VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
LOGISTIKOS IR TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO KOKYBĖS VEIKSNIAI
Namų darbas
Darbą atliko: Andrius Juknevičius TLf 12/1
Tikrino: doc. dr. Virgilija Vasilienė-Vasiliauskienė
Vilnius, 2016
Turinys
ĮVADAS 3
1. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO ETAPŲ APŽVALGA 4
2. VEIKSNIŲ, KURIE ĮTAKOJA NAGRINĖJAMO PROCESO KOKYBĘ IDENTIFIKAVIMAS 5
2.1 UŽSAKYMO PRIĖMIMAS 5
2.2 KROVINIO PAKROVIMAS 6
2.3 KROVINIO TRANSPORTAVIMAS 7
2.4 KROVINIO IŠKROVIMAS 9
2.5 UŽSAKYMO UŽBAIGIMAS 10
3. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO IŠPLĖTIMAS MARTRICINE SRAUTO DIAGRAMA 13
LITERATŪROS ŠALTINIAI 13
ĮVADAS
Šiais laikais geležinkelių transportas populiarėja ir yra gana plačiai vystomas. Todėl kyla vis didesnis poreikis svarbu užtikrinti tinkamą teikiamų transportavimo paslaugų kokybę, atitinkančią keleivių bei transporto paslaugų užsakovų reikalavimus. Teikiant paslaugas svarbu yra svarbu nustatyti veiksnius kurie daro įtaka paslaugos kokybei. Transporto paslaugų sektoriuje kokybės vertinimas ir šių veiksnių radimas užima svarbią vietą. Transportuojant krovinius geležinkelių transportu paslaugos teikimą galima suskirstyti į keletą etapų, kuriuos vertinant suprantame ar ta paslauga yra suteikiama pakankamai kokybiškai.
Darbo tikslas: išanalizuoti transportavimo procesą geležinkelių transportu ir nustatyti transportavimo procesų kokybę lemiančius veiksnius.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.
Darbo uždaviniai:
Transportavimo vandens transportu proceso suskirstyti į etapus;
Aprašyti kiekvieną proceso etapą.
Kiekvieno proceso etapo kokybę lemiančių veiksnių identifikavimas;
Nubraižyti transportavimo geležinkelių transportu procesų matricinę diagramą.
1. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO ETAPŲ APŽVALGA
1 pav. Transportavimo geležinkelių transportu proceso etapai
Užsakymo priėmimas. Pardavimo dalis, kai priimamas kliento užsakymas. Šiuo atveju pardavėjo uždavinys yra priimti užsakymą, nes vartotojas jau yra apsisprendęs pirkti. Užsakymo priėmimas ir įtraukimas į sistemą yra visų ekspeditoriaus veiksmų pradžia. Tik šis užsakymo gavimas įpareigoja ekspeditorių pradėti savo veiklą.
Krovinio pakrovimas. Tai krovinių padėjimas ant transporto priemonės krovimo paviršiaus. Vežimas pradedamas nuo krovinio įpakavimo. Įpakavimas apibrėžiamas kaip pagrindinių ir pagalbinių medžiagų konstrukcinis derinys, suteikiantis galimybę apsaugoti gaminius nuo jų pagaminimo iki panaudojimo, palengvinti krovinių apdorojimo darbus, apsaugoti aplinką ir dirbančius nuo įpakuotų medžiagų poveikio, taip pat juos reklamuoti. (A. Garalis 2003)
Transportavimas. Tai krovinio pervežimas iki krovinio gavėjo, Vienas pagrindinių geležinkelių transporto uždavinių – savalaikis krovinio pristatymas. Šio uždavinio sprendimas labiausiai priklauso nuo pačių geležinkelių turimų resursų bei gebėjimo kokybiškai atlikti visas privalomas ir papildomas operacijas vežant krovinį. (A. Vasilis Vasiliauskas, D. Bazaras 2013)
Krovinio iškrovimas. Vagonai iškraunami geležinkelio terminaluose dalyvaujant priėmėjui. Priėmėjas tikrina vagonų plombas, krovinio būklę ir kiekį. Krovinio iškrovimas priklauso nuo to kokio tipo yra vagonai ir kas juose yra gabenama. Vagonai gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo jų techninių ir eksploatacinių charakteristikų. (S. Dailydka, 2010)
Užsakymo užbaigimas. Užsakymas yra užbaigiamas tuomet kai krovinys nepakeitęs savo pirminių charakterisitikų yra pristatomas gavėjui. Užsakymo ciklas baigiasi apmokėjimu už prekių vežimą. Apmokama už ekspedicines paslaugas, už prekių sandėliavimą, pakavimą, dokumentų paruošimą, muitinės formalumų sutvarkymą. Dėl netinkamos paslaugos teikiama pretenzija paslaugą suteikusiai įmonei ir tokiu atveju procesas tęsiasi.
