KROVINIŲ GABENIMAS LIETUVOS GELEŽINKELIAIS

TURINYS
ĮVADAS..............................3
Darbo tikslas ir uždaviniai..............................3
PRADINIAI DUOMENYS..............................4
Transporto sistemos šaka..............................4
Ištekliai..............................5
Darbo jėgos imlumas..............................10
Technologijos reikšmė..............................10
ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA..............................12
Įmonės įkūrimas..............................12
Įmonės statusas..............................13
AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos pobūdis............................13
Pasiekimai..............................13
Paslaugų (krovinių vežimo) nomenklatūra..............................14
Naudojamos žaliavos (medžiagos) bei jų tiekėjai...........................16
Pagrindiniai konkurentai..............................17
Stambiausi vartotojai..............................19
ATLIEKAMŲ DARBŲ TECHNOLOGIJA..............................19
Paslaugos tipas..............................19
Paslaugos (krovinių gabenimo) teikimo procesai..........................20
Fazės..............................20
Operacijos paslaugos teikimo metu..............................21
Reikalingi įrengimai, prietaisai ir įrankiai.............................22
Procesų ir operacijų aprašymas nurodant, kaip pasikeitė gabenamo krovinio būklė atlikus technologinio proceso operacijas..............................24
Technologinė paslaugos (krovinio gabenimo) teikimo schema...................25
IŠVADOS..............................26
PASIŪLYMAI..............................26
NAUDOTA LITERATŪRA..............................28ĮVADAS
Darbo tikslas bei uždaviniai

Dabar smarkiai pasikeitė transportavimo vaidmuo ekonominiame šalies vystymęsi. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje, o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Tai yra visiškai nauja transporto funkcija visų išsivysčiusių šalių ekonominiame gyvenime.

Didžiulę reikšmę ekonominiame vystymęsi lemia nuolat didėjantis pasaulyje darbo pasiskirstymas, kurio rezultatas yra kooperacijos didėjimas kiekvienoje ekonominės veiklos sferoje ir tarp šių sferų. Ši kooperacija nenutrūkstamai siejasi su transporto darbu. Pavyzdžiai iš ekonominio gyvenimo rodo, kad normali gamybinių barų ir ištisų šalies ūkio šakų veikla sutrikdoma dėl blogo transporto darbo.

Dabar naujos įmonės nestatomos, jei toje teritorijoje nėra transportinių komunikacijų, kadangi trransporto infrastruktūros (kelių tinklo ir transporto mazgų) sukūrimas labai padidina statomo gamybinio komplekso kapitalo imlumą ir sumažina įmonės rentabilumą. Atskiros šalies ūkio šakos ir įmonės atitinkamoje teritorijoje gali didinti savo gamybinius veiklos pajėgumus tik tuo atveju, jei gerai išvystytas transportas.

Geras tr

ransporto, taip pat pastovių įrenginių išvystymas yra lemiamas ekonominis ir technologinis veiksnys statant naujas įmones.

Gamybos augimą atskirose šalyse ir rajonuose nulėmė pradinis transporto išsivystymas, kuris artino realizacijos rinką, leido kooperuoti gamybą darbo pasidalijimo pagrindu, taip pat didino produkcijos išleidimą darbo našumo didėjimo ir savikainos mažėjimo sąskaita.

Atskirų rajonų pramonė paprastai vystosi plečiant gamybą veikiančiose įmonėse ir kuriant naujas ekonominės infrastruktūros pagrindu, kurios svarbiausias elementas yra transportas. Naujos įmonės, taip pat stambūs visuomeniniai-ekonominiai centrai atsiranda įsisavinant, pirmiausia teritorijas prie kelių ir netoli transporto mazgų.

Šalies ekonominis augimas ir vystymasis, jos kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai yra tiesioginė priklausomybė su gerai suderintu transportu.

Viena vertus, šalies ūkio sistemoje transportas yra transportinės produkcijos krovinių ir keleivių pervežimų gamintojas, o kita vertus – kitų ekonomikos šalių įvairios produkcijos vartotojas. Trransporto paslaugos įvairiapusės kiekybiniu, kokybiniu ir teritoriniu aspektu.

Akivaizdu, kad transportas yra neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Be transporto negalėtų vystytis nė viena, net ir pati smulkiausia įmonė. Taigi, aš savo darbe įsigilinsiu į vieną iš svarbiausių, perspektyviausių transporto sistemų – į geležinkelių transporto sistemą. Mano darbo tikslas – išanalizuoti, t.y. sužinoti ir pateikti informaciją apie Lietuvos geležinkelių pagrindinę teikiamą paslaugą – krovinių pervežimą.

Uždaviniai – susipažinti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių pervežimu, tam naudojamais įrengimais, prietaisais, įrankiais, ištekliais ir t.t. Kiti mano darbo uždaviniai yra su

usiję su operacijomis, kurios yra naudojamos krovinių pervežimui, krovinių vežimo procesais, krovinių pervežimo technologija, valdymu, organizavimu, paslaugos nomenklatūra ir t.t.Pradiniai duomenys
Transporto sistemos šaka
Visa transporto sistema yra daugiašalė, t.y. šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transporto šakos. Pagrindinės transporto šakos yra šios:

Autokelių transportas;

Geležinkelių transportas;

Vidaus vandens kelių transportas;

Jūrų transportas;

Oro transportas.

Transporto įmonės pagrindinis uždavinys – parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikytą vežimams atlikti, kuriems jinai skirta. Įmonės, priimdamos sprendimą, turi vadovautis įvairių transporto rūšių privalumais ir trūkumais. Jeigu įmonė yra labai didelė, t.y. jos veiklos mastai yra milžiniški – reikia gabenti didžiulių gabaritų bei kiekių krovinius sausuma, tam geriausiai tinka geležinkelių transportas, kurį teikia Lietuvoje AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Šiame savo darbe aš pasistengsiu smulkiau panagrinėti krovinių gabenimą geležinkelių transportu.Ištekliai
AB „Lietuvos geležinkeliai“, siekiant išlikti ir plėstis dinamiškoje aplinkoje, svarbu įvertinti savo galimybes ir vartotojų poreikius, išlaikyti konkurencinį pranašumą jos pasirinktose paslaugų rinkose. Šios įmonės visa vadovybė bei kiti darbuotojai, žinodami ateities planus, privalo išsiaiškinti ir apibrėžti, ko reikia tiems numatytiems tikslams pasiekti. Todėl būtina nustatyti ir nagrinėti išteklius, kurie yra naudojami paslaugoms kurti ir visuomenės (vartotojų) poreikiams geriausiai tenkinti.

Žinoma, kad ištekliai – visa tai, ko reikia prekių ir paslaugų gamybai.

Verslo įmonėse išteklius priimta skirstyti į keturias grupes:
1. fiziniai (materialūs);
2. finansiniai;
3. žmonių;
4. neapčiuopiamieji (nematerialūs).

Fiziniai (materialūs) ištekliai
Smulkiau skirstant fizinius išteklius, paprastai išskiriami il

lgalaikiai ir trumpalaikiai fiziniai (materialūs) ištekliai. Nagrinėjamu atveju, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ilgalaikis materialusis turtas būtų:
1. infrastruktūros pastatai: administraciniai pastatai; buitiniai pastatai; sandėliai; elektros stotys. Lietuvoje šiuo metu įrengtos 163 įvairios paskirties ir įvairių kategorijų stotys.
2. inžineriniai statiniai: tiltai, tuneliai, viadukai. Visame Lietuvos geležinkelių tinkle yra 519 tiltų ir viadukų, kurių bendras ilgis 12,1 km.

3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
3. susisiekimo keliai. Šiuo metu eksploatuojamų geležinkelių linijų ilgis Lietuvoje yra 1774 km. Iš jų 1520 mm vėžės pločio – 1752,2 km, 1435 mm vėžės pločio – 21,8 km. Elektrifikuotų kelių ilgis – 122 km. Plačiųjų geležinkelių tinklas mūsų šalyje gana tankus – 31 km. 1000 kv. km.
4. krovinių rūšiavimo ir paskirstymo stotys.
5. traukos riedmenų depai: lokomotyvų depas Vilniuje (LT-1); lokomotyvų depas Radviliškyje (LT-2); dyzelinių traukinių depas Vilniuje (LT-3); Vaidotai; elektrinių traukinių depas N.Vilnioje; Kaunas (LTB-1); Panevėžys (LTB-2); Klaipėda (LTB-3); Bugeniai (LTB-4).
6. krovinių pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo ir sandėliavimo terminalai.
Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia 70 komercinių stočių tinklas. Šiose stotyse yra atliekami darbai, susiję su krovinių vežimu. Klientas gali pasirinkti jam patogiausią krovinio išsiuntimo ar gavimo vietą. Šeštokų geležinkelio stotyje sueina plačioji (1520 mm) ir europinio standarto (1435 mm) geležinkelio vėžės. Čia vykdomas krovinių pakrovimas, iškrovimas bei perkrovimas iš vieno pločio vėžės vagonų į kito pločio vėžės vagonus. Perkraunami 20, 30, 40 pėdų konteineriai. Šeštokų stotyje veikia Importo ir eksporto terminalas. Mockavos stotyje veikia automatinė geležinkelio vėžės pločio keitimo įranga, kurios pagalba kroviniai modernizuotuose vagonuose gali bū

ūti vežami jų neperkraunant. Šioje stotyje veikia suskystintųjų dujų perpylimo terminalas. Draugystės stotis aptarnauja vienintelę Baltijos šalyse esančią tarptautinę geležinkelio keltų liniją Klaipėda – Mukranas. Keltas vienu metu gali gabenti 103 vagonus. Tai trumpiausias kelias iš Lietuvos į Vakarų Europą.
7. geležinkelių priežiūros ir remonto įranga: įvairios kelio mašinos ir įrengimai.
8. lokomotyvai ir vagonai.

Prekinių vagonų parkas
AB “Lietuvos geležinkeliai” prekinių vagonų parką sudaro 9492 vagonai, iš kurių: 1713 – dengti, 942 – platforminiai, 1842 – pusvagoniai, 1896 – cisterniniai, 342 – izoterminiai, 2757 – kiti.

Įmonės veiklos rezultatams svarbūs visi ilgalaikio materialiojo turto elementai, tačiau didžiausią įtaką turi turto dalis, kuri aktyviai veikdama įgalina garantuoti paklausių paslaugų teikimą. Tai statiniai, transporto priemonės (šiuo atveju, geležinkelių transporto priemonės), įvairūs įrengimai ir kita paminėta įranga. Ši ilgalaikio materialiojo turto dalis dažniausiai sudaro didžiausią lyginamąją dalį. Todėl ilgalaikio materialiojo turto nagrinėjimas verslo vadovams teikia informacijos, rodančios ilgalaikio materialiojo turto potencialą (jo padidėjimą ar sumažėjimą) ir leidžia priimti verslui vertingus sprendimus.

Tačiau AB „Lietuvo.s geležinkeliai“ veiklai bene didžiausią įtaką darbo nauji pažangūs technologiniai įrengimai. Todėl apsirūpinimas techniškai pažangiais technologiniais įrengimais, protingas jų darbo laikas ir pajėgumų naudojimas gerina įmonės veiklos rezultatus.

Trumpalaikis materialusis turtas – verslo įmonės ne ilgiau kaip vienerius metus naudojamos įvairios atsargos (žaliavos, medžiagos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gaminti produkcija, pirktos prekės, skirtos parduoti, išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje bei kt.

Šiuo atveju, t.y. gabenant įvairiausių rūšių krovinius, įmonės naudojamas trumpalaikis materialusis turtas būtų tik traukinių transportui skirtos žaliavos (žaliavos – pirmą kartą gauta pramonės produkcija pramoniniam perdirbimui), t.y. naftos produktai: tepalai, kuras (dyzelinis).

Protingas įmonės žaliavų, įrengimų ir kitų materialinių išteklių naudojimas lemia jos veiklos ekonominius rodiklius. Todėl išsami fizinių išteklių analizė leidžia įvertinti įmonės konkurencinę padėtį rinkoje ir siekti pirmaujančių pozicijų.

Finansiniai ištekliai:
Aš aptarsiu AB „Lietuvos geležinkeliai“ gautas pajamas ir išlaidas (pinigų srautą).
Tuo tarpu 2003 –aisiais AB “Lietuvos geležinkeliai“ pelnas išaugo 2,6 karto. Audituotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2003 metų veiklos rezultatas (sumokėjus pelno mokestį) – 14,1 mln. litų (2002 m. buvo 5,4 mln. Lt). 2003 m. iš krovinių vežimo veiklos uždirbta 139,4 mln. Lt pelno, teikiant kitos veiklos paslaugas – 23,4 mln. Lt pelno, o vykdant finansinę ir investicinę veiklą – 10,8 mln. Lt pelno. Iš gauto pelno buvo finansuojami keleivių vežimo veiklos patirti 133,6 mln. Lt nuostoliai. Be to, 15,3 mln. Lt dydžio nuostolių bendrovė patyrė, vykdydama ypatingąją veiklą.

Bendrovė 2003 m. vežė 43,4 mln. tonų krovinių. Tai didžiausias krovinių kiekis per visus šalies nepriklausomybės metus, bei 18,5 proc. didesnis nei 2002 metais, kuomet Lietuvos geležinkeliais buvo vežta 36,6 mln. tonų krovinių. Visa tai lėmė, jog bendrovės apyvarta (įskaitant pagrindines ir kitos veiklos pajamas) išaugo 18,9 proc. iki 915,0 mln. litų. Krovinių vežimo pajamos, palyginti su šios veiklos 2002 m. pajamomis, padidėjo 22,1 proc. iki 804,4 mln. litų bei sudarė 87,9 proc. bendrovės apyvartos.

Bendrovė 2003 m. investavo 382,6 mln. litų bei savo investicinę programą, palyginti su 2002 m., padidino 1,6 karto. Nuosavomis lėšomis buvo finansuojama 75,1 proc. visų investicinių projektų. Šios lėšos sudarė 287,4 mln. Lt arba 2,0 kartus daugiau nei 2002 m. prioritetinės investavimo kryptys – infrastruktūros renovacijos ir plėtros investiciniai projektai, traukos riedmenų parko atnaujinimas bei informacinių technologijų diegimas.

Tęsiant bendrovės reformą, diegiant naujas technologijas bei racionaliau paskirstant darbo funkcijas, 2003 m. bendrovės dirbančiųjų skaičius mažėjo. Vidutinis darbo užmokestis išaugo 162 Lt iki 1499 Lt. Darbo našumas (vienam darbuotojui tenkančių pagrindinės ir kitos veiklos pajamų rodiklis) 2003 m. buvo 23,3 proc. didesnis nei 2002 m. ir sudarė 72,5 tūkst. Lt.

Tačiau per pirmąjį 2004 m. ketvirtį krovinių vežimo mastai dar labiau padidėjo, kas leis bendrovei uždirbti dar didesnį pelną. Išankstiniais duomenimis per minėtąjį laikotarpį AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežė apie 11,4 mln. t krovinių. Tai beveik 12 proc. daugiau nei 2003 m. I ketvirtį, kai buvo pergabenta 10,2 mln. t krovinių.

Akivaizdu, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos mastai yra milžiniški, bendrovė disponuoja dideliais finansiniais ištekliais, kas leidžia optimizuoti geležinkelių veiklą, ypač daug dėmesio skiriama krovinių gabenimui, siekiant, kad kroviniai būtų pristatomi laiku, geriausiomis sąlygomis.

Įmonės pinigų srautai yra labai svarbus veiksnys, lemiantis jos sėkmę ir nesėkmę. Todėl reikia gerai žinoti savo pinigų srautus, kai reikia priimti finansinius sprendimus (pavyzdžiui, skolintis pinigų), sprendimus, susijusius su investiciniais projektais (pavyzdžiui, įsigyti naujų įrengimų) ir .pan.

Finansinių išteklių tyrimas apima pinigų srautų planavimą, t.y. grynųjų pinigų gavimą ir jų panaudojimą, kapitalo įsigijimo būdus, ryšių su finansiniais ištekliais tiekėjais, kaip antai akcininkais, bankais, skolininkais ir pan., palaikymą. Įmonės finansai turi būti valdomi taip, kad reikiamos finansavimo priemonės ir finansavimo lygis būtų įmanomi (prieinami) pasirinktiems sprendimams finansuoti. Todėl šiuolaikinių visuotinių reiškinių sąlygomis, kai pasaulis tampa bendra rinka, apsirūpinimas finansiniais ištekliais ir jų vaidmuo vykdant verslo funkcijas, pavyzdžiui, rinkodarą, mokslinius tyrimus ir pan., yra vienas svarbiausių bei lemiančių įmonės sėkmę.

Neapčiuopiamieji (nematerialūs) ištekliai. Vieni jų yra įmonės įvaizdis, prestižas, informacijos apdorojimo programos, nusimanymas, žinomas prekės ar paslaugos vardas, patentai ir licencijos (nekalbama apie prekybinius patentus ir licencijas), ginančios autorių teises. Kiti –įmonės buvimo ir veikimo vieta (klimatas, mokesčiai, vietinės valiutos vertė, atstumas iki rinkų ir pan.)

AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir kitos įmonės, bendrovės, organizacijos turi savo ženklą (AB „LG“), emblemą. Visa tai ją skiria nuo kitų paslaugų teikėjų. Šiuo metu, gyvenant rinkos ekonomikos sąlygomis, taip pat svarbu ne tik koks yra bendrovės ženklas (vartotojai dažniausiai renkasi žinomas prekes – tą gali suteikti ir bendrovės ženklas), bet ir įmonės prestižas, reputacija, patyrimas, kvalifikuotas personalas, valdymo privalumai bei gera strateginė padėtis. Tačiau Lietuvoje prestižo nustatymo dydis nėra tiksliai reglamentuotas, todėl teisingai įvertinti veikiančios įmonės prestižą yra nelengva. Toks vertinimas dažnai priklauso nuo asmeninės vartotojo nuomonės. Tačiau turėtų būti akivaizdu, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra užsitarnavusi didelį pasitikėjimą tarp vartotojų. Tai ypatingai rodo bendrovės gyvavimo laikas (šiandien geležinkeliam Lietuvoje – 145 metai), gaunamas kasmetinis pelnas, kuris kiekvienais metais auga milžiniškais tempais – AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra ne tik viena iš stambiausių, bet ir bene didžiausią pelną gaunančių bendrovių.

Taigi, planuojant, kaip įgyvendinti naujus ekonominius sprendimus, visų išteklių tyrimas ir įvertinimas padeda suprasti kiekvienos įmonės ar organizacijos veiklos galimybes, kad poreikiai būtų geriausiai tenkinami, o ištekliai protingai naudojami.Darbo jėgos imlumas
AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų. Tiesiogiai krovinių gabenime dalyvauja didžioji dalis bendrovės darbuotojų. Tai: lokomotyvų mašinistai; mašinistų padėjėjai; sąstatų sudarytojai; kranistai; ratstabdininkai; prekių kasininkai; stočių budėtojai; eismo tvarkdariai; eismo revizoriai; krovininių vagonų depų darbininkai; kelio darbininkai; kelio brigadininkai; meistrai; kelio remonto mašinų mašinistai; signalizacijos įrenginių mechanikai ir kiti bendrovės darbuotojai. Kiti darbuotojai dalyvauja krovinių pervežime netiesiogiai.Technologijos reikšmė
Technologija (gr. „techne“ – menas) – tai procesų, reikalingų tam tikrai produkcijai gaminti ar paslaugai suteikti visuma.

Kiekvienai įmonei gamybos ar paslaugos teikimo procese technologija turi labai didelę reikšmę. Kuo modernesnę technologiją įmonė naudoja, tuo našiau ji dirba, t.y. klientų aptarnavimo laikas trumpėja, gerėja aptarnavimo kokybė, didėja aptarnaujamų klientų skaičius. Be to, pažangesnės, inovacinės technologijos AB „Lietuvos geležinkeliams“ užtikrina saugesnį krovinių gabenimą.

Ši bendrovė skiria ypač daug dėmesio naujų technologijų taikymui kroviniams gabenti. Šias technologijas stengiamasi tobulinti įvairiais aspektais, t.y. į visą geležinkelio infrastruktūrą. Tai būtų:
1. geležinkelių linijos. Siekiant užtikrinti saugų krovinių vežimą Lietuvos geležinkeliais, bendrovė sparčiai modernizuoja kelius, tam tikslui taikydama daug naujų technologijų: anksčiau plačiai naudoti 25 m geležinkelio bėgiai šiandien keičiami ilgabėgiais; medinių pabėgių pagrindiniuose keliuose beveik neliko – juos pakeitė gelžbetoniniai su europietiškomis bėgių tvirtinimo detalėmis; iešmai su mediniais (pušiniais) tašais yra keičiami į naujus iešmus su ąžuoliniais tašais, jau pradedami naudoti iešmai su gelžbetoniniais tašais, kurių tarnavimo laikas yra žymiai ilgesnis, o eksploatacija – žymiai paprastesnė. Jeigu anksčiau iešmai nuo sniego buvo valomi rankiniu būdu, tai dabar vis labiau taikoma centralizuota kompiuterinė iešmų šildymo sistema, kuri ne tik užtikrina efektyvesnį eismo saugumą, bet ir naudinga ekonominiu požiūriu. Geležinkelio pervažose vietoj senų gelžbetoninių plokščių yra klojama nauja guminė danga.
2. traukos riedmenų parkas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2004 liepos 20 d. Vilniaus lokomotyvų depe pristatė modernizuotą šilumvežį 2M62. modernizuojant šį šilumvežį modernių technologijų dėka iš esmės pagerinta šilumvežio techninė būklė, todėl bendros šilumvežio sąnaudos turėtų mažėti apie 6%. Tai buvo pirmasis iš 29 per 4 –ius metus numatytas modernizuoti šilumvežis. Taip pat yra modernizuojami riedmenų techninės būklės kontrolės įrenginiai, kuriuose naujų technologijų dėka gedimai, atsiradę riedmenyse, aptinkami jau pradinėje stadijoje ir laiku pašalinami, užkertant kelią galimoms avarijoms.
3. eismo organizavimas. Šiuo metu Lietuvos geležinkeliuose diegiama moderni eismo reguliavimo sistema tarptautiniame IX Kretos koridoriuje. Ši sistema suteiks galimybę žymiai efektyviau ir saugiau organizuoti krovininių traukinių judėjimą, dėka to bus pervežama daugiau krovinių, sumažės krovininių sąstatų prastovos, padidės eismo saugumas. Ateityje planuojama šią sistemą taikyti ir kituose ruožuose.
4. inžinerinių statinių remontas. Siekiant apsaugoti geležinkelio sankasas arba iškasas nuo griūčių, taip pat tiesiant geležinkelio linijas sudėtingu reljefu yra statomi inžineriniai įrenginiai – tiltai, viadukai, tuneliai, estakados ir pan. Geležinkelio tiltai yra statomi, tiesiant geležinkelio linijas per upes. Sudėtinga ir brangi yra tunelių, tiesiamų per žemės arba kalnų masyvą, statyba. Tuneliai yra statomi tuo atveju, kai kliūtims aplenkti reikia didelių lėšų ir laiko.

Tiltai labai sudėtingi statiniai, reikalaujantys ypatingos priežiūros. Prižiūrint tiltus susiduriama su eile problemų – priežiūros sistema, būklės vertinimu, darbų technologija ir kt. Tik išsprendę visas šias problemas, mes galime būti tikri dėl atliekamų priežiūros darbų kokybės, saugaus eismo ir tikėtis ilgos tiltų eksploatacijos.

Tiltų priežiūros tikslas – užkirsti kelią pažaidoms ir avarinei būklei bei eismo trukdžiams, užtikrinti reikalaujamą tiltų techninę būklę ir naudojimo laiką, atitinkančius normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Priežiūra vykdoma nepertraukiamai ištisus metus ir susideda iš sistematinių statinių būklės stebėjimų, defektų atsiradimo priežasčių nagrinėjimu ir būtinų darbų vykdymu.

5. specialistų kvalifikacijos kėlimas bei naujų kadrų rengimas. Prieš dešimt metų aukštąjį išsilavinimą bendrovėje turėjo 6,9% d.arbuotojų, o 2004 – aisiais jau 11,6%. Nemažai darbuotojų mokosi neakivaizdiniu būdu. Mokslo siekiama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aukštosiose mokyklose. Prieš dvejus metus bendrovė ir Sankt Peterburgo valstybinis susisiekimo kelių universitetas pasirašė sutartį, pagal kurią geležinkelių specialybę studijuoja daugiau nei 30 bendrovės darbuotojų. Dalį mokslo išlaidų padengia bendrovė.

Iš čia matyti, kad krovinių gabenimo kokybė, kiekis, saugumas didžiąja dalimi priklauso nuo įmonės taikomų modernių technologijų.

Įmonės gamybos apžvalgaĮmonės įkūrimas
Visa geležinkelių istorija prasidėjo Carinės Rusijos laikais, kai 1862 m. kovo 15 d. buvo atidarytas traukinių eismas iš Peterburgo į Vilnių. Vėliau kaizerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, geležinkeliai atiteko vokiečiams. 1918 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, geležinkeliai vėl atiteko lietuviams. Tačiau 1940 metais Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, geležinkeliai vėl daugiau nei pusei amžiaus pateko į svetimas rankas. Ir tik 1990 metais Lietuvai antrą kartą atkūrus nepriklausomybę, geležinkeliai vėl pradėjo tarnauti Lietuvos labui.

1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius, po sudėtingų Lietuvos susisiekimo ministerijos sudarytos komisijos derybų su TSRS susisiekimo ministerija, pasirašė potvarkį dėl valstybinės įmonės “Lietuvos geležinkeliai” įsteigimo. Lietuvos geležinkeliai tapo nepriklausomi, administruojami tik Lietuvos valdžios paskirtos administracijos. 1995 metais valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl įmonės reorganizavimo tapo SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ (SPAB – specialios paskirties akcinė bendrovė). 2001 metais įmonė buvo reorganizuota dar kartą ir tapo AB „Lietuvos geležinkeliai“.Įmonės statusas
Kaip minėjau, mano nagrinėjama įmonė yra akcinė bendrovė.

Kaip yra žinoma, akcinė bendrovė – tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso akcininkams, priimantiems svarbiausius nuosavybės sprendimus, tačiau neatsakantiems savo turtu už firmos skolas. Tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ 100 proc. visų turimų akcijų priklauso Lietuvos vyriausybei, todėl ji ir priima svarbiausius nutarimus dėl įmonės veiklos.

Beje, daugumos AB akcininkų ir akcijų skaičius yra neribojamas, akcijos gali būti platinamos viešai ir parduodamos biržoje. AB dažniausiai kuriamos tada, kai reikia sukaupti didelį kapitalą. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 litų.AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos pobūdis
AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsiima krovinių ir keleivių pervežimais ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.Pasiekimai
AB „Lietuvos geležinkeliai“ gali pasigirti nemažais laimėjimais Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje.

Iš čia matyti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ kiekvienais metais stiprina savo užimamas pozicijas ir tai jai neblogai sekasi. Daugiausiai krovinių gabenama tranzitu, taip pat išaugo eksportas bei importas. Tačiau šiek tiek sumažėjo vidaus pervežimai.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos geležinkelių bendrovė, įvertindama integracijos į bendrą Europos transporto tinklą svarbą, siekė atkurti santykius su tarptautinėmis geležinkelių organizacijomis, palaikyti dalykiškus ryšius su Vakarų ir Rytų Europos šalių geležinkeliais. Jau 1992 m. birželio mėn. Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSŽD) bei atkūrė savo narystę Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje (UIC), mūsų bendrovei pradėjo vertis tarptautinių finansinių institucijų bei fondų durys. Integracija į Europos transporto tinklą bei tranzito paslaugų rinką – kaip vienas svarbiausių Lietuvos geležinkelių uždavinių buvo numatytas 1994 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje transporto plėtros iki 2010 m. programoje. Tam palankios prielaidos atsirado tais pačiais 1994 m. Europos transporto ministrų konferencijai numačius prioritetinę 9 Rytų Europos transporto koridorių plėtrą, tarp jų per Lietuvą einančių – I – ojo (Helsinkis – Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva), IXB, D (Kijevas – Minskas – Vilnius – Klaipėda bei Kaišiadorys – Kaunas – Kaliningradas). Lietuvos geležinkeliai pradėjo orientuotis į tarptautinius tranzitinius vežimus.

Paslaugų (krovinių vežimų) nomenklatūra

Geležinkeliais vežami tokio tipo kroviniai (kiekvieną jų aptarsiu plačiau):
1. kieto kuro kroviniai: rudoji anglis, akmens anglis ir antracitas, koksas, durpės ir skalūnai. Pagal panaudojimą akmens anglis skirstoma į dvi rūšis:
1) energetinę (naudojama apšildymui);
2) koksuojamą (naudojama kokso gamybai metalurgijoje.

Durpės yra trijų pagrindinių rūšių:
1) gabalinės;
2) smulkūs trupiniai;
3) priketinės.
2. metalurgijos kroviniai. Šiems kroviniams priklauso: įvairi rūda, aglomeratas, pliusai (klintys), koksas (kuris taip pat priklauso metalurgijos pramonės žaliavai), ugniai atsparios medžiagos, plienas, ruošiniai, špižius, metalo laužas, ferolydiniai ir kt.
Juodiesiems metalams priskiriamas špižius ir valcuoti gaminiai (profilinis metalas, lakštinis plienas ir viela). Daugiausiai vežama profilinio metalo, kuris skiriamas į tris grupes:
1) sijos, šveleriai ir bėgiai;
2) rūšinis plienas;
3) fasoninis plienas.
Plačiai paplitęs krovinys – įvairių rūšių špiliniai ir plieniniai vamzdžiai.
Pagal vagonų įkrovimo išnaudojimo sąlygas spalvotieji metalai skirstomi į sunkius (varis, cinkas, švinas, alavas); lengvus (aliuminis, magnis, titanas), retuosius metalus ir puslaidininkis medžiagas.
3. medienos kroviniai. Medienos kroviniai, kurie pateikiami vežti, skirstomi į tokias grupes: apvali mediena, pusrąsčiai, pjautinė mediena, statramsčiai (naudojami šachtose ir statybose), pabėgiai, sijos, fanera, medienos pluošto ir medienos drožlių plokštės, technologinės skiedros, malkos.
Prie apvalios medienos priskiriami rąstai, stulpai, rąstgaliai ir kt. Priklausomai nuo ilgio jie gali būti ilgi (nuo 6,5 m ir daugiau), vidutiniai (nuo 3,5 m iki 6,5 m), trumpi (nuo 2 iki 3,75 m). pastariesiems priskiriami statramsčiai, malkos ir kt. Pjautinė mediena skiriama pagal apdirbimo būdą – apipjauta ir neapipjauta (neapipjauti kraštai), lentos. Priklausomai nuo dydžių pjautinė mediena vadinama lentomis – storis 100 mm ir mažiau (plotis didesnis už storį nemažiau kaip 3 kartais) ir tašais – storis daugiau 100 mm (plotis už storį nedidesnis kaip 2 kartais).
4. statybų mineralinės kilmės kroviniai. Šiems kroviniams priskiriami: cementas, plytos, čerpės, plokščias stiklas, šiferis, smėlis, skalda, kalkės, gipsas, kreida ir kt. Šiai krovinių grupei priskiriamos cemento pramonės žaliavos, gelžbetoninės konstrukcijos ir blokai,. naudojami gyvenamosios ir pramonės statybose.
Visus statybų mineralinės kilmės krovinius galima suskirstyti į dvi grupes: medžiagos, kurios gaunamos iš karjerų, natūraliame pavidale (smėlis, skalda, negesintos kalkės, kreida, kalkinis akmuo ir kt.), ir specialių įmonių produkcija (cementas, plytos, šiferis, čerpės, stiklas, gelžbetoninės plokštės ir blokai bei kt.).
5. mineralinių trąšų kroviniai. Mineralinėms trąšoms priklauso šios pagrindinės grupės krovinių, vežamų geležinkelio transportu: azotinės, fosforinės, kalio, apatitai, amoniakinis vanduo ir kitos cheminės bei mineralinės medžiagos.
6. piltiniai kroviniai. Pagrindinę šių krovinių masę (daugiau nei 90%), vežamų geležinkelių transportu, sudaro naftos produktai (žibalas, benzinas, dyzelinis kuras, mazutas, mineraliniai tepalai ir kt.), mažiausiai – nafta, kuri daugiausia transportuojama vamzdynais. Be to, prie piltinių krovinių priklauso cheminiai kroviniai (rūgštys, šarmai, lakai, dažai, suskystintos dujos ir kt.).
Visus naftos produktus galima suskirstyti į penkias grupes: nafta; tamsūs naftos produktai (mazutas ir variklių tepalas); šviesūs naftos produktai (dyzelinis kuras, žibalas ir kuras reaktyviniams varikliams); benzinas (automobilinis ir aviacinis); tepalai (nuo konsistencinių tepalų iki transformatorinių). Taip pat prie piltinių krovinių priskiriamas ir spiritas, augaliniai aliejai.
7. negabaritiniai kroviniai. Negabaritinis krovinys yra toks krovinys, kurį išdėstant ant atvirų platformų, esančių ant tiesaus horizontalaus kelio ruožo (kada vagono ir kelio išilginės ašys sutampa vienoje vertikalioje plokštumoje), viršija gabarito pakrovimo ribas arba jo išsikišimas už pakrovimo gabarito kreivuose kelio ruožuose viršija 24 m ilgio vagono su 17 m baze geometrinį skaičiuojamą išsikišimą. Negabaritiniai kroviniai gali būti didelių matmenų įvairios plokštės, perdangos, sijos ir t.t.
8. žemės ūkio technika, lengvieji bei krovininiai automobiliai, įvairūs įmonėms reikalingi mechanizmai ir įrenginiai ir pan.
9. įvairūs maisto produktai, daugiausiai mėsa (vežama refrižeratoriuose), grūdai ir kitos kita žemės ūkio produkcija.

Visi šie minėti kroviniai yra kraunami, tvirtinami bei pervežami griežtai laikantis nustatytų taisyklių ir normų. Ypač daug dėmesio reikia skirti pervežant degius krovinius, krovinius, kurie gali sprogti, nuodingąsias medžiagas ir kitus pavojingus krovinius.

Naudojamos žaliavos (medžiagos), detalės bei jų tiekėjai:
Siekdama užtikrinti saugų krovinių gabenimą, bendrovė naudoja daug įvairių medžiagų, detalių. Tai būtų: balastas, bėgiai, pabėgiai, įvairios tvirtinamosios ir jungiamosios detalės bei kiti elementai, be kurių geležinkelio eksploatacija bei saugus krovinių pervežimas būtų neįmanomas.

Bėgiai R-50, R-65, R-75, kryžminiai iešmai, pušiniai pabėgiai yra gaunami iš NVS šalių, daugiausiai iš Rusijos. Gelžbetoninių pabėgių bendrovė importuoja daugiausiai iš Europos šalių: Austrijos, Estijos. Bėgiai UIC-60 yra gaunami iš Austrijos. Didžiąją dalį reikalingų iešmų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsigyja iš Lietuvos ir Austrijos uždaros akcinės bendrovės „VAE LEGETCHA“. Nauja pervažų danga yra gauta iš Vokietijos įmonės „STRAIL“. Geležinkelio tvirtinimo detales tiekia „SWETRAK“ firma. Daug įvairių mechanizmų bei kelio mašinų įsigyjama iš prancūzų firmos „GEISMAR“. Vis dėlto dauguma lokomotyvų ir vagonų, naudojamų krovinių pervežime, yra likę iš buvusios Sovietų Sąjungos. Jų remontui reikalingi agregatai yra užsakomi iš Rusijos ir kitų NVS šalių.

Aš paminėjau tik svarbiausius tiekėjus, tačiau dar yra daug smulkesnių firmų, kurių produkcija bei medžiagomis naudojasi AB „Lietuvos geležinkeliai“. Akivaizdu, kad jeigu anksčiau geležinkelių detalės bei medžiagos buvo teikiamos iš Rusijos, tai šiuo metu vis daugiau importuotojų yra iš Europos..Pagrindiniai konkurentai
Iš pateiktos lentelės matyti, jog pagrindinis Lietuvos geležinkelių konkurentas yra kelių transportas.
Pabandysiu panagrinėti, kokie yra geležinkelių transporto privalumai bei trūkumai.
Geležinkelių transporto privalumai:
1) greitas krovinių vežimas dideliais atstumais tarp svarbiausių miestų.
2) patogu, jeigu gavėjas turi savo privažiavimo kelius, ypač jeigu tokie keliai yra abiejose maršruto pusėse.
3) apmokėjimas už prastovas. Kroviniai gali būti palikti vagonuose visą parą, neskaičiuojant atvykimo dienos, be papildomo apmokėjimo. Tai ypač svarbu ekonomiškai panaudoti darbo išteklius krovimo darbams, kadangi iškrovimą galima organizuoti, kai kitų darbų yra mažiau arba laikotarpiu tarp kelių transporto priemonių atvykimo.
4) didelis įkrovimas. Geležinkelių transportas patogus reguliariam didelių kiekių krovinių vežimui, kadangi jo įkrovimas daug didesnis, negu kelių transporto. Maršrutiniai traukiniai, t.y. aptarnaujantys vieną liniją, plačiai išvystyti.
5) smulkių siuntų vežimai gali būti atliekami visos šalies ribose.

Geležinkelių transporto trūkumai:
1) ilgas vežimo laikas. Išskyrus magistralines linijas, aptarnavimas retas ir kroviniai užsilaiko ant privažiavimo kelių.
2) perkrovimai. Didėja pavojus dėl papildomų perkrovimų, laiko nuostoliai perkrovimų metu ir bendro vežimo laikas dėl kelių ir geležinkelių transporto eismo grafikų nesutapimo.
3) įpakavimas. Reikalingas daug stipresnis įpakavimas, norint kompensuoti stiprius smūgius manevravimo metu.
4) grobstymas. Žymiai patogesnės sąlygos grobstymui, ypač jeigu yra smulkios, nedidelių gabaritų siuntos, kurių bendras tūris mažesnis negu vagono. Dėl to reikia daug kartų perkrauti ir kroviniai ne visada gali būti stebimi vieno žmogaus, skirtingai nei kelių transporte.

Mano nuomone, automobilių transportu daugiau naudojasi smulkesnės įmonės, kurių pervežami kroviniai nėra itin stambūs bei didelių kiekių. Tuo tarpu, kelių transporto privalumai gerokai skiriasi nuo geležinkelių transporto, kas ir lemia, kodėl vartotojai daugiau renkasi krovinių gabenimą būtent kelių transportu. Kadangi pagrindinis geležinkelių transporto konkurentas yra kelių transportas, todėl išsamiau pateiksiu kelių transporto privalumus:
1. manevringumas. Krovinių surinkimas ir pristatymas gali būti atliktas be perkrovimo, į visus punktus, kur tik gali privažiuoti automobilis. Būtent ši charakteristika daugiausiai lemia, kad vidaus vežimuose duodama pirmenybė kelių transportui, lyginant su kitomis transporto rūšimis. Pavyzdžiui, Lietuvoje automobilių kelių tinklas sudaro 21 121 km (geležinkelių – 1774 km) ir daugeliu atvejų sudaro tiesioginę pirmenybę krovinių vežimo greičiui, lyginant su geležinkelių transportu.
2. vežimo greitis ir reguliarumas. Krovinių surinkimas ir vežimas gali būti nustatytas pakankamai tiksliai. Tai svarbu, kada pakrovimo ir iškrovimo darbams pritraukiama darbo jėga ir kada krovinio vežimas sinchronizuotas su gamybos poreikiais, statybos darbais ir klientūra. Vežimas gali būti paskirtas atitinkamam dienos laikui ir atstumui.
3. įpakavimas. Dažnai įpakavimas reikalingas nedideliam kiekiui krovinių arba jo visai nereikia, lyginant su vežimais kitomis transporto rūšimis.

Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi konkurentų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kadangi iš Rusijos per Lietuvą kroviniai gabenami tranzitu į Klaipėdos uostą, iš kurio tie kroviniai keliauja į Vakarų Europos šalis, tai Latvijos geležinkeliai siekia pritraukti tuos krovinius į Rygos uostą, t.y., kad tie kroviniai būtų gabenami ne per Lietuvą, o per Latviją, taip sudarydami didelę konkurenciją nagrinėjamai bendrovei. Šioje situacijoje gali pagelbėti tik gerai taikoma lanksti tarifų politika (kuo lankstesni tarifai, tuo daugiau yra pritraukiama krovinių ir pasiekiamas didesnis bendrovės pelnas).Stambiausi vartotojai
AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugomis naudojasi daug įvairių įmonių, tiek Lietuvos, tiek užsienio. Aš paminėsiu tik stambiausius vartotojus. Lietuvos įmonės, kurios naudojasi teikiamomis paslaugomis:
1. „Mažeikių nafta“;
2. „Achema“;
3. „Kauno grūdai“;
4. „Klaipėdos mediena“;
5. „Lifosa“;
6. „Panevėžio cukrus“;
7. „Vilniaus energija“ ir kitos įmonės.
Užsienio:
1. „LUKOIL“ – Rusijos naftos gigantas;
2. „JUKOS“.

Atliekamų darbų technologijaPaslaugos tipas
Kaip jau galima suprasti, mano darbo tikslas – krovinių gabenimo geležinkeliais išanalizavimas. Tai ir būtų AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiamos paslaugos tipas.

Krovinių gabenimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. O AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvinius planus, įvertinti savo ir užsakovų detalius reikalavimus. Strategijos tikslas – garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Krovinių vežimo ir saugojimo kainos tarpusavyje siejasi ir turi viena kitą papildyti. Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį, belaukiant, kol jie bus išvežti. Plane turi būti pasverti visi vežimo aspektai, nuo pirmos iki paskutinės operacijos ir numatyta sistema operacijų, užtikrinančių norimo rezultato su mažiausiomis išlaidomis pasiekimą. Dalis bendros strategijos yra tokie faktoriai: realizavimo rinkos prognozavimas, medžiagų vežimas, sandėlių plotų parinkimas, apskaita, aplinkos teršimas, krovinių sugadinimas (vežant ir sandėliuojant), personalo patikimumas, sauga, apsauginis įpakavimas, vežimo greitis, terminalų išsidėstymas, perkrovimas iš vienos transporto rūