Transporto imoniu valdymas

by

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS TRANSPOTO INŽINERIJOS FAKULTETAS TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TRANSPORTO ĮMONIŲ VALDYMAS

Transporto įmonės veiklos organizavimo projektas

ĮVADAS

Organizuojant transporto įmonės veiklą, kyla poreikis išsamiaiįvertinti ir pasirinkti veikos organizavimo priemones, kurios vėliau turitiesiogines įtakos įmonės rezultatams. Gerai realizuota pasirinkimų veiklosorganizavimo priemonių visuma ir sudaro įmonės veiklos organizavimą.Veiklos organizavimas atspindi konkrečioje visuomenėje vyraujančiasnuostatas suformuotas kokeltyvinio mentaliteto, jos požiūrį į darboaplinką, veiklos motyvaciją. Darytina prielaida, kad veiklos organizavimasyra labai individualus, suformuojantis konkrečioje įmonėje ir kuriantissavo aplinką, tačiau panašus į panašiose transporto įmonės veikiančiąsistemą. Išanalizavus šias sistemas, jas apibendrinus ir nustačiuosbendruosius dėsningumus, būtų galima siųlyti rekomendacijas, kaip geriauorganizuoti transpoto įmonių darbą, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines irsocialines sąlygas bei turimą patyrimą.

1. ĮMONĖS NUOSAVYBĖS FORMOS

Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonėssteigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių,intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galima įsteigti šias įmones, turinčiasjuridinio asmens statusą: • akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę; • individualią įmonę; • ūkinę bendriją (tikrąją arba komanditinę); • valstybės įmonę; • savivaldybės įmonę; • žemės ūkio bendrovę; • kooperatinę bendrovę; • Europos bendrovę; • Europos ekonominių interesų grupę.

Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinėbendrovė. Šios įmonės rūšies bei akcinės bendrovės steigimą, veiklą beipasibaigimą reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovė – taiprivatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatiniskapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yraatskirtas nuo akcininkų turto. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsakotik ta suma, kurią jie privalo įmokėti už akcijas. Įstatymas nustato reikalavimus minimaliam įstatiniam akcinėsbendrovės kapitalui: uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatiniskapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų, o akcinės bendrovės – nemažesnis kaip 150.000 Lt. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius gali siekti 100.Akcinės bendrovės akcijos, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovėsakcijos, gali būti platinamos viešai per vertybinių popierių biržas. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybiųfiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamosbendrovės akcijų.

Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaipprivatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšiesįmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arbakeliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybėsteise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taippat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelnojuridiniai asmenys).

Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrovės Pagrindinis tikrųjų ir komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijųveiklą reglamentuojantis teisės aktas yra LR Ūkinių bendrijų įstatymas.Ūkinė bendrija apibrėžiama kaip kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip patfizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonėkomercinei-ūkinei veiklai vykdyti, sujungus jų turtą į bendrąją dalinęnuosavybę. Bendrijoje gali būti nuo 2 iki 20 narių. Ūkinė bendrija LRCivilinio kodekse apibūdinama kaip privatusis neribotos civilinėsatsakomybės juridinis asmuo. Ūkinė bendrija gali būti dviejų formų – tikroji ūkinė bendrija arbakomanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija. Tikrąją ūkinę bendriją sudaro tikrieji nariai. Tikrųjų narių turtasnėra atskirtas nuo bendrijos turto, taigi jos nariai atsako solidariai visusavo turtu pagal bendrijos prievoles. Ieškinį bendrijos nariams galimapareikšti netgi ir po bendrijos likvidavimo ar jungtinės veiklos sutartiespakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje be tikrųjų narių yra irnariai komanditoriai. Tikrųjų narių padėtis komanditinėje (pasitikėjimo)ūkinėje bendrijoje yra tokia pati, kaip ir tikrojoje ūkinėje bendrijoje.Nariai komanditoriai atsako už bendrijos prievoles tik tokia apimtimi, kiektai numatyta jungtinės veiklos sutartimi.Jeigu jungtinė veiklos sutartis nenumato kitaip, nariai komanditoriaiatsako tik tuo savo turtu, kurį jie perdavė arba turėjo perduotikomanditinei ūkinei bendrijai. Taip pat nariai komanditoriai neturitikriesiems nariams priskirtinos bendrijos atstovavimo teisės.

Valstybinės ir savivaldybės įmonės Valstybės ir savivaldybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybėsjuridinis asmuo, kurio visas turtas nuosavybės teise priklauso LietuvosRespublikai arba atitinkamai savivaldybei. Valstybės ir savivaldybės įmonėstikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitąveiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Valstybės ir savivaldybėsįmonės yra viešasis juridinis asmuo.

Žemės ūkio bendrovės Žemės ūkio bendrovės steigimą ir veiklą reglamentuojančios pagrindinėsnuostatos pateiktos LR Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Žemės ūkio bendrovėapibūdinama kaip privatus ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuriamepajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugasžemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Žemėsūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai irpajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės dalyvių skaičius yra trys.Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturisprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime. Visų dalyvių turtas yraatskirtas nuo bendrovės turto. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis irprotingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiampradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,taip pat papildomos finansavimo galimybės.

Kooperatinės bendrovės. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) LR Kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatyme apibrėžiama kaip grupės fizinių arba fizinių irjuridinių asmenų (kitaip tariant, kooperatyvo narių) savanoriškai įsteigtasribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio kapitalas ir nariųsudėtis yra kintama ir kuris yra skirtas narių ekonominiams, ūkiniams irsocialiniams poreikiams tenkinti bei veikiantis narių iniciatyva ir rizika.

Kooperatinė bendrovė už savo prievoles atsako tik savo turtu ir neatsako užsavo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla.Kooperatinę bendrovę gali sudaryti ne mažiau kaip penki fiziniai arbafiziniai ir juridiniai asmenys.Įstatymas nereglamentuoja kooperatinės bendrovės narių pajaus dydžio (jodydis nurodomas įstatuose), yra tik nustatyta, kad pajus gali būtipiniginis, intelektinis, vertybiniai popieriai arba kitas turtinis indėlis,išskyrus žemę. Kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo turi užtekti

įstatuose numatytai veiklai plėtoti. Beje, įstatymas numato apribojimusbendrovės steigimo procese dalyvauti užsienio fiziniams ir juridiniamsasmenims.

Europos bendrovės Europos bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,įsteigtas ES kaip akcinė bendrovė. Jos tikslas – sujungti į vieną bendrovęar į holdingą bedroves, kurios veikia pagal skirtingų Europos Sąjungosvalstybių narių teisę. Europos bendrovėms, kurių buveinė yra LietuvosRespublikoje, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos,reglamentuojančios akcinių bendrovių veiklą, tiek, kiek kitaip nenumatospecialūs teisės aktai. Minimalus kapitalas negali būti mažesnis nei 120tūkst. eurų. Europos bendrovės steigėjai Lietuvos Respublikoje gali būtiakcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Europos bendrovėsorganai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba (arba kitaspriežiūros organas), valdyba ir bendrovės vadovas. Privalomi bendrovėsorganai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Bendrovėsdarbuotojai turi teisę dalyvauti bendrovės valdyme priimant esminiusbendrovės veiklai sprendimus.

Europos kooperatinės beendrovės Europos kooperatinė bendrovė (SCE arba Societas Cooperativa Europaea)yra jurdinis asmuo, įsteigtas Bendrijos teritorijoje kaip ribotosatsakomybės kooperatinė bendrovė, išskyrus atvejus, kai SCE įstatuosenurodoma kitaip. Jei SCE nariai turi ribotą atsakomybę, SCE pavadinimopabaigoje rašoma „limited“. Pagrindinis SCE tikslas yra tenkinti savo nariųporeikius ir (arba) plėtoti jų ekonominę ir (arba) socialinę veiklą.Europos kooperatinėms bendrovėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje,mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos,reglamentuojančios kooperatines bendroves (kooperatyvus), akcinesbendroves, išskyrus atvejus, kai SCE taikomuose konkrečiuose ES ir (arba)Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodoma kitaip. Pasirašytas SCEkapitalas negali būti mažesnis nei 30 000 eurų. SCE šaukia visuotinįakcininkų susirinkimą ir, priklausomai nuo įstatuose numatytos teisinėsformos, sudaro stebėtojų tarybą ir direktorių valdybą (dvipakopė sistema)arba administracinį organą (vienpakopė sistema).

1.1. Įmonės rušies pasirinkimo pagrindimas

Išnagrinėję visas egzistuojančias nuosavybės formas Lietuvos Respublikoje, lieka pasirinkti tinkamiausią įmonės rušį transportui.

| | Narių | | | | Pelnas| |Komentaras ||Imonės |skaičiu|Atsako-|Kapi-t|Valdy-m| |Atskai-| ||rūšis |s |mybė |alas |as | |tomy-bė| || TŪB |+ |- |+ |+ |+ |+ |Esminis ūk. bendrijų || | | | | | | |trūku- mas yra pilna || | | | | | | |atsakomybė ir || | | | | | | |juridinio asmens || | | | | | | |statuso neturėjimas, || | | | | | | |sudėtingas investicijų|| | | | | | | |pritraukimas ir || | | | | | | |komplikuotas nario || | | | | | | |pasitraukimo iš || | | | | | | |veiklos atveju. || KŪB |+ |- |+ |+ |+ |+ |t.p. || UAB |+ |+ |+ |+ |+ |- |Tinkama, dėl ribotos || | | | | | | |atsakomybės, nes || | | | | | | |veikla yra rizikinga, || | | | | | | |reikalaujanti daug || | | | | | | |investicijų. Kapitalo || | | | | | | |pritraukimo || | | | | | | |privalumai, paprastas || | | | | | | |nario pasitraukimas iš|| | | | | | | |veiklos. || AB |- |+ |- |- |+ |- |Netinkama, nes perdaug|| | | | | | | |brangi. Įmanoma || | | | | | | |ateityje. || Koop |- |+ |+ |+ |+ |- |Reikalingi daugiau nei|| | | | | | | |trys asmenys. || | | | | | | |Neaktualu . || ŽŪB |+ |+ |+ |+ |- |- |Ne žemes ūkio veika. |

1.lentelė

TŪB – tikroji ūkinė bendrija, KŪB – komanditinė ūkinė bendrija, UAB –uždara akcinė bendrovė, AB – akcinė bendrovė, Koop – kooperatinė bendrovė,ŽŪB- žemės ukio bendrovė.