2. VEIKSNIŲ, KURIE ĮTAKOJA NAGRINĖJAMO PROCESO KOKYBĘ IDENTIFIKAVIMAS 2.1 UŽSAKYMO PRIĖMIMAS
Užsakymo ciklas ekspedicinėje veikloje išreiškia ekspedicinės veiklos logistinę grandinę. Užsakymo priėmimas ir įtraukimas į apskaitos sistemą atliekamas jau ekspeditoriaus kabinete. Šis įtraukimas praktiškai yra visų ekspeditoriaus veiksmų pradžia. Tik šis užsakymo gavimas įpareigoja ekspeditorių pradėti savo veiklą. Apskaitos sistema gali būti komiuterinė arba popierinė. Tai priklauso nuo informacinės ekspedicinės firmos technologijos.
Maršruto, sandėlių ir transporto planavimas preliminariai gali būti atliktas dar iki užsakymo atsiuntimo ekspeditoriui. Taip yra daroma, kad būtų galima paskaičiuoti vežimo kainą. Tuomet preliminarūs paskaičiavimai yra tvirtinami ir, jeigu reikia atliekamos nežymios korekcijos. Paprastai ekspeditorius priėmęs užsakymą, jau turi numatęs, kokia transporto rūšimi ir priemone bus vežamas krovinys. Tačiau jeigu toks planavimas dar neatliktas, jis atliekamas šiame etape, remiantis prieš tai buvusio etapo rezultatais. Sekantis etapas būtų visų reikiamų dokumentų bei nurodymų sutvarkymas, tai yra dokumentų spausdinimas ir išsiuntimas gavėjams.
Taigi užsakymo priėmimas apima tokią ciklo dalį, kai priimamas kliento užsakymas pervežti konkretų krovinį. Užsakymo priėmimo kokybę įtakoja daugelis veiksnių:
Techninė bazė – apsirūpinimas informacinėmis bei telekomunikacinėmis technologijomis. Kitaip tariant, įmonės techninės galimybės palaikyti ryšį su potencialiais klientais. (Funkcionuojantis tinklapis, greitas internetas, kokybiška telefono linija ir t.t.)
Žmogiškoji bazė – tai pačios įmonės darbuotojų suinteresuotumas dirbti, priimti užsakymus ir svarbiausia – maloniai aptarnauti klientus. Pasak R. Palšaičio žmogiškoji komunikacija su klientais yra svarbiausias įmonės paslaugų kokybės rodiklis.
Įmonės galimybės – tai įmonės gebėjimas susidoroti su tam tikro dydžio užsakymais, nes pirmosios 2 bazės gali netenkinti reikalavimų. (V. Jaržemskis, A. Jaržemskis, 2014)
Jeigu šios grandys turi trūkumų ar išvis nefunkcionuoja tada užsakymo priėmimas ir jo vykdymas yra neįmanomas. Esant tokiai situacijai būtina kažką keisti įmonės veikloje, kad būtų išvengta šios spragos. Visa logistikos veikla galima sakyti prasideda nuo užsakymo priėmimo, todėl palaikyti gerą šios ciklo dalies funkcionavimą yra itin svarbu norint pasiekti gerų rezultatų įmonės viduje bei išorėje.
2.2 KROVINIO PAKROVIMAS
Pakrovimas – tai krovinių padėjimas ant transporto priemonės krovimo paviršiaus arba sudėliojimas į jiems skirtas atskiras zonas sandėliuose. (J. Jonaitis, 2007)
Pakrovimo kokybeiįtaką darp įmonių naudojama krovos įranga, darbuotoju-krovėjų kompetencija dirbti su atitinkama įranga. Taip pat tarpusavio ryšiai ir grįžtamasis ryšys tarp pakrovimo cikle dalyvaujančių grandžių. Įmonės noras diegti naujas, tobulesnes krovos planavimo bei vykdymo sistemas ir įrangą.
