Krovinių vežimas

KROVINIŲ VEŽIMAS
Referatas

Turinys

Turinys 2
1.Transporto sistemos fiziniai komponentai 3
2. Vežimų charakteristikų įtaka terminalams 3
3. Konsulinės faktūros 4
4. Krovimo mechanizmo našumas 4
5. Automobiliniai pervežimai 6
6. Naujienos 8
Literatūros sąrašas: 9

1. Transporto sistemos fiziniai komponentai

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, irr užtikrinti saugų ir savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie reikalingi ir kada reikalingi.
Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota, neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais nenutrūkstamai juda didieji kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kuri nukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų. Norint įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimo planus. Šie planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui buus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet reikiamoje vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.
2. Vežimų charakteristikų įtaka terminalams
Kadangi rinkos ekonomikos sąlygomis yra tendencija kurtis nedidelėms įvairaus profilio įmonėms, todėl at

teityje krovinių vežimai smulkiomis siuntomis didės. Tai jau pastebima ir dabar.
Kroviniai smulkiomis siuntomis vežami surenkamais vagonais, kurie yra: tiesioginiai atskiruose ruožuose ir perkraunamieji. Tiesioginiai surenkamieji vagonai veža krovinius įvairių gavėjų adresu į vieną iškrovimo stotį. Jeigu pakankamai gerai išnaudojamas įkrovimas ir nedidelis krovinių kaupimo laikas, tada vežimų sistema yra efektyviausia, kadangi nereikia rūšiuoti krovinių jų vežimo kelyje. Tiesioginiai vagonai atskiruose ruožuose pakraunami smulkiomis siuntomis ir siunčiamos į vieno rūšiavimo ruožo stotį, esančią tarp dviejų krovinių rūšiavimo stočių.
Perkraunamieji vagonai veža smulkias siuntas į siuntimo stotis, esančias keliuose krovinių rūšiavimo ruožuose. Kroviniai vežami iki nustatytų krovinių rūšiavimo stočių, kuriose smukios siuntos rūšiuojamos ir vėliau vežamos į siuntimo stotis.
Ruožiniai surinkimo-išskirstymo, sekciniai vagonai ir platformos su išdėliotais ant jų konteineriais važinėja tarp vieno ruožo krovinių rūšiavimo stočių, jie suurenka ir išvežioja smulkias siuntas po tarpines stotis.
Krovinių vežimai smulkiomis siuntomis turi daug ypatumų.
Operacijoms su smulkiomis siuntomis atidaryta daug stočių ir punktų. Smulkios siuntos daugiausiai pakraunamos stambiose pramonės ir gyvenamuosiuose centruose, todėl charakterizuojamos žymiai didesne koncentracija, negu iškrovimas. Lyginamasis svoris smulkių siuntų, vežamų geležinkeliu, siekia iki 10 % bendrojo jų kiekio. Smulkių siuntų masė santykinai nedidelė; vidutinė jų masė apie 1300 kg, iš jų vežamų dengtuose vagonuose 800 kg ir ant atvirų platformų 3400 kg. Pastebima, kad vidutinė smulkių siuntų masė turi tendenciją nuolat didėti.
Vagonų įk
krovimų išnaudojimų lygis, vežant smulkias siuntas, sudaro apie 25 %.
Su kiekviena smulkai siunta kelyje vidutiniškai atliekama 2,5-2,7 rūšiavimo operacijų, dėl ko labai didėja vagono apyvartos laikas, krovinių pristatymo terminai ir jų vežimo kaina. Faktiškas greitis krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis 2,0-2,5 karto mažesnis, negu vagoninėmis siuntomis, o transporto išlaidos vežimui 5-6 kartus didesnės.
Smulkiomis siuntomis daugiausia vežami brangūs kroviniai; vidutinė kaina vienos tonos krovinio siekia 2000-2500 Lt o tai apie 10 kartų daugiau už mažmeninę kitų krovinių kainą. Todėl reikia skirti dėmesį atliekant su jais įvairias krovinines operacijas.
Mažo tonažo siuntomis vežami visi kroviniai, išskyrus greitai gendančius. Leidžiama krauti viename vagone smulkias ir mažo tonažo siuntos kelių gavėjų adresu gali sugrupuojamos į vieną tiesioginį arba perkraunamą vagoną.
3. Konsulinės faktūros
Konsulinės sąskaitos-faktūros dažnai reikalingos kroviniams, kurie yra eksportuojami į užsienio šalis. Toks dokumentas, dažniausiai, būtinas dėl galimų kalbos sunkumų. Kiekviena šalis gali pareikalauti adekvačių faktūros kopijų savo valstybine kalba, pavyzdžiui ispanų arba arabų. Tai gali būti susiję su noru kontroliuoti tarptautinį atsikeitimą bei įsitikinti, kad įvežami tik reikalingi kroviniai. Reikalaujant, kad faktūras sankcionuotu konsuliniai skyriai, duotoji šalis garantuoja, kad jos piliečiai nenusižengia prekių pirkimo taisyklėms, kurioms bereikalinga atitinkama valiuta. Sankcionavimas patvirtina užsakymo eksportuotojui garantiją pervedant ją į nacionalinę valiutą, gavus apmokėjimą iš užsienio. Sąskaita-faktūrai juridinė galia suteikiama sumokant atitinkamus procentus nuo faktūros kainos ir to
odėl sudaro nemažą dalį eksportuotojų išlaidų.
4. Krovimo mechanizmo našumas

Skiriamas techninis, eksploatacinis ir faktinis mechanizmų našumas.
Techninių našumas vadinamas mechanizmo našumas, kada jis dirba optimaliomis sąlygomis išnaudodamas laiko ir kėlimo galingumą.
Ciklinio veikimo mechanizmas

Wtn= ;
čia: Wtn – ciklinio veikimo mechanizmo techninis našumas, t/h;
qp – mechanizmo darbo organo keliamasis galingumas, t;
tc – vieno darbo ciklo laikas, h.
Vieno darbo ciklo laikas

tc = tp + k ;

čia: tp – krovinio pagriebimo ir padėjimo laikas;
l1,2..,n – krovinio gabenimo atstumas (horizontalus ir vertikalus), m;
v1,2.,n – krovinio judėjimo greitis, m/h;
k – koeficientas įvertinantis mechanizmo darbo elementų sutapimą pagal laiką.
Nenutrūkstamo veikimo mechanizmas

Wt = qn n; (1)

čia: Wt – nenutrūkstamo veikimo mechanizmo techninis našumas, t/h;
qn – krovinio masė, tenkanti darbo organo vienetui, t/m;
vn – darbo organo judėjimo greitis, m/h.
Ši išraiška naudojama nustatyti našumui juostinių transporterių ir kitų mechanizmų, vežančių darbo organu nenutrūkstamą suverčiamų krovinių srautą.
Kada vežami vienetiniai kroviniai skaičiuojant mechanizmo našumą šioje formulėje pakeičiamas dydis

qn = qm/a,

čia: qm – vienos krovinio vietos masė, t;
a – atstumas tarp krovinio vietų ant darbo organo, m.
Nustatant techninį našumą kaušinių mechanizmų, dydis qn formulėje (1) pakeičiamas

Vkkγk/a,

čia: V – kaušo tūris, m3;
kk – kaušo užpildymo koeficientas;
γk – krovinio tankis, t/m3.
Tada išraiška (1) bus:
Wt = .
Nenutrūkstamo veikimo mechanizmas – kada krovinys perstumiamas hidrauliniu arba pneumatiniu būdu
Wt = γ0μUv,

čia: γ0 – vandens arba oro tankis, m/m3;
μ – koeficientas, įvertinantis krovinio turinį vandenyje arba ore;
Uv – vandens arba oro išeiga, m3/s.
Uv = Vv ,

čia: Vv – vandens arba oro greitis, m/s;
d –

vidinis vamzdyno skersmuo, m.
Tada Wt = γ0μVv .
Nustatant eksploatacinį našumą, įvertinamas krovinio mechanizmo panaudojimas pagal kėbulo galingumą ir darbo laiką, priklausantį nuo galimų darbo sąlygų. Eksploatacinis našumas naudojamas planuojant krovimo darbus
Wl = Wt ηqηl,

čia: Wl – eksploatacinis našumas, t/h;
Wt – techninis našumas, t/h;
ηq – mechanizmo kėlimo galingumo panaudojimo koeficientas.

ηl – mechanizmo darbo laiko panaudojimo koeficientas.
Faktiškas našumas nustatomas pagal ataskaitinius duomenis, rodančius už atitinkamą laiką gautą vidutinį mechanizmo našumą.
5. Automobiliniai pervežimai
Vežant krovinius kelių transportu, dažnai patiriami neišvengiami jų nuostoliai. Dėl fizinių, cheminių ir biologinių savybių pasikeičia krovinių svoris apimtis, vientisumas. Nuostolių dydis, be to, dar priklauso nuo krovimo darbų būdo, perkrovimo operacijų kiekio, transportavimo sąlygų ir sandėliavimo trukmės. Tokius krovinių nuostolius įprasta vadinti natūraliais. Natūralūs krovinių nuostoliai gali atsirasti dėl nedžiuvimo, nutekėjimo, išsisunkimo, nubyrėjimo, išgaravimo, išdulkėjimo (kroviniai netenka svorio); sukratymo, suspaudimo (netenka apimties); sudūžimo sulūžimo (netenka vientisumo).
Ilgų krovinių vežimas. Ilgi kroviniai – tai viena rūšis negabaritinių krovinių, kurių ilgis daugiau kaip 1/3 viršija kėbulo ilgį, todėl jie vežami automobiliais su vienaašėmis priekabomis arba ilgintuvais. Ilgiems kroviniams priskiriami: vamzdžiai, profiliuoti metalo ir medžio gaminiai. Šiems gaminiams vežti naudojamos specializuotos transporto priemonės, kurios gali būti savaime išsikraunančios ir neišsikraunančios. Ilgi kroviniai (rąstai, vamzdžiai, balkiai) dedami ant specialių posūkio „arkliukų“, kurių dėka krovinys posūkiuose važiuoja pagal kreivę, arba keičia padėtį automobiliui važiuojant nuokalnėn.
Sunkiasvorių krovinių vežimas. Sunkiasvoriai kroviniai – tai nedalomi kroviniai, kurie sveria iki 100 t ir daugiau (staklės, katilai, transformatoriai, savaeigės mašinos ir kt.).
Krovinia sverantys iki 8-12 t, vežami automobiliais.
Kroviniai iki 40 tonų vežami autotraukiniais su puspriekabėmis ir sunkiasvorėmis priekabomis. Sunkiasvorės priekabos ir puspriekabės turi žemą stiprų rėmą. Todėl lengviau jas pakrauti, didesnis autotraukinio pastovumas važiuojant.
Automobilinių pervežimų privalumai:
1. Manevringumas. Krovinių surinkimas ir pristatymas gali būti atliktas be perkrovimo, į visus punktus, kur tik gali privažiuoti automobilis. Būtent ši charakteristika labiau, negu bet kuri kita, tinka, kai vidaus vežimuose duodama pirmenybė kelių transportui, lyginant su geležinkelių transportu.
2. Vežimo greitis ir reguliarumas. Krovinių surinkimas ir vežimas gali būti nustatytas pakankamai tiksliai. Tai svarbu, kada pakrovimo ir iškrovimo darbams pritraukiama darbo jėga ir kada krovinio vežimas sinchronizuotas su gamybos poreikiais, statybos darbais ir klientūra. Vežimas gali būti paskirtas atitinkamam dienos laikui ir atstumui.
3. Įpakavimas. Dažnai įpakavimas reikalingas nedideliam kiekiui krovinių arba jo visai nereikia, lyginant su vežimais kitomis transporto rūšimis.
Automobilinių pervežimų trūkumai:
1. Skubus iškrovimas. Automobiliai turi būti iškrauti greitai. Neplanuotas automobilių atvykimas gali atitraukti darbininkus nuo kitų darbų pakrovimo-iškrovimo darbams, nes automobilis ir vairuotojasnegali laukti.
2. Didelė kaina. Paprastai automobilio išnaudojimas apmokamas nepriklausomai nuo pakrovimo apimties, lyginant su maksimaliu įkrovimu, neįvertinus vežamų krovinio svorio ir kokybės.
3. Klaidingas vežimas. Jeigu vienu automobiliu vežama keletas siuntų įvairiems klientams, galimos klaidos vežant krovinius adresatui. Norint išvengti tokių klaidų, dėmesys turi būti skiriamas markiravimui ir t.t.
4. Grobstymas. Krovinius iš automobiliuo galima pagrobti, o patys automobiliai gali būti nuvaryti, jeigu jie palikti be priežiūros.
5. Mažas įkrovimas. Lyginant su geležinkeliu ir vandens transportu automobilių įkrovimas mažas.

6. Naujienos

2005-05-06 Lietuva didžiuojasi esanti tranzito ir transporto valstybė. Dabar transporto indėlis į Lietuvos BVP yra 1,5 karto didesnis nei ES vidurkis. Tačiau praeitais metais Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir Lietuvos vežėjams atsivėrė krovinių vežimų rinka. Taigi kaip Lietuvos vežėjai sutiko šį pasikeitimą?
Transporto plėtra sustojo
Pastaruosius ketverius metus, iki įstojant į Europos Sąjungą, krovinių vežimas keliais Lietuvoje nuolat augo. Vyriausybė tikino, kad įstojus į ES vežėjams atsivers didžiulės galimybės, bet nutylėjo apie laukiamą didžiulę konkurenciją, ir padarė labai mažai, kad Lietuvos bendrovės tam pasiruoštų. Liberalizavus pervežimų rinką smarkiai sustiprėjo konkurencija, ypač iš Lenkijos, kur per metus vežėjų padaugėjo dvigubai. Dėl šių priežasčių praeitais metais krovinių vežimas keliais Lietuvoje smuko 10,5%. O vežėjų skaičius sumažėjo 24,6%.
Vyriausybės politikos pasekmės
Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė neįžvelgia tame nieko blogo. Vietoj lengvatų ir paramos Lietuvos vežėjai sulaukė priekaištų iš Vyriausybės, dėl neva dvigubos buhalterijos ir dienpinigių apmokestinimo. Šitokie veiksmai sukėlė gerų specialistų emigraciją į Vakarų Europos šalis: Prancūziją, Belgiją, Daniją. O Lietuvos vežėjų bendrovėms pradėjo smarkiai trūkti gerų vairuotojų. Mūsų įmonės nebesugeba konkuruoti su kolegomis iš kaimyninių šalių. Jau dabar vežėjų pelnas smunka ir artėja prie nulio. Nebegalėdamos tokiomis sąlygomis dirbti net 36 įmonės iškėlė savo veiklą į mažesnių mokesčių teritorijas, tokias kaip Kaliningrado sritis.
Vyriausybė labai rūpinasi mokesčių surinkimu (balandžio mėnesį vėl pasikeitė mokesčių už kelius tvarka), tačiau nė kiek nepadeda spręsti transportininkų bėdų. Ar neatsitiks taip, kad greit nebeliks iš ko tuos mokesčius rinkti?

Literatūros sąrašas:

1. A. Baublys. Krovinių vežimas. Vilnius: Technika,1998
2. R. Mingaila. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais: tarptautinė logistikaVilnius,2001
3. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Vilnius, 2003

4. http://www.info.lt

Leave a Comment