Prieš nusprendžiant, kokią pasirinkti įmonės rūšį, reikia išanalizuoti įmonės esamą padėtį, tikslus, strategiją tiems tikslams įgyvendinti, taip pat išorinę aplinką.

Šiame etape mes galime rinktis vieną iš šių galimų įmonių rūšių:1. individualios (personalinės);2. tikrosios ūkinės bendrijos;3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;4. akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės;

Prieš pasirinkdami aptarkime šių įmonių rūšių privalumus ir trūkumus.

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimasyra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradiniokapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedidelespradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbtineįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vientik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitaikeliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančiųdarbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentųmokesčio tarifą. Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokiosrūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tikpelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, užjas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvojeindividualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti bankopaskolą veiklos plėtrai. Ūkinės benrovės. Ūkinė bendrija gerai tinka tada, jei versluinebūtinos labai didelės investicijos, tačiau reikalingos profesionaliosžinios daugelyje šakų. Visi bendrijos nariai suinteresuoti gerai dirbti,nes nuo to tiesiogiai priklauso jų pajamos, be to, jie rizikuoja savo irpartnerių turtu. Ūkinė bendrija geriau nei individuali įmonė tinka tada,kai reikia griežtai kontroliuoti įmonės dirbančiuosius. Pagrindinis privalumas, išskiriantis ūkinę bendriją iš kitų įmonėsrūšių, yra galimybė sujungti kelių asmenų lėšas į bendrą dalinę nuosavybę.Tokia nuosavybės forma yra stiprus psichologinis akstinas sutelkti visuspajėgumus bendram tikslui – įmonės pelnui pasiekti. Pažymėtina, kad ūkinėje bendrijoje gali būti vedama supaprastintabuhalterinė apskaita. Tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir individualiai(personalinei) įmonei, ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata.Trūkumas – tikrųjų narių neribota turtinė atsakomybė pagal bendrijosprievoles Akcinė bendrovė kaip verslo organizavimo forma yra vienintelis kelias,kai pradedamam verslui reikia labai didelių investicijų ir reikia sukauptididelį kapitalą; taip pat jei numatoma, kad ir ateityje verslas smarkiaiplėsis ir atitinkamai kapitalą reikės didinti. Dėl savo valdymo mechanizmosudėtingumo akcinės bendrovės nėra lanksčios ir negali greitai reaguoti įstambius pokyčius, taip pat joje dažnai dirba samdomi specialistai, kuriųatlyginimai mažai priklauso nuo bendrovės gerovės, todėl jie gali dirbti netaip atsakingai.

Uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvojeregistruotų įmonių dalį. Tokį šios įmonių rūšies populiarumą galimapaaiškinti ne viena priežastimi. Svariausias argumentas pasirenkant versluišią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinisasmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jisįnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalausįstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimosgerove (kaip yra personalinės įmonės atveju), gali pradėti verslą,įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę. Nusprendus pradėti verslą su keliais partneriais, ši versloorganizavimo forma taip pat laikoma palankiausia dėl civilinės atsakomybėsatribojimo bei dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo

mechanizmo. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimųgalią visuotiniame akcininkų susirinkime turės daugiausiai akcijų įsigijęsasmuo. Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yravienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikiaįvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliaiišnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšiesveiklą. Uždaroji akcinė bendrovė kaip verslo organizavimo forma yrapriimtiniausia ir mūsų steigiamai transporto įmonei, kadangi įmonėperspektyvoje gali išsiplėsti, o kad įkurti akcinę bendrovę kol kasneturima reikalingo įstatinio kapitalo.

2. ĮMONIŲ VALDYMO STRUKTŪRŲ TIPAI

Patriarcharinė struktūra

Patriarchalinė valdymo struktūra – tai pati paprasčiausia valdymostruktūra. Vadovas yra vienas ir atlieka visas valdymo funkcijas, vadovaujavisems darbuotojams bei administracijai. Kiap matome 1 paveiksle (vadovasvienas) tarp vadovo ir darbuotojų yra tiesioginis ryšys – tiesioginispavaldumas.

1 pav. Patriarchalinė valdymo struktūra

Kadangi vadovas vienas pats atlieka visas valdymo funkcijas, tokiąorganizacinę valdymo sistemą galima naudoti tik nedidelėje įmonėje.

Linijinė organizacinė valdymo struktūra

Organizacijoje greta pagrindinės veiklos – darbo objekto vertimoproduktu, dar yra organizacijos valdymo veikla. Mažose įmonėse darbus,susijusius su valdymu gali atlikti žmonės, kurie didžiąją dalį laiko dirbagamybos procese. Didelėse įmonėse valdymo darbus atlieka ne vienas žmogusištisą darbo dieną. Prireikus organizacijoje valdymui skirti keletą žmonių,iškilo jų darbo pasidalijimo problema. Ši problema buvo išspręstasuskaidžius įmonę į padalinius ir kiekvienam padaliniui priskiriantvadovus. Šių vadovų veiklai koordinuoti buvo sudaryta kelių lygių vadovųpiramidė. Taip susidarė linijinė valdymo struktūra (2 pav.) Ce

(

(darbuotojai)

2 pav. Linijinė organizacinė valdymo struktūra

Toliau pateikiami linijinės organizacinės valdymo struktūros privalumai ir trūkumai.

Linijinės struktūros privalumai:

1. Griežtas vienvaldiškumas. Kiekvienas organizacijos narys yra tiesiogiai pavaldus tik vienam vadovui;2. Griežtas bet kartu ir paprastas padalinių išdėstymas ir ryšių nustatymas;3. Padalinių veiklos suderinimas. Kiekvienas padalinys veikia tam tikroje srityje;4. Asmeninė vadovo atsakomybė už jam pavaldaus padalinio darbą. Linijinės struktūros trūkumai:

1. Dideli reikalavimai aukštesnio lygio vadovui. Jis turi sugebėti savarankiškai ir kvalifikuotai spręsti įvairių sričių valdymo problemas;2. Dažnai nereikšmingų klausimų sprendimas perkeliamas į aukštesnį valdymo lygį;3. Žemesnio lygio vadovai prarandą savarankiškumą ir iniciatyvą;4. Vadovai apkraunami dideliu informacijos kiekiu;5. Nėra griežto vadovų ir pavaldinių darbo reglamento. Linijinė organizacinė valdymo struktūra tinkama naudoti įmonėse,kuriose vadovas nepajėgus vienas suvaldyti ir kontroliuoti visusdarbuotojus. Ši valdymo struktūra populiari gamybinėse įmonėse, nesišskaidyti gamybinės įmonės veiklą yra nesudėtinga. Naudojant linijinęvaldymo struktūrą, nesudėtinga kontroliuoti įmonės veiklą, nes kiekvienospozicijos atsakomybės ir pareigos yra aiškiai apibrėžtos bei aiškiainustatyti ryšiai tarp pareigybių.

Funkcinė organizacinė valdymo struktūra

Praėjusiame skyrelyje buvo aptarta linijinė organizacinė valdymostruktūra, kurios pagrindinis trūkumas – žemas specializacijos lygis.Toliau nagrinėsime funkcinę organizacinę valdymo struktūrą, kuri sudarytafunkciniu principu – į vieną grandį apjungiami tie, kurie dirba tojepačioje arba keliose tarpusavyje susijusiose veiklos srityse. Pavyzdžiui,organizacija, kurios struktūra suskirstyta pagal funkcijas, gali turėtiatskirus gamybos, marketingo ir pardavimų skyrius. Kiekvianai funkcijaivykdyti priskiriamas vadovas, kuris specializuojasi toje srityje ir yraatsakingas už tam tikros funkcijos, pavyzdžiui, pardavimų, vykdymą. Kaipmatyti 3 paveiksle valdymo darbai yra padalinami.

