukošti ir sumaišyti su išvirtais ryžiais, morkomis ir svogūnais. Paskaninti prieskoniais, žalumynais.
Blynai su sojos faršu
1 bananas, 1½ stiklinė miltų, 2 stiklinės sojos pieno, 1 ar 2 šaukšteliai cukraus, pakelis sojos faršo (100g), 1 svogūnų galvutė, druska, pipirai, prieskoniai.
Susmulkinti bananą, įdėti truputį miltų, sumaišyti, įpilti 1/3 sojų pieno, įdėti ½ miltų, gerai išmaišyti, įdėti likusius miltus, sumaišyti. Į gautą tešlą po truputį pilti sojos pieną ir gerai maišyti. Tada įpilti 4 šaukštus augalinio aliejaus, vėl sumaišyti.
Įdėjus druskos išvirti sojos faršą, įdėti druskos, pipirų, prieskonių ir su supjaustytais svogūnais gerai apkepti. Įdėti farsą į blynelius, sudėti blynelius vokeliais ir apkepti.
Sojos apkepai
2 ar 3 pakeliai sojos paplotėlių (160g, 240g), 500 g bulvių, 200 g pomidorų, 2 svogūnų galvutės, 2 česnako galvutės, 2 paprikos, žaliųjų svogūnų, druskos, pipirų, prieskonių.
Įdėjus druskos išvirti sojos paplotėlius (20min). Išvirtus paplotėlius kartu su supjaustytais svogūnais apkepti keptuvėje, įpilti truputį vandens, įdėti česnakus, druską, pipirus, prieskonius, sumaišyti ir troškinti 10 min. Įdėti supjaustytą papriką, pomidorus ir bulves. Troškinti dar 15-20min.

Saldūs patiekalai
Avižinių dribsnių sausainiai
300 g avižų dribsnių, 2 šaukštai miltų, razinos, aguonos.
300 g avižų dribsnių sumaišyti su 2 šaukštais miltų, įdėti saują razinų, šaukštą aguonų ir vandens. Tešla turi būti ne skysta. Iš jos formuoti sausainius ir kepti ant aliejumi pateptos ir miltais pabarstytos skardos karštoje orkaitėje 10 min.
Tortas “Napoleonas”
Reikia tešlai: 3 stiklinių miltų, 200 g vegan margarino, ¾ stiklinės sojos pieno, druskos. Kremui: 0,5 l sojos pieno, 1 stiklinės cukraus, 1-2 šaukštai krakmolo, 250 g vegan margarino, riešutų ar kokių nors vaisių.
Tešla: Šaltą, kietą margariną stambiai sutarkuoti. Įdėti miltus, sojos pieną, druską. Padaryti tešlą. Padaryti is tešlos rutulį ir įdėti į šaldytuvą 1 valandai. Po valandos tešlą padalinti į 6, 7 dalis ir padaryti iš jų blynus. Iškepti juos orkaitėje.
Kremas: sumaišyti šaltą sojos pieną, cukrų, krakmolą. Virinti ant mažos ugnies, nuolat maišant, kol masė pasidarys vienalytė. Leisti atšalti. Gerai išmaišyti margariną. Įdėti sojos pieno, cukraus ir krakmolo masę į margariną (po truputį, maišant, 6-8 žingsniais). Patepti kremu blynus (po 2 šaukštus). Turi pastovėti 1 valandą. Po to reikia tortą prispausti iš viršaus ir su peiliu sutvarkyti kraštus (suteikti formą). Apiberti riešutais, kokiais nors vaisiais.
Džiovinti vaisių saldainiai
300 g džiovintų obuolių, 100 g džiovintų slyvų, 200 g džiovintų abrikosų, 200 g razinų, 100 g graikiškų riešutų, 100 g sėlenų, 100 g uogienės arba džemo, gvazdikėlių, cinamono ir kt. prieskonių.
Džiovintus obuolius, džiovintus abrikosus, razinas, džiovintas slyvas nuplaukite. Riešutus ir sėlenas pakepinkite atskirai sausoje keptuvėje arba orkaitėje. Visus vaisius sumalkite, įdėkite smulkintų riešutų, pusę sėlenų, prieskonius, uogienę arba džemą. Masę gerai išmaišykite, po to darykite įvairių formų saldainius ir apvoliokite likusiose sėlenose. Saldainiams apvolioti galima paruošti įvairių spalvotų miltelių: iš apelsinų, mandarinų, sausų obuolių žievelių, džiovintų žolių. Saldainiai negenda, tik džiūsta, todėl juos reikia sudėti į dėžutę.
Uogų kokteilis
1 – 2 šaukštai cukraus, 2 – 3 šaukštai uogų (braškių, mėlynių, vyšnių ir t.t.), sojos pienas, sultys ar “negazuotas” limonadas, bananas.
Įdėti uogas į stiklinę ir sutrinti jas su cukrumi. Įpilti 2/3 stiklinės sojos pieno. Viską gerai suplakti mikseriu. Įpilti sultis ir viską gerai išmaisyti. Ant šiaudelio suverti kelias banano riekeles.
Ryžių apkepas su kokosu
1 stiklinė ryžių, 0,5 stiklinės razinų be kauliukų, 3 stiklinės verdančio vandens, 1 arbatinis šaukštelis cinamono, 2 arbatiniai šaukšteliai dirbtinio medaus.
Išplaukite ryžius ir kokoso drožleles supilkite į verdantį vandenį. Virkite 5-7 min, po to dėkite išplautas razinas, gerai išmaišykite ir uždenkite, kai prisirinks garų, nukaiskite, šiltai apvyniokite ir palaikykite 20-30 min, kad išbrinktų. Po to įberkite cinamono, išmaišykite ir sukrėskite į metalinę torto formą, pateptą aliejumi. Masę gerai suspauskite, 5 min palaikykite formoje, kad atvėstų. Tuomet supjaustykite gabaliukais ir, jeigu trūksta saldumo, užpilkite dirbtiniu medumi, praskiestu vandeniu. Galima pabarstyti kepintomis sezamo sėklomis arba graikiško riešuto trupinėliais.
Kiaulioko bulviniai blynai
1 kg bulvių, 100 g krakmolo,100 g pievagrybių, aliejus, svogūnai, druska, pomidorai, paprika, agurkai, žalumynai, prieskoniai.
Sutarkuokite bulves, įberkite krakmolo ir druskos, sumaišykite. Iš šios masės keptuvėje kepkite blynus.
Padažas: Keptuvėje kepkite smulkiai supjaustytus svogūnus ir pievagrybius kol jie pagels. Tada įdėkite prieskonių, druskos, smulkiai pjaustytų pomidorų ir paprikos, iškepus dar pridėkite žalumynų.
Padažą užpilkite ant blynų, papuošimui sujaustykite agurkų.
Perlinių kruopų košė su ryžiais ir morkomis
100 g ryžių, 100 g perlinių kruopų, 4 morkos, 1 šaukštelis aliejaus. Ryžius, perlines kruopas užpilkite šaltu vandeniu ir mirkykite 2-3 val.
Morkas sutarkuokite rupia tarka. Pusę jų dėkite į puodą, ant viršaus – nukoštas kruopas ir likusias morkas. Užpilkite 2 stiklines karšto vandens. Virkite 10 min nukaistą ir uždengtą puodą laikykite 20-25 min. Prieš valgant įpilkite šaukštelį aliejaus, užberkite žalių petražolių arba krapų. Tinka ir džiovintos prieskoninės žolės.
Cukinijos padažas
Pakepinkite smulkiai supjaustytą ropinį svogūną, įpilkite vandens, įdėkite smulkiai sutarkuotos cukinijos, prieskonių, įberkite druskos. Jei neturite cukinijos, galite dėti morkų.
Įdarytos paprikos
5 ankštiniai pipirai, 200 g ryžių, prieskoniniai, žalumynai.
Paruošti 5 ankštinius pipirus, išpjaunant kotelį su sėklomis. Įdarui 200g ryžių užvirti 300 ml verdančio vandens, virti 1 m ir brinkinti 20 min šiltai. Išbrinkintus ryžius sudėti į paprikos vidų. Tokias paprikas perpjauti išilgai ar supjaustyti skersai, užbarstyti žalumynais: krapais, petražolėmis, svogūnų laiškais, gelsvėmis.
Duona
2/3 riešutai, 1/3 miltai, dribsniai, krakmolas, keli šaukštai aliejaus, soda.
2/3 visos duonos turi sudaryti riešutai (galima dėti žemės riešutus, arba kitus). Riešutus reikia sumalti, susmulkinti, supjaustyti. Likusią duonos dalį sudaro (po lygiai): miltai, krakmolas (būtinai, nes jis pavaduoja kiaušinius. t.y. pyragas buna sukibęs nuo jo) ir dribsniai. Viską sumaišyti, įpilti truputį (kelis šaukštus) aliejaus ir vis maišant pilti vandens tiek, kol susidaro tiršta košė. Galima įdėti cukraus ir sodos pusę mažo šaukštelio. Kepti 200C apie 1val ar daugiau, kol paruduoja.
Galima sutrynus įdėti bananą arba vaisių.

