SANDĖLIAVIMO LOGISTIKA

by

 

 

 

VILNIАUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETАS

VERSLO VАDYBOS FАKULTETАS

Logistika

“SANDELIAVIMO LOGISTIKA”

Atliko: Tikrino:

Vilnius, 2016

TURINYS

ĮVADAS 3

Sandėlių svarba paskirstymo procese 4

Logistikos centro vietos strateginis parinkimas 5

Sandėlių funkcijos ir uždaviniai 6

Atsargų paskirtis ir jų klasifikavimas 7

Sandėlių tipai 8

IŠVADOS 13

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

ĮVADAS

Logistika yra mokslo sritis, kuri pastaraisiais metais turėjo didžiulę reikšmę įmonių ekonomikai. Verslo įmonės dirba dinamiškoje aplinkoje, sukuriančioje įvairias konfliktines situacijas, kurias reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Didelę šių situacijų dalį sudaro medžiagų, įvairių materialinių vertybių bei informacijos srautai, kuriuos būtina optimaliai planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina logistika.

Logistika – tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir vykdymo priemonės optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautui užtikrinti vykdant produkcijos gamybą, kuri prasideda gamybos veiksnių ir informacijos rinkimu, apdorojimu, perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu. (R. Minalga 2001).

Pagrindinės logistikos panaudojimo sritys yra:

Aprūpinimo logistika

Sandėliavimo logistika

Paskirstymo logistika

Gamybos logistika

Atliekų šalinimo logistika

Transportavimo logistika

Atsarginių detalių logistika

Remonto darbų logistika

Informacijos logistika

Šiame darbe aš pasirinkau nagrinėti vieną iš logistikos sričių – sandėliavimo logistiką. Šiuolaikinės įmonės neišsiverčia be didesnio ar mažesnio sandėlių ūkio, taigi sandėliavimo logistika šiuo metu pakankamai aktuali tema, suteikianti daug informacijos apie sandėlių ūkio organizavimą.

Sandėlių svarba paskirstymo procese

Esant dideliam darbo pasidalijimui bei įmonių tarpusavio kooperavimui, gaunama daug plačios nomenklatūros medžiagų, žaliavų, komplektuojamųjų gaminių. Kadangi gamybos procesas dažnai gana ilgas ir sudėtingas, susidaro daug negalutinai apdirbtų gaminių, todėl ir jie turi būti tinkamai laikomi bei saugomi. Įmonėje esančios materialinės vertybės paprastai laikomos sandėliuose.

Sandėliai yra reikšmingas savarankiškas logistikos komplekso padalinys. Sandėlis suprantamas kaip vieta medžiagų, kurios nedaro tiesioginės įtakos gamybai, atsargoms laikyti. Sandėliavimą galima apibrėžti, kaip firmos logistikos sistemos dalį, apimančią produkcijos sandėliavimą (žaliavos, atsarginės dalys, gamybos stadijoje esančios ir jau pagamintos prekės) pagaminimo vietoje, taip pat produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų bei informacijos teikimą vadybininkams apie sandėliuojamų produktų būklę ir išdėstymą. Sandėlių logistikos uždavinys – sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo sistemą iki pat prekių išdavimo.

Sandėliai yra vieni iš svarbiausių logistikos sistemos sudėtinių dalių ir turi nemažą reikšmę visoje logistikos sistemos grandinėje. Tai yra atsargų laikymo ir saugojimo vieta, ir nuo to, kaip efektyviai yra organizuojamas sandėlių darbas labai priklauso klientų aptarnavimo lygis, savalaikis žaliavų patekimas į gamybos cechus, sandėlio išlaidų lygis, klientų pasitenkinimas užsakymų atlikimu, užsakymų atlikimo greitis. Po žaliavų pirkimo iki jų panaudojimo gamyboje reikia tinkamai kontroliuoti žaliavas, t.y. parinkti tinkamą atsargų kontrolės metodą bei sėkmingai jį vykdyti, nuvežti atsargas į sandėliavimo vietas ir jas sandėliuoti. Kontroliuojamos ir sandėliuojamos yra ne tik žaliavos, bet ir kitos gamybai reikalingos medžiagos, t.y. atskiros detalės bei pusgaminiai. Pagaminus suplanuotą produkciją bei ją supakavus, ji vežama į paskirstymo centrą – gatavos produkcijos sandėlį, kuriame galutinė produkcija sandėliuojama, kontroliuojama ir vykdomi klientų užsakymai.