3 pav. Funkcinė organizacinė valdymo struktūra

Funkcinės organizacinės valdymo sistemos privalumai:

1. Funkcinių padalinių specialistai yra aukštos kvalifikacijos. Sparčiai auga šių specialistų profesionalumas;2. Darbo paskirstymas pagal funkcijas sąlygoja darbo našumo didėjimą;3. Galimas vertikalusis valdymo funkcijų koordinavima;4. Funkcinuose padaliniuose galima efektyviau vykdyti inovacinę veiklą; Funkcinės organizacinės valdymo sistemos trūkumai:

1. Sudėtinga kontroliuoti valdymo funkcijas horizontaliai. Tiek strateginio tiek ir operatyvinio valdymo klausimų sprendimas perkeliamas į aukščiausią valdymo lygį;2. Funkciniai padaliniai dažnai stengiasi sureikšminti savo klausimus, keldami juos į pirmą vietą ir ignoruodami bendruosius įmonės tikslus;3. Funkcinių padalinių darbuotojai savo darbo trūkumų priežasčių ieško kitose tarnybose;4. Sudėtingos valdymo grandys sukelia tam tikrus barjerus. Pailgėja informacijos perdavimo kanalai. Tai apsunkina valdymo procesą, mažina jo efektyvumą;5. Funkcinių padalinių darbuotojai stengiasi surasti motyvus ir atsisakyti bet kokių papildomų funkcijų vykdymo, siekdami jas perduoti kitiems funkciniams padaliniams;6. Sunku įvertinti atskirų padalinių indėlį įdėtą į bendrą galutinį rezultatą. Funkcinė organizacinė valdymo struktūra labiausiai tinka įmonėms,kurios gamina riboto skaičiaus produkciją. Įmonei plečiantis darosi sunkiaupriiminėti sprendimus ar spręsti problemas, nes cehų viršininkai gaunanurodymus iš daugelio vadovų (3 pav.) ir darosi vis sunkiau nustatyti kasuž ką yra atsakingas. Tai ir yra pagrindinis funkcinės organizacinėsvaldymo sistemos trūkumas. Atskirų funkcinių padalinių tikslai galinesutapti, o jų nariai gali jaustis izoliuoti arba viršesni už kitus –lakyti savo tikslus svarbesniais. Tokia padėtis komplikuoja įmonės veiklą,darosi sunkiau siekti bendrų tikslų.

Linijinė-funkcinė organizacinė valdymo struktūra

Linijinė-funkcinė (štabo) organizacinė valdymo sistema turi abiejųstruktūrų (linijinės ir funkcinės) privalumų. Ši valdymo struktūra nuofunkcinės skiriasi tuo, kad padalinių vadovams suteikiama daugiauatsakomybės (4 pav). Įmonės veikla organizuojama linijiniu pagrindu. Tačiauprie kiekvieno padalinio yra šrabas, kuris padeda (padalinių) vadovamspriimti sprendimus. Vadovams suteikiama kvalifikuotų specialistų pagalba,sprendžiant sudėtingus, specialių žinių reikalaujančius klausimus.Padalinių vadovai tirėdami daugiau kompetencijos ir atsakomybės gali veiktioperatyviau bei visuomet pasinaudoti specialistų žiniomis, kurie dirbaštabuose kaip patariamasis organas.

Dar vienas linijinės-funkcinės organizacinės valdymo struktūrosprivalumas – tai, kad suderinamas visų padalinių darbas. Funkcinėje valdymostruktūroje visuomet yra grėsmė, kad atskirų funkcinių vadovų tikslainesutaps, štabinėje valdymo struktūroje ši grėsmė išnyksta, nes štabai nevadovauja, o tik padeda priimti sprendimus (4 pav.).

(pavaldiniai)

4 pav. Linijinė-funkcinė (štabo) organizacinė valdymo struktūra

Linijinės-funkcinės valdymo sistemos privalumai:

1. Valdymo problemos sprendžiamos kvalifikuotai, naudojamasi specialistų patarimais;2. Griežtas vienvaldiškumas, darbuotojai tisiogiai yra pavaldųs vienam vadovui;3. Greičiau reaguojama į rinkos pokyčius, lyginant su funkcine valdymo struktūra;4. Kiekvianas padalinys orientuojamas tik į “savo” tikslus;5. Galima įvertinti atskirų padalinių pastangas, siekiant bendro tikslo. Linijinės-funkcinės valdymo sistemos trūkumai:

1. Valdymo veiklos efektyvumas dažnai priklauso nuo atskirų vadovų sugebėjimų ir kvalifikacijos;2. Funkciniai padaliniai nevienodai apkraunami darbu;3. Nėra vertikalaus koordinavimo pagal atskiras funkcijas, jis perkeliamas į aukščiausią valdymo lygį;4. darbai gali dubliuotis, nes kiekvienas padalinys gali sukurti savo

funkcines tarnybas (štabus). . Divizinė organizacinė valdymo struktūra

Divizinė organizacinė valdymo struktūra tinka naudoti įmonėms, kuriosgamina daug produktų. Organizacijai plečiantis, didinant gaminamosprodukcijos asortimentą, funkciniai padaliniai tampa nelankstūs. Pasidarosunku kontroliuoti funkcinių struktūrų veiklą. Tuomet aukščiausio lygiovadovai suformuoja savarankiškus padalinius (divizijas), kurių vadovaipatys savarankiškai kuria, gamina ir parduoda savo produktus. Divizinėsvaldymo sistemos gali būti sudaromos sutelkiant į vieną vienetą tuos, kurieyra susiję su tam tikro produkto arba su tam tikros susijusių produktųgrupės gamyba bei marketingu; arba pagal tam tikrą geografinę padėtį arpagal orientaciją į tam tikrą tikslinę vartotojų rinką

Divizija panaši į atskirą verslą. Divizijos vadovas organizuojadivizijos veiklą, atsako už pelną ar nuostolius ir net gali konkuruoti sutos pačios organizacijos kitais padaliniais. Tačiau divizija nėra atskirasverslas, nes turi atsiskeitinėti aukščiausio lygio vadovui.

5 paveiksle pavaizduota organizacinė struktūra, kai divizijos suskirstytospagal produktą.

5 pav. Valdymo struktūra, divizijos pagal produktą

Kaip matome iš paveikslo, divizijų išskyrimas pagal produktą panaikinapagrindinį reikalavimą funkcinei prganizacinei struktūrai – tai gamintiribotą skaičių produkcijos, asortimento platumo atžvilgiu. Aukščiausiolygio vadovui lengviau koordinuoti įmonės veiklą, nes padalinių vadovaiatsako tik už tam tikrų produktų ar jų grupių kategoriją. Organizacinėsstruktūros sudarymas pagal produktą labiausiai yra paplitęs gamybinėseįmonėse. Tačiau paslaugų , finansinėms ir kitoms negamybinėms įmonėmslabiau tinka divizijos suformuotos geografiniu pagrindu.

Divizinių organizacijų privalumai:

1. Galima sukoncentruoti visos veiklos sugebėjimus ir žinias tam tikro produkto gamybai ir marketingui vienoje vietoje, vadovaujant vienam asmeniui, ir del to tampa lengviau koordinuoti bei gauti aukštus įmonės veiklos rezultatus;2. Palengvėja centrinis valdymas, nes divizijų vadovai turi didesnius įgaliojimus veikti;3. Pagerėja sprendimų kokybė ir operatyvumas, nes sprendimai, priimami divizijų lygiu, yra arčiau vyksmo vietos;4. Aiški atsiskaitomybė;5. Divizijų valdymo rezultatus galima įvertinti pagal atitinkamos divizijos pelną arba nuostolius. Divizinių organizacijų trūkumai:

1. Atskirų divizijų interesai gali būti iškelti aukščiau visos organizacijos tikslų. Divizijų vadovai gali per daug sureikšminti trumpalaikius divizijos laimėjimus, ignoruojant visos organizacijos ilgalaikius pasiekimus;2. Dideli valdymo kaštai. Kiekviena divizija turi savo valdymo personalą ir specialistus Apibendrinant galima teigti, kad funkcinė organicacinė valdymostruktūra yra gana lanksti. Galimos įvairios divizinių struktūrųkombinacijos – divizinės organizacijos pagal produktus, rinkas ar vartotojųgrupes – kurios suteikia įmonei konkurencinių pranašumų, bei leidžialengviau prisitaikyti prie aplinkos.

Matricinė organizacinė valdymo struktūra

Matricinė organizacinė valdymo struktūra – tai viena iš sudėtingiausiųvaldymo struktūrų, sudaryta tinkliniu principu. Organizacijoje, kurinaudoja matricinę valdymo sistemą, veikia du struktūrų tipai. Pirmojistruktūra susideda iš vertikliai išdėstytų divizijų arba dar kitaipvadinamų funkcinių padalinių. Kita dalis – tai horizontaliai suskirstytiatskiri (gamybiniai) padaliniai, kurie apjungia narius iš skirtingųdivizijų bei kartu siekia įgyvendinti bendrą projektą (8 pav). Šiojestruktūroje kiekvieno padalinio darbininkas yra pavaldus tam tikro projektovadovui bei tuo pačiu pavaldus ir funkcinio padalinio, kuriame dirba,vadovui. Vadinasi, kiekvino padalinio darbininkas nurodymus gauna iš dvievųviršininkų – dirba dviejose komandose.

Matricinė oraganizacinė valdymo sistema sudaryta iš dviejų skirtingųstruktūrų tipų tam, kad būtų sujungti šių struktųrų privalumai beipanaikinti trūkumai, kai jos naudojamos atskirai.

Matricinės struktūros privalumai:

1. Valdžios decentralizuotumas leidžia programų vadovams savarankiškai priiminėti sprendimus;2. Organizacijos lankstumas, galimybė sukurti laikinas grupes, leidžia operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius;3. Galimybė koordinuoti įmonės veiklą horizontaliai pagal atskirų projektų vykdymą;4. Galimybė koordinuoti įmonės veiklą pagal funkcinius padalinius;5. Efektyviai panaudojami kvalifikuotų specialistų žinios ir sugebėjimai.6. Motyvacijos didėjimas, dirbdani prie projektų darbuotojai labiau įsitraukia į veiklą Matricinės struktūros trūkumai:

1. Vadovams būtinas tam tikras žinių lygis: verslo strategijos suvokimas ir gebėjimas ją formuluoti, bendrų ir lokalinių tikslų suvokimas, gebėjimas derinti valdžią ir atsakomybę;2. Būtina aukšta dalykinio bendravimo kultūra, nes problemos sprendžiamos kolektyviai;3. Dviguba valdžia trikdo darbuotojus;4. Funkcinio padalinio ir projekto vadovai gali imti kovoti tarpusavyje dėl didesnės valdžios, argumentuodami savo darbo svarba;5. Dažni susitikimai veiklai koordinuoti atima daug laiko;6. Didelės išlaidos, valdyti matricinę struktūrą rikalingi specialūs vadovai, turintys specialių žinių.