Išvados

Mėsos nevalgymas. Daug kartų minėta tema, nors gal nėra visiškai banali. Bet galima tikėtis įdomių nuomonių – tiek už, tiek prieš. Visiškai nefolkloriška, netradiciška, bet – juk gyvename kintančiame pasaulyje ir daugumoje. Tuo tarpu bent jau Mažeikiuose nėra daug vietų, kur gautumei gerai paruošto, įdomaus/skanaus vegetariško maisto. Parduotuvėje pasirinkimas toks pats.

Aš manau, kad tai tėra tik dalis tiesos. Labai daug vegetarų pasitaiko rytų šalyse ir tai lėmė kitokie tikėjimai. Iš tiesų vegetarai mėsos nevalgo ir todėl, kad jų manymu negalima žudyti gyvo padaro, nes galbūt tai yra atsireinkarnavęs tavo proprosenelis! Kvailai skamba bet tai gali būti tiesa. Taipogi daug vegetaru pasitaiko ir tarp joga užsiimančių žmonių, nes jie įsitikinę jog įmanoma subalansuoti tokią mitybą, kuomet galima gauti pakankamai reikalingų maistinių medžiagų (kurias turi mėsa) ir iš kitų produktų, todėl mėsa nėra būtina. Taigi, kam žudyti gyva padarą, jeigu galima gyventi ir be to.

Daugelis žmonių nusprendžia arba yra priversti tapti vegetaru dėl sveikatos, norėdami pagerinti savo sveikatą ar išgyditi kokią ligą.

Vegetarizmas turi minusu ir pliusu, ir kiekvienas žmogus turi teisę rinktis ar būti vegetaru ar ne. Palieku teisę rinktis jums .

Naudota literatūra:
http://www.vegetarai.vhost.lt/pages/posts/vegetarizmas4.php
http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/sveika_mityba.htm
http://www.animalrights.lt/moksliniai-argumentai
http://www.animalrights.lt/receptai

Leave a Comment