Pelno nesiekianti organizacija, ūkinės veiklos principai.

1403 0

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

VERSLO TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

Pelno nesiekianti organizacija, ūkinės veiklos principai.

Atviros Lietuvos Fondo ūkinės veiklos analizė.

Kursinis darbas

Darba atliko:

Darba tikrino: Doc. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė

Vilnius 2013

Turinys

Įvadas..............................

Teorinė dalis..............................

Viešojo ir privataus sektoriaus skirtumai...............

Pelno mokestis pelno nesiekiančiose organizacijose.......

1.3 Parama pelno nesiekiančioms įmonėms.............

1.4 Pridėtinės vertės mokestis......................

Praktinė dalis..............................

Trumpas organizacijos aprašymas....................

,,Atviros Lietuvos Fondo” vykdomos programos...........

,, Atviros Lietuvos Fondo” įsteigtos institucijos.............

Problemos..............................

Rekomendacijos.............................

Išvados..............................

Šaltiniai..............................

Įvadas

Organizacijos skirstomi į dvi dalis: pelno nesiekiančios ir pelno siekiančios organizacijos.

Pelno nesiekiančios organizacijos tikslas- vykdyti ekonominę veiklą ir gauti tam tikrą pelną, kurį galima būtų panaudoti tolimesnei veiklos plėtrai. Pellno nesiekiančios organizacijos: asociacijos, paramos fondai, labdaros, viešosios įstaigos ir t.t.

Pelno siekiančios organizacijos tikslas- parduoti savo prekes ir gauti ko didesnį pelną.

Organizacijas galime klasifikuoti į tokius elementus:

didelės pelno siekiančios organizacijos;

besikuriančios pelno siekiančios organizacijos;

mažos pelno siekiančios organizacijos;

vyriausybinės organizacijos

švietimo organizacijos;

sveikatos priežiūros organizacijos;

interesų grupių organizacijos;

religinės organizacijos;

kitos organizacijos.

Darbo tikslas – išanalizavę pelno nesiekiančios organizacijos sąvoką, remdamasis perskaityta moksline literatūra bei įmonės veiklos analize, išnagrinėti „Atviros Lietuvos Fondo“ veiklą.

Darbo uždaviniai – išnagrinėti ,,Atviros Lietuvos Fondo‘‘ organizacijos veiklą, išanalizuoti jos vykdamus projektus bei programas, ištirti išlaidas ir atkreipti demėsį į jos istteigtas institucijas.

 

Teorinė dalis

Viešojo ir privataus sektoriaus skirtumai

Mūsų ekonomikoje yra du sektoriai: privatus ir viešasis. Viešojo administravimo principai:

1. Viešųjų įstaigų tikslai turi būti apibrėžti politikais, o vykdomi – administracijos darbuotojais, tokiu būdu įgyvendinami racionalaus sprendimų priėmimo modelio reikalavimus.

2. Viešojo sektoriaus prioritetai formuojami ir vykdomi kai

ip nesustabdomas, taisyklėmis apibrėžtas procesas.

3. Administravimas turi būti atliekamas pagal rašytinius dokumentus, kurių dėka institucija taptų šiuolaikinės valdžios šerdimi.

4. Taisyklės, reglamentuojančios administravimą, yra teisinės arba techninės .

5. Tikslai skirstomi į skirtingas funkcijas turinčias sritis, kiekvienai iš kurių suteikiama atitinkamos sankcijos ir valdžia.

6. Kaip pareigūnai, taip ir uždaviniai išdėstomi hierarchine tvarka, apibrėžiamos kontrolės bei apskundimo teisės. Jei visos kitos sąlygos nesiskiria, pirmenybė teikiama centralizavimui.

7. Įmonės ištekliai yra visiškai atskirti nuo jos narių išteklių.

8. Institucijos vadovas negali naudoti savo įstaigos lėšų privatiems tikslams.

9. Valstybės tarnautojai, kad įvykdytų įsipareigojimus, atlieka visuomeninių interesų uždavinius priklausomai nuo savo išsilavinimo ar pareigos įsisąmoninimo.

10.Viešajame sektoriuje yra vienintelis prioritetas – visuomenės ( viešasis ) interesas, kuris nustato politikų bei administracijos darbuotojų asmeninių interesų įtakos ribas.