1 tikslas

2 tikslas

3 tikslas

8 pav. Matricinė organizacinė valdymo struktūra

Matricinę struktūrą tinka naudoti, kai norima apjungti įvairiųspecialybių žmonės sprendžiant tam tikrą problemą. Projektų vadovamsnesudėtinga koordinuoti projektų vykdymo, nes visi svarbūs specialistaidirba vienoje grupėje kartu. Skirtingų sričių darbuotojai (pagal funkciniuspadalinius) dirbdami kartu, geriau supranta vieni kitus. Dar vienasmatricinės organizacinės valdymo struktūros pranašumsas tas, kadorganizacija gali veikti lankščiau su mažesnėmis išlaidomis ir darišvengiama specialistų dubliavimosi.

Matricinę struktūra geriausia naudoti, kai pradedama gaminti naujaprodukcija per labai trumpą laiką, taip pat , kai įdiegiamos naujostechnologijos arba reikia greitai reaguoti į aplinkos pokyčius.

Tinklinė organizacinė valdymo struktūra

Galimybė įmonei pasirinkti organizacinę valdymo struktūrą priklausonuo to kiek ji yra stambi ir turtinga. Kuo įmonė didesnė, tuo didesnesgalimybes turi renkantis organizacije valdymo struktūrą. Tačiau kylaklausimas ka daryti mažoms įmonėms, ar jos būtinai turi rinktisnesudėtingus organizacinių struktūrų variantus? Pasirodo, kad ne. Puikuspavyzdys, įrodantis kad smulki įmonė gali taikyti modernius versloorganizavimo būdus, yra tinklinė organizacija. Žodis tinklinė tiksliaiapibūdiną šią struktūrą, kuri egzistuoja virtualiame pasaulyje.

9 pav. tinklinė organizacinė struktūra

9 paveiksle pavaizduota situacija, kai pagrindinės įmonės vadovybė yra sudariusi sutartis su kitomis kompanijomis atlikti tam tikroms verslo funkcijoms. Nedidelė aukščiausių vadovų grupė tiesiogiai rūpinasi visa kompanijos viduje veikiančia veikla ir koordinuoja santykius su kitomis organizacijomis. Rodyklės (9 pav.) vaizduoja įmonės ryšius su kitomis kompanijomis. Tinklinių struktūrų vadovai didžiąją savo laiko dalį praleidžia koordinuodami ir kontroliuodami išorės ryšius, paprastai naudodamiesi kompiuteriniais tinklais Tinklinė struktūra turi tam tikrų pranašumų. Įmonė perkeldama veiklos funkcijas kitiems verslo vienetams, gali susitelkti ties tuo ką daro geriausiai. Lyginant su sudėtingomis organizacinėmis struktūromis, išnyksta biurokratinio valdymo grėsmė, o tuo pačiu išsaugoma galimybė lanksčiai veikti. Pagrindinis tinklinės struktūros trūkumas – mažinama vadovų kontrolė svarbiose kompanijos veiklos srityse.

2.1. Valdymo struktūros parinkimas

Išnagrinėje visas galimas valdymo struktūras su visais privalumais irtrūkumais galime daryti išvadą, kad transpoto įmonei labiausiai tiktų

linijinė organizacinė valdymo struktūra. Daugelis smulkesnių transporto-ekspedicinių įmoniu dirba pagal šią valdymo struktūrą. Ši valdymo struktūraatrodytų šitaip:

Ce

Kaip matome įmonės vadovas tiesiogiai vadovauja padalinioviršininkams( ekspeditoriams, transporto vadybininkams ir remontoviršininkui), o pastarieji vadovauja darbuotojams. Atsakomybė paskirstomapagal valdymo hierarchijos lygius. Susidaro tiesioginio ir netiesioginiopavaldumo grandinės. Bet kurio padalinio darbuotojas turi tiesioginį vadovą– padalinio viršininką. Padalinių viršininkai yra tiesiogiai pavaldūsįmonės vadovui. Netiesioginis pavaldumas pasireiškia tuo, kad atskirųpadalinių darbininkai yra tiesiogiai pavaldųs tam tikro padalinio vadovui,bet netiesiogiai pavaldūs kitų padalinių vadovams. Pavyzdžiui, transportovadybininkai tiesiogiai vadovauja vairuotojams, o meistrai nėra jamtiesiogiai pavaldųs. Nors reisų efektyvumas labai priklauso nuo gerostechninės transporto priemonės būklės.

3. RESURSŲ POREIKIS

Automogilių transporto įmonės techninio – materialinio aprūpinimoplanas glaudžiai susijęs su gamybos programa. Pagal jį nustatomasmaterialinių resursų poreikis planuojamu periodu. Remiantis pervežimų planuir automobilių eksplotacijos programa, nustatomas automobilių kiekis,degalų, tepimo medžiagų, padangų ir kitų medžiagų poreikis. Automobilių techninio aptarnavimo ir remonto gamybinės programospagrindu nustatomas remontinių medžiagų, atsarginių dalių garažo ir remontoįrengimų poreikis. Sudarant meterialinio – techninio aprūpinimo planą, labai svarbuteisingai nustatyti materialinių resursų sunaudojimo normas. Tranportoįmonėje tai : transporto priemonių kuro, atsarginių detalių, padangų irkitų medžiagų reikalinigų techniniam aptarnavinmui ir remontui sunaudojimonormos. Šios normos skirstomos į tokias grupes:

• Sunaudojamos, t.y. meterialinių resursų sunaudojimo normos, reikalingos gaminant gatavą produkcijos vienetą; • Nustatančios produkcijos kokybę, taip pat standartai ir techniniės sąlygos; • Atsargų, taip pat gamybos, nebaigtos gamybos, gatavos produkcijos atliekų normos; • Įrengimų panaudojimo; • Materialinių resursų užsakymo ir pervežimo sąlygų reguliavimo norma. Išnaudojimo norma – tai leidžiamas sunaudotino kuro, medžiagų kiekisprodukcijos vienetui pagaminti. Normos sudaromos remiantis techninėmisįrengimų charakteristikomis. Sudarant meterialinio – techninio aprūpinimo planą būtina remtis tamtikrais normatyvais. Normatyvai – tai rodikliai, charakterizuojantys tamtikrą darbo mechanizmą ir priemonių panaudojimo laipsnį, jų sunaudojimodydį ploto, masės, tūrio vienetui.

Planuojant transporto įmonės materialinį – techninį aprūpinimą,naudojamos šios normos ir normatyvai : • degalų sunaudojimo normos, krovininiams ir lengviesiems automobiliams; • automobilių tepimo medžiagų; • automobilinių padangų remonto medžiagų; • techninio aptarnavimo ir remonto materialinių resusursų normos; • garantinės padangų normos. Transporto įmonei taip pat reikalingi darbo resursai. Tai būtųdarbininkai,vadybininkai, vairuotojai ir kiti asmenys prisidedantys prietranporto įmonės pelno rodiklių kėlimo. Žmonių poreikis yra nustatomaslabai paprastai, ieškoma tiek darbuotojų kiek yra transporto įmonėspereigų. Taipogi darbuotojų turi būti tiek , kad nebūtų pažeidžiami darboir poilsio režimai( nebūtų perdirbta nei viena valanda).

4. PARDUODAMŲ PRODUKTŲ ASORTIMENTAS

Trasporto įmonėje parduodami produktai – tai transporto paslaugos. Jasgalima parduoti įvairiais būdais, keletas iš jų yra čia išvardinta.

Trampiniai vežimai. Vežėjas arba pats susiranda klientų, arba patys klientai užsakotransportą ar transportavimo paslaugas. Vežėjas stengiasi tikslingaisuplanuoti maršrutus, siekdamas; efektyviai išnaudoti transporto priemonėspajėgumus (talpą), todėl dažnai iškrauna krovinius keliose vietose, kursiuntėjai pasirūpina juos perkrauti į artimojo susisiekimo transportopriemones. Šių vežėjų rūpestis yra surasti tinkamą atgalinį krovinį, bentjau tolimojo krovinių vežimo ruožui. Transporto priemonės pajėgumai dažnaiišnaudojami tik iš dalies, nes paskirties vietoje paprastai nebūnaatgalinio krovinio, tad pirmiausia reikia važiuoti ten, kur yra surinktaparengtinio vežimo krovinių. Dažnai krovinius tenka gabenti ne į vienąįmonę, o išvežioti į kelias vietas, tad susidaro papildomų atgalinių reisų.

Linijiniai vežimai. Linijiniai (maršrutiniai) vežimai – tai vežimai nuolatiniu maršrututarp įvairių vietovių. Vežimų linija gali būti formuojama dėl įvairiųpriežasčių. Pavyzdžiui, firma turi nuolat tam tikrą kiekį kokių norsproduktų gabenti į tam tikrą vietą (pvz.: kokią nors gamyklą). Priešingakryptimi gali būti vežama jau pagaminta gamyklos produkcija. Yra ir kita galimybė. Kai įmonė didelė, linijinius vežimus galimaorganizuoti tarp atskirų jos filialų. Vežėjai surenka siuntas tam tikriemsmaršrutams, jas filialui, o šis po to išskirsto prekes savo regione.Kroviniai atgaliniam vežimui paprastai jau būna parengti. Jeigu naudojamoskeičiamosios vežimo talpyklos, kroviniai būna iš anksto sukrauti, talpyklastereikia perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą. Taipeksploatuojant transporto priemones galima optimaliai išnaudoti vežimoleidimą. Jeigu siuntas sudarytų mažos vienetinės pakuotės, krovinys būtųrinktinis.

Kombinuotas krovinių transportavimas Kombinuotas krovinių transportavimas yra toks transportavimas, kurįtaikant išnauduojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Bet būtenttoks kelių trasporto priemonių dalyvavimas vienoje grandinėje vienu mietureikalauja didesnių laiko sąnaudų kroviniams perkrauti, taip pat iš galimųpavojų/trūkumų galima būtų paminėti priklausomybę nuo grafiko bei laikonuostolius perkrovimo stotyse. Todėl kombinuotas gabenimas nėra greitesnėalternatyva kelių transportui. Siekiant išsaugoti šios sistemos teorinįpranašumą ir sklandžiau organizuoti transportavimo procesą, stengiamasimažinti perkrovimo operacijų skaičių, kontroliuoti jį minutės tikslumu.Šiuo aspektu labai svarbus ekspeditorius, kuris yra būtinas , kadangibūtent jis organizuoja transportavimo procesą ir rūpinasi tuo, kadinformaciją apie šį procesą pasiektų išsiuntėją ar gavėją. Be to jispasirenka vežėją ir garantuoja transporto priemonės gavimą. Pagrindinės kombinuoto gabenimo formos yra hucke-pack gabenimo irkrovinių gabenimai talpyklose (konteineriuose). Hucke-pack gabenimai taitokie gabenimai, kai viena transporto priemonė gabena kitą transportopriemonę. Viena dažniausiai pasitaikančių hucke-pack gabenimų kombinacijatai autotransporto ir geležinkelio transporto priemonių kombinacija, kaiautomobiliai dideliais atstumais transportuojami geležinkeliu. Kiti huck-pack gabenimai atliekami naudojant Ro-Ro tipo laivus: kai autotransportopriemonės gabenamos laivais naudojant lichterius (negilus krovininislaivas, skirtas dideliam laivui gabenti) Antroji kombinuoto gabenimo forma yra krovinių gabenimas talpyklose arbakonteineriuose. Juose kroviniai gabenami ant įvairių padėklų, kurie yraskirti daugkartiniam naudojimui. Konteineriai ir padėklai prekėms vežtileidžia racionalizuoti jų pakrovimo ir iškrovimo procesus.Taip pakrovimovienetas gali būti perkeliamas iš geležinkelio į automobilių transportą, išjo – į vidaus vandenų laivus ir į jūrų laivus. Pagrindiniai konteineriųpranašumai yra sekantys: ➢ Sutelkia daug nedidelių siuntų arba įpakuotus krovinius, sudarydami vienetinę sistemą. ➢ Trumpesnės krovimo operacijos. ➢ Mažesni reikalavimai įpakavimui. ➢ Lengviau vežti krovinius, nes jie geriau sudėti. ➢ Ekonomiškesnis vežimas dėl efektyvesnio konteinerio tūrio panaudojimo.

➢ Paprastesnis dokumentacijos ruošimas. ➢ Mažesnės draudimo išlaidos. ➢ Leidžia plėtoti mišrius integruotus vežimus. Siekiant racionaliai išnaudoti transportavimo talpyklas (konteinerius),būtina išvengti jų tuščios eigos.

Multimodaliniai pervežimaiPastaruoju metu didesnį vaidmenį įgyja mišrūs (multimodaliniai) vežimai.Multimodaliniai vežimai, tai tokia krovinių vežimo technologija, kadkrovinys vežamas vienu ir tuo pačiu transporto vienetu, panaudojant keliastransporto rūšis. Tokius vežimus koordinuoja ir kontroliuoja ekspeditorius,kuris dalyvauja kaip juridinis asmuo santykiuose tarp krovinių savininkų irsubrangovų, atliekančių vežimus, darbus ir paslaugas, suderintas su juo. Beto jis ima atsakomybę prieš krovinio savininką per visą kroviniotransportavimo proceso laiką. Sudaroma sutartis tarp operatoriaus irkrovinio savininko apie krovinio transportavimą iš sutartos išsiuntimovietos iki pristatymo vietos, apiforminta kaip multimodalinio vežimodokumentas, lydintis krovinį viso vežimo proceso eigoje. Multimodaliniai vežimai geležinkelio-kelių transportu turi būti vykdomi,dažniausiai, specialiais tiesioginiais maršrutiniais traukiniais pagalgreitą laiko tvarkaraštį. Traukinių eismo greitis iki 120km ir daugiau kmper valandą. Kiekvienas traukinys kursuoja tarp dviejų krovininiųterminalų, kuriuose jie pakraunami ir iškraunami. Priklausomai nuo naudojamų techninių priemonių geležinkelio-keliųtransporto susisiekime skiriamos šios multimodalinių vežimų sistemos: 1. Sistema „piggy-back“-puspriekabių, keičiamų kėbulų ir pakraurų autotraukinių vežimų organizavimas geležinkelio platformomis. 2. Sistema „Puspriekabės ant geležinkelio vežimėlių“ – krovinių vežimų organizavimas specialiomis puspriekabėmis, pakrautomis ant geležinkelio vežimėlių, kurie priekabinami prie maršrutinių traukinių. 3. Sistema „TWT“ ( two-way Trailer) – krovinių vežimų organizavimas specialiais autotraukiniais, galinčiais važiuoti savarankiškai tiek autokeliu, tiek ir geležinkeliu. 4. Konteinerinė sistema – krovinių vežimų organizavimas didelio tonažo konteineriais.

Multimodaliniai vežimai jūrų transportu atliekami daugiausiai dviejųtipo laivais: „Ro-Ro“ (su horizantaliu pakrovimu-iškrovimu) ir „Lo-Lo“ (suvertikaliu pakrovimu-iškrovimu). Pirmasis laivų tipas naudojamas automobilinėms puspriekabėms irautotraukiniams su vairuotoju vežti nedideliais atstumais. Antrasis laivų tipas naudojamas daugiausiai didelio tonažo konteineriamsvežti dideliais atstumais.

5. KOKYBĖS KONTROLĖ

Transporto paslaugų kokybė priklauso nuo to kaip atliekama kokybėskontrolė. Kuo kontrolė didesnė, tuo didesnė tikimybė, kad paslaugos irvaldymo kokybė bus geresnė. Sukūrus kokybės sistemą, galima bus tiksliauišanalizuoti kontrolę.Pagrindinis bruožas kuriant kokybės sistemą yra pagrindiniai versloaspektai. Svarbu atskirti verslo aspektus, kuriuose taikomi kokybėsprincipai ir tiksliai nustatyti, kaip tai turėtų būtik atlikta. Tai galibūti atlikta paasikinamuoju raštu metodinių priemonių froma, sudarantkontrolinius registrus arba sukuriant mokymo instrukcijas. Pagrindiniai klausimai, kurie turi būti įtraukti i kokybės sitemoskūtimo programą yra: 1. Įmonės politkos ir kokybės sistemos siekimo apibrėžtumas. 2. Organizacinės ir įsipareigojimų struktūros nustatymas. 3. Kokybiško darbo instrukcijų ir įstatų standartų rengimas. 4. Paskirtytų sutarčių ir kokybiško aptarnavimo kontroliavimas. 5. Specifikuotų standartų operacinių metodų ir kontrolė laikymo kūrimas. 6. Transportinio aptarnavimo tikrinimas. 7. Netobulo darbo kontrolė. 8. Teisingų veiksmų numatymas prieš iškylant problemoms. 9. Kokybės iekimo įvertinimas ir fiksavimas. 10. Kvalifikacijos ir mokymo reiklavimų nustatymas. 11. Kokybės tikrinimo ir apžvalgos procedūrų kūrimas.

Kuriant kokybės sistemą reikia pradėti nuo esamos situacijos analizės.

Kliento pageidavimų nustatymas Kokybė prasideda nuo kliento. Pati pirmiausia stadija kokybiškumoaptarnavimo kūrime – tiksliai nustatyti, ko nori klientas. Dažniausiaikokybiškos prekės ir paslaugos yra brangios, todėl siekiama mažinti kainąuž prekes, kurios atitinka kokybės standartus, pirkėjų norus, taip pataptarnavimą, kuriuo klientai gali visiškai pasikliauti. Su klientais turibūti deramasi ir išklausomi jo reikalavimai dėl aptarnavimo bei turi būtitiksliai išsiaiškinama, ko jie nori ir ko tikisi, pateikdami savoužsakymus. Kiekvienas klientas gali turėti skirtingus reikalavimus,priklausomai nuo aplibkybių. Aptarnvimo reikalavimai gali keistis,priklausomai nuo pristatymo sienų, nuo vietos, į kurią reikia pristatytikrovinį ir nuo daugelio kitų faktorių. Informaciją apie klientų aptarnavmo poreikius( visų klientų detalės)turi būtu kruopščiai fiksuojama todėl, kad tai formuoja kurimos kokybėssistemos pargrindą. Tai yra standartas, pagal kurį bus aptarnaujamiklientai, įsitikinimas, kad kokybiškas aptarnavimas bus pritaikytas visiemsindividualiems klientų poreikiams. Suprantama, kad tokia informacija turibūti reguliariai stebima ir papildoma, atsižvelgiant į bet kokiuspasikeitimus, kurie gali atsirasti kaip kokybiško aptarnavimo operacijųpatirties rezultatas arba dėl pasikeitusios klientų komercinės veiklosaspektų.