Taigi, kaip matome sandėlių reikšmė yra labai didelė, nes sandėliavimas apima atsargų saugojimą, laikymą visų logistikos proceso fazių metu.

Sandėlių išdėstymas turi didelę reikšmę. Yra keletas svarbių veiksnių, kurie lemia jų išsidėstymą.

Logistikos centro vietos strateginis parinkimas

Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo- nacionalinių įmonių sandėlių išdėstymo principai skiriasi nuo tarptautinių sandėlių. Tačiau gabenimo maršrutų parinkimo ir gabenimo kaštų minimizavimo požiūriu tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių sandėlių vietų parinkimas turi tenkinti tuos pačius reikalavimus. Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskirstymo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį.

1) Vidaus veiksniai. Tokie kaip sandėlių vienetų rūšis, pristatymo dažnumas, sandėlio talpumas, prekių išvežimo iš sandėlio dažnis, gaunamų prekių kiekis ir t.t.;

2) Išorės veiksniai. Tai galimybės apsirūpinti energetiniais resursais, taip pat įvairiausi leidimai (statybų, aplinkosaugos ir t.t.), galimybės šalinti atliekas (tai gali turėti įtakos krovinių priežiūrai);

3) Sandėlių rūšys. Sandėlių išdėstymą lemia ir tai, ar sandėliai yra skirti medžiagoms, ar prekėms, gatavai produkcijai, biuro medžiagoms, įrankiams ar atsarginėms dalims laikyti.

Yra svarbu ir tai, kokia yra sandėlių sudėtis, dydis, kuris priklauso nuo prekių pobūdžio, veiklos našumas ir t.t. Verta paminėti ir rinkos dydžio svarbą tinkamiausios sandėlio vietos parinkimui. Mažai rinkai su didele bendrovės prekių apyvarta sandėlio gali visai nereikėti, o štai esant didelei rinkai sandėlys yra labai reikalingas.

Dar vienas svarbus veiksnys, galintis turėti įtakos sandėlio vietos parinkimui, yra žemės kaina. Svarbu, kad jei ji brangesnė už patį sandėlį – tokia vieta yra netinkama. Verčiau rinktis regioną, kuris yra netoliese, o žemės kaina jame yra kur kas žemesnė. Tam paprastai tinka priemiestis.

Nuo tinkamo sandėlio vietos parinkimo priklauso greitesnis jo atsiperkamumas ir didesnė investicinė grąža. Tačiau kartais sandėlio artumas yra labai svarbus, todėl tenka rinktis žemą investicinę grąžą tam, kad nebūtų prarasti klientai.

Sandėlių funkcijos ir uždaviniai

Kaip minėta, pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo reguliavimas.

Sandėliai gali atlikti tokias funkcijas:

1) Transporto apjungimas. Ji būdinga tiek materialiniam techniniam, tiek fiziniam paskirstymui ir ypač aktuali įmonėms, kurios susiduria su ne pilnos transporto įkrovos problemomis. Tokiu atveju didėja transportavimo išlaidos produkcijos vienetui ir brangsta prekės. Sandėlių pagalba siuntos apjungiamos ir tai atpigina transportavimo sąnaudas. Sandėliuose gali būti sukaupiamos atsargos, siekiant jas pervežti didesniu pajėgumu, pigesnėmis transporto priemonėmis.

2) Asortimento formavimas. Yra aktuali didmeninėm ir mažmeninėm prekybos įmonėm , kurios susiduria su užsakymais, susidedančiais iš daugybės skirtingų produktų (spalva, dydis, forma). Sandėliai gali būti išdėstyti ne vienoje vietoje ir jų pagalbą galima sukurti pilną asortimentą iš gamyklų atsivežant didelėmis partijomis, o vėliau sudarant smulkias pilno asortimento siuntas ir vežant trumpais nuotoliais.

3) Poreikių išlyginimas. Svarbu tai, kad iš esmės skiriasi pateikiamų siuntų dydis ir vartojimo kelias, dažniausiai pritaikoma tiekiant žaliavas, kurios perkamos pasinaudojant masto ekonomija, pigesniu transportavimu. Ši funkcija taip pat būdinga kai yra sunkiai nusakomas užsakymo laiko ciklas, t.y. laikas nuo užsakymo pateikimo iki pristatymo.

