Jodas/fluoras

Jodas

Jodas-tai mikroelementas ir žmogui jo reikia nedaug-150 mikrogramų per parą. Visame žmogaus kūne yra 10-20 miligramų jodo, daugiausia – skydliakėje (jos harmonų tiroksino (T4) ir tironino (T3) sudėtyje).
Jodas buvo atrastas 1911 metais jūros dumbliuose ir greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Dar senovės graikų ir romėnų laikais pastebėta, kad jūros kopūstų milteliais galima gydyti “gūžį”.
Jodo reikšmė žmogaus organizmui
Jodo trūkumas maiste įtakoja ir vaisiaus, esančio įsčiose, ir suaugusio žmogaus sveikatą.
Jei nėščia moteris negauna pakankamai jodo su maistu (paros norma 180 mikrogramų), tai atsiranda didesnė savaiminio aborto, prriešlaikinio gimdymo, vaisiaus įgimtų anomalijų ar net mirties tikimybė.
Jodo trūkumas ypač paliečia naujagimio smegenis – jos lėčiau vystosi. Gimusio kūdikio smegenys sudaro tik vieną trečiąją suaugusio smegenų dydžio ir baigia vystytis antrų metų pabaigoje. Todėl jei kūdikis negauna reikiamo kiekio jodo su maistu (11-12 mėn.amžiaus-50 mikrogramų per parą, 1-6 metų-90 mikrogramų per parą), gali išsivystyti protinė ir fizinė negalia.
Vaikams jodo deficitas dažniausiai pasireiškia “gūžiu” (ypač mergaitėms), net jei ir nėra jokių regimų skydliaukės pakitimų, jodo trūkumas maiste gali sąlygoti mažesnį intelekto koeficientą (mokslininkų duuomenimis-10-15 proc.), tokie vaikai blogiau mokosi, auga.
Suaugę taip pat serga “gūžiu”. Net ir nesergantiems būdinga apatija, susilpnėjusi protinė veikla, iniciatyva, sunkiau priimami sprendimai. Sulėtėja visas visuomenės vystymasis.
Epidemiologinių tyrimų, kuriuos atliko KMU Endokrinologijos instituto ir SAM Respublikinio mitybos centro specialistai, me

etu nustatyta, jog 26,9 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų turi pakitusią skydliaukę, 42 proc. mokinių negauna reikiamo kasdieninio jodo kiekio.

Kur rasti jodo?
Įprastuose maisto produktuose jodo kiekis nedidelis-4-15 mikrogramų 100 g produkto. Daug jo turi jūros žuvys-70 mikrogramų, menkės kepenys iki 800 mikrogramų. Tačiau daugiausia jodo natūraliai yra jūros kopūstuose. Priklausomai nuo jų rūšies ir surinkimo laiko nuo 50000 iki 70000 mikrogramų 100 g. Tai ypač geras maistas tiems, kurie nenori ar dėl širdies kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, inkstų ir kitų susirgimų vartoti valgomosios druskos, praturtintos jodu. Be to jūros kopūstai mažina cholestirolio kiekį kraujuje, Stimuliuoja virškinamąjį traktą, tonizuoja širdies kraujagyslių sistemą, imunitetą. Jūros kopūstus labai tinka vartoti kaip paprastas maisto produktas vietoj įprastų kopūstų. Gaminant valgį, jie ir kaip prieskonis dedami į pirmus, ir net trečius patiekalus. Jūros kopūstus kaaip maisto priedą galima vartoti pramoniniu būdu kepant duoną, gaminant sūrius, dešras, įvairius konservus. Džiovintų jūros kopūstų yra ir mūsų parduotuvėse
Maži kiekiai randami ir kiaušiniuose, mėsoje, piene, grūduose.
Šiuo metu galima nusipirkti ir druskos su jodu, tačiau būtina atkreipti dėmesį į pagaminimo (t.y. jodavimo) datą, nes kalio jodidas nepatvarus ir greit išgaruoja. Dėl šios savybės joduotą druską reikia dėti bebaigiant gaminti maistą ar į jau pagamintą

Fluoras

Funkcijos
• Stiprina dantų emalį, o tai apsaugo nuo ėduonies
• Stiprina kaulus

Fluoro reikšmė žmogaus organizmui:
Fluoras – chemiškai ir biologiškai aktyvus elementas, bū

ūtinas žmogaus ir gyvūnų organizmų vystymuisi. Fluoras – mikroelementas, kurio įtaka dantų būklei labai svarbi. Jis daro profilaktinį poveikį dantų ėduoniui – didina emalio atsparumą rūgštims, susidarančioms burnoje dėl mikroorganizmų veiklos, skylant angliavandeniams. Fluoras dalyvauja emalio atsinaujinimo (remineralizacijos) procese, mažina fermentinį mikroorganizmų aktyvumą ir trukdo danties apnašoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus. Fluoras svarbus kaulų ir dantų (ypač jų emalio) vystymuisi. Pakankamas fluoro kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi, tačiau fluoro perteklius žmogaus organizmui kenksmingas – sukelia fluorozę, pažeidžiančią kalcio ir magnio apykaitą organizme. Dėl to kietėja kaulai, kaulėja kremzlės, mažėja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių.

Kur rasti fluoro?
Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Tiek per didelės, tiek per mažos fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje taip pat gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluoro koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,5-0,8 mg/l.
Jo dar yra arbatoje, kavoje ir sojos pupelėse, gausu žuvyje.

Fluorozė
Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies, todėl fluoro dedama į dantų pastas, dantų žele, skalavimo skysčius. Tačiau per didelis jo kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir sukelia fluorozę. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja pe

er daug dantų pastos, turinčios fluoro, jei po dantų valymo gerai neišskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai galui nuryti iki 30 proc. dantų pastos. Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburėlių būtų sniego kepurėlės. Jei pažeidimai gilesni, gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, tačiau pastarieji pažeidžiami dažniausiai.

Leave a Comment