Turinys:Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………………31. Kelių transporto verslo licencijavimas……………………………………………………………………………..42. Krovinių vežimas kelių transportu tarptautiniais maršrutais………………………………………………..73. Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių krovinius tarptautiniais maršrutais,darbo tvarka…………………………………………………………………………………………………………………10Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………….13Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………………14ĮvadasLietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas, palyginti su kitomis transporto šakomis. Dėl savo lankstumo ir efektyvumo jis užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto sistemoje. Tačiau didėjant vežėjų skaičiui, atsirado nemažai problemų, kurių sprendimas gali atsiliepti šios transporto šakos ateičiai. Lietuvos Respublika – svarbiausiųjų Europos valstybių susitarimų ir konvencijų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, dalyvė, tarp jų – Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), Muitų konvencijos dėl tarptautinio krovinių vežimo pagal TIR knygeles, Europos susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), Konvencijos dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR), Tarptautinės konvencijos dėl krovinių kontrolės pasienyje sąlygų harmonizavimo, Vienos konvencijos dėl kelių eismo, susitarimo dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP). Lietuvos Respublika yra pasirašiusi dvišalius ir daugiašalius tarpvalstybinius susitarimus dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo keliais su 32 valstybėmis.1. Kelių transporto verslo licencijavimasLicencija – tai garantija aukštai aptarnavimo kokybei, t.y. leidimas vežėjui vežti šalies viduje (vietiniais ir tolimojo susisiekimo maršrutais) keleivius, o tarptautiniais maršrutais – keleivius ir krovinius už atlyginimą; Licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais – vežti krovinius kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovininėmis transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė didesnė kaip 6 tonos. Licencijų nereikia šiais atvejais:1. Daiktams gabenti iš aerouosto arba į aerouostą lėktuvo avarijos ar kitokios lėktuvo katastrofos atveju, arba lėktuvui nusileidus dėl kurso pakeitimo bei esant išimtiniams atvejams, taip pat atidėjus reisus;
2. Vežant autotransporto priemonę ir jos priekabą po avarijos;3. Laidotuvių transportui;4. Vežant asmeninį turtą, persikraustant, specialioms transporto priemonėmis;5. Vežant paštą;6. Vežant krovinius mugėms ir parodoms;7. Vežant teatro, muzikos, sporto ir kitokių kultūrinių renginių, cirko ir filmavimo, radijo ir televizijos transliacijoms skirtą įrangą;8. Vežant negyvus gyvulius, jeigu tai nėra pramoniniam perdirbimui skirta žaliava;9. Vežant bites arba žuvų mailių;10. Vežant gėles ir kitus dekoratyvinius augalus;11. Vežant vaistus ar kitokias medžiagas kaip pagalbą gamtos stichijų atvejais;12. Važiuojant tuščiomis transporto priemonėmis, kurios pakeis transporto priemones po avarijos, vežti krovinius, perkrautus iš avarijoje nukentėjusių transporto priemonių;13. Kai vežama priekaba transporto priemonių junginyje, kurį sudaro autotransporto priemonė, priklausanti vežėjui ir užsieninė priekaba;14. Transporto priemonėms, teikiančioms techninę pagalbą arba remontuojančioms sugedusias transporto priemones (aptarnaujančios transporto priemonės);15. Važiuojant transporto priemone, kuri pakeičia sugedusią transporto priemonę, esančią kitoje Susitariančioje šalyje;16. Vežant krovinius, kurie bus naudojami švietimo ir reklamos tikslams;17. Vežant krovinius autotransporto priemonėmis, kurių leidžiamas bendras svoris kartu su priekabomis ne didesnis kaip 6 tonos arba kurių leidžiama keliamoji galia, įskaitant priekabas, ne didesnė kaip 3,5 tonos.Licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Puspriekabėms ir priekaboms licencijos kortelių nereikia. Prašymų, kelių transporto verslo licencijoms ir licencijų kortelėms gauti, priėmimu