H&M kompanijos įtaka Lietuvos prekių rinkai

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

H&M kompanijos įtaka Lietuvos prekių rinkai

Tarptautinės ekonomikos atvejo analizė

KAUNAS, 2014

Turinys

Įvadas

Kas yra rinka? Rinka, tai visuma santykių tarp realių ir potencialių pirkėjų ir pardavėjų, laisvai, be išorinės prievartos, perkančių prekes bei paslaugas. Pagrindiniai rinkos dalyviai yra vartotojai (pirkėjai) ir gamintojai (pardavėjai). Rinka pagal savo charakteristikas yra skirstomas į tam tikras rūšis, iš kurių Lietuvoje, drabužių sektoriuje, vyraujanti yra tobuloji konkurencija. Šiam rinkos tipui būdina: daug pirkėjų ir pardavėjų, lengvai pasiekiama informacija apie rinkoje vykstančius procesus, vienoda, tuos pačius žmogaus poreikius tenkinanti, prekė, bei panaši prekių kaina. Taip pat lengva į tokią rinką ateiti naujoms įmonėms, todėl vyrauja didelė konkurencija.

Šiame darbe nagrinėjame problema būtent yra susijusi su naujos kompanijos atėjimu į Lietuvos prekių rinką. Šiuo atveju tai yra svarbu ne tik Lietuvoje jau gerai įsitvirtinusioms kompanijoms, bet ir vartotojams. Kodėl? Nes ši kompanija yra pasaulinio mąsto drabužiu bei namų apyvokos prekių kompanija „Hennes & Mauritz“. Ji yra užkariavusi labai didelę pasaulio rinkos dalį, o jos prekinis ženklas ,,H&M’’ jau iš seniau yra puikiai žinomas Lietuvos vartotojams. Savo garsaus vardo dėka šiam prekiniui ženklui yra nesunku išsikovoti norimą vartotojų rinkos dalį. Jau antrus metus gyvuojanti Lietuvoje, ši kompanija sugebėjo labai sparčiai išsiplėsti ir dabar aptarnauja klientus net keturiuose Lietuvos miestuose. Dėl tokios didelės sėkmės ši kompanija žada ir toliau sparčiai plėstis Lietuvos teritorijoje ir prisitraukti dar daugiau pirkėjų.

Dėl tokios svarbaus konkurento atėjimo į rinką tenka sunerimti Lietuvoje jau įsitvirtinusioms tiek iš užsienio atkeliavusiom, tiek lietuviškoms kompanijoms, bei jų prekiniams ženklams. ,,H&M” didžiausią grėsmę kelia ,,Aprangos“ tinklui, nes jie aptarnauja tokį patį rinkos segmentą. Prekė yra skirtos visai šeimai ir ypatingai jaunimui. Šis tinklas apima tokius prekinius ženklus kaip ,,Zara“, „Bershka“, „Pull & Bear“, „Stradivarius“ ir kitiems. Dižiausią įtaką šis ,,H&M” daro ,,Zara” prekiniui ženklui. Tokia konkurencija kyla dėl pakankamai nedidėlių ,,H&M” siūlomų prekių kainų. Lietuvos gyventojai yra tokia vartotojų grupė, kuri didelį dėmesį skiria kainoms, todėl šiai kompanijai yra nesunku prisitraukti didelę pirkėjų dalį. Taigi kyla klausimas, kaip ,,H&M’’ atėjimas į Lietuvą paveikė joje jau nusistovėjusią prekių rinką ir kokių to pasekmių galima laukti ateityje?

H&M kompanijos plėtra

Hennes & Mauritz“ – tarptautinė drabužių mažmeninės prekybos bendrovė, įkurta 1947 m. Švedijoje. Čia pirmoji parduotuvė duris atvėrė Rytų vidurio mieste Vesterose. 1952 m. atidaryta antra parduotuvė šalies sostinėje Stokholme; abidvi parduotuvės buvo pavadintos „Hennes“ vardu ir pardavinėjo tik moteriškus drabužius. 1964 m. kompanija žengė į tarptautinę rinką, atidarydama parduotuvę gretimoje Norvegijoje, o jau 1976 m. parduotuvės veikė Londone, Jungtinėje Karalystėje. 1968 m. parduotuvių įkūrėjas Erling Persson įsigijo medžioklės bei žvejybos reikmenų parduotuvę „Mauritz Widforss“, todėl kompanijos pavadinimas buvo pakeistas į „Hennes & Mauritz“, pradėta prekiauti vyriškais ir vaikiškais drabužiais. 1977 m. pradėjo orientuotis į paauglius, pradedama prekiauti kosmetika. Devintajame dešimtmetyje sparčiai plėtėsi įmonės veikla visoje Europoje, bei JAV. 2004 m. kompanija pradeda bendradarbiauti su vienais garsiausių vardų pasaulyje, įskaitant Madonna, Versace, David Beckham ir kt. 2006 m. pradedama sparčiai vystyti internetinę prekybą bei prekybą iš katalogų ne tik Šiaurės šalyse, bet ir Nyderlanduose. Artimuosiuose Rytuose atidaromos pirmos parduotuvės, valdomos franšizės principu. 2007 m. žengiama į Azijose rinką. 2014 m. „H&M“ tampa didžiausia pasaulyje organinės medvilnės vartotoja.

„H&M“ yra didelė kompanija valdanti daugiau nei 3200 parduotuvių penkiuose žemynuose: Europoje, Azijoje, Afrikoje, Amerikoje, Okeanijoje. Internetinė prekyba galima 13 – oje valstybių. (Kinijoje, Jungtinėse Valstijose, Austrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėse karalystėse). 2013 m. rugsėjį duris atvėrė 3000-oji tinklo parduotuvė, palyginimui – 2000-oji parduotuvė buvo atidaryta 2010 m. Beveik visos bendrovei priklausančios parduotuvės yra valdomos ir priklauso pačiai įmonei. Franšizės principu valdomos tik tos parduotuvės, įsikūrusios šalyse, kuriose korporacinė nuosavybė negali priklausyti užsienio valstybėms (pvz., Viduriniųjų Rytų regiono šalyse).

H&M“ parduotuvėse pardavinėjami drabužiai, batai, aksesuarai, kosmetika, taip pat ir namų apyvokos prekės. Kainos yra palyginus mažos, orientuojamasi į vidutines pajamas gaunančius asmenis. Kolekcijas kuria 160 dizainerių komanda, kuriai padeda 100 šablonų ir modelių kūrėjų. Parduotuvėse yra vyrų, moterų, vaikų bei namų apyvokos skyriai. Vyrams skirtos kolekcijos dažnai parduodamos atskirose parduotuvėse „H&M Man“, o interjero detalės – „H&M Home“. Kompanija 2014 m. pradžioje turėjo 3132 parduotuves daugiau nei 50-yje pasaulio šalių, 2013 m. pajamos siekė 150,1 mlrd. Švedijos kronų (kiek daugiau nei 16 mlrd. eurų). Prieš metus drabužių parduotuvės buvo atidarytos Bulgarijoje, Latvijoje, Malaizijoje, Meksikoje ir Tailande. Panašiai plėtra vyko ir 2011, 2010 bei 2009 m. Pastaraisiais metais „H&M“ vykdė gana agresyvią plėtrą. Įmonės tinklapyje nurodoma, kad 2013 m. atidaryta pirmoji parduotuvė pietiniame Žemės pusrutulyje – Čilėje, o taip pat ir Estijoje, Lietuvoje bei Serbijoje. „H&M“ atvirai deklaruoja, kad jų tikslas – augti po 10-15 proc. per metus.

1 pav. 10 šalių, kuriose 2009-2013 m. H&M kompanija plėtėsi sparčiausiai (parduotuvių skaičiumi)

 

H&M plėtra Lietuvoje

2013 m. Rugpjūčio 24d. Lietuva tapo 50-ąja šalimi, į kurios drabužių rinką įžengė pasaulinis mados tinklas H&M. Kodėl ši kompanija pasirinko Lietuvą tikslios informacijos neskelbia, tačiau Tiina Miettinen, H&M ryšių su visuomene ir komunikacijos vadovė yra pasakiusi: „Lietuva yra puiki rinka, kurioje žmonės domisi mada. Todėl matome potencialą plėtrai. Lietuvos vartotojai vertina kokybišką madą už tinkamą kainą“ Lietuvos ekonomistų teigimu, Baltijos šalių rinkos dabar tapo patrauklesnės investuotojams, nes juose fiksuojamas ekonomikos augimas. „Į tokias rinkas kaip Lietuva pradedama žiūrėti tuomet, kai Europoje augimas vyksta lėčiau ir imama ieškoti naujų pievų, o Lietuva yra pakankamai gerai auganti pieva (auganti ekonomika) – palyginti nebloga vieta ganytis. Dabar investuotojui svarstant klausimą ar plėstis Ispanijoje, ar ieškoti naujų rinkų, dažnai rizikingesnės dėl savo seklumo rinkos tampa patrauklesnės“, – paaiškina prekės ženklų ir vartotojų elgsenos specialistas E. Piesarskas.

Pirmoji H&M parduotuvė Lietuvoje įsikūrusi prekybos ir pramogų centre Akropolis (Ozo g. 25, Vilnius). Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 fizinės H&M parduotuvės: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei 4 Vilniuje. Kyla klausimų, kodėl ši kompanija veikia Šiauliuose ar Penevėžyje, bet neįkuria savo parduotuvės Kaune. Apie tai H&M atstovė Tiina Miettinen kalba konkrečiai: ,,Šiauliuose atidaryta parduotuvė todėl, kad čia radome patinkančias patalpas. Jei to, ko ieškome, nerandame, verčiau laukiame, kol atsiras“, ,,Kaip bus mums tinkama vieta įsikurti, parduotuvę atidarysime, kolkas tokios vietos Kaune mes neradome“.

"C:\Users\Acer\Desktop\kdjfk.png 2 pav. H&M parduotuvių, įsikūrusių Lietuvoje, žemėlapis.

H&M apyvarta Lietuvoje

Pirmaisiais savo gyvavimo Lietuvoje metais 2013 rugpjūtį-rugsėjį pirmų dviejų parduotuvių duris atvėrusi švedų prekybininkė iki fiskalinių metų pabaigos (lapkričio 30 d.) Lietuvoje pardavė prekių už kiek didesnę sumą – 17 mln. Lt. Didelį susidomėjimą prekybininke veiklos pradžioje rodo ir tai, kad vien per pirmą savaitę (rugpjūčio 24 – 31 d. )  H&M parduotuvės Vilniuje apyvarta siekė 2,7 mln. Lt. Pirmą ketvirtį, kurį „Hennes & Mauritz“ skaičiuoja nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d., dviejų tuo metu Lietuvoje veikusių H&M parduotuvių apyvarta (su PVM) siekė apie 10 mln. Lt. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu Estijoje, kur bendrovė valdo tris parduotuves, pasiekta 15,9 mln, Latvijoje (taip pat 3 parduotuvės) – 13,2 mln. Lt. Nuo veiklos iki šių metų vasario pabaigos švedų drabužių prekybininkės „Hennes & Mauritz“ valdomų H&M parduotuvių apyvarta Lietuvoje iš viso pasiekė 27 mln. Lt.

H&M įtaka prekių rinkai

Pasak jos, ateidama į kiekvieną naują rinką H&M susiduria su konkurentais iš kitų tarptautinių įmonių ir vietinių parduotuvių ar mažmenininkų. Apie H&M atėjimą į rinką nuomonės pasiskirsto dvejopai. Vieni manė, kad šios kompanijos atėjimas į rinką neturės didelės įtakos, nes jau esantys prekiniai ženklai yra gerai įsitvirtinę ir turi savo pirkėjus, tuo tarpu atėjus į rinką naujam prekiniui ženklui reikės daug padirbėti, kad padarytų ženklę įtaką prekių rinkai bei kainoms. Kiti bijojo ir su nerimų laukė šios milžinės kompanijos atėjimo į rinką. Taigi, kyla klausimas, kurie buvo teisūs?

„Hennes & Mauritz“ yra didelė ir galinga kompanija, kuri turi daug įtakos prekių rinkai. „Jei kas nors sako, kad „H&M“ nedaro įtakos, – tai yra netiesa. Kiek žaidėjų, be „Aprangos“, turi tiek prekybos ploto? Bijau sumeluoti, bet greičiausiai kokie 5, tad natūralu, jog „H&M“ daro įtaką visai rinkai“, – aiškina p. Perveneckas. Nors šiuo metu „Inditex“ – didžiausias tekstilės mažmenininkas visoje planetoje, tačiau labiausiai tai turėtų kelti grėsmę „Aprangai“, nes būtent „H&M“ su savo prekės ženklais yra konkurentas „Inditex“ prekės ženklams, o šiems Baltijos šalyse atstovauja „Apranga“. H&M prekės ženklas labiausiai konkuruoja jaunimo drabužių segmente, su tokiais „Inditex“ šeimai priklausančiais prekių ženklais – „Bershka“, „Pull & Bear“, „Stradivarius“ , ,,Zara“ ir kt, bei vaikų drabužių segmente. Sužinojusi, kad „H&M“ pradės veiklą Lietuvoje „Apranga“ atnaujino savo parduotuvių koncepcijas, atidžiai išstudijavo, kaip būsimi konkurentai metais anksčiau prisistatė Latvijos rinkai. Taip pat rekonstravo kelias su „H&M“ tame pačiame pastate, Klaipėdoje, dirbsiančias „Aprangos“ parduotuvės. Iš viso šiems atnaujinimams buvo skirta 5 mln. Lt. Taigi, dar net netėjęs H&M prekinis ženklas, įtakojo jau esamų rinkoje prekinių ženklų papildomas išlaidas parduotuvių dizaino ir asortimento atnaujinimui. Tai turėjo įtakos tolimesniam šios grupės plėtimuisi rinkoje. Remiantis H&M apyvarta pirmaisiai gyvavimo mėnesiais, galima teigti, kad šis prekinis ženklas padidino konkurenciją mažmeninės prekybos drabužių sektoriuje Lietuvoje, kur ,,Aprangos“ grupei ankščiau rimtesnių konkurentų nebuvo. „Aprangos“ grupės vadovas R.Perveneckas sako, kad konkurencijai ruoštasi jau iš anksto. „Aprangos“ grupė atnaujina parduotuves vizualiai ir stengiasi, kad jos niekuo neatsiliktų nuo konkurentų, tačiau pripažįsta, kad įmonės pardavimų augimui kelia grėsmę švedų „H&M” prekės ženklo atėjimas į Lietuvą. „H&M” per pakankamai trumpą laikotarpį pavergė apie 10-12 proc. drabužių rinkos. O šiuo metu ji turi 43 tūkst. kv. m prekybos ploto Baltijos šalyse. Palyginimui, „Aprangos“ grupės parduotuvės užima apie 70 tūkst. kv. m. Palyginus pagrindinius konkurentus Lietuvoje matome, kad švedų kompanija turi didelę įtaką prekių rinkai, nes ji jau dabar viršija pusė ,,Aprangos“ prekybinio ploto Baltijos šalyse.

"C:\Users\Acer\Desktop\apragsjd.png3 pav. 2013m. spalio- gruodžio mėn. Baltijos šalių ,,Aprangos“ grupės ataskaita (tūkst. Lt su PVM)

Atkreipiant dėmesį į 2013 metų paskutinių mėnesių pardavimų ataskaitą, matome, kad kompanijos pelnas buvo šiek tiek mažesnis už 2012 metų atitinkamo laikotarpio gautą pelną. Kas įtakojo tokį pelno pasikeitimą nėra skelbiama, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pelnas krito būtent tuo metu, kaip į Lietuvą atėjo H&M kompanija, todėl galime daryti prielaidą, kad prie to galėjo būti prisidėjusi šios kompanijos prekyba.

H&M ir ZARA

Niekas pasaulyje neparduoda daugiau drabužių nei „Inditex“ su savo žinomiausiu prekės ženklų pagalba, o ypač „Zara“. Vienintelis, kuris dar gali pakišti koją, yra švedų kompanija „H&M“. Abiejų tikslas vienodas: „H&M“ ir „Zara“ nori prisivilioti pirkėjus, kad šie taptų jų nuolatiniais klientais. Jos siekia, kad drabužiai, kaip masinė prekė, būtų pigūs, atitiktų mados tendenciją, kad žmonės jų vis daugiau ir dažniau pirktų. Skirtumas tas, kad dažniausiai „Zara“ ieško vietos savo parduotuvėms ten, kur jau įsikūrusios brangiausios – „Prada“, „Gucci“ ar kitos, o H&M sau patinkančios ir tinkamos vietos. Švedų gamintojas „H&M“ dažnai savo parduotuves užverčia drabužiais, o „Zara“ stengiasi elgtis kaip prabangus prekės ženklas. Kadangi šios dvi parduotuvės yra panašios tiek asortimentu tiek prekių kainomis ir skirtos tam pačiam segmentui, ypač jaunimui (vyrams, moterims, jaunimui bei vaikams), konkurencija yra didelė. Palyginimui keletas pavyzdžių:

C:\Users\Acer\Desktop\hmmm.pngC:\Users\Acer\Desktop\hmmm.png"C:\Users\Acer\Desktop\zara.png 4-5 pav. H&M ir ZARA siūlomas asortimentas tokiems patiems segmentams.

Iš šiū prekinių ženklų meniu galime matyti kokius segmentus siekia pavergti abi kompanijos. Abu prekiniai ženklai skirti tiek vyram, tiek moterims, tiek vaikams, todėl konkurencija ,,Aprangos” komanijos prekiniam ,,Zaros” ženklui yra didelė visose srityse.

"C:\Users\Acer\Desktop\zara 6 pav. ,,Zara” ir ,,H&M’’ kainų palyginimas.

Pateiktame pavyzdyje (6pav.) matome, kad tiek ,,Zaros“ , tiek ,,H&M” prekių kainos yra labai panašios. Šiuo atveju ,,Zara“ sijonas kainuoja 109.00 LT, o ,,H&M” apie 107.00 LT. Ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais, šių prekinių ženklų kainos mažai kuo skiriasi viena nuo kitos. Pavyzdžiui, ,,H&M” moterišką lietpaltį nusipirkti galima už 329 Lt, palaidinę už 109 Lt, ilgą sijoną už 119 Lt, suknelę be rankovių – 159 Lt, vyrišką džemperį – 129 Lt, vaikiškus marškinėlius už 32,95 Lt. Panašios kainos ir ,,Zara“ parduotuvėse. Tuo galite įsitikinti apsilankę šių parduotuvių internetinėse svetainėse. ( Zara – http://www.zara.com/lt/; H&M – http://www.hm.com/gb/). Vienintelis ,,Zara” pranašumas Lietuvoje, kad ,,H&M“ neturi internetinės parduotuvės Lietuvos rinkai.

Kadangi matome jog ,,Zara“ ir ,,H&M“ yra lygiaverčiai ,,žaidėjai“ Lietuvos rinkoje, tai kyla klausimas kaip ,,Zara“ pardavimus įtakojo ,,H&M” atėjimas į Lietuvą. „Swedbank“ pastebi, kad „Aprangos“ pajamas trečiąjį 2013 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat periodu pernai, daugiausiai kėlė verslo aprangos (augo 49,8%) ir prabangos prekių (augo 25,6%) pardavimai, tuo tarpu didžiausio pajamų segmento – jaunimo drabužių – pardavimai šiuo laikotarpio teaugo vos 4,3%. Tai pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šio segmento parduotuvių skaičius paaugo nuo 67 iki 74. „Kaip ir tikėjomės, po truputį pradeda smukti „Zara“ segmento pajamos. Šią tendenciją iš dalies galima sieti su H&M atnešta konkurencija.” – mano „Finastos“ analitikai. Beje, „Finasta“ atkreipia dėmesį, kad pažvelgus į bendrovės balansą, už akių užkliūva labai išaugusi atsargų suma (ji 2013 m. rugsėjo pab. buvo 21,7% didesnė nei prieš metus), tad matosi, kad „Apranga“ stengėsi pasiūlyti labai didelį pasirinkimą klientams prieš žiemos sezoną siekdama konkuruoti su konkurentais.

"C:\Users\Acer\Desktop\zzaaooa.png 7 pav. 2013m. spalio- gruodžio mėn. Baltijos šalių ,,Zara“ pajamų ataskaita (tūkst. Lt su PVM)

Analizuojant lentelėje pateiktus duomenis matome, kad ,,Zara“ tinklo pajamos 2014 metų paskutinio ketvirčio yra mažesnės už 2013 metų atitinkamą laikotarpį. Banko „Finasta“ analitikai apžvalgoje taip pat atkreipia dėmesį į susitraukusias „Zara“ segmento pajamas, tą siedami su H&M atėjimu.

H&M įtaka vartotojams

H&M atėjimas į Lietuvą neigiamai atsiliepia konkurentų pardavimams, tačiau tai turėtų būti naudinga vartotojams. S.Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sako, kad konkurencija Lietuvoje drabužių sektoriuje reikalinga, nes mūsų šalyje drabužių kainos labai aukštos. Kadangi ir pirkėjų, ir pardavėjų Lietuvoje yra pakankamai daug galima sakyti, kad drabužių rinkoje vyrauja tobula konkurencija. Esant tokiam ekonomikos modeliui ateitys į rinką konkuruojantys gamintojai, siekdami įsitvirtinti, pamažu sumažina kainą iki minimalios. Todėl šis galingas prekinis ženklas Lietuvoje sukėlė konkurentų baimę. Jeigu ir toliau ,,H&M” darys tokią didelę įtaką konkurentų pardavimas, jiems teks mažinti kainas, o to pasėkoje mažės rinkos kaina, bei įmonių gaunamas pelnas. „Pastaruosius kelerius metus Lietuvos drabužių rinkoje kainos vienodėja su kitų Europos šalių drabužių kainomis. Kadangi vartotojai vis daugiau keliauja, laisvai renkasi ir lygina prekes, pardavėjai privalo reaguoti lygindami prekių kainas tiems patiems ženklams Europoje. Manau, H&M atėjimas bus dar vienas impulsas visiško sulyginimo kelyje“, – pasakojo S.Bartkus. O vartotojai galės pirkti ta patį gaminį tačiau mažesne kaina. Taip pat konkurencija skatina asortimento plėtimą ir įvairinimą. Vartotojams parduotuvės stengsis pasiūlyti platesnį prekių pasirinkimą bei įvairesnes kolekcija. Nepaisant to, kad esamos parduotuvės paįvairina savo asortimentą, rinkoje atsiranda dar viena garsaus ženklo parduotuvė, kuri pateikia vartotojams dar didesnes pasirinkimo galimybes. „Manau, kad kiti rinkos dalyviai bus priversti mažinti kainas, nes H&M ateina tiesiogiai, o daugelis jau esamų prekės ženklų Lietuvoje yra atstovaujami stambių Lietuvos prekybos įmonių. Konkurencija visada veda į geresnes paslaugas ir mažesnes kainas. Tikiuosi, kad taip bus ir šiuo atveju“, – sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Linas Lasiauskas.

Neigiamas ,,H&M” poveikis lietuviškų drabužių rinkai

Kaip jau išnagrinėjome ,,H&M” atėjimas į Lietuvos rinką vertinamas teigiamai, nes skatina konkurenciją ir didina vartotojų pasirinkimo galimybes. Tačiau šio prekinio ženklo atėjimas į mūsų rinką turi ir neigiamų pasekmių. Kaip ši švedų kompanija didina Lietuvoje konkurenciją jau esamų prekinių ženklų atžvilgiu ir gelbsti vartotojus nuo didelių kainų, taip ir naikina lietuviškų drabužių rinką. Kadangi ši kompanija prekiauja drabužiais, tai ji konkuruoja su visomis rūbų parduotuvėmis, nes tenkina tokį pati žmonių poreikį. Todėl konkurencija didėja ir lietuviškų drabužių parduotuvėms. ,,H&M’’ yra pigių kainų bendrovė, o dauguma Lietuvos žmonių tam skiria didelį dėmesį. Lietuviškos prekės nėra pajėgios konkuruoti su tokio masto kompanijos produkcija, nes kaina, mados suvokimas bei asortimento dydis negali prilygti užsienio kompanijoms. Lietuva nepajėgia konkuruoti dėl to, kad čia pagaminimo kaštai yra didesni nei tokių kompanijų kaip ,,H&M”, todėl nei kaina, nei asortimento dydis negali būti toks pats. Todėl žmonės, kuriems svarbu mada bei kaina, mieliau renkasi užsienio prekes. Dėl šios priežasties sunkiai laikosi lietuviškų prekių parduotuvės, dalis bankrutuoja. Todėl Edmundas Piesarskas pastebi, kad nevertėtų pernelyg džiaugtis tarptautinių prekės ženklų atėjimu į Lietuva ir verčiau stengtis stiprinti lietuviškus prekės ženklus.

Įdomu: ,,H&M” atėjimas į Lietuva stipriai paveikė drabužių rinką ir sutrikdė artimų konkurentų veiklą. Tačiau ši kompanija įtakoja ir kitos srities įmonių veiklą. Kaip pavyzdį panagrinėkime Kauno „Akropolio“ ginčą su nuomininku UAB „Valbis“, pernuomojusia 2.900 kv. m. ploto patalpas bendrovei „Mediashop“ („Elektromarkt“). „Mediashop“ teigimu, „Akropolį“ valdanti bendrovė „Deka Immobilien GmbH“ pernai pareikalavo mokėti 2 kartus didesnę nei rinkos nuomos kainą arba per 3 mėn. atlaisvinti nuomojamas patalpas. Pasak „Mediashop“ direktoriaus, Aleksandro Tumakovo, ekonomiškai nenaudingos sąlygos galėjo būti siūlomos būtent dėl to, kad Kauno „Akropolis“ patalpas siekia išnuomoti H&M. „Elektromarkt“ parduotuvė, pasibaigus subnuomos sutarčiai su bendrove „Valbis“, nuo kovo 1 d. prekybos centre atlaisvino patalpas.

Išvados

Naudota literatūra:

http://www.statista.com

http://www.apranga.lt/investuotojams/index.php/puslapio_struktura/bendroves_ataskaitos/15

http://vz.lt/article/2013/11/6/h-m-jau-valgo-bendroves-apranga-jaunimo-drabuziu-segmento-pajamas#ixzz3JT6dv7BP

http://www.zara.com/lt/

http://www.hm.com/gb/

http://www.mgbaltic.lt/lt/naujienos/spauda-apie-mus/aprangos-grupe/is-konkurento-laukia-naudos-rinkai.html

http://archyvas.vz.lt/news.php?id=38959475