Skirtingo tipo krovos vienetai negali būti aptarnaujami ta pačia krovimo įranga, todėl skirtingiems kroviniams taikomos skirtingos technologijos. Krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas vagonuose taip pat priklauso nuo jų savybių, todėl parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles. Bendrai kroviniai vagone dedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus, pritvirtinami. Sunkūs kroviniai dedami apačioje, o lengvi viršuje. Kroviniai, turintys specialią markiruotę, kraunami laikantis būtinų atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant markiruotė būtų matoma.
Siekiant užtikrinti transportuojamo krovinio kokybišką pristaymą ir eismo saugumą siuntėjas privalo:
Krovinį patikimai įtvirtinti taroje;
Patikrinti krovinio įtvirtinimo vagone detalių ir mazgų patvarumą;
Kai reikia, ant krovinio įtaisyti įtvirtinimo elementus;
Ant kiekvienos, aukštesnės kaip 1-ieno metro krovinio dėžės pažymėti krovinio centrą.
Kad šios procedūros būtų atliktos kokybiškai – atliekama patikra. Ją atlieka geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie privalo patikrinti ar krovinys taisyklingai pakrautas ir įtvirtintas vagone. Patikrinimo metu nustačius, kad krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai, vagonlapyje daromas įrašas „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“ ir patvirtinamas parašu. (A. Vasilis Vasiliauskas, 2013)
Baigus krovimą vagonas uždaromas ir užplombuojamas. Plomba yra apsaugos ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kad vežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Vagonų ir konteinerių plombavimo tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
2.3 KROVINIO TRANSPORTAVIMAS
Suformavus traukinio sąstatą, lokomotyvo mašinistui arba vyriausiajam konduktoriui įteikiami dokumentai apie vagonus, kurie yra traukinio sąstate. Kroviniai ir vežimo dokumentai atiduodami pagal natūrinį žiniaraštį, kuriame nurodoma vagono rūšis ir ašių skaičius, žinios apie stabdžius, pristatymo stotis, krovinio masė vagone, žinios apie plombas. Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų. Operacijos vežant krovinį yra dviejų tipų: privalomos ir papildomos. Privalomos operacijos:
vagonų apžiūra;
siuntų skirstymas (rūšiavimo stotyse);
krovinių perkrovimas (iš vagono į vagoną);
krovinių perkrovimas į kitas transporto rūšis.
Papildomos operacijos – tai veiksmai, kuriuos sąlygoja netikėtos aplinkybės, atsitikusios vežimo proceso metu:
krovinio perkrovimas į kitą vagoną;
vagono remontas;
krovinio peradresavimas ir t. t.
Vienas pagrindinių geležinkelių transporto uždavinių – savalaikis krovinio pristatymas. Šio uždavinio sprendimas labiausiai priklauso nuo pačių geležinkelių turimų resursų bei gebėjimo kokybiškai atlikti visas privalomas ir papildomas operacijas vežant krovinį. (D. Bazaras, A. Vasilis Vasiliauskas, 2013)
Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse, taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys, pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose matavimo prietaisai, kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti, įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų. Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės. Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių gedimų registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai, taip pat taiso ir kitus gedimus. Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir vagonų komercinės apžiūros taisyklėse.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis. Vežimo sutartis įforminama tam tikro pavyzdžio važtaraščiu. Važtaraštis susideda iš šių lapų:
važtaraščio originalo;
lydraščio;
važtaraščio dublikato;
krovinio išdavimo lapo;
pranešimo apie krovinio atvežimą.
Siuntėjas pradinėje stotyje kartu su kiekviena pateikiama vežti krovinio siunta turi pateikti taisyklingai užpildytą ir pasirašytą važtaraštį. Važtaraštis turi būti užpildomas griežtai laikantis SMGS važtaraščio pildymo paaiškinimų. 1, 2, 4 ir 5 važtaraščio lapai kartu su kroviniu būna vežami iki galinės stoties. Siuntėjas prie važtaraščio turi pridėti ir visus dokumentus, kurie reikalingi visame kelyje pagal muitinės ir kitas taisykles. Be to, jeigu būtina, sertifikatą ir specifikaciją. Šie dokumentai turi būti tik tų krovinių, kurie surašyti važtaraštyje. Siuntėjas atsako geležinkeliui už pasekmes, kurios atsirado dėl nepridėtų dokumentų arba netvarkingų kartu vežamų dokumentų. (D. Bazaras, A. Vasilis Vasiliauskas, 2013m.)