4) Užtikrinamoji funkcija. Jos esmė užtikrinti gamybos nenutrūkstamumą, išvengti viršvalandžių, prastovų. Šiuo atveju tai apima einamąsias atsargas.

5) Spekuliacinė – būdinga įmonėms prekiaujančioms sezoninėmis prekėmis. Esant didelei pasiūlai perkama už mažą kainą tikintis parduoti kai paklausa išaugs didesnėmis kainomis. Tačiau sezoninių prekių kaina padidėja ir dėl papildomų sandėliavimo išlaidų.

6) Pakeitimo funkcija – jos metu yra baigiamos gamybos operacijos, kai prekės pakuojamos, perpakuojamos, rūšiuojamos, džiovinamos ir panašiai. Dažnai šios funkcijos reikšmę įtakoja skirtingos matavimo sistemos įvairiose šalyse.

7) Klientų aptarnavimo funkcija. Ji būdinga tiekimui ir paskirstymui. Turint prekes sandėliuose, gavus užsakymą žymiai lengviau suteikti aukšto lygio aptarnavimą, patenkinti vartotojų poreikius. Tai kelia ateities pardavimų tikimybę, didina konkurencingumą.

8) Force major išvengimo funkcija – tai apsauginė sandėlių funkcija nuo galimų streikų, stichinių nelaimių. Paskirstant prekes, ši funkcija gali išryškėti, kai dėl force major sąlygų produkcija kelyje sugenda

Atsargų paskirtis ir jų klasifikavimas

Atsargos – tai įmonės trumpalaikis turtas arba darbo objektai, kurie gamybos proceso metu pilnumoje įeina į gaminamo gaminio sudėtį, prekybos įmonėje – prekės, kurios yra perkamos perpardavimui, gamybinėje įmonėje – žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės medžiagos, t.y. visa tai, iš ko gaminama produkcija arba medžiagos, aptarnaujančios gamybos procesą ir savo vertę iškart perkeliančios į naują gaminį.

Atsargos yra viena iš pagrindinių trumpalaikio turto rūšių ir dažniausiai sudarančios patį didžiausią įmonės trumpalaikio turto lyginamąjį svorį. Tai aktyvusis trumpalaikis turtas, kuris nuolatos juda keisdamas savo turinį (žaliavos – nebaigti gaminiai – gatavi produktai) ir vietą. Šio turto apyvarta iš esmės lemia įmonės veiklos sėkmę – kuo ji spartesnė, tuo greičiau grįžta investuotos lėšos, tuo galimi geresni įmonės finansiniai rezultatai.

Atsargos, priklausomai nuo jų naudojimo pobūdžio, gali būti grupuojamos į grupes, pavyzdžiui: popierius kanceliarinių prekių parduotuvėje yra prekė, skirta perparduoti, spaustuvėje jis gali būti kaip pagrindinė medžiaga, popieriaus fabrike – kaip nebaigta gamyba ar gatavas gaminys, įmonės kontoroje – kaip pagalbinė medžiaga naudojama rašymui ar įpakavimui.

Lietuvos Respublikos pavyzdiniame sąskaitų plane atsargos yra grupuojamos: žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Atsargų grupavimas dažniausiai atitinka jų naudojimo pobūdį, tačiau praktikoje atsargos gali būti grupuojamos ir pagal kitokias charakteristikas, leidžiančias įmonei geriau kontroliuoti jų panaudojimą, saugojimo terminus ir pan. Pvz.: medžiagos gali būti grupuojamos į greit gendančias, dužias ir t.t. Visa tai priklauso nuo įmonės informacijos poreikių.

Sandėlių tipai

Logistikos sferoje vyrauja keturi sandėlių tipai- gamyklų, centriniai, regioniniai ir išdavimo sandėliai, arba realizavimo bazės. Šių sandėlių tipai yra būdingi vidaus rinkai. Gamyklų sandėliai dar vadinami gatavos produkcijos sandėliais. Jie paprastai būna netoli nuo gamybos vietos ir skirti trumpalaikiam produkcijos sandėliavimui. Juose sandėliuojama tik toje vietoje gaminama produkcija.

Centriniai sandėliai.Tai kita sandėliavimo pakopa, einanti po gamyklų sandėlių pakopos. Šių sandėlių skaičius dažniausiai būna ribotas, tačiau juose sandėliuojami visi įmonėje gaminami gaminiai. Jų funkcija yra papildyti prekių atsargas sandėliuose, kurie sudaro tolesnę sandėliavimo pakopą.

Regioniniai sandėliai įrengti tam tikrame regione, kurį sudaro kelios sritys. Toks sandėlis yra savotiškas buferis tarp gamybos ir realizavimo rinkos. Savo atsargomis jis sumažina pirmesnių ir paskesnių sandėliavimo pakopų krūvį.

Realizavimo bazės. Žemiausioje sandėlių hierarchijos pakopoje yra realizavimo bazės, decentralizuotai išsidėsčiusios po visą pardavimo sritį. Jų paskirtis – turimus prekių kiekius išskirstyti pagal pirkėjų užsakymus ir paruošti pristatyti klientams. Realizavimo bazės tiesiogiai priskiriamos tam tikrai pardavimo sričiai ir ten esantiems pirkėjams.

Tarptautinės įmonės sandėliavimo funkcijos yra tos pačios kaip ir nacionalinėje įmonėje, tačiau tarptautinėms įmonėms iškyla dar kitų sandėliavimo problemų.  Tarptautinis apsirūpinimas medžiagomis ir žaliavomis, taip pat distribucijos procesai tarptautiniu mastu dėl tolimų nuotolių sukelia būtinybę padidinti turimas atsargas. Užsienio rinkose multinacionalinėms įmonėms keliami kiti tiekimo reikalavimai negu vietinėms įmonėms, kurios geriau ir greičiau prisitaiko prie rinkos paklausos. Tarptautinis verslas turi įvairių galimybių kurti sandėliavimo sistemą. Siekiant sumažinti transportavimo išlaidas greitai ir dažnai transportuojant prekes užsienio rinkoje, steigiamas labai didelio pajėgumo sandėlis. Formuojamos kuo didesnės krovinių partijos ir iš gamybos vietos gabenamos į užsienyje esantį sandėlį. Ši sistema sumažina dokumentų tvarkymo sąnaudas ir muito išlaidas.Be to, minimizuojamos transportavimo išlaidos. Ji greitai prisiderina prie paklausos augimo, nes turimos sandėlyje atsargos yra didelės. Tranzito sistemai būdingas dažnesnis ir greitesnis prekių srautas iš savo šalies į realizavimo šalį. Visa tai reiškia, kad galima gerokai sumažinti sandėliavimo užsienyje esančiame sandėlyje išlaidas.

“Multi-country” sandėliavimas užima tarpinę poziciją Tarp klasikinės ir tranzitinės sandėliavimo sistemos. Užsienyje įrengiamas centrinis sandėlis, kuris aprūpina reikiamomis prekėmis greta esančius sandėlius. Prekių srautas iš gamybos vietos į centrinį sandėlį gali būti organizuotas pagal klasikinę sistemą. “Multi-country” sandėlis prekių srautą nukreipia arba tiesiogiai pirkėjui kaimyninėje šalyje, arba priima į įmonės filialą. Šios sistemos trūkumas – nemažos organizacinės išlaidos ir sandėlio vietos parinkimo problema. Minėtų sunkumų priežastis – kompleksiškesnė logistinė sistema su aukštu internacionalizavimo laipsniu. Be to, iškyla papildomų problemų dėl verslo politikos.

Pagal konstruksiją ir saugojimo sąlygas sandėliai yra skirstomi į atvirus, uždarus ir specialius sandėlius Atviri sandėliai skirti įpakuotiems gaminiams sandėliuoti (įrengimai, staklės) taip pat kroviniams, kurie nebijo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio, pvz., įvairioms inertinėms statybos medžiagoms, metalų rūdoms, metalo laužui, akmens anglims ir pan.

Atviro tipo sandėliams priskiriami pusiau uždari sandėliai ir atviros aikštelės. Pusiau uždari sandėliai pagal perimetrą turi ne visas sienas, o tiktai stogą arba gali būti visiškai be sienų (stogas ant kolonų arba atramų).

