TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO KOKYBĖS VEIKSNIAI

2828 0

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

LOGISTIKOS IR TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO KOKYBĖS VEIKSNIAI

Namų darbas

Darbą atliko: Andrius Juknevičius TLf 12/1

Tikrino: doc. dr. Virgilija Vasilienė-Vasiliauskienė

Vilnius, 2016

Turinys

ĮVADAS 3

1. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO ETAPŲ APŽVALGA 4

2. VEIKSNIŲ, KURIE ĮTAKOJA NAGRINĖJAMO PROCESO KOKYBĘ IDENTIFIKAVIMAS 5

2.1 UŽSAKYMO PRIĖMIMAS 5

2.2 KROVINIO PAKROVIMAS 6

2.3 KROVINIO TRANSPORTAVIMAS 7

2.4 KROVINIO IŠKROVIMAS 9

2.5 UŽSAKYMO UŽBAIGIMAS 10

3. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO IŠPLĖTIMAS MARTRICINE SRAUTO DIAGRAMA 13

LITERATŪROS ŠALTINIAI 13

ĮVADAS

Šiais laikais geležinkelių transportas populiarėja ir yra gana plačiai vystomas. Todėl kyla vis didesnis poreikis svarbu užtikrinti tinkamą teikiamų transportavimo paslaugų kokkybę, atitinkančią keleivių bei transporto paslaugų užsakovų reikalavimus. Teikiant paslaugas svarbu yra svarbu nustatyti veiksnius kurie daro įtaka paslaugos kokybei. Transporto paslaugų sektoriuje kokybės vertinimas ir šių veiksnių radimas užima svarbią vietą. Transportuojant krovinius geležinkelių transportu paslaugos teikimą galima suskirstyti į keletą etapų, kuriuos vertinant suprantame ar ta paslauga yra suteikiama pakankamai kokybiškai.

Darbo tikslas: išanalizuoti transportavimo procesą geležinkelių transportu ir nustatyti transportavimo procesų kokybę lemiančius veiksnius.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.

Darbo uždaviniai:

Transportavimo vandens transportu proceso suskirstyti į etapus;

Aprašyti kiekvieną proceso etapą.

Kiekvieno proceso etapo kokybę lemiančių veiiksnių identifikavimas;

Nubraižyti transportavimo geležinkelių transportu procesų matricinę diagramą.

1. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO ETAPŲ APŽVALGA

 

"C:\Users\Andrius\Desktop\pav.png

1 pav. Transportavimo geležinkelių transportu proceso etapai

 

Užsakymo priėmimas. Pardavimo dalis, kai priimamas kliento užsakymas. Šiuo atveju pardavėjo uždavinys yra priimti užsakymą, nes vartotojas jau yra apsisprendęs pirkti. Užsakymo priėmimas ir į

įtraukimas į sistemą yra visų ekspeditoriaus veiksmų pradžia. Tik šis užsakymo gavimas įpareigoja ekspeditorių pradėti savo veiklą.

Krovinio pakrovimas. Tai krovinių padėjimas ant transporto priemonės krovimo paviršiaus. Vežimas pradedamas nuo krovinio įpakavimo. Įpakavimas apibrėžiamas kaip pagrindinių ir pagalbinių medžiagų konstrukcinis derinys, suteikiantis galimybę apsaugoti gaminius nuo jų pagaminimo iki panaudojimo, palengvinti krovinių apdorojimo darbus, apsaugoti aplinką ir dirbančius nuo įpakuotų medžiagų poveikio, taip pat juos reklamuoti. (A. Garalis 2003)

Transportavimas. Tai krovinio pervežimas iki krovinio gavėjo, Vienas pagrindinių geležinkelių transporto uždavinių – savalaikis krovinio pristatymas. Šio uždavinio sprendimas labiausiai priklauso nuo pačių geležinkelių turimų resursų bei gebėjimo kokybiškai atlikti visas privalomas ir papildomas operacijas vežant krovinį. (A. Vasilis Vasiliauskas, D. Bazaras 2013)

Krovinio iškrovimas. Vagonai iškraunami geležinkelio terminaluose dalyvaujant priėmėjui. Priėmėjas tikrina vagonų plombas, krovvinio būklę ir kiekį. Krovinio iškrovimas priklauso nuo to kokio tipo yra vagonai ir kas juose yra gabenama. Vagonai gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo jų techninių ir eksploatacinių charakteristikų. (S. Dailydka, 2010)

Užsakymo užbaigimas. Užsakymas yra užbaigiamas tuomet kai krovinys nepakeitęs savo pirminių charakterisitikų yra pristatomas gavėjui. Užsakymo ciklas baigiasi apmokėjimu už prekių vežimą. Apmokama už ekspedicines paslaugas, už prekių sandėliavimą, pakavimą, dokumentų paruošimą, muitinės formalumų sutvarkymą. Dėl netinkamos paslaugos teikiama pretenzija paslaugą suteikusiai įmonei ir tokiu atveju procesas tęsiasi.