bei šių dokumentų išdavimu užsiima visi Valstybės kelių transporto regioniniai padaliniai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Išduodant verslo licencijas ir licencijų korteles, atliekama Lietuvoje registruotų vežėjų, vežančių krovinius tarptautiniais maršrutais, bei jų automobilių apskaita.Licencija išduodama neribotam laikui, tačiau turi būti perregistruojama kas 5 metai ją išdavusioje institucijoje.Licencijos kortelių galiojimo laikas nustatomas: lengviesiems automobiliams – iki 2 metų; autobusams ir krovininiams automobiliams – iki 5 metų.Licencijų originalai turi būti įmonėje, o licencijos kortelės – transporto priemonėse. Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Licencijos kortelės negalima naudoti kitai transporto priemonei. Įmonė, kuri verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, turi atitikti šias sąlygas:1. įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ar krovinių vežimo veiklai, turi būti geros reputacijos, tai yra jis negali būti:• teistas už sunkius nusikaltimus ir nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai bei finansams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą;• atleistas iš pareigų administracijos iniciatyva dėl jo paties kaltės per pastaruosius5 metus;• baustas už darb…o įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, pažeidimus per pastaruosius 2 metus;2. įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ar krovinių vežimo veiklai, privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją, kuri nustatoma išlaikius kvalifikacijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. Nuo egzamino atleidžiami asmenys:• ne trumpiau kaip 3 metus vadovavę keleivių vežimui arba turintys atitinkamos transporto specialybės (specialybių sąrašą tvirtina Susisiekimo ministerija) aukštojo ar aukštesniojo mokslo baigimo diplomą (kai jie nori gauti licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi);• ne trumpiau kaip 5 metus vadovavę keleivių vežimui arba turintys atitinkamos transporto specialybės (specialybių sąrašą tvirtina Susisiekimo ministerija) aukštojo ar aukštesniojo mokslo baigimo diplomą (kai jie nori gauti licenciją vežti keleivius vietiniais maršrutais ar licenciją vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais);• ne trumpiau kaip 5 metus vadovavę keleivių ar krovinių vežimui tarptautiniais maršrutais arba turintys atitinkamos transporto specialybės (specialybių sąrašą tvirtina Susisiekimo ministerija) aukštojo mokslo baigimo diplomą (kai jie nori gauti licenciją vežti keleivius ar krovinius tarptautiniais maršrutais). Licencija panaikinama, jeigu:1. vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą;2. vežėjas bankrutuoja;3. paaiškėja, kad licencijai gauti buvo pateikti neteisingi duomenys;4. per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;5. vežėjas vienerius metus nevykdė licencijoje nurodytos veiklos;6. Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad vežėjas nepateikė pajamų deklaracijos ar pelno mokesčio apyskaitos, nemoka mokesčių arba apskaitą tvarko apgaulingai;7. vežėjas šiurkščiai pažeidžia paslaugų teikimo tvarką.Teisė panaikinti licenciją suteikiama ją išdavusiai tarnybai. Licencijos panaikinimas vežėjo gali būti ginčijimas teismine tvarka. Panaikinus licenciją, ji gali būti išduota dar kartą, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo šios licencijos grąžinimo ją išdavusiai tarnybai. Praradus licenciją ar licencijos kortelę, išduodami jų dublikatai su žyma „Dublikatas“, jeigu pateikiamas motyvuotas praradimo paaiškinimas bei įrodoma, kad apie licencijos ar licencijos kortelės praradimą buvo paskelbta spaudoje.Fiziniai ir juridiniai asmenys iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir savivaldybių raštu arba žodžiu gali gauti informaciją apie tai, ar konkretus vežėjas turi licenciją verstis kelių transporto veikla.2. Krovinių vežimas kelių transportu tarptautiniais maršrutaisKrovinių vežimai tarptautiniais maršrutais – tai bet kokie vežimai kelių transporto priemonėmis, pervažiuojant valstybės sieną.Tokius vežimus gali atlikti vežėjai, turintys Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai tokios licencijos nereikalingos.Pagrindinės krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sąlygas nustato šį procesą reglamentuojančios konvencijos, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika ir tarpvalstybiniai susitarimai (dėl vežiojimų kelių transportu tarptautiniais maršrutais), pasirašyti tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.Vežėjas turi žinoti konvencijų bei susitarimų nuostatas taip pat tos šalies įstatymus, taisykles ir reikalavimus per kurią (arba į kurią) važinėja ir privalo jų laikytis. Susitariančių Šalių vežėjams leidžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežiojimus keliais už nuomos mokestį ar už atlyginimą tarp dviejų Susitariančių Šalių (dvišaliai vežiojimai), taip pat per jų teritorijas į kitas šalis (tranzitiniai vežiojimai), naudojantis leidimu, kurį išdavė kitos Susitariančios Šalies kompetentingos žinybos. Per 2004 m. I pusmetį įvyko ryškių pokyčių kelių transporto sistemoje. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė mūsų vežėjams naujas perspektyvas, kurių didžiausias privalumas – tai laisva, jokiomis kvotomis nereguliuojama tarptautinių vežimų paslaugų rinka visoje Europos Sąjungoje. Per 2004 m. I pusmetį Lietuvos kelių transporto vežėjai sunaudojo 197,9 tūkst. kelionės leidimų tarptautiniam krovinių vežimui arba 47,1% mažiau negu per praeitų metų I pusmetį. Toks mažėjimas paaiškinamas tuo, kad nuo š. m. gegužės 1 d. buvo panaikinti leidimai tarptautiniam krovinių vežimui tarp Europos Sąjungos valstybių. Tuo tarpu per šį laikotarpį padidėjo ne ES valstybių leidimų naudojimas (Kazachstano – 130%, Rusijos – 30,1%, Rumunijos – 26,3%, Baltarusijos – 13,8%, Ukrainos – 8% ir kt.). Transporto priemonė, vykstanti į kitas valstybes, turi turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija. Tokius leidimus Lietuvos Respublikos vežėjams išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Leidimas negali būti perduotas kitiems vežėjams. Kelionės metu užpildytas leidimas privalo būti transporto priemonėje, kuria važiuojama tarptautiniais maršrutais. Vežėjai, norintys gauti leidimus, paraiškas pateikia iš anksto. Jei skiriamos atskirų leidimų kvotos yra ribotos, leidimai gali būti paskirstyti vežėjams konkurso tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, turintiems licenciją vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai krovinių vežimams tarptautiniais maršrutais licencija nereikalinga. Išduodant leidimą, jame įrašomas vežėjo vardas ir jo adresas. Leidimai yra vienkartiniai ir daugkartiniai. Jie nesuteikia teisės vykdyti vidaus vežimus kitoje šalyje. Vienkartinis leidimas galioja tik vienai kelionei. Jis gali būti dvišalis (įvažiavimo), tranzitinis ar skirtas važiavimui į (iš) trečiąsias šalis. Vežimą baigus, ne vėliau kaip po dviejų savaičių panaudotas leidimas turi būti grąžinamas jį išdavusiai konstitucijai. Vežėjams, laiku negrąžinusiems panaudotų leidimų, tolesnis jų išdavimas gali būti nutrauktas. Daugkartinis leidimas galioja jame nurodytą laikotarpį ir yra skirtas daugiau kaip vienai kelionei. Galimi įvairūs daugkartinių leidimų tipai, kurių naudojimo tvarka nustatoma tarpvalstybiniais susitarimais. Negabaritiniai ir pavojingi kroviniai, kurių vežimo sąlygos to reikalauja, gali būti vežami tik su specialiais šiam tikslui skirtais leidimais. Negabaritinius ar pavojingus krovinius vežant kitų valstybių teritorija, be šių leidimų reikia turėti ir leidimą, suteikiantį teisę važiuoti kitos valstybės teritorija, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybiniuose susitarimuose. Susitariančios Šalies vežėjai ir jų transporto priemonių ekipažai, būdami kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, privalo laikytis toje šalyje galiojan…čių įstatymų ir taisyklių. Tuo atveju, kai vienos iš Susitariančių Šalių vežėjas ar jo transporto priemonės