Atvirų aikštelių sandėliai turi tvirtą paviršių, padengtą asfaltbetoniu arba betonu su nuolydžiu dregmės pertekliui pašalinti. Aikštelės yra su aptvaru ir vartais transporto priemonėms judėti. Jos privalo turėti pakankamą plotą kroviniams sudėti ir transporto priemonėms manevruoti. Uždari sandėliai skirti kroviniams, kuriems reikia tam tikrų sandėliavimo sąlygų (mikroklimato)- temperatūros, drėgmės ir pan., sandėliuoti. Jie gali būti šildomi ir nešildomi, vienaaukščiai (iki 8 m aukščio) ir daugiaaukščiai. Daugiaaukščiuose sandėliuose būna įrengti krovininiai liftai. Uždaruose sandėliuose taip pat laikomi vertingi kroviniai. Uždarų dandėlių tipui priklauso ir ir vienaaukščiai aukštuminiai stelažiniai sandėliai (12 m ir aukštesni). Šiuo atveju stelažai gali būti pastato konstrukcijos dalis, laikanti stogo perdangą.

Specialūs sandėliai. Specialiuose sandėliuose sandėliuojamos medžiagos, turinčios spacialių fizinių, cheminių ar biologinių savybių. Tokie sandėliai pritaikyti sandėliuoti naftai ir jos produktams, cheminėms medžiagoms, greitai gendantiems produktams, grūdams ir pan. Tokių sandėlių įrengimas ir juose naudojami įrengimai gerokai skiriasi nuo atviro ir uždaro tipo sandėlių. Nacionalinių sandėlių tipai ir konstrukcinės ypatybės yra analogiškos tarptautiniams sandėliams, tačiau gali skirtis savo našumo ir pajėgumo charakteristikomis.

Sandėliavimo funkcijos vykdomos ne tiesiog sandėlyje, o tam tikros rūšies sandėliuose. Sandėlių rūšys nustatomos juos klasifikuojant pagal skirtingus požymius.

Pagrindiniai sandėlių požymiai yra tokie:

• priklausomybė nuosavybės požiūriu;

• santykiai su rinka;

• centralizavimo laipsnis;

• reikšmė;

• pridėtinės vertės sudarymo procesas;

• sandėliuojami kroviniai;

• išdėstymo vieta;

• sandėlių konstrukcija;

• krovinių padėtis sandėliavimo metu;

• automatizavimo laipsnis;

• sandėlių priemonės;

• sandėlių įrengimai;

• sandėlių transporto priemonės.

Pavyzdžiui: Pagal rinkos santykius yra tokių rūšių sandėliai:

• aprūpinimo sandėliai;

• realizavimo sandėliai.

Pagal sandėliai skirstomi į:

• pagrindinius sandėlius;

• šalutinius sandėlius.

Pagal laikomus krovinius:

• medžiagų sandėliai;

• gatavos produkcijos sandėliai;

• prekių sandėliai;

• įrankių sandėliai.

Pagal sandėlių įrenginius skirstomi:

• stelažiniai sandėliai;

• padėkliniai sandėliai;

• talpyklų sandėliai;

• spintų sandėliai;

• vitrinų sandėliai.

Pagal pastato konstrukciją:

• dengti (vienaaukščiai arba daugiaaukščiai, šildomi ar nešildomi);

• pusiau dengti;

• atviri;

• specialūs.

Pagal atsparumą ugniai:

• nedegantys;

• sunkiai degantys;

• degantys.

Priklausomai nuo atsargoms reikiamos temperatūros:

• paprasti;

• šildomi;

• su pažeminta temperatūra;

• sandėliai-šaldytuvai.

Pagal aukštį:

• Žemi – iki 7 metrų;

• Vidutiniai – nuo 7 iki 25 metrų;

• Aukšti – nuo 25 iki 40 metrų.

Sandėlių nuosavybės tipai – nuosavi ir nuomojami (bendro naudojimo).

Įmonė nusprendusi padidinti sandelių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti vienodą sandelį arba naudotis bendro naudojimo sandeliu.sprendžiant kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti galimybes ekonominiu požiūriu. Sprendimas paprastai daromas atsižvelgiant į kainas. Esant mažoms atsargų apimtims bendrojo naudojimo sandelis yra geriausias variantas. Didėjant atsargų apimčiai efektyviau yra naudoti nuosavus įrenginius.

Privatus sandėlys. Norint privatų sandelį padaryti ekonomišką reikia,didelės apyvartos. Reikia suprasti,kad išlaidos atsargų vienetui privačiame sandelyje yra nemažesnės negu bendrojo naudojimo sandelyje, kitaip sakant privatus sandelys niekada nebus pigesnis. Sandelio panaudojimo lygis arba apyvarta turi būti stabili ištisus metus. Bendro naudojimo sandeliams nereikia jokių investicijų, naudodama firma šiuos sandėlius gali padidinti įplaukas,išvengti investavimo ir finansinės rizikos ( kaip būna naudojant privatų sandelį). Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandeliuose. Tiesioginis kontraktas tarp krovinių siuntėjo ir sandelio menedžerio leidžia gauti įplaukas anksčiau nei privačiame sandelyje. Firma turi mokėti įvairius mokesčius. Naudojant bendrojo naudojimo sandelį teikiamos tam tikros lengvatos priklausančios nuo atskirų rodiklių.

Nuosavo ar nuomuojamo sandelio problema sprendžiama pasirenkant tokius kriterijus, kaip sąnaudų minimumas. Esant dideliai paklausai ir didelei apyvartai geriau turėti nuosavus sandelius. Tokiu atveju lengviau kontroliuoti produkcijos laikymo sąlygas, kontroliuoti produkcijos laikymo sąlygas, koreguoti prekių realizacijos strategiją.

Kai yra skverbiamasi į naują rinką, tuomet geriau nuomuoti sandelius. Nuomuojant sandelius įmonei neraikia daryti didelių investicijų. Tai sumažina finansinę riziką, taip pat padidina sandėlių talpumo poreikio lankstumą, nes galima keisti nuomos sąlygas. Taigi sandelio pasirinkimas priklauso nuo produkcijos kiekio, kainos.

Pagrindiniai sandėlių tipai pagal jų skirstymą:

1) modifikuotas būdas, kai išskiriamos zonos didelės saugyklos;

2) taikomas žaliavų saugojimui ir surinkimui, atlieka asortimento atrinkimo funkciją;

3) rezervų ir aktyviųjų zonų tipas, kai atvežama dideliais kiekiais ir saugoma saugyklose yra tam tikros aktyvios zonos, kur pateikiama pagal klientų pageidavimus (mažais kiekiais). Svarbiausi atsargų sandėliavimo metodai: kiekvienai atsargų rūšiai reikia atitinkamų sandėliavimo sąlygų ir jis neapsiriboja vien tik atsargų laikymu jame, atliekamos ir kitos funkcijos, todėl svarbu koks yra sandėliavimo tikslas, nuo to priklausys sandėliavimo metodo parinkimas. Atsargų saugojimas gali būti:

stacionarinis – atsargos išdėstomos stalažuose, lentynose;  su judamu įtaisu – tai dėžių tipo padėklai ir konteineriai, kuriuos galima krauti vieną ant kito, saugoti bet kurioje sandėlio dalyje

IŠVADOS

Sandėliai sudaro įmonei sąlygas pateikti prekes vartotojui ten kur jiems reikia ir kada reikia. Prekių kiekį ir įvairovę, kurią reikia sandėliuoti nustato susidariusi rinkoje paklausa. Iš šio darbo galima daryti tokias išvadas:

Sandėlių reikšmė yra labai didelė, nes sandėliavimas apima atsargų saugojimą, laikymą visų logistikos proceso fazių metu;

Sandėlių darbas turi būti efektyviai organizuojamas, kad nenukentėtų daugybė su sandėliavimo veikla susijusių procesų;

Speciali sandėlių strategija įtakoja visą sandėlių sistemą, organizavimą bei kaštus;

Labiausiai automatizuotas sandėlis yra aukštas stelažinis sandėlis;;

Išlyginamosios sandėlio funkcijos privalo pašalinti medžiagų gavimo trukmės bei kiekio neatitikimus;

Sandėliavimo veiklos efektyvumui kenkia įvairios informacijos nepatikimumas;

Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, reikia labai apgalvotai didinti atsargų kiekį;

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Lukaševičius K., Martinkus B. Verslo vadyba. Kaunas, 2001. 2. Minalga R. Logistika. Vilnius, 2001. 3. Palšaitis R. Logistikos pagrindai. Vilnius, 2003.