Klientu užsakymų priėmimas Tai gali būti pirmas kontaktas su klientu ir lemiamas žingsnis kokybėsieškojime. Svarbu teisingai priimti pranešimą ir detalias klientoinstrukcijas. Kliento užsakymas turi būti užfiksuotas specialiame, geraiapgalvotame blanke, kuriame atsispindėtų visa esminė informacija irduomenys nusakantys visą vežimų tvarką. Kiekvienas užsakymas turi būtinumeruotas, nes taip galima automatiškai patikrinti as nėra praleistųužsakymų. Tai nėra didelė problema firmai, bet labai svarbu siekiantkokybiško aptarnavimo. Taip pat šioje dtadijoje svarbu kainos, už vežimusnustatytas, susitarimo nuolaidos, apmokėjimo terminai ir kt.

Automobilių kasdinių darbo planų sudarymas Tai ne tik užduotis rinkti visus dienos užsakymus, bet ir tiktinti,kad kiekvienas žadėtas šiai dienai darbas ( vežimai) yra suplanuotas susmulkiais paaiškinimais apie paėmimo ir pristatymo laiką, vietą bei kitomisspecialiomis instrukcijomis. Palanvimo sistema turi garantuoti efektyvųtransporto priemonių tiek ridos, tiek įkrovimo išnaudjimą.

Vairuotojų darbo ir automobilų darbo paskirstymas Pagal automobilių ir vairuotojų paskirtymo į maršrutus planavimoužduotis reikalaujama daug dėmesio, norint garantuoti automobilių atitikimąvežti krovinius, sėkmingą privažiavimą prie pakrovimo – iškrovimo taškų,krovimo įrangos panadojimą ir kitų vartotojų specifinius reikalavimus.

Krovinių surinkimo – pskirtymo taškų tinklas Gerai parengti šią informaciją yra nepaprastai svarbu, nes dėl blogaipriimtų užsakymų gali būti nusiųsti klaidingais adresais. Parinktos ne tostransporto priemonės ir priimti klaidingi sprendimai. Tai susiję sudidelėmis finansinėmis išlaidomis, laiko nuostoliais ir klientonepasitenkinimu. Įpatingas dėmesys turi būti skiriamas specialioms klientoužsakymo sąlgymos, kurias klientas pateikia užsakymo metu. Todėl būtinasišankstinis planavimas ir tvarkaraščių sudarymas. Tai kasdieninis darbas,įvertinantis ir apibendrinantis visus klientų pageidavimus ir instrukcijas.Rengiant transportavimo maršrutus būtina įvertinti saugaus eismoreikalavimus ir maršrute egzistuojančius techninius apribojimus.

Vairuotojų instrukcijos Vairuotojai palikdami įmonės bazę, turi būti kruopščiaiinstruktuojami. Turi būti išsiaiskinta ar jie neturi kokių nors abejonių.Yra labau svarbu, kad jie žinotų tikslius kliento reikalavimus ir

instrukcijas, Jei vairuotojas anksčiau nebuvo lankęsis kuriuose norspaskirstymo ar susirinkimo taškuose, jam turi būti suteikiama papildomainformacija.

Automobilių parengimas Švarūs, gerai parengti ir geros techninės būklės automobiliaineabejotinai stiprina transporto įmonės įvaizdį, ir padeda klientuipajausti kokybišką aptarnavimą. Krovinių atvežimas ir iškrovimas ištvarkingo ir švaraus sunkvežimio kelia didesnį pasitikėjimą nei iš purvinosmašinos. Reikia atsiminti, kad klientas mato ir susidaro savo nuomonę pagaltai, kaip ir kokioje būkleje atvyksta jo prekės, jų pristatymo manierą irautomobilio būklę bei kt. Visa tai gali turėti gali turėti įtakostranpporto įmonės įvaizdžiui. Svarbu, kad krovininiame automobilyje būtuvisa kliento nurodyta specifinė įranga (tentai, lynai, grandinės,tvirtinimo įrenginiai ir kt.).

Patvirtinimo pranešimai klientams Darbo pobūdis ir santykiai su klientu prisideda prie kokybėsivaizdžio kūrimo. Transporto operatoriaus skambutis klientui ir pranešimas,kad krovinys jau pakrautas į automobilį ar jau krovinys kelyje, krovinysbus pristatytas tokiu ir tokiu laiku ar kita naudinga informacija klientuikelia pasitikėjimą aptarnavimo kokybe. Jei klientas turi nuolat skambintiir reikalauti vieno krovinio po kito, ką galime šiomis dienomis dažnaipastebėti transporto įmonėse, nesunku įsivaizduoti galimas pasekmes.Galimas verslo praradimas ir vietos užleidimas efektyveniam aptarnavimuilabiau suprantantiems klientus vežėjams, kurie žada ir yra pajėgūs suteiktikokybiškesnį aptarnavimą.

Vairuotojų elgesys atvykus Atvykimas tvarkingu sunkvežimiu reikiamu laiku sudaro tik dalį kokybėsįvaizdžio. Privažiavimas prie biuro dideliu greičiu, dulkių debesyje iržviegiančiais stabdžiais niekuo neprisededa prie kokybės suvokimo.Neleistini ir tokie nusižengimai, kaip vairavimas ar judėjimas atbulineeiga dideliu greičiu užsakovo patalpose, kelių taisyklių kitų saugumoženklų pažeidimai, rūkymas uždraustose vietose, darbų atlikimasneleistinose ar tik personalui skirtose vietose, automobilio stovėjimasten, kur gali stovėti tik firmos nuosavi automobiliai ir kt. Visą taireikia kontroliuoti ir neleisti kad taip atsitiktų norint neprarastikokybiško įvaizdžio.

Vairuotijų ataskaitos atlikus darbą Taip vienas svarbiausių kokybės ir kontrolės transpoto įmonėjeaspektas. Kuris padeda užtikrinti ir palaikyti ilgalaikius santykius.Pateiksime kelis klausimus, pagal kuriuos kontroliuojamos vairuotojųatliktas darbas: • Ar klientas, krovinio gavėjas buvo patenkintas?; • Ar buvo pristayta laiku ir į reikiamą vietą?; • Ar buvo lengva surasti adresatą?; • Ar buvo pavėlavimų?; • Ar siunta buvo tvarkoje?; • Kokia įranga buvo reikalinga iškraunant?; • Ar buvo gauti visi reikalingi parašai?; • Kaip ilgai užtruko iškrovimas?;Tokie duomenys turi labai didelę svarbą individualiems užsakymams ir galiturėti esminę itaką vėlesniems pristatymams – taupant laiką, siunčiantitnkamesnį sunkvežimė ar avykstant tikamiausiu laiku.

Darbo baigimo fiksavimas – patvirtinimas Taip priklauso nuo individuolių aplinkybių krovinių važtaraščio kopijaturi būti nedelsian siunčiama krovinio siuntėjui, kad jis žinotų jog darbasbuvo atliktas pakankamai gerai ir jo klientas gavo krovinį. Geriau, jeikrovinio siuntėjui, gaunančiam kliento informaciją, tai galėtų ivykti prieškelias dienas. Neatmetama ir skundų galimybė. Vežėjo įrašai (dokumentacija)turi atspindėti atliktą darbą, vairuotojo ataskaitą. Taip pat turi būtipridėta kita naudinga informacija, kad tuo būtų galima remtis ateityje irt.t. Taip pat ir krovinio važtaraštis. Adekvačios dukumentacijos sistemosturėjimas yra kokybiško vežimo valdymo pagrindas. Visų svarbių apie klientodetalių fiksavimas, kartotekos turėjimas, sprecialių reikalavimų siuntimasraštu, informacijos apie paskirstymo taškus fiksavimas yra labai naudingas.Faktai apie kitus krovinio pristatymo aspektus ir daugelis kitų dalykų(nereikia autopakrovėjo, negalima iškrauti krovinio vakare) – yra gerosaptarnavimo sistemos esmė. Kokybės kontrolė turi būti atliekama kiekvinam šiam išvardintamaspektui taip kaip pateikta 5.1. paragrafe.