ekipažas nesilaiko kitos Susitariančios Šalies teritorijoje galiojančių įstatymų, šio Susitarimo nuostatų ar sąlygų, nurodytų leidime, Šalies, kurioje registruota transporto priemonė, kompetentinga įstaiga, reikalaujant kitos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai, gali:a) perspėti vežėją;b) laikinai arba visam laikui sustabdyti vežėjo leidimo atlikti vežiojimus kitos Susitariančios Šalies teritorijoje galiojimą. Šio Susitarimo nuostatos neatleidžia nuo teisinių sankcijų, kurių gali imtis Šalies, kurioje įvyko pažeidimas, teismai ir administracinės įstaigos. Vežti pavojingus krovinius galima tik su tinkamai paruoštomis ir patikrintomis transporto priemonėmis. Vežti šiuos krovinius turi teisę tik vairuotojai, turintys atitinkamą vairuotojų mokymo įstaigos išduotą liudijimą. Krovinių vežimui tarp vežėjo ir siuntėjo sudaroma sutartis, kuri patvirtinama važtaraščio surašymu. Krovinių vežiojimas savo lėšomis – tai transporto operacija, kai vežėjas veža tik jam priklausančius krovinius į jų realizavimo, naudojimo, perdirbimo ir pan. vietas, neimdamas už tai atlygio. Transporto priemonės, kuriomis vežamas krovinys, šiuo atveju turi nuosavybės arba nuomos teise priklausyti savininkui ir turi būti vairuojamas šios įmonės vairuotojų. Vežant savo lėšomis, kroviniai turi turėti dokumentus, kurie liudija apie krovinio priklausomybę. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytas siuntėjas ir gavėjas, pakrovimo ir iškrovimo vietos bei vežamo krovinio rūšis ir kiekis. Vežant krovinius tarptautiniais maršrutais vairuotojui, transporto priemonei ir kroviniui reikalingi šie dokumentai: licencijos kortelė, kai tokia reikalinga; Lietuvos Respublikos piliečio pasas su įvažiavimo vizomis tų šalių, per kurių teritorijas važiuos, jei tokios vizos yra reikalingos; vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę; vairuotojų mokymo įstaigos išduotas liudijimas, suteikiantis teisę vykdyti tarptautinius vežimus, o vežant pavojingus krovinius – šių įstaigų išduotas liudijimas, suteikiantis teisę vežti tokius krovinius; vairuotojo darbo ir poilsio režimui fiksuoti nustatyto pavyzdžio asmens kontrolinė knygelė arba tachograma, jei transporto priemonėje įrengtas nustatytus reikalavimus atitinkantis tachografas; transporto priemonės tinkamumo tarptautiniams krovinių vežimams liudijimas; dokumentai, suteikiantys teisę naudotis transporto priemone; leidimai važiuoti transporto priemone kitų valstybių teritorija, jeigu taip numatyta tarpvalstybiniuose susitarimuose; leidimai vežti negabaritinius ar pavojingus krovinius, kurių gabenimui jie reikalingi; krovinių vežimo važtaraštis; draudimo dokumentai; kiti krovinio vežimui reikalingi dokumentai. Krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai bei kiti pareigūnai, turintys teisę kontroliuoti vežėjų veiklą. Pavojingų krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais reguliuoja ADR Konvencija. Kiekvienoje prie ADR Konvencijos prisijungusių šalių yra pavojingų krovinių taisyklės šalie viduje, kurios, nors ir nežymiai, tačiau skiriasi nuo ADR Konvencijos. Šalys, kurios nepasirašė ADR Konvencijos, vykdydamos dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio krovinių vežiojimo nuostatas, privalo laikytis kiekvienoje šalyje veikiančių pavojingų krovinių vidinių taisyklių. Visa tai labai apsunkina tokius krovinių vežiojimus. Tačiau beveik visose šalyse vidinio pavojingų krovinių vežimo taisyklėse yra daug bendra:1. Pavojingi kroviniai privalo turėti bendrą informaciją apie krovinį. Ją sudaro du pagrindiniai identifikatoriai: bendras pavadinimas; Jungtinių tautų organizacijos krovinio numeris.2. Vežant pavojingus krovinius, transporto priemonėje turi būti vežama raštiška instrukcija, kurią turi pridėti krovinio siuntėjas. Joje turi …būti nurodyta pavojinga medžiaga, kaip elgtis, kilus gaisrui, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Ši instrukcija turi būti išversta į kalbas šalių, per kurių teritorijas važiuojama.3. Pavojingiems gaminiams pažymėti turi būti naudojama bendra žymėjimo sistema.4. Vairuotojai turi žinoti pavojingų krovinių vežiojimo reikalavimus ir turėti galiojantį pažymėjimą, kad baigė specialius kursus. Toks pažymėjimas turi būti patvirtintas kas 5 metai.5. Transporto priemonės turi turėti sertifikatą, kad tinkamos pavojingiems kroviniams vežti. Tokie tinkamumo sertifikatai reikalingi tik cisternoms, skirtoms 3-ios klasės kroviniams vežti, ir transporto priemonėms, vežančioms sprogstamąsias medžiagas (1 klasė).3. Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių krovinius tarptautiniais maršrutais,darbo tvarkaDarbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse taikomi transporto priemonių vairuotojams ir jų ekipažų nariams, išskyrus tuos atvejus, kai vežimas vykdomas:1. kroviniams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia (įskaitant priekabą ar puspriekabę) neviršija 3,5 tonos;2. transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją ir įrengimą skirtos vežti ne daugiau kaip 11 keleivių (įskaitant vairuotoją);3. transporto priemonėmis, kurių maksimalus greitis ne didesnis kaip 40 kilometrų per valandą;4. transporto priemonėmis, kuriomis naudojasi krašto apsaugos, civilinės saugos, vidaus reikalų, gaisrininkų ar kitos tarnybos, atsakingos už viešąją tvarką;5. transporto priemonėmis, aptarnaujančiomis kanalizacijos sistemas, vandens, dujų, elektros tiekimo, telegrafo ir telefono tarnybas, kelių priežiūrą ir kontrolę, atliekų surinkimą ir perdirbimą, pašto vežimą, radijo ir televizijos programų transliavimą;6. transporto priemonėmis, naudojamomis avarinių bei gelbėjimo operacijų metu;7. specializuotomis medicinos transporto priemonėmis;8. transporto priemonėmis, vežančiomis cirko ir atrakciono įrenginius;9. specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis sugedusiems automobiliams aptarnauti;10. transporto priemonėmis, naudojamomis dirbant žemės ūkio darbus;11. transporto priemonėmis, atliekančiomis važiavimo testus, kurių reikia joms techniškai tobulinti, remontuoti.Sąvoka “darbo laiko trukmė” apima vairuotojo darbo laiką, kurį jis vairuoja transporto priemones, bei kitą laiką, skirtą pagalbiniams darbams, susijusiems su transporto priemonės priežiūra, aptarnavimu, jos keleivių arba krovinių vežimu. Į darbo laiko trukmę įskaitomas atitinkamų normatyvų nustatyto pasirengimo prieš išvykstant į maršrutą ir sugrįžus iš jo į įmonę laikas, medicininio patikrinimo prieš išvykstant į maršrutą laikas (iki 5 minučių per pamainą), transporto priemonės vairavimo atitinkamu maršrutu laikas, stovėjimo laikas (krovimo punktuose, keleivių laipinimo vietose, muitinėse), buvimo transporto priemonėje laikas, kai ji maršrute vežama keltu ar buksyruojama kita transporto priemone, prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas, stovėjimo laikas, numatytas grafike trumpalaikiam poilsiui kelyje, taip pat laikas, skirtas automobilio apžiūrai ir jo aptarnavimui (remontui). Tuo atveju, kai vairuotojas laikininkas nevisiškai užimtas pagrindiniu savo darbu, jam gali būti pavedamas kitas darbas, artimas jo specialybei ir kvalifikacijai, jeigu tai nurodyta darbo sutartyje. Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo ir poilsio laiko ypatumai nustatomi Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose su kitomis valstybėmis ir Susisiekimo ministerijos patvirtintose Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo tvarkos taisyklėse. Darbo ir poilsio laiko trukmę fiksuoja transporto priemonėje įrengtas kontrolinis prietaisas, o jo nesant ši trukmė žymima ekipažo nario kontrolinėje knygelėje, kurią privalo pildyti kiekvienas ekipažo narys. Jei ekipažo nariai negali naudotis kontrolės prietaisu (etnografu), kiekvienas ekipažo narys savo prietaiso kontrolės lape ranka grafiškai užfiksuoja informaciją apie savo darbą ir poilsio periodus. Jeigu važiavimo nuotolis per pamainą yra daugiau kaip 500 kilometrų, transporto priemonę turi pakaitomis vairuoti du vairuotojai. Vairuojančių transporto priemonę dviejų vairuotojų