2. VEIKSNIŲ, KURI

IE ĮTAKOJA NAGRINĖJAMO PROCESO KOKYBĘ IDENTIFIKAVIMAS 2.1 UŽSAKYMO PRIĖMIMAS

Užsakymo ciklas ekspedicinėje veikloje išreiškia ekspedicinės veiklos logistinę grandinę. Užsakymo priėmimas ir įtraukimas į apskaitos sistemą atliekamas jau ekspeditoriaus kabinete. Šis įtraukimas praktiškai yra visų ekspeditoriaus veiksmų pradžia. Tik šis užsakymo gavimas įpareigoja ekspeditorių pradėti savo veiklą. Apskaitos sistema gali būti komiuterinė arba popierinė. Tai priklauso nuo informacinės ekspedicinės firmos technologijos.

Maršruto, sandėlių ir transporto planavimas preliminariai gali būti atliktas dar iki užsakymo atsiuntimo ekspeditoriui. Taip yra daroma, kad būtų galima paskaičiuoti vežimo kainą. Tuomet preliminarūs paskaičiavimai yra tvirtinami ir, jeigu reikia atliekamos nežymios korekcijos. Paprastai ekspeditorius priėmęs užsakymą, jau turi numatęs, kokia transporto rūšimi ir priemone bus vežamas krovinys. Tačiau jeigu toks planavimas dar neatliktas, jis atliekamas šiame etape, remiantis prieš tai buvusio etapo rezultatais. Sekantis etapas būtų visų reikiamų dokumentų bei nurodymų sutvarkymas, tai yra dokumentų spausdinimas ir išsiuntimas gavėjams.

Taigi užsakymo priėmimas apima tokią ciklo dalį, kai priimamas kliento užsakymas pervežti konkretų krovinį. Užsakymo priėmimo kokybę įtakoja daugelis veiksnių:

Techninė bazė – apsirūpinimas informacinėmis bei telekomunikacinėmis technologijomis. Kitaip tariant, įmonės techninės galimybės palaikyti ryšį su potencialiais klientais. (Funkcionuojantis tinklapis, greitas internetas, kokybiška telefono linija ir t.t.)

Žmogiškoji bazė – tai pačios įmonės darbuotojų suinteresuotumas dirbti, priimti užsakymus ir svarbiausia – maloniai aptarnauti klientus. Pasak R. Palšaičio žmogiškoji komunikacija su k

klientais yra svarbiausias įmonės paslaugų kokybės rodiklis.

Įmonės galimybės – tai įmonės gebėjimas susidoroti su tam tikro dydžio užsakymais, nes pirmosios 2 bazės gali netenkinti reikalavimų. (V. Jaržemskis, A. Jaržemskis, 2014)

Jeigu šios grandys turi trūkumų ar išvis nefunkcionuoja tada užsakymo priėmimas ir jo vykdymas yra neįmanomas. Esant tokiai situacijai būtina kažką keisti įmonės veikloje, kad būtų išvengta šios spragos. Visa logistikos veikla galima sakyti prasideda nuo užsakymo priėmimo, todėl palaikyti gerą šios ciklo dalies funkcionavimą yra itin svarbu norint pasiekti gerų rezultatų įmonės viduje bei išorėje.

2.2 KROVINIO PAKROVIMAS

Pakrovimas – tai krovinių padėjimas ant transporto priemonės krovimo paviršiaus arba sudėliojimas į jiems skirtas atskiras zonas sandėliuose. (J. Jonaitis, 2007)

Pakrovimo kokybeiįtaką darp įmonių naudojama krovos įranga, darbuotoju-krovėjų kompetencija dirbti su atitinkama įranga. Taip pat tarpusavio ryšiai ir grįžtamasis ryšys tarp pakrovimo cikle dalyvaujančių grandžių. Įmonės noras diegti naujas, tobulesnes krovos planavimo bei vykdymo sistemas ir įrangą.

Skirtingo tipo krovos vienetai negali būti aptarnaujami ta pačia krovimo įranga, todėl skirtingiems kroviniams taikomos skirtingos technologijos. Krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas vagonuose taip pat priklauso nuo jų savybių, todėl parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles. Bendrai kroviniai vagone dedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus, pritvirtinami. Sunkūs kroviniai dedami apačioje, o lengvi viršuje. Kroviniai, turintys specialią markiruotę, kraunami laikantis būti

inų atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant markiruotė būtų matoma.

Siekiant užtikrinti transportuojamo krovinio kokybišką pristaymą ir eismo saugumą siuntėjas privalo:

Krovinį patikimai įtvirtinti taroje;

Patikrinti krovinio įtvirtinimo vagone detalių ir mazgų patvarumą;

Kai reikia, ant krovinio įtaisyti įtvirtinimo elementus;

Ant kiekvienos, aukštesnės kaip 1-ieno metro krovinio dėžės pažymėti krovinio centrą.

Kad šios procedūros būtų atliktos kokybiškai – atliekama patikra. Ją atlieka geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie privalo patikrinti ar krovinys taisyklingai pakrautas ir įtvirtintas vagone. Patikrinimo metu nustačius, kad krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai, vagonlapyje daromas įrašas „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“ ir patvirtinamas parašu. (A. Vasilis Vasiliauskas, 2013)

Baigus krovimą vagonas uždaromas ir užplombuojamas. Plomba yra apsaugos ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kad vežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Vagonų ir konteinerių plombavimo tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

2.3 KROVINIO TRANSPORTAVIMAS

Suformavus traukinio sąstatą, lokomotyvo mašinistui arba vyriausiajam konduktoriui įteikiami dokumentai apie vagonus, kurie yra traukinio sąstate. Kroviniai ir vežimo dokumentai atiduodami pagal natūrinį žiniaraštį, kuriame nurodoma vagono rūšis ir ašių skaičius, žinios apie stabdžius, pristatymo stotis, krovinio masė vagone, žinios apie plombas. Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų. Operacijos vežant krovinį yra dviejų tipų: privalomos ir papildomos. Privalomos operacijos:

vagonų apžiūra;

siuntų skirstymas (rūšiavimo stotyse);

krovinių perkrovimas (iš vagono į vagoną);

krovinių perkrovimas į kitas transporto rūšis.

Papildomos operacijos – tai veiksmai, kuriuos sąlygoja netikėtos aplinkybės, atsitikusios vežimo proceso metu:

krovinio perkrovimas į kitą vagoną;

vagono remontas;

krovinio peradresavimas ir t. t.

Vienas pagrindinių geležinkelių transporto uždavinių – savalaikis krovinio pristatymas. Šio uždavinio sprendimas labiausiai priklauso nuo pačių geležinkelių turimų resursų bei gebėjimo kokybiškai atlikti visas privalomas ir papildomas operacijas vežant krovinį. (D. Bazaras, A. Vasilis Vasiliauskas, 2013)

Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse, taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys, pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose matavimo prietaisai, kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti, įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų. Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės. Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių gedimų registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai, taip pat taiso ir kitus gedimus. Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir vagonų komercinės apžiūros taisyklėse.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis. Vežimo sutartis įforminama tam tikro pavyzdžio važtaraščiu. Važtaraštis susideda iš šių lapų:

važtaraščio originalo;

lydraščio;

važtaraščio dublikato;

krovinio išdavimo lapo;

pranešimo apie krovinio atvežimą.

Siuntėjas pradinėje stotyje kartu su kiekviena pateikiama vežti krovinio siunta turi pateikti taisyklingai užpildytą ir pasirašytą važtaraštį. Važtaraštis turi būti užpildomas griežtai laikantis SMGS važtaraščio pildymo paaiškinimų. 1, 2, 4 ir 5 važtaraščio lapai kartu su kroviniu būna vežami iki galinės stoties. Siuntėjas prie važtaraščio turi pridėti ir visus dokumentus, kurie reikalingi visame kelyje pagal muitinės ir kitas taisykles. Be to, jeigu būtina, sertifikatą ir specifikaciją. Šie dokumentai turi būti tik tų krovinių, kurie surašyti važtaraštyje. Siuntėjas atsako geležinkeliui už pasekmes, kurios atsirado dėl nepridėtų dokumentų arba netvarkingų kartu vežamų dokumentų. (D. Bazaras, A. Vasilis Vasiliauskas, 2013m.)

Vienas iš didžiausių trukdžių veiksmingai ir operatyviai tarptautinei geležinkelių transporto plėtrai buvo būtinybė perrašyti važtaraštį prie CIM ir SMGS teritorijų ribos. Šis perrašymas lėmė keletą trūkumų: 1) perrašant važ. . .

. Veiksniai darantys įtaką transportavimo geležinkelių transportu procesų kokybei

Šaltinis: sudaryta autoriaus

3. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO IŠPLĖTIMAS MARTRICINE SRAUTO DIAGRAMA

LITERATŪROS ŠALTINIAI

 

D. Bazaras, A. Vasilis Vasiliauskas ,,Krovinių vežimo technologijos“ 2013 m.

R. Palšaitis “Šiuolaikinė logistika” Vilnius ,,Technika” 2010 m.

A. Garalis ,,Logistikos projekto rengimas“ 2003 m.

S. Dailydka ,,Choosing railway vehicles for carrying passengers“ 2010 m.

S. Lebedevas, S. Dailydka, V. Jastremskas, G. Vaičiūnas ,,Research of the rational load of diesel locomotives“ 2014 m.

J. Jonaitis ,,Prekinių vagonų vaidmuo vežant geležinkeliais“ 2007 m.

R. Minalga ,,Krovinių saugos klausimai atskirose logistikos sistemos grandyse. Intelektinė ekonomika“.

V. Nikitinas „Bendros CIM/SMGS teisinės sistemos kūrimo raida ir teisinė reikšmė“ 2012 m.

A. Petraška. Research of Technological Processes of Oversize and Heavyweigt Cargo’s Transportation and Selection of Rational Route. VGTU leidykla „Technika“, 2012 m.

D. Mikaliūnas. „Geležinkelio eismo valdymo sistemų tyrimas“. VGTU leidykla „Technika“, 2009 m.

V. Jaržemskis, A. Jaržemskis. The differences in efficiency measurement: the case of Lithuanian railways, 2014 m.

Join the Conversation

×
×