ODOS SUZALOJIMAI. PIRMOJI PAGALBA Biologijos referatas
TURINYS
1.Įvadas 3 2.Žaizdos ir kraujavimas 4 3.Nudegimai 5 4.Nušalimai
6 5.Literatura 8
ĮVADAS
Odos sužalojimai: ✓ Įbrėžimai ✓ Įpjovimai ✓ Nubrozdinimai ✓ Nuotrynos (tai pūslelės ar nedidelo odos sustorėjimai, susidarę dėl trynimo) ✓ Nuospaudos (nedideli antodžio sustorėjimai ir suragėjimai.)
Odos nudegimai: ✓ I laipsnio – oda pasidaro jautri, parausta; ✓ II laipsnio – iškyla pūslelės; ✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis; ✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja.
Odos nušalimai: ✓ I laipsnio – oda parausta,vėliau pa bąla ✓ II laipsnio – iškyla pūslelės; ✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis; ✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja
Žaizdos ir kraujavimasŽaizda- tai minkštųjų kūno audinių sužalojimas, kuris būtinai sutrikdo odosvientisumą. Pagal žalojantį mechaninį faktorių žaizdos skirstomos:· Pjautos- jos dažniausiai būna lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio;· Durtos- nedidelės, bet gilios, galinčios sužaloti įvairius vidausorganus, kraujagysles ir nervus. Tai pačios pavojingiausios irklastingiausios žaizdos;· Plėštos- nelygiais kraštais, kartais labai didelės, iš jų gausiaikraujuoja;· Kąstos- nelygiais kraštais, sunkiai gyjančios žaizdos;· Muštos- didelės žaizdos nelygiais kraštais, labai sunkiai gyjančios, nesžaizdos kraštuose dažnai būna negyvų audinių;· Šautinės- labai pavojingos žaizdos, nes turi įėjimo ir išėjimo angas,gali sužaloti įvairius organus bei sukelti gausų kraujavimą, kartais netmirtiną. Šautinėms žaizdoms būdinga tai, kad išėjimo angos žaizda būna kurkas didesnė negu įėjimo.Pagal pažeistas kraujagysles, kraujavimas skirstomas:1. Kapiliarinis- kraujavimas yra nepavojingas, nes kraujas greitai nustojatekėti. Teikiant pirmąją pagalbą, tereikia uždėti sterilų tvarstį irkapiliarinis kraujavimas per kelias minutes sustabdomas.2. Veninis- kraujuoja srovele, kraujas tamsesnis. Pirmoji pagalba –sterilus tvarstis spaudžiamas ant žaizdos. Žaizdos kraštai sutepami 5% jodo
tirpalu, dedamas sterilus tvarstis, o virš jo – marlės ar vatos gumulas irsutvarstoma. Būtina, kad vena būtų užspausta ir nustotų kraujuoti. Visiškaisustabdyti kraujavimą turi gydytojas medicinos įstaigoje.3. Arterinis- kraujuoja iš pažeistos arterijos tarsi fontanu. Pirmojipagalba turi būti suteikta labai greitai: būtina panaudoti timpą (žgutą,varžtą), stipriai suveržiant ranką ar koją virš žaizdos, nes arterijojekraujas teka nuo širdies į periferiją. Timpa turi užspausti arteriją taip,kad iš žaizdos; nustotų tekėjęs kraujas ir žemiau žaizdos išnyktų pulsas.Po timpa patartina padėti gabalėlį marlės, sulankstytą bintą ar kt., kadnebūtų traumuojami minkštieji audiniai. Be to, labai svarbu nurodyti iružrašyti ant lapelio laiką, kada uždėta timpa. Arterinio kraujavimostabdymas timpa yra laikina priemonė ir ji negali būti laikoma ilgiau negu2 valandas, ypač vasarą. Ilgiau negu 2 valandas audiniai negali būti bekraujotakos. Jei per tą laiką nukentėjusysis nepatenka į gydymo įstaigą,reikia 3-5 minutėms atleisti timpą, o vėliau vėl sustabdyti kraujavimą.Visiškai arterinį kraujavimą sustabdo gydytojas operacinėje.4. Parenchiminis- kraujavimas iš pažeistų vidaus organų: kepenų, blužnies,plaučių, ir kt. Įtarus parenchiminį kraujavimą, nukentėjusysis turi būtikuo greičiau nuvežtas į gydymo įstaigą, kurioje atliks skubią operaciją.Tai vienintelė reali medicinos pagalba.5. Mišrus kraujavimas- kraujuoja iš pažeistų venų ir arterijų ar vidausorganų. Pirmoji pagalba suteikiama kaip ir anksčiau minėtais atvejais.Geriausiai stengtis nukentėjusįjį kuo greičiau nuvežti į gydymo įstaigą,kur būtų suteikta kvalifikuota chirurginė pagalba.NudegimaiTerminiai nudegimai atsiranda paveikus organizmą liepsna, karštu vandeniu,garais, sprogus dujoms.Dažniausios nudegimų priežastys – neatsargumas buityje. Pagal nudegimopožymius skiriama: • pirmo laipsnio nudegimas (oda sausa ir raudona, skausminga) • antro laipsnio nudegimas (oda raudona ir skausminga, atsiranda
vandeningų pūslių) • trečio laipsnio nudegimas (atsiranda gilios žaizdos, odos suanglėjimas).Pirmoji pagalba nudegus turi būti suteikiama kuo skubiausiai, nes aukštatemperatūra audinius veikia ilgiau, juos įkaitina net tuomet, kai jaunebeveikia deginantis veiksnys. Todėl patartina nudegimo vietą kuo greičiauatšaldyti (šaltu vandeniu, sniegu ar ledu). Šaldyti reikia ne mažiau kaip10 minučių! Vėliau geriausiai nudegusius paviršius uždengti steriliutvarsčiu ar švaria medžiaga. Nereikia nudegusių paviršių tepti įvairiaisriebalais, aliejais ar kitomis medžiagomis! Kadangi nudegęs paviršius yražaizda, todėl visuomet būtina kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bussuteikta kvalifikuota medicinos pagalba ir gydymas!Nudegimus gali sukelti cheminės medžiagos: stiprios rūgštys ar šarmai.Teikiant pirmąją pagalbą cheminių nudegimų atveju, labai svarbu laikas-reikia kuo skubiausiai paveikti nudegusius paviršius priešinga medžiaganegu nudegimo sukėlėjas, o pažeista vieta uždengiama steriliu tvarsčiu aršvaria medžiaga ir nukentėjęs žmogus vežamas į artimiausią gydymo įstaigą,kur bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. NušalimaiVeikiant žemai aplinkos temperatūrai, įvyksta vietinis audinių pažeidimas-nušalimas.Pirmoji pagalba nušalus: nušalę paviršiai sutepami spiritu ar degtine iruždengiami steriliu tvarsčiu arba švaria medžiaga. Jei nukentėjusį žmogųreikia vežti toli, t. y. į gydymo įstaigą, labai tinka uždėti šildomąjįtvarstį: virš paprasto tvarsčio dedama daug vatos ar lignino, paskui-celofano ir sutvarstoma. Nušalusį paviršių, negalima trinti sniegu ar ledu!Nušalę audiniai neatsparūs mechaniniam poveikiui, todėl greitaipažeidžiami. Atšildymui geriausiai tinka šiltas kambarys ir šildomiejitvarsčiai. Vėliau būtina kreiptis į gydymo įstaigą, nepriklausomai nuonušalusių paviršių dydžio, nes būtina profilaktika prieš stabligę.
Bendras kūno nušalimas- pirmiausia nukentėjęs žmogus pradedamas šildyti.Šildyti galima pasyviai ir aktyviai. Kai organizmas šildomas pasyviai, kūnotemperatūra keliama išlaikant dar organizme besigaminančią šilumą(nukentėjusysis užklojamas antklode, šildomos patalpos, kuriose temperatūraturi būti ne žemesnė kaip 26-27 ºC). Taip šildant, kūno temperatūra kyla po0,1-0,7 ºC per valandą. Aktyviam išoriniam šildymui naudojami elektriniaičiužiniai ir antklodės, šilti drėgni rankšluosčiai, termoforai irdažniausiai šiltos (40- 45 ºC) vandens vonios. Aktyviai šildant, kūnotemperatūra pakyla 1- 7 ºC per valandą. Nukentėjusįjį sušildžius iki 35 ºC,toliau šildyti nereikia.Tai turi atlikti tik medicinos darbuotojai!LITERATURA:
1 . http://www.google.lt/ 2. http://lt.wikipedia 3. http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/29072/ 4. .http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/29072/