Vienas svarbiausiu skirtumu yra įstaigų veiklos uždavinis ir veiklos vertinimas. Daugumoje verslo sričių įmonės pelnas – ttai yra pagrindinis tikslas ir veiklos matas, vertinant organizacijas. Tad dažniausiai vertinamos individualus atskirų vadybininkų darbas, ir bendros jų pastangos įmonės rėmuose. Beje, toks įstaigos veiklos vertinimas netinka viešosioms organizacijoms, nes jų veiklos sąlygos skiriasi, todėl jų veiklos finansiniai rodikliai ne visiais atvėjais yra pagrindinis organizacijos veiklos vertinimo kriterijas. Sprendimų priėmimų procese išryškėja antras skirtumas. Demokratinėje visuomenėje valdžia siekia, kad sprendimus priemime bei įgyvendinime dalyvautų kuo daugiau valstybės piliečių. Nuosavajame versle sprendimai priimami gana greičiau ir dėl to ne visada kok

kybiškai parengti. Trečias ir paskutinis skirtumas – viešumas, skiriantis viešųjų institucijų veiklą. Siekiant efektyviai dirbti ir suprantant valstybės organizacijų atstovų atsakomybę ir vaidmenį, viešųjų institucijų darbuotojai jaučia nuolatinį valstybės piliečių dėmesį bei kontrolę, t.y. pastoviai yra tam tikroje teigiamos įtampos zonoje.

Pelno mokestis pelno nesiekiančiose organizacijose

Pelno nesiekiančios organizacijos, jeigu jų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamąjį pelną apmokestina taip: – 25 tūkstančius litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o – likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Jeigu pelno nesiekiančių organizacijų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos yra didesnės kaip 1 milijonas litų, tai visas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Pelno nesiekiančių organizacijų ūkinės komercinės veiklos pajamoms priskiriamos visos pajamos, uždirbtos pardavus prekes ar kitą turtą, suteikus apmokamas paslaugas, ir kitos ūkinės komercinės veiklos pajamos, įskaitant pajamas, uždirbtas tenkinant viešąjį interesą, t. y.:

– pajamos už parduotas prekes, atsargas ir ilgalaikį turtą;

– kaip parama gautų materialinių vertybių pardavimo pajamos, išskyrus atvejus, kai jos parduodamos paramos ar labdaros renginiuose;

– pajamos už suteiktas mokamas paslaugas (už paskaitas, išleistus leidinius, pravestus mokamus renginius, mokamas sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas ir pan.);

– turto nuomos pajamos;

– pajamos už suteiktas reklamos paslaugas (ūkinės veiklos pajamomis nelaikomos reklamos paslaugos, teikiamos pagal įsipareigojimą paramos teikėjui Labdaros ir

paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61–1818; toliau – LPĮ) nustatyta tvarka, jeigu reklamos paslaugų sąnaudos neviršija 10 proc. suteiktos paramos vertės);

– palūkanų pajamos už banke laikomas lėšas, jeigu mokestiniu laikotarpiu pelno nesiekianti organizacija turi ir kitų ūkinės komercinės veiklos pajamų;

– pajamos už parduotus vertybinius popierius;

– valiutų kursų pasikeitimo teigiama įtaka, jeigu tokios pajamos atsiranda dėl ūkinių operacijų, susijusių su ūkinės komercinės veiklos pajamų uždirbimu;

– kitos pajamos, nepriskiriamos įstatuose nustatytų tikslų finansavimui.

Pelno nesiekiančios organizacijos ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriama valstybės ir savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, kurios naudojamos pelno nesiekiančios organizacijos įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimo finansavimui.

Pelno nesiekiančios organizacijos finansavimą sudaro:

– dotacijos, neatlyginamai gavus turtą, arba lėšos, skirtos tokio turto įsigijimui;

– tiksliniai įnašai, skirti griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti, pvz., daugiabučių namų savininkų bendrijų namų savininkų įnašai namo remontui bei renovacijai. Tiksliniam finansavimui taip pat priskiriama parama, gauta konkrečiai programai vykdyti;

– nario mokesčiai. Stojamųjų įnašų ir nario mokesčio dydį bei mokėjimo tvarką nustato visuotinis narių susirinkimas (konferencija, suvažiavimas) ir šį savo sprendimą įformina protokolu. Renkant narių stojamuosius įnašus ar narių mokesčius, PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros neišrašomos;

– kitas finansavimas (parama materialinėmis vertybėmis arba kita parama, davėjui nenurodžius jos panaudojimo konkretaus tikslo);

– švietimo įstaigų iš biudžeto gautas finansavimas (mokinio krepšelis, steigėjo skiriamas tik

kslinis finansavimas).

Per mokestinį laikotarpį nepanaudotas finansavimo lėšų likutis nepriskiriamas mokestinio laikotarpio ūkinės komercinės veiklos pajamoms, o perkeliamas į kitus mokestinius laikotarpius, tolimesniam pelno nesiekiančio vieneto įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimo finansavimui.

