SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJOS

SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJOS

Senovės istorija – visuotinės istorijos dalis, apimanti laikotarpį nuo rašto atsiradimo (IV tūkst. pr. Kr.) iki Vakarų Romos imperijos žlugimo (476 m.). Tai senųjų civilizacijų istorija.

Civilizacija – 1. Visos žmonijos kultūros ir istorijos raidos būsena (kiek yra pažengusi visa žmonija). 2. Konkrečios kultūros, tautų grupės, atskiros tautos visuomenės istorinio brandumo rodiklis (pvz. Egipto civilizacija, Heleninė civilizacija, krikščioniškoji civilizacija ir pan.).Pagrindiniai civilizacijos požymiai: žmonės gyvena miestuose, dirbantieji specializuojasi (dauguma verčiasi žemdirbyste, tačiau yra ir amatininkų, ir prekiautojų), visuomenė tampa organizuota ir paklūsta valdovui, atsiranda raštas. Civilizacijos raidos etapai: genezė, subrendimas, įlūžis, nuosmukis, dezintegracija.

MESOPOTAMIJA

ŠumeraiIV tūkst. pr. Kr. pietų Mesopotamijoje apsigyvena šumerai, tauta, vadinusi save „juodagalviais”. Civilizacijos kūrimąsi paskatino gamtos sąlygos. Žemė buvo nenaši, tačiau įrengus platų drėkinimo tinklą Tigro ir Eufrato vanduo buvo paskirstytas, žemė tapo derlinga. Apie 3500 m. pr. kr. šumerų miestai virto miestais- valstybėmis. pirmoji sostinė ir politinis centras buvo Urukas – čia rastos seniausios lentelės su rašto pavyzdžiais. Kiti miestai – Ūras, Eridu, Lagašas, Nipūras. Paprastai miestai buvo įsikūrę ant kalvos, miesto centre stovėjo šventykla, o miestą juosė gynybinė siena. Šumerai netūrėjo vieningos ir stiprios valdžios, nuolat kariavo tarpusavyje, siekdami užvaldyti šalį.

Mesopotamijos suvienijimo etapai• Akadų imperija (2300-220 m. pr. Kr.). Tai pirmoji imperija žmonijos istorijoje. Į šiaurinę Šumero dalį įsiveržė semitų gentys ir nukariavo Akado kraštą. Akado miesto karalius Sargonas I suvienijo Mesopotamiją ir pasitelkęs puikiai organizuotą kariuomenę toliau tęsė užkariavimus. tačiau kovos tarp miestų nesiliovė.• Pirmoji Babilonijos karalystė (1800-1600 m.pr. Kr.). Vėlyvaisiais šumerų gyvavimo amžiais Babilonas buvo nežymus miestas. Miesto iškilimą lėmė patogi jo vieta: upėmis vyko prekyba, čia kryžiavosi karavanų keliai, miestas išaugo į didelį prekybos centrą, o savo galybę pasiekė valdant Hamurabiui (1792-1750 m. pr. Kr.), kuris ir suvienijo Mesopotamiją. Jis buvo sumanus politikas, pirmasis sujungė atskirus įstatymus į kodeksą. Valdant paskutiniams Hamurabio dinastijos atstovams, Babilonas ėmė silpnėti, prasidėjo tamsusis laikotarpis. įsiveržus kasitų gentims,. įsivyravo suirutė.

• Asirijos imperija (700-612 m. pr. Kr.). Asirai buvo semitų tauta, gyvenusi Šiaurės Mesopotamijoje. Asirija visą savo egzistavimo laiką buvo Babilonijos dalis. Apie X a. pr. Kr. tapo karine valstybe: turėjo svaidymo, griovimo įrenginius, mokėjo tiesti kelius, tiltus. dėl karių žiaurumo Asirija buvo vadinama „liūto guoliu”. Mesopotamiją Asirija suvienijo valdant Ašurbanipalui. Imperiją juosė tvirtovės, tačiau čia nuolat kildavo maištai,; sostinė buvo Ninevija. Apie 612 m. pr. kr. babiloniečių kariuomenė sutriuškino Asirijos imperiją.• Antroji Babilonijos karalystė (612-539 m. pr. kr.). Šiuo laikotarpiu pasižymėjo karalius Nabuchodonoseras II: Babilono valdos prasiplėtė iki Persijos įlankos. Buvo pastatyta „Midijos siena”, kuria buvo galima užtvindyti priešą. Karaliui mirus, prasidėjo neramumai, iš Rytų įsiveržė persai, vadovaujami Kiro II ir be kovos užėmė Babiloną.

Mesopotamijos civilizacijų laimėjimai• Žemdirbystės pradžia (apie VIII tūkst. pr. Kr.).• Pirmųjų miestų-valstybių atsiradimas (III tūkst. pr. Kr.).

Šumerai:• raštas (sukūrė apie 3000 m. pr. Kr. Iš pradžių buvo piktografinis (paveikslėlių), vėliau atsirado dantiraštis);• matematika (naudojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, valandas ir minutes skirstė į šešiasdešimt dalių, apskritimą – į 360º);• ratas (vežimai perveždavo didesnį krovinį, buvo naudojami karo metu);• bronza ( apie III tūkst. pr. Kr. pirmieji sulydė varį su alavu ir gavo bronzą);• arklas (apie III tūkst. pr. Kr.);• literatūra (apie XIII a. pr. Kr. buvo sukurtas Gilgamešo epas, pasakojantis apie Uruko karaliaus Gilgamešo gyvenimą; būta ir daugiau mitų, pasakų);• zikuratai („dievo kalnai” – laiptuoti statiniai, skirti dievams; svirnuose buvo kaupiamos produktų atsargos);• mokyklos ir bibliotekos (pirmieji ėmė steigti „lentelių namus” – mokyta rašto, matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos, buvo naudoti pirmieji vadovėliai);• buriniai laivai;• stiklo gaminimas, molio degimas, plytų gaminimas.

Dantiraštis – apie 3500 m. pr. Kr. atsiradusi šumerų ir vėlesnių Mesopotamijos gyventojų (asirų, babiloniečių) rašto sistema, kurioje ženklas reiškia žodį arba skiemenį. Sudarė 1500 ženklų, rašyta ant molinių lentelių.

Babiloniečiai:• Babelio bokštas (pastatytas VII a. pr. Kr. valdant Hamurabiui; 90 m. aukščio, skirtas dievui Mardukui);• „kabantys sodai” (laiptuotas statinys su terasomis, ant kurių užveisiamas sodas);• įstatymų kodeksas (Hamurabio kodeksas reguliavo daugelį babiloniečių gyvenimo sričių, gynė žmones ir jų nuosavybę, įstatymai buvo palankūs didikams, vyravo principas „akis už akį, dantis už dantį”);• astronomija ir astrologija (sukūrė mėnulio kalendorių, Merkurijaus orbitą žymėjo tiksliau nei graikai, davė pavadinimus Zodiako ženklams).

FinikiečiaiĮ istoriją finikiečiai įžengė apie 2700 m. pr. Kr. – jie paminėti kaip jūrų pirkliai. Finikiečiai niekada neturėjo savo valstybės. II tūkst. pr. Kr. Finikiją valdė egiptiečiai, svarbiausias miestas buvo Biblas. Finikiečiai ypač iškilo XII a. pr. Kr.: pigiai pirko žaliavas, gamino namudines prekes, kurias vėliau išvežiodavo po visą Viduržiemio jūros baseiną. Vėliau apiplaukė Afriką, apie V a,. pr. Kr. buvo pasiekę Brazilijos krantus. IX a. pr. Kr. Finikiją pavergė asirai ir 815 m. pr. kr. įkūrė koloniją Kartaginą. 333 m. pr. Kr. finikiečius nukariavo Aleksandro Makedoniečio imperija. Finikiečiai prarado ir Kartaginą – po pūnų karų apie 146 m. pr. Kr. ji atiteko Romai.Drauge su finikiečiais keliavo ir jų abėcėlė (I tūkst. pr. Kr.). Ją sudarė 22 raidės, pasisavintos iš mesopotamiečių. Būtent šią abėcėlę perėmė graikai, o vėliau ir romėnai. Finikiečiai yra laikomi abėcėlinio rašto išradėjais.