5.1. Kontrolės atlikimo būdas

Kontrolė atliekama taip:

ą

Taip

Ne

6. KAINOS SUFORMAVIMO PRIELAIDOS

6.1. Transportavimo savikainos apskaičiavimo būdai

Dažniausisi transportavimo savikaina apskaičiuojama pagaleksploatacinių išlaidų sąnaudų straipsnius ir elementus bei įvertinantpridėtines išlaidas. Šis transportavimo savikainos apskaičiavimo metodas pagal sąnaudųstraipsnius ir elementus su vėlesnių vežimų savikainos nustatymu leidžiaatlikti tiksliausius apskaičiavimus. Apskaičiavimai atliekami šia tvarka: • remiantis nustatyta vežimų apimtimi ir transporto priemonių panaudojimą pagal techninius – gamybinius rodiklius,apskaičiuojama transporto priemonių rida, randami kiti kiekybiniai rodikliai; • nustatoma darbo jėgos, kuro, medžiagų, elektros energijos bei kitų sąnaudų norma, kiti normatyvai darbo vienetui natūrine ir pinigine išraiška; • peržiūrimi visi eksploatacinių išlaidų straipsniai: pagal kiekvieną duoto straipsnio išlaidų elementą parenkamas atitinkamas apskaičiavimo būdas; • pagal kiekvieną sąnaudų straipsnį yra nustatomas reikalingas darbuotojų skaičius ir darbo užmokesčio fondas, išlaidos kurui, medžiagoms, elektros energijai bei kitoms sąnaudos, būtinoms nustatytiems vežimams atlikti; • randama bendra eksploatacinių išlaidų suma, tada ji dalinama iš vežimų apimties ir gaunama vežimų savikaina; Eksploatacinių išlaidų skaičiavimo pagal sąnaudų straipsnius irelementus metodas yra plačiai taikomas, planuojant ir analizuojant visųtransporto rūšių firmų padalinių eksploatacinę veiklą, atliekant daugelįtechninių – ekonominių skaičiavimų. Skaičiuojant visą pervežimų savikainą, būtina atsižvelgti ne tik įpriklausomas, bet ir į nepriklausomas (sąlyginai pastovias) nuo vežimųapimties, išlaidas. Priklausomai nuo techninės – ekonominės užduotiespobūdžio, išlaidos, nepriklausančios nuo transportavimo apimties, yrarandamos įvairiais metodais: • paskirstant išlaidas tarp įvairių vežimų rūšių, pavyzdžiui skaičiuojant konkrečių krovinių transportavimo savikainą, nepriklausomas išlaidas galima rasti procentais nuo išlaidų, priklausančių nuo transportavimo apimties; • skaičiuojant įvairių eksploatacinių faktorių charakteristikoms, nepakitus vežimo apimčiai, nuo eismo nepriklausančios išlaidos laikomos pastoviomis ir absoliučia suma, ir vežimų vienetui; • pasikeitus vežimų apimčiai vežamojo pajėgumo rezervų ribose, nuo eismo nepriklausančios išlaidos laikomos pastoviomis, o jų dydis, tenkantis vežimo vienetui, kinta atvirkščiai proporcingai vežimų apimčiai; • atliekant techninius – ekonominius apskaičiavimus pagal kryptis ir maršrutus nuo eismo nepriklausančias išlaidas galima rasti pagal jų dydį vienam eksploataciniam kilometrui. Sudarius nuo transportavimo (ridos) priklausančias ir nepriklausančias išlaidas, gaunama bendra eksploatacinių išlaidų suma, o tada apskaičiuojama savikaina norimam matavimo vienetui. Pagerinus transporto priemonių naudojimą, klientų aptarnavimo kokybędidėja ir vežimų apimtis, todėl reikia papildomai atsižvelgti į savikainosmažėjimą dėl vežimų apimties augimo.

6.2 Faktoriai lemiantys paslaugų kainą

Kainų sudarymas – ne tik techniškai apskaičiuota funkcija, bet taippat atsakingas marketingo ir verslininkų sprendimas. Trasporto įmonės turipasirinkti sau rinką ir rasti vietą šiame segmente. Taip pat iškelti savoverslo tikslą ir, priklausomai nuo to, vykdyti kainų politiką. Kuo aiškiauįmonė įsivaizduoja savo tikslą, tuo lengviau priimti sprendimus urnustatyti efektyvią transportavimo savikainą. Kaina dažniausiai priklauso nuo išorinių konkurentų. Todėl transportoįmonė nustatanti savo tarifus , turi greitai reaguoti į savo konkurentųveiksmus kurie mažina savo tarifus. Ji taip pat gali imi iniciatyvą į savorankas ir nustatyti transportavimo kainą. Norint nustatyti racionalią kainą, reikia žinoti kas veikia tarifųdydžius: • Rinkos reiklavimai. Rinkos dydis ir tipas – bendras/specifunis verslas, kroviniai ar keliaiviai/ rinkos užpildymas/. • Paklausos stabilumas – bendra ekonominė situacija – kilimai ir kritimai. • Rinkos segmentacija – verslas/paprastos dienos, šventės/stabilumas ir kirkvieno segmento augimas. • Pavyzdys – būvis, sezoniniai pasikeitimai, atskiri pikai, kuriems būtini paasiškinimai. • Pozicijos rinkos – lyderis /tolygumas/. • Konkurencija – esama ir potenciali. „Naujokų“ pozicija (būklė) rinkoje. Savikainą atitinkančios kainos sudarymas. Kainų karas. Rinkos stabilumas. Infliacijos faktoriai. Nepastovūs, darantys įtaką išlaidoms, faktoriai, kuras, valiuta, kitųfirmos paslaugos. Savikainos minimizavimas. Aptarnavimo kokybė. Klientų, besinaudojančių pagrindinėmis paslaugomis skatinimas. Produkcijos politika – „Firminė kokybė“. Gyvybinis paslaugų ciklas. Paslaugų vystymas. Transporto įmonės finansai. Kompanijos gyvybiškumas. Pinginės įplaukos. Įmonės galimybė atsakyti į konkurenciją kainų keitimu priklauso nuoišlaidų lygio. Nors didelė dalis tiesioginių ir netiesioginių išlaidųfaktiškai nevaldoma įmonės vadovų, reikia pažymėti, kad konkurentai taippat turi šių išlaidų. Jie gali rasti būdų, kaip sumažinti išlaidas, todėlbūtina nuolat ieškoti mažinimo galimųbių.

Peržiūrėjus pagrindinius faktorius, veikiamsčius tarifo nustatymą,parenkamas kainos tipas. 1. Prestižo kaina. Pasirinkimą lemia, pagrindinis prekybinis ženklas, aukštas aptarnavimas, įsiskverbimo į rinką galimybė. 2. Prasiskverbimo kaina. Šiuo atveju pasirinkimą lemia rinkos galia, rinkos dydis ir naujos rinkos faktorius. 3. Apimties kaina. Faktoriai lemiantys pasirinkimą: nuolaidos už apimtį, stimulai, grupės (urminiai pirkėjai), tarpininkai.

Rinkos kainų sudarymas Šiam metodui nadojami maži tarifai, suderinus apibrėžtą subsidijavmąsu didesniais tarifais klientams, reikalaujantiems aukštenės vežimųkokybės. Rinkos strategija, kainų diferencijavimo politika išreiškiama gautupelnu, didinamos vežimų apimtims, intensyviu trenspoto priemonių naudojimusu mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis. Nors klientai moka pagalįvairius tarifus, tačiau jie naudoja vieno tipo transporto priemones irgauna beveik vienodas paslaugas.

Diferencijuotai kainų politikai turi įtakos: 1. Kliento bazė: diferencijuotos kainos įvairiems klientų tipams, pavydžiui dažnai užsisakantys tranportavimo paslaugas. 2. Podukto bazė: įvairiai įkainuoti tų pačių paslaugų varinatai. 3. Vietos bazė: Priklauso nuo to, kut yra klinto krovinio pakrovimo vieta, pristatymo vieta, šalis, kiek sienų bus kertama. 4. Laiko bazė: priklauso nuo sezono, savaitės ar net paros laiko.

7. PRODUKTO MARKETINGO POLITIKOS ASPEKTAI

7.1. Trasnporto paslaugų marketingo strategija

Valdyti marketingą įmonėje, siūlančioje paslaugas, žymiai sudėtingiaunei įmonėje, siūlančioje produktą. Įmonė siūlanti produktą, gali kontroliuoti visus gamybos rodiklius irjos procesą, siūltyi reikiamą produkcijos kiekį ir kokybę bei įtikintiklientus juos pirkti.Yra tam tikri kriterijai kuriuos naudoja klientai, įmonėms, teikiančiospaslaugas, pasirinkimui.Prieinamumas – klientai nenori gaišti laiko, jei jie nudprendė porktipaslaugas.Komunikacijos – įmonė į klientus kreipiasi jų kalba ir tiksliai nusakopaslaugą.Kompetencija – svarbus kriterijus, organizuojant krovinių ir keleiviųtransportavimą bei sprensžiant iškilusias problemas.Kultūra – personalas privalo būti kultūringas, draugiškas.Pasitikėjimas – personalas privalo atrodyti taip, kad klientai galėtų juopasitikėti.Patikimumas – paslauga turi būti stabili ir svarbiausia – laiku atlikta.Atsiliepimas – personalas greitai ir efektingai reaguoja į klientoporeikius.Saugumas – klientų ir krovinių saugumas neturi kelti abejonių.Individualumas – privatus asmuo (keleivis) ar įmonė pageidaujaindividualaus aptarnavimo. Kuo daugiau jis moka už transportavimą, tuodaugiau individualaus dėmesio jis reikalauja.Papildomos paslaugos – klientas dažnai renkasi tą transporto įmonę, kurisiūlo nemokamas papidomas paslaugas. Papildomos paslaugos turi atspindėtiįmonės vežimų kokybę ir vertingos klientui.Naujovių atsiradimas transporto paslaugų rikoje, turi būti orientuotas įrinkos lyderius, kurie diegia naujas koncepcijas.Paslaugos kokybė – paslaugos koktbė turi atitikti klientų pageidaujamąkokybę. Kitu atveju klientai kreipsis į jūsų įmoę tik vieną kartąl. Todėllabai svarbu pareikti tokią informaciją klientui, kokio jis tikėjosi.Produktyvymas. Tranporto įmonei labai svarbu visus savo reusrsus naudotikliento gerbūviui. Tai techiniės ir žmogaus darbo paslaugos.

7.2. Transporto paslaugų pardavimo būdai

Marketingo srityje informacija apie teikiamas paslaugas yra platinamašiais būdais, kurie gali būti įvardijami kaip pagrindas paslaugųpardavimui: Reklama – paslaugų rinkos ir apimties pardavimo būdas, suprantamaskaip mokamas užsakymas, kuriant paslaugų įvaizdį ir iššaukiamt vartotojonorą įsigyti siūlomą paslaugą. Reklama būna labai įvairi. Ji įgalinatransporto įmonę siūlyti paslaugas, kad potencialūs pirkėjai vėl ir vėl įją kreiptųsi. Didelė reklama liudija apie transporto įmonės populiarumą.Tuo pat metu reklama neduoda abipusio ryšio. Klientai nevisada noribendrauti. Reklamą galima naudoti, kuriamt ilgalaikį stabilų transportoįmonės veidą. Tai efektyvus būdas apimti daugelį potevcialių klientų.Telereklama – brangiausia, per laikraščius pigesnė.Transporto firmo reklama gali būti realizuota šiais būdais: • Spauda: laikraščiai (žurnalai), prekybinė spauda; • Transliacija: radijas (televizija); • Vaizdinė agitacija: skelbimai parduotuvių vitrinose, reklama autobusuose, ant stendų ir kt.; • Asmeninai kreipimasi: siuntimai paštu, telefoniniai kreipimasi; • Kiti: video reklama, reklama ant rašomųjų priemonių, skėčių ir kt.Konkrečios reklamos formos pasirinkimas minėtose srityse priklauso nuo: • Aplinkos, papročių šalyje ar regione; • Aplinkos efektyvumo šalyje at regione; • Išlaidų, skirtų reklamai dydžio.Sudėtiniai elementai, plečiant rinką ir parduodant paslaugas paštu yra: a) auditorija (adresatai); b) pasiūla (su jūsų transporto paslaugų privalumais); c) pardavimo forma ( laiškas + brošiūra, atplėšiamas kuponas atsakymai); d) kūryba ( kaip parašytas laiškas, jo stilius, naudojami žodžiai).

Realizavimo skatinimas – trumpalaikės priemonės skatinti transportopaslaugų pardavimą. Jį galima apibūdinti kaip įvairiapusę transportoįmonės veikla, nukreiptą siekti stipresnės ir operatyvesnės atsakančiosklientų reakcijos į siūlomas paslaugas, lengvatas, turičios vertępirkėjams. Realizavimo skatinimas yra turmpalaikis formuojantis klientųpritraukimą.Tam naudojami šie pagrindiniai metodai: • Lengvatinių kainų pasiūlymas (vilioti naujus klientus, tačiau tai susiję su didelėmis išlaidomis); • Užsakant transporto paslaugą, gaunamas suvenyras (tai nedidelė išlaidos, visuomet pasiekimas adresatas, bet nepakankamas stimulas nuolatiniai klientūrai).

Propaganda – ne asmeninis ir neapmokamas paklausos skatinimas pagalgalimybes, skelbiant svatbias komercines žinias spaudoje, per radiją irk.t.Propaganda – išspausdintas nepriklausomoje spaudoje reportažas apietransporto įmonės veiklą klientams atrodo labiau įtikinamas, lyginant sureklaminiais skelbimais. Propaganda kaip ir reklama turi didelę įtakąefektyviam produkcijos pristatymui. Pagrindiniai metodai: • Transporto įmonės atskirų specialistų darbo demonstravimas žurnalistams paprastomis ir ekstemaliomis sąlygomis; • Demonstracinių reisų pristatymas masinės informacijos priemonių atstovams, gamybinėms įmonėms, naujų maršrutų klientams, naujų aptarnavimo technologijų demonstravimas; • Naujai atsidarančių kontorų, pardavimo punktų ir t.t. prezentacija; • Suvestinių apie įmonės darbo rezultatus pateikimas spaudoje.

Asmeninis pardavimas – žodinis paaiškinimas apie parduodamaspaslaugas, bendraujant su vienu ar keliais klientais siekiam garantuotipardavimą.Asmeninis pardavimas – pats brangiausias metodas, naudojamas transportoįmonėse, siekiant išplatinti savo paslaugas transporto rinkoje. Augantipaslaugų asmeninio pardavimo vaidmuo apibūdinamas tokiais faktoriais: • Tarpininkų įtaka įpareigoja vadybininkus būti labai atsakingus. Įmonės praranda daug klientų, kai neįmanoma nustatyti gerų santykių su tarpininkais; • Emocijos parduodant klientui paslaugą ir priimant kliento sprendimą apie pirkimą, yra labai svarbios. Vadybininkai asmeninių kontaktų būdu gali labai paveikti pirkėjų apsisprendimą.

Dauguma tranporto įmonių siūlo savo tranportavimo paslaugas pertarpininkus. Išimtį sudaro tik nedidelė dalis paslaugų, realizuojamųtiesiogiai per transporti firmų padalinius. Kiekvienam iš savo potencialiųindividualių klientų naudoti tiesioginį marketingą finansiškai neįmanoma.Todėl evoliucijos procese transporto sferoje susiformavo specifiniaipaslaugų realizavimo kanalai. Paslaugų realizavimo suvokimas priklausovisiems ryšių aspektams tarp transporto paslaugų gamintojų ir vartotojų.Pagrindiniai transporto įmonių paslaugų realizavimo kanalai yra: • Nuosavos įmonės. • Ekspeditoriai; • Transporto – ekspedicinės agentūros. • Automatizuotos rezervavimo sistemos.Kiekvienas kanalas charakterizuojamas jam būdingu realizacijos lygiu,pasirenkant tam tikrus suderintus kanalus, kuriuos transporto įmonėsprivalo naudotis ilgą laiką.

IŠVADOS

Šiame darbe aptariama bendras transporto veiklos organizavimoprojektas, pateikiamas įmonės rūšių palyginimas ir pagrindžiamas įmonėspasirinkimas. Taipogi pateikiamas išsamus valdymo struktūrų anailzavimas irparenkama tinkamiausia valdymo stuktūra. Aprašomas parduodamų produktųasortimentas. Aptariama kokybės kontrolė, kuri yra viena iš daugeliosvarbių aspektų transporto organizavimo veikloje. Užtikrinant kokybę, beikontroliuojant ją, galima užimti didelę rinkos dalį ir prisivilioti naujusklientus kurie linkę mokėti už kokybiškas paslaugas daugiau. Kokybiškųpaslaugų teikimas kels transporto įmonės pelno rodiklius. Štai keletas aspektų kaip veiklos organizavimas gali įtakoti įmonesveiklos rezultatus:

• Kiekviena įmonė, siekdama efektyvios veiklos, turi pasirinkti strategines veiklos organizavimo kryptis. Be abejo įmonės veiklos organizavimo strategija turi būti labai susijusi su įmonės valdymo struktūra, marketingu, kokybe, kainos nustatymu bei pelno siekimu. • Įmonės struktūros organizavimas vienas iš svarbiausių. Taigi įmonės struktūrą ir jos pelningumo rodiklius lemia ne tik formali jos sudėtis, darbo procesai, bet ir kvalifikacija, profesionalumas, amžius, konkurencija, marketingas, kainos sudarymas bei daugelis kitų veiksnių. • Kuo įmonės veikla geriau organizuota, tuo įmonė greičiau plėsis, teiks kokybiškesnes paslauga, turės didesnę rinkos dalį ir tuo pačiu gaus didesnį pelną.

LITERATŪRA

1. Butkus S. „Organizacijos ir vadyba” V.:Alma Littera, 1996 m. 2. Bazaras D. „Transporto įmonių veiklos organizavimo modelių analizė ir tyrimo metodika.“ Vilnius. VGTU. 2000 m. 3. James A. F. Stoner, R. Erward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr „VADYBA“ Poligrafija ir informatika. 2006 m. 4. Palšaitis R. „Marketingo ir kokybės valdymas tranporte“ Vilnius „Technika“ 1997 m. 5. Bagdonas, E., Kazlauskienė, E. “Verslo pradmenys” Kaunas: Technologija, 2002 m. 6. Palšaitis R. „Autotransporto įmonės organizavimas ir menedžmentas“ Vilnius Technika. 1993 m.

———————– Vadovas

Darbuotojai

Vadovas

1 Cecho viršininkas vvviršininkas

2 Cecho viršininkas VIRŠviršininkas

3 Cecho viršininkas

Direktorius

Viceprezidentas finansai

Viceprezidentas planavimas

Viceprezidentas marketingas

Viceprezidentas gamyba

1 cecho viršininkas

2 cecho viršininkas

4 cecho viršininkas

3 cecho viršininkas

Vadovas

Štabas

3 padalinio vadovas

Štabas

Štabas

Štabas

1 padalinio vadovas

2 padalinio padovas

Vadovas

Linijinis vadovas C prekė

Linijinis vadovas B prekė

Linijinis vadovas A prekė

Vadovas

Mokslinis tiriamasis institutas

Serijinė gamyba

Bandomoji gamyba

Skaičiavimo centras

A projektas

B projektas

C projektas

Konsultacynė įm. Tyrimu klausimais

Reklamos agentūra

Aukščiausiųjų vadovų grupė ( pagrindinė įmonė)

Įgalioti prekybos atstovai

Gamyklos kituose regionuose

Vadovas

Remonto viršininkas

Transporto vadybininkai

Ekspeditoriai

Meistrai

Vairuotojai

Sukurti standartus ir metodus veiklos atlikimo lygiui įvertinimui

Įvertinti veiklos atlikimo lygį

Ar veiklos atlikimo lygis atitinka standartus?

Nieko nedaryti

Imtis koregavimo veiksmų ir peržiūrėti standartus