Vienas iš didžiausių trukdžių veiksmingai ir operatyviai tarptautinei geležinkelių transporto plėtrai buvo būtinybė perrašyti važtaraštį prie CIM ir SMGS teritorijų ribos. Šis perrašymas lėmė keletą trūkumų: 1) perrašant važtaraštį padidėja klaidų įrašuose tikimybė; 2) vežimo laikas gali pailgėti dėl formalumų sutvarkymo pasienyje; 3) atsiranda teisinis netikrumas ir rizika dėl vežimo proceso neatitikties vežimo sutarties sąlygoms ir teisės aktų reikalavimams (teisės požiūriu – šis aspektas svarbiausias). (V.Nikitinas, 2012m.)
Kadangi SMGS ir CIM taisykles taiko skirtingos valstybės, Lietuvos, kaip ir kitų valstybių vežėjai (geležinkelio įmonės), susiduria su skirtingu teisiniu reguliavimu bei vežimo dokumentų performinimo šių teisinių sistemų sandūroje būtinybe. Todėl sukurti bendrą teisinę sistemą yra svarbus žingsnis optimizuojant ir supaprastinant vežimo geležinkeliais procesą. Kadangi Lietuva dėl savo geografinės ir geopolitinės padėties yra laikoma tranzitine valstybe, kurios geležinkelių transportas ir infrastruktūra daugiausia yra skirti tarptautiniams vežimams Europos ir Azijos įmonių naudai atlikti, būtina išsiaiškinti bendros CIM / SMGS teisinės sistemos pagrindines nuostatas ir praktinę jų naudą krovinių vežimo geležinkeliais proceso dalyviams. (V. Nikitinas, 2012)
2.4 KROVINIO IŠKROVIMAS
Krovinio iškrovimas iš vagono yra svarbus etapas, nes prekė perduodama vartotojui. Šis etapas turi būti atliktas itin kokybiškai, nes nuo to priklauso gavėjo pasitenkinimas, bei įmonės reputacija.
Iškrovimo kokybei įtaką daro įmonių naudojama krovos įranga, darbuotoju-krovėjų kompetencija dirbti su atitinkama įranga. Taip pat tarpusavio ryšiai ir grįžtamasis ryšys tarp pakrovimo cikle dalyvaujančių grandžių. Įmonės noras diegti naujas, tobulesnes krovos planavimo bei vygdymo sistemas ir įrangą.
Iškrovimas vyksta geležinkelio terminaluose su specialia krovimo įranga, bei dalyvaujant priėmėjui, kuris tikrina vagonų plombas, krovinio būklę ir kiekį. Kiekvienas krovinys yra skirtingas ir turi tam tikras specifines savybes, todėl ir iškrovimo technika skiriasi. Technika parenkama atsižvelgiant į vagono tipą ir krovinio savybes.
Iškrauti kroviniai gali būti saugomi terminaluose iki juos pasiims gavėjas, bet ne ilgiau kaip 24 val. nuo jų iškrovimo. Arba iš karto perkraunami į automobilius su puspriekabėmis ir vežami toliau, nes geležinkeliai neturi tankaus kelių tinklo ir negali užtikrinti pristatymo iki galutinio vartotojo.
Iškrovus krovinį privaloma:
Iš vagono išvalyti krovinio likučius ir šiukšles, nuimti krovinio įtvirtinimo priemones;
Nuimti vielas nuo vagonų iškraunamųjų angų dangčių ir platforminio vagono šoninių uždorių;
Uždaryti platforminio vagono bortų sekcijas, pusvagonio duris ir iškraunamųjų angų dangčius.
Paskutinis žingsnis, kuris yra privalomas tai gavėjo parašas važtaraštyje. Tai užtikrina, kad krovinys pristatytas sėkmingai.
2.5 UŽSAKYMO UŽBAIGIMAS
2 pav. Šaltinis: R.Palšaitis „Šiuolaikinė logistika“, 2010
Užsakymo užbaigimas – tai vežimo ciklo pabaiga, kurioje išduodamas krovinys ir atsiskaitoma už jo transportavimą. Pagrindinis šios ciklo dalies veiksnys yra – kliento išsaugojimas, kurį užtikrina kokybiškas bei greitas ir kliento aptarnavimas, tai yra labai svarbus dalykas įmonės konkurencinėje veikloje
Kroviniai išduodami Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Kroviniui atvykus į galinę stotį, geležinkelis turi išduoti gavėjui krovinį, važtaraščio originalą ir pranešimą apie krovinio atvežimą (1 ir 5 važtaraščio lapai) po to, kai jis sumokės geležinkeliui visus važtaraštyje pažymėtus mokesčius. Geležinkelio įmonė (vežėjas) geležinkelio įmonės (vežėjo) ir siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento. Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu važtaraštyje. (A. Vasilis Vasiliauskas, D. Bazaras 2013)
Iškrovęs krovinį gavėjas privalo:
Iš vagono išvalyti krovinio likučius ir šiukšles, nuimti krovinio įtvirtinimo priemones (statramsčius, tašelius, atotampas ir kt.);
Nuimti vielas nuo vagonų automatinės sankabos svirčių rankenų, pusvagonio iškraunamųjų angų dangčių ir platforminio vagono šoninių uždorių;
Uždaryti platforminio vagono bortų sekcijas, pusvagonio duris ir iškraunamųjų angų dangčius.
Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį tik tais atvejais, kai dėl sugadinimo, gedimo arba kitų priežasčių krovinio kokybė pasikeitė taip, kad negalima panaudoti viso krovinio arba jo dalies pagal pradinę paskirtį. Gavėjas gali laikyti krovinį prarastu, jeigu šis krovinys nebuvo išduotas gavėjui per 30 dienų nuo paskaičiuoto pristatymo termino pabaigos ir galinė stotis neįteikė važtaraščio dublikato (3 važtaraščio lapas) arba važtaraščio originalo ir pranešimo apie krovinio atvežimą (1 ir 5 lapai). Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas imamas krovinių vežimo užmokestis. Krovinių vežimo tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje geležinkelio stotyje (arba, jei geležinkelio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir gavėjas). Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo. Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas vežamu kroviniu. Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio įmone (vežėju), geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę realizuoti krovinį. (A. Vasilis Vasiliauskas, D. Bazaras 2013)
Apibendrintai visi krovinių gabenimo geležinkelių transportu procesų kokybei įtaką darantys veiksniai pavaizduoti 3 pav.
3 pav. Veiksniai darantys įtaką transportavimo geležinkelių transportu procesų kokybei
Šaltinis: sudaryta autoriaus
3. TRANSPORTAVIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PROCESO IŠPLĖTIMAS MARTRICINE SRAUTO DIAGRAMA
LITERATŪROS ŠALTINIAI
D. Bazaras, A. Vasilis Vasiliauskas ,,Krovinių vežimo technologijos“ 2013 m.
R. Palšaitis “Šiuolaikinė logistika” Vilnius ,,Technika” 2010 m.
A. Garalis ,,Logistikos projekto rengimas“ 2003 m.
S. Dailydka ,,Choosing railway vehicles for carrying passengers“ 2010 m.
S. Lebedevas, S. Dailydka, V. Jastremskas, G. Vaičiūnas ,,Research of the rational load of diesel locomotives“ 2014 m.
J. Jonaitis ,,Prekinių vagonų vaidmuo vežant geležinkeliais“ 2007 m.
R. Minalga ,,Krovinių saugos klausimai atskirose logistikos sistemos grandyse. Intelektinė ekonomika“.
V. Nikitinas „Bendros CIM/SMGS teisinės sistemos kūrimo raida ir teisinė reikšmė“ 2012 m.
A. Petraška. Research of Technological Processes of Oversize and Heavyweigt Cargo’s Transportation and Selection of Rational Route. VGTU leidykla „Technika“, 2012 m.
D. Mikaliūnas. „Geležinkelio eismo valdymo sistemų tyrimas“. VGTU leidykla „Technika“, 2009 m.
V. Jaržemskis, A. Jaržemskis. The differences in efficiency measurement: the case of Lithuanian railways, 2014 m.
14