1.3 Parama pelno nesiekiančioms įmonėms

Vadovaujantis LPĮ nuostatomis, pelno nesiekiančios organizacijos turi teisę gauti paramą ir ją naudoti visuomenei naudingiems tikslams.Pelno nesiekiančios įmonės gauna paramą tam, kad būtų panaudojama visuomenei naudingiems tikslams. Paramos gavėjais yra: asociacijos, viešosios įstaigos, tarptautinių įmonių padaliniai, bendrijos ir centrai, paramos ir labdaros fondai.

Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti:

– labdaros ir paramos fondai;

– asociacijos;

– visuomeninės organizacijos;

– viešosios įstaigos;

– religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai;

– tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai);

– kiti juridiniai asmenys, kurie nesiekia pelno maksimizavimo .

Paramos gavėjai (išskyrus biudžetines įstaigas) taip pat turi teisę patys teikti paramą ir labdarą.

Paramos gavėjas gautą paramą – materialines vertybes privalo įtraukti į savo apskaitą, pagal asortimentą surūšiuoti ir pagal nustatytus mato vienetus (svorį, vienetus, kiekį ar pan.) įkainoti. Gautos paramos vertė nustatoma pagal paramos davėjo materialinių vertybių perdavimo dokumentuose nurodytą vertę, jeigu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra nustačiusi kitos tvarkos. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai. Teikiant paramą ilgalaikiu turtu, paramos suma yra lygi šio turto likutinei vertei, o perduodant ilgalaikį materialų turtą naudoti panaudos teise – šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

Paramos gavėjas, perduodamas kitam ūkio subjektui parduoti kaip paramą gautas materialines vertybes, šį faktą turi įforminti juridinę galią turinčiais dokumentais. Materialinių vertybių perdavimo dokumentai privalo turėti visus rekvizitus, nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje.

Anonimiškai gauta parama turi būti apskaitoma Finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 350 ,,Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Anonimiškai gautos paramos apskaitos tvarka (Žin., 2001, Nr. 23-53).

Vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2008 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. VA-1 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-103 ,, Dėl Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo‘‘ (Žin., 2003, Nr. 36-1606), paramos gavėjai privalo pateikti paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formą ir savo veiklos, susijusios su LPĮ 3 str. 3 dalyje nurodytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, laisvos formos ataskaitą.

Vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VA-49 ,,Dėl mėnesio ataskaitos apie vienam asmeniui suteiktą paramą ir (arba) labdarą bei iš vieno asmens gautą paramą, didesnę kaip 50 000 Lt, formos PLN203 ir jos pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2354, Nr. 64), paramos gavėjai privalo teikti mėnesio ataskaitos apie vienam asmeniui suteiktą paramą ir (arba) labdarą bei iš vieno asmens gautą paramą, didesnę negu 50 000 Lt, PLN203 formą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 289 ,,Dėl paramos teikėjų ir gavėjų metinių ataskaitų pateikimo tvarkos ir terminų“ (Žin., 2002, Nr. 94-4051) nuostatomis metinė ataskaita FR0478 forma privalo būti pateikta iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 dienos.

Mėnesio ataskaitos PLN203 pradedamos teikti tą mėnesį, kurį tam pačiam paramos (labdaros) gavėjui nuo kalendorinių metų pradžios suteiktos paramos (labdaros) ar iš to paties paramos teikėjo nuo kalendorinių metų pradžios gautos paramos vertė viršija 50 000 Lt. Vėlesniais tų kalendorinių metų mėnesiais ataskaitos teikiamos tuo atveju, kai tam pačiam paramos (labdaros) gavėjui papildomai suteikiama parama (labdara) arba iš to paties paramos teikėjo papildomai gaunama parama. Tinkamai užpildyta ataskaitos PLN203 forma privalo būti pateikta iki kito mėnesio 15 dienos.

1.4 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

Pelno nesiekiančios organizacijos registruojamos PVM mokėtojomis, kurios:

vykdo bet kokio pobūdžio PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, ir atlygis už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių yra didesnis kaip 155 000 Lt. Šiuo atveju pelno nesiekiančioms organizacijoms yra prievolė registruotis PVM mokėtojomis ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM už visas patiektas prekes ir suteiktas paslaugas šalies teritorijoje, dėl kurių 155000 LT riba buvo viršyta.

Tuo atveju, jeigu pelno nesiekiančios organizacijos tik ketina pradėti vykdyti ekonominę veiklą šalies teritorijoje, arba minėtas atlygis nesiekia registravimuisi nustatytos 155 000 Lt sumos, tai jos gali įsiregistruoti PVM mokėtojomis savanoriškai.

Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu pelno nesiekiančios organizacijos vykdo PVM neapmokestinamą veiklą nurodytą PVM įstatymo 21, 23, 24, 26 straipsniuose, tai joms nėra prievolės registruotis PVM mokėtojomis.

iš kitos valstybės narės PVM mokėtojų visų įsigytų prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais didesnė negu 35 000 Lt ir einamaisiais kalendoriniais metais numato įsigyti prekių, kurių vertė didesnė negu 35 000 Lt.

Tuo atveju, jeigu pelno nesiekianti organizacija praėjusiais kalendoriniais metais iš kitos valstybės narės įsigijo prekių, kurių vertė mažesnė negu 35 000 Lt ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumato, kad įsigyjamų prekių vertė bus didesnė negu 35 000 Lt, tai tokia pelno nesiekianti organizacija gali PVM mokėtoja įsiregistruoti savanoriškai.

Jeigu pelno nesiekianti organizacija, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, iš kitos valstybės narės įsigyja prekes, tai jai gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoja. Pelno nesiekianti organizacija, kurios iš valstybių narių įsigytų prekių vertė (kitų nei naujos transporto priemonės ar akcizais apmokestinamos prekės) praėjusiais kalendoriniais metais ir einamaisiais kalendoriniais metais buvo didesnė negu 35 000 Lt (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino kitoje valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos), privalo įsiregistruoti PVM mokėtoja.

Jeigu pelno nesiekiančios organizacijos visų įsigytų iš kitų valstybių narių prekių vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 000 litų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti, tai tokiu atveju pelno nesiekianti organizacija gali PVM mokėtoja įsiregistruoti savanoriškai.

Skaičiuojant įsigytų iš kitų valstybių narių prekių vertę (35 000 Lt), atsižvelgiama tik į tas prekes, kurių pardavėjai yra ekonominę veiklą vykdantys kitų valstybių narių juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie savo valstybėje yra įregistruoti (ar kitaip identifikuoti PVM mokėtojais) arba privalo įsiregistruoti PVM mokėtojais pagal savo valstybės teisės aktus.

Pelno nesiekianti organizacija, kuri kaip apmokestinamasis asmuo įsigyja neįsikūrusių šalies teritorijoje užsienio apmokestinamųjų asmenų Lietuvoje teikiamas paslaugas, kurių teikimo vieta pagal PVM įstatymo nuostatas persikelia į Lietuvą, privalo kaip paslaugų pirkėja, pagal PVM įstatyme nustatytą atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM. Jai, dėl tokių paslaugų įsigijimo nereikia registruotis PVM mokėtoja.

PVM mokėtoja įsiregistravusi pelno nesiekianti organizacija turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM šiais PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytais atvejais:

– kai įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

– kai įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos naudoti tokiam už Lietuvos ribų įvykusiam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, kuris būtų apmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje (išskyrus draudimo ir finansines paslaugas, suteiktas už Europos Bendrijos teritorijos ribų).

PRAKTINĖ DALIS

Trumpas organizacijos apibūdinimas

Atviros Lietuvos fondas (ALF) įsteigtas 1990 m. spalio mėn. kaip pelno nesiekianti nevyriasybinė organizacija. Jos pagrindinis uždavinys buvo paremti atviros, demokratinės, pilietinės visuomenės formavimąsi nepriklausomoje Lietuvoje . Šis tikslas aktualūs ir šiandien, nors fondo prioritetai pasikeitė. Atsižvelgdamas į visuomenės politinių ir socialinių permainų raidą, Atviros Lietuvos Fondas kiekvienais metais aptaria ir iš naujo apibrėžia savo strategiją. ALF misija – tobulinti atvirą visuomenę, siekti įtvirtinti jos vertybes ir idealus, neleisti įsigalėti autoritariniam valdymui ar vienintelės nuomonės monopoliui.

Atvira visuomenė – demokratinė valdžia ir piliečių dalyvavimas priimant sprendimus, pagarba įstatymams, atvirumas pasaulio kultūrai ir žinijai. ALF per savo švietimo ir mokslo, kultūros, teisės, pilietinių iniciatyvų, viešosios politikos, visuomenės sveikatos, informacijos, leidybos ir kitas programas siekia stiprinti šiuos bruožus bei modernizuoti Lietuvos pilietines struktūras. ALF atkreipia demėsį į visus šalies regionus, stengiasi sukurti galimybes visuomenei įtakuoti priimant politinius sprendimus, renkat valdžią. Fondas stengiasi ne tik įgyvendindamas savo tikslus, bet ir pats išlaikyti savo veiklos dinamiškumą, išvengti biurokratiškumo, sparčiai reaguoti į naujus iššūkius, ieškoti partnerių ir bendraminčių savo iniciatyvoms ir programoms įgyvendinti. Įvairioms programoms įgyvendinti buvo skirta daugiau negu 200 milijonų litų.

Fondo struktūra reorganizacija buvo įvykdyta 1999-2000 metais,taip pat buvo peržiūrėtos visos programos, ALF veiklos prioritetinės kryptys buvo pakeistos ir sukonkretintos, numatyti tolesni tikslai. Likdamas ištikimas atviros visuomenės, demokratijos, lygių galimybių visiems idėjoms Atviros Lietuvos Fondas 2000-2003 m. vykdė savo veiklą trims pagrindinėms kryptims: informacinės visuomenės plėtra, viešosios politikos formavimas ir pilietinės visuomenės stiprinimas.

2004 m. ALF savo veiklos prioritetais iki 2007 m., atsižvelgdamas į politinę, ekonominę ir socialinę visuomenės raidą bei dinamiką pastaraisiais metais, pasirinko žmogaus teisių užtikrinimą ir pilietinės visuomenės sąmoningumo augimą. Tai artimos ir susijusios sritys: tik brandžioje pilietinėje visuomenėje žmogaus teisės bei laisvė gali būti ne tik skelbiamos, bet ir ginamos.

PROGRAMA IŠLAIDOS,

JAV dol.

VIEŠOSIOS POLITIKOS IR PILIETINIŲ INICIATYVŲ PROGRAMA 377 681
TEISĖS PROGRAMA 591 608
VISUOMENĖS SVEIKATOS PROGRAMOS 624 816
PROGRAMA RYTAI-RYTAI 207 268
INFORMACIJOS PROGRAMA 171 245
LEIDYBOS PROGRAMA 172 132
STIPENDIJŲ STUDIJOMS UŽSIENYJE PROGRAMA 20 451
BALTIJOS-AMERIKOS PARTNERYSTĖS PROGRAMA 517 890
KITI PROJEKTAI 131 000
ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS 315 331
ALF IŠLAIDOS 2003 m. 3 129 422

,,Atviros Lietuvos Fondo” vykdomos programos

VIEŠOSIOS POLITIKOS IR PILIETINIŲ INICIATYVŲ PROGRAMA

Viešosios politikos ir pilietinių iniciatyvų programą buvo sudaryta iš dviejų susijusių ir viena kitą papildančių dalių. Pagrindinis programos uždavinys –skatinti naujų pilietinės veiklos modelių kūrimą ir gausinimą bei aktyvų piliečių dalyvavimą visuomenės ir valstybės gyvenime, užtikrinti piliečių savivaldą ir efektyvią veiklą Europos integracijos srityse.

2002 m. Viešosios politikos programa remė visuomenės švietimo ir sveikatos politikos iniciatyvas, o 2003 m. didžiausią dėmesį atkreipė į projektus, kurie padėtų organizuoti vietos savivaldos plėtimasį, pritrauktų prie projekto socialinius partnerius, puoselėtų ir tobulintų žmogiškuosius gebėjimus, ypač svarbius rengiantis įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas, skatintų viešosios administracijos atvirumą ir atskaitomybę visuomenei. Siekdama įgyvendinti šiuos uždavinius ir paskatinti viešojo administravimo bei socialines naujoves, kurios galėtų tapti pavyzdiniais modeliais ir geros praktikos pavyzdžiais, programa skelbė dviejų turų konkursą „Integruota viešojo administravimo plėtra“. Visų lygių valstybės institucijos ir su jomis aktyviai bendradarbiaujančios nevyriausybinės organizacijos buvo kviečiamos dalyvauti konkurse ir teikti projektus, kuriuos įgyvendinant siekiama:

didinti viešosios administracijos atskaitomybę piliečiams, skatinti atsakingus ir veiksmingus politinius bei administracinius sprendimus, pagrįstus jų poveikio vertinimu,

aktyviai įtraukti socialinius partnerius – nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, verslą – į subalansuotų savivaldos bei regionų planų kūrimą, tobulinimą bei įgyvendinimą,

stiprinti savivaldybių darbuotojų kompetenciją ir žinias bei visais lygiais skleisti informaciją apie regionų plėtrą ir ES paramos įsisavinimo privalumus bei realias galimybes.

TEISĖS PROGRAMA

Teisinė pagalba, Lietuvos baudžiamosios teisės reforma ir teisinis švietimas, žmogaus teisių apsauga yra tos pagrindinės kryptys, kuriose 2003 m. dirbo ALF Teisės programa. Savo veiklą programa įgyvendino glaudžiai bendradarbiaujant su Atviros visuomenės Teisės iniciatyva (Open Society Justice Initiative, OSJI). OSJI – tai nauja Atviros visuomenės instituto programa, atsiradusi perorganizavus Konstitucinės ir įstatymų leidybos politikos institutą (Constitutional and Legislative Policy Institute, COLPI).

ALF Teisės programa siekė atspindėti ir vadovavosi realiais šalies poreikiais, identifikuodama juos ir dirbdama kartu su Lietuvos teisininkų bendruomene, policija, valstybinėmis teisės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Remti projektai

Lietuvos teisės universitetas.

Mokymo seminarai „Smurtas šeimoje,

priekabiavimas ir seksualinė prievarta“ 9 484

Lietuvos policijos mokymo centro Kauno biuras.

Naujų mokymo metodų diegimas policijos mokymo sistemoje 4 536

Teisės institutas.

Baudžiamojo kodekso įtaka asmens ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai:

baudžiamosios teisės normų turinio ir taikymo efektyvumo analizė 2 480

Panevėžio policijos komisariatas.

Moksleivių ir policijos bendradarbiavimas nusikalstamumo prevencijos

srityje 5 845

Vilniaus viešoji advokatų kontora.

Konferencija „Teisinės pagalbos reforma Lietuvoje“ 7 226

Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Steigimas ir veikla 184 673

Vilniaus viešoji advokatų kontora.

Paslaugų teikimas ir organizacinė veikla 172 430

Šiaulių viešoji advokatų kontora.

Paslaugų teikimas ir organizacinė veikla 116 616

VISUOMENĖS SVEIKATOS PROGRAMOS

Bendras visų visuomenės sveikatos programų tikslas – padėti įgyvendinti pagrindines žmonių socialines teises sveikatos priežiūros srityje, daryti įtaką valstybės sveikatos politikai, keisti piliečių požiūrį į savo sveikatą, sudaryti vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūrą ir su ja susijusią informaciją visiems gyventojams, o ypač pažeidžiamiausioms jų grupėms, įtvirtinant svarbiausią principą “sveikas žmogus – sveika visuomenė”. Šio tikslo buvo siekiama įgyvendinant aštuonias Atviros visuomenės instituto fondų tinklo programas.

VISUOMENĖS SVEIKATOS INICIATYVŲ PROGRAMA

Visuomenės sveikatos iniciatyvų programa padeda formuoti naują visuomenės sveikatos sampratą, mokydama ir šviesdama apskričių bei savivaldybių visuomenės sveikatos specialistų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų grupes, skatindama nepriklausomus lyginamuosius tyrimus apie sveikatos politikos įgyvendinimą, remiama projektus aktualiausiose visuomenės sveikatos srityse, itin daug dėmesio skiriant visuomenės švietimui bei jos įtraukimui į sveikatinimo programas.

Programa kiekvienais metais skelbia projektų konkursus ir kartu su Atviros visuomenės institutu remia tas veiklas, kurios skatina permainas visuomenės sveikatos priežiūros srityje. 2003 m. parama teikta naujovėms įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką, ginant pacientų teises, aktyvinant pacientų organizacijų veiklą ir stiprinant partnerystę tarp pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Išskirtinis ALF dėmesys buvo skiriamas pacientų teisių problematikai, remiant pacientų organizacijų veiklą ir pacientų teisių atstovavimą, stiprinant pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų partnerystę.

2003 m. konkursų laimėtojai tik įpusėjo savo sumanymų įgyvendinimą, o kai kurių ankstesniais metais finansuotų projektų galutinius ar tarpinius rezultatus jau galima ir įvertinti.

VISUOMENĖS SVEIKATOS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA

Nuo 2000 m. ALF dalyvauja ilgalaikėje Atviros visuomenės instituto programoje „Visuomenės sveikatos mokyklų kūrimas“. Svarbiausi šios programos tikslai:

– visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos didinimas:

– visuomenės sveikatos studijų programų kokybės gerinimas;

– postudijinių mokymų sistemos stiprinimas, distancinio mokymo kursų parengimas;

– lyderystės regione stiprinimas;

– parama aukštosioms mokykloms dalyvauti visuomenės sveikatos, sveikatos vadybos ir administravimo mokymo tinkluose;

– visuomenės sveikatos informacinės sistemos plėtra ir derinimas.

Pirminis ir svarbiausias programos uždavinys – ikurti naujas ar sustiprinti jau veikiančias akademines mokyklas, kad jos rengtų visuomenės sveikatos vadybos magistro, diplominių ir podiplominių studijų programas, kurios atitiktų tarptautinius reikalavimus. Programoje dalyvauja Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos institutas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.

MOTERŲ SVEIKATOS PROGRAMA

2003 m. Moterų sveikatos programa daugiausia dėmesio skyrė dviems problemoms – reprodukcinei sveikatai gerinti ir gimdos kaklelio vėžio prevencijai.

Įgyvendinant projektą „Reprodukcinė teisė – moters teisė pasirinkti“ organizuotos dvi konferencijos. Pirmosios konferencijos dalyviai-medikai aptarė moterų reprodukcinės teisės į abortą, alternatyvaus chirurginiam abortui – medikamentinio aborto, jo indikacijų, privalumų ir efektyvumo klausimus, susipažino su palyginamaisiais įvairių šalių duomenimis.

Į antrąją konferenciją pakviesti nevyriausybinių ir vyriausybinių organizacijų atstovai, Seimo nariai taip pat diskutavo apie nevienareikšmiškai visuomenėje priimamas reprodukcinio pasirinkimo, medikamentinio aborto problemas, mokslo pažangą šioje srityje. Tolesnę šių temų analizę ir plėtrą turėtų paskatinti glaudesnė Šeimos planavimo ir. . .

Buvo skelbtas konkursas papildomai stipendijai gauti socialinių ir humanitarinių mokslų srities doktorantams, studijuojantiems Vakarų Europos, Azijos, Australijos arba Šiaurės Amerikos universitetuose.

Soroso papildomo finansavimo programa

Ši programa kiekvienais metais skelbia konkursą papildomai stipendijai gauti studijuojantiems ne savo gimtojoje šalyje, bet vienoje iš Vidurio ir Rytų Europos ar NVS šalių arba Mongolijoje ir siekiantiems mokslinio laipsnio socialinių ar humanitarinių mokslų, vaizduojamųjų ar atlikėjų menų srityse. Speciali stipendija skiriama čigonų tautybės studentams, taip pat studentams, turintiems pabėgėlio statusą, priverstiniams emigrantams ar siekiantiems politinio prieglobsčio. 2003 m. papildomas finansavimas skirtas Gintautui Pavalkiui, studijuojančiam ekonomiką Stockholm School of Economics (Ryga, Latvija).

BALTIJOS – AMERIKOS PARTNERYSTĖS PROGRAMA

Baltijos-Amerikos partnerystės programa (BAPP) – tai 1998 m. JAV vyriausybės ir Atviros visuomenės instituto iniciatyva įkurto Baltijos-Amerikos partnerystės fondo programa Lietuvoje. Baltijos-Amerikos partnerystės fondui vadovauja Niujorke (JAV) veikianti valdyba. Lietuvoje Baltijos-Amerikos partnerystės programą administruoja Atviros Lietuvos fondas. Programa Lietuvoje turi tarybą, kuri yra Atviros Lietuvos fondo valdybos patariamoji institucija, teikianti pasiūlymus dėl programos strategijos, biudžeto paskirstymo, vykdomų programų ir lėšų skyrimo pagal nevyriausybinių organizacijų paraiškas.

Baltijos-Amerikos partnerystės fondo programos misija – darant įtaką nevyriausybinių organizacijų (NVO) aplinkai ir stiprinant nevyriausybines organizacijas, kurti gyvybingą, stiprų ir skaidrų nevyriausybinį sektorių, kurio veikloje aktyviai dalyvautų šalies gyventojai.

Siekdama savo tikslų, programa ieško naujų partnerių ir bendraminčių, taip pat skatinančių bei remiančių nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veiklos plėtrą. Kovo 24 d. buvo pasirašytas Baltijos-Amerikos partnerystės programos, Jungtinių Tautų vystymo programos (Smulkiųjų projektų programa) ir Pasaulio banko (Smulkiųjų projektų programa) memorandumas dėl bendradarbiavimo, pagal kurį visos trys programos savo prioritetus ir remiamas veiklas koordinuos tarpusavyje.

KITI PROJEKTAI

2003 m. Atviros Lietuvos fondas administravo švietimo, kultūros, jaunimo iniciatyvų, ekonomikos ir kitų sričių projektus, kurių įgyvendinimui arba institucinei Lietuvos organizacijų veiklai paramą skyrė Atviros visuomenės institutas.

Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ veikla 20 000 LT

Neformaliojo švietimo debatų centro veikla 5 538 LT

Lietuvos teisės universiteto studentų atstovybė.

Tarptautinio debatų turnyro organizavimas 8 250 LT

Jaunimo centro Babilonas veikla 20 000 LT

Prof. Irenos Veisaitės stipendijos:

– Socialinių tyrimų institutui 4 000 LT

– Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių

bendrijų studijų centrui 10 304 LT

– administravimui 695 LT

Atviros visuomenės instituto Stojimo į ES priežiūros programos tyrimų

pristatymas ir seminaras žiniasklaidai 2 601 LT

Ugdymo inovacijų centro veikla 23 000 LT

Ukrainos institutas.

Vasaros mokyklų ciklas “Politinių institucijų ir politinių procesų

transformacija posovietinėje erdvėje” 36 612 LT

,, Atviros Lietuvos Fondo” įsteigtos institucijos

ATVIROS VISUOMENĖS KOLEGIJA

Didžioji g. 5, 01128 Vilnius

Tel. (8 5) 266 12 20

El. paštas: avk@collegium.lt; http://www.collegium.lt

JAUNIMO KARJEROS CENTRAS

Laisvės alėja 53, 44248 Kaunas

Tel. (8 37) 22 81 81

El. paštas: zina@jkc.vdu.lt; http://www.vdu.lt/jkc

LIETUVOS JUNIOR ACHIEVEMENT

A.Goštauto g. 12-121, 01108 Vilnius

Tel. (8 5) 261 64 13

El. paštas: jalith@lja.lt; http://www.lja.lt

LIETUVOS ŽURNALISTIKOS CENTRAS

Maironio g. 7, 01124 Vilnius

Tel. (8 5) 212 68 07

El. paštas: intermedia@lic.omnitel.lt

MENŲ SPAUSTUVĖ

Šiltadaržio g. 6, 01124 Vilnius

Tel. (8 5) 261 08 05

El. paštas: info@dance.lt

MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS

Klaipėdos g. 6-406, 01117 Vilnius

Tel. (8 5) 212 71 83

El. paštas: mtc@osf.lt; http://www.mtc.lt

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO DEBATŲ CENTRAS

Mizarų g. 7, 66101 Druskininkai

Tel. (8 313) 523 80

El. paštas: virginp@post.omnitel.net

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PARAMOS IR INFORMACIJOS CENTRAS

A.Jakšto g. 9, 01105 Vilnius

Tel. (8 5) 212 6045

El. paštas: info@nisc.lt; http://www.nisc.lt

PARAMOS VAIKAMS CENTRAS

Latvių g. 19A-8, 08113 Vilnius

Tel. (8 5) 271 59 80

El. paštas: pvc@pvc.lt; http://www.pvc.lt 2003 m.

 

PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ KAITOS CENTRAS

(Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto padalinys)

Palydovo g. 29, 11107 Vilnius

Tel. (8 5) 267 03 44

El. paštas: vitalija@osf.lt; http://pskc.osf.lt

SAUGAUS VAIKO CENTRAS

Giedraičių g. 8, 44148 Kaunas

Tel. (8 37) 71 8358

El. paštas: svcentras@takas.lt; http://www.saugus-vaikas.lt

SOROS INTERNATIONAL HOUSE

Konstitucijos per., korp. A, III aukštas, 08105 Vilnius

Tel. (8 5) 272 48 79

El. paštas: info@sih.lt; http://www.sih.lt

SOCIALINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS

Vilniaus g. 29, 44286 Kaunas

Tel/faksas (8 37) 22 36 33 El. paštas: info@seki.vdu.lt; http://www.vdu.lt/seki

STUDIJŲ UŽSIENYJE INFORMACIJOS CENTRAS

Saulėtekio 9, 107 kab., 10222 Vilnius,

Tel. +370 686 14555

El. paštas: eac@cr.vu.lt; http://eac.osf.lt

ŠIUOLAIKINIŲ DIDAKTIKŲ CENTRAS

Studentų g. 39-401, 08106 Vilnius

Tel. (8 5) 275 14 10

El. paštas: daiva.dc@vpu.lt; http://www.vpu.lt/sdc

ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS INFORMACIJOS CENTRAS

Didžioji g. 4, 01128 Vilnius

Tel. (8 5) 212 29 97

El. paštas: lolita@osf.lt

ŠVIETIMO KAITOS FONDAS

Basanavičiaus g. 5-114, 01118 Vilnius

Tel. (8 5) 262 24 10

El. paštas: skf@muza.lt; http://skf.osf.lt

TEISĖJŲ MOKYMO CENTRAS

Gynėjų g. 6, 01109 Vilnius

Tel. (8 5) 561 04 34

El. paštas: info@ltmc.lt; http://www.ltmc.lt

TRANSPARENCY INTERNATIONAL LIETUVOS SKYRIUS

Didžioji g. 5, 01128 Vilnius

Tel. (8 5) 212 69 51

El. paštas: info@transparency.lt; http://www.transparency.lt 2003 m. veiklos ataskaita 62

UGDYMO INOVACIJŲ CENTRAS

Didžioji g. 5, 01128 Vilnius

Tel. (8 5) 212 13 55 El. paštas: regina@osf.lt; http://www.uic.lt

ŠIAULIŲ VIEŠOJI ADVOKATŲ KONTORA

Dvaro g. 81, 76299 Šiauliai

Tel. (8 41) 52 11 24

El. paštas: svak@takas.lt

VILNIAUS VIEŠOJI ADVOKATŲ KONTORA

Kaštonų g. 3-1a, 08113 Vilnius

Tel. (8 5) 264 74 88

El. paštas: vvak@lithill.lt; http://www.infolex.lt/vvak

ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS

Didžioji g. 5-210, 01128 Vilnius

Tel. (8 5) 231 46 75

El. paštas: hrmi@hrmi.lt; http://www.hrmi.lt

 

Join the Conversation