bendra vairavimo trukmė neturi viršyti 17 valandų per pamainą. Savaitė – laikotarpis tarp 00.00 val. pirmadienį ir 24.00 val. sekmadienį. Poilsis – laikotarpis netrumpesnis kaip 1 val., kurio metu vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku Vairavimo periodas tarp dviejų dienos poilsio periodų ar tarp dienos poilsio periodo ir savaitinio poilsio periodo (dienos vairavimo periodas) turi būti neilgesnis kaip 9 valandos. Jis gali būti pratęst…as iki 10 valandų tik du kartus per savaitę. Vairuotojas privalo sustoti savaitiniam poilsiui, praėjus ne vėliau kaip šešiems dienos vairavimo periodams. Kassavaitinę poilsio pertrauką galima atidėti iki šeštos dienos pabaigos, jei bendra vairavimo trukmė per šešias dienas neviršija maksimalaus laiko, atitinkančio šešis kasdienio vairavimo laikotarpius. Valstybės narės ankstesnės pastraipos nuostatas gali taikyti savo šalies teritorijoje teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, tačiau jos nėra taikomos keleivius vežant nuolatiniais maršrutais. Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui neturi viršyti 90 valandų. Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nesiruošia ilsėtis, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Šią pertrauką galima pakeisti 15 minučių pertraukėlėmis, kurios yra daromos per visą vairavimo laiką arba iškart pasibaigus vairavimo laikui. Šalyje reguliariais reisais atliekamoms keleivių vežimo operacijoms valstybės narės gali padaryti išimtį ir po 4 valandų neviršijančio vairavimo nustatyti ne trumpesnes kaip 30 minučių pertraukas. Tokias išimtis leidžiama daryti tik tais atvejais, kai po vairavimo ilgesnės nei 30 minučių pertraukos galėtų sutrikdyti įprastą miesto transporto eismą ir vairuotojai per 4,5 valandų vairavimo laiką iki ateis metas daryti 30 minučių pertrauką neturėtų galimybių daryti 15 minučių pertrauką.Pertraukos metu vairuotojas negali dirbti kokių nors kitų darbų. Per parą vairuotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 11 valandų nepertraukiamas kasdienis poilsis, kuris ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę gali būti sutrumpintas iki 9 valandų nepertraukiamojo poilsio laikotarpio tik tuo atveju, jeigu ekvivalentiškas poilsio laikas kaip kompensacija bus grąžintas iki kitos savaitės pabaigos. Tomis dienomis, kai poilsio laikotarpis nėra sutrumpintas, per parą jį galima išskaidyti į du ar tris atskirus laikotarpius, ir tada vienas iš jų turi būti ne trumpesnis kaip 8 nepertraukiamo poilsio valandos. Tokiu atveju minimalus poilsio laikas ilginamas iki 12 valandų. Per kiekvieną 30 valandų laikotarpį, kai transporto priemonę vairuoja ne mažiau kaip du vairuotojai, kiekvienam iš jų turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 8 valandų nepertraukiamasis poilsis. Kiekvieną per savaitę viena poilsio trukmių yra pailginama tiek, kad bendra kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė būtų 45 valandos. Šią poilsio trukmę galima sutrumpinti iki minimalaus 36 val. nepertraukiamo poilsio laikotarpio, jei vairuotojas yra nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje arba savo gyvenamoje vietoje, arba iki minimalaus 24 val. nepertraukiamo poilsio laiko, jei tenka ilsėtis kitur. Kiekvienas poilsio trukmės sutrumpinimas turi būti kompensuojamas ekvivalentišku poilsio laikotarpiu, kuriuo visu iš karto galima pasinaudoti iki baigsis trečioji savaitė po tos savaitės, kai buvo sumažinta poilsio trukmė. Kassavaitinis poilsio laikas, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą savaitę, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių. Kiekvienas poilsio laikas, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už kasdienio ir (arba) kassavaitinio poilsio laikotarpio sutrumpinimą, gali būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 8 valandų trukmės poilsio laikotarpio ir jis suinteresuoto asmens prašymu turi būti suteikiamas transporto priemonės nuolatinio laikymo arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje. Kasdienio poilsio laikotarpiu galima pasinaudoti ir esant transporto priemonėje, jei joje yra įrengtas gultas ir ji stovi vietoje. Jei krovinius ar keleivius vežantis vairuotojas lydi keltu ar traukiniu vežamą transporto priemonę, kasdienio poilsio laikotarpis gali būti pertraukiamas ne dažniau kaip vieną kartą, jei yra laikomasi toliau pateiktų sąlygų, tai yra: – sudarytos galimybės pasinaudoti kasdienio poilsio laiko dalimi prieš arba po tos kasdienio poilsio dalies, kuria buvo pasinaudota plaukiant keltu ar važiuojant traukiniu, – laikas tarp tų dviejų… kasdienio poilsio dalių yra kaip galima trumpesnis ir jokiu būdu neviršija vienos valandos iki užvažiuojant ant kelto arba traukinio platformos arba nuvažiuojant nuo kelto arba traukinio platformos, įskaitant ir muitinės formalumams atlikti skirtą laiką užvažiuojant ant kelto arba traukinio platformos arba nuvažiuojant nuo kelto arba traukinio platformos. – per abu poilsio laikotarpius vairuotojui turi būti sudarytos sąlygos ilsėtis lovoje ar ant gulto. Vežėjas privalo nuolat kontroliuoti vairavimo laiką, kitas darbo valandas ir poilsio laiką, tam paduodamas asmens kontrolės knygeles, kontrolės techninius prietaisus. Pažeidus taisykles, vežėjas nedelsdamas šalina trūkumus ir imasi priemonių jų išvengti ateityje, pavyzdžiui, keičia darbo ir maršrutų grafikus.IšvadosPer 2004 m. I pusmetį įvyko ryškių pokyčių kelių transporto sistemoje. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė mūsų vežėjams naujas perspektyvas, kurių didžiausias privalumas – tai laisva, jokiomis kvotomis nereguliuojama tarptautinių vežimų paslaugų rinka visoje Europos Sąjungoje. Per 2004 m. I pusmetį Lietuvos kelių transporto vežėjai sunaudojo 197,9 tūkst. kelionės leidimų tarptautiniam krovinių vežimui arba 47,1% mažiau negu per praeitų metų I pusmetį. Toks mažėjimas paaiškinamas tuo, kad nuo š. m. gegužės 1 d. buvo panaikinti leidimai tarptautiniam krovinių vežimui tarp Europos Sąjungos valstybių. Tuo tarpu per šį laikotarpį padidėjo ne ES valstybių leidimų naudojimas (Kazachstano – 130%, Rusijos – 30,1%, Rumunijos – 26,3%, Baltarusijos – 13,8%, Ukrainos – 8% ir kt.). Per 2004 m. I pusmetį kelių transportu vežta 24,6 mln. t krovinių – tai 1,5% mažiau nei per 2003 m. I pusmetį. Keleivių vežimo apimtys miesto elektriniu transportu, palyginti su 2003 m. I pusmečiu, išaugo 4,2%, o viešojo naudojimo autobusais – 3%. Šių metų lapkričio 8 d. užregistruota 3480 įmonių, turinčių teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais Vietoje dabar galiojančių tarptautinio vežimo kelių transporto priemonėmis taisyklių yra taikomas Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo, tai yra: – vykstančių į arba iš trečiųjų šalių, kurios yra šį susitarimą pasirašiusios šalys, arba per tokias šalis važiuojant tranzitu visą kelionės laiką, kai veža valstybėje narėje arba pirmiau minėtoje trečiojoje šalyje registruotos transporto priemonės, – vykstančių į arba iš trečiosios šalies, kuri nėra susitarimą pasirašiusi šalis, kai yra važiuojama Bendrijoje ir veža vienoje iš tų šalių registruotos transporto priemonės. Saugodamos aplinką, susitariančios Šalys privalo laikytis tarptautiniuose susitarimuose nustatytų standartų dėl aplinkos apsaugos bei drauge dirbti ir dėti visas pastangas, kad šie tikslai būtų pasiekti. Tais atvejais, kai eismo saugumui keliuose nekeliamas pavojus ir reikia, kad vairuotojas galėtų pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo darbo tvarko nuostatų reikalavimų, kad užtikrintų žmonių, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Vairuotojas savo registruojančios įrangos registracijos lape arba darbo grafike turi nurodyti tokio nukrypimo nuo nuostatų reikalavimų pobūdį ir priežastis.Literatūra1. Baublys A., Griškevičienė D., Lazauskas J., Palšaitis R. Transporto ekonomika. Vilnius:Technika, 20032. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas Nr. 423, 99.04.15, Žin., 1999, Nr.35-1040 (99.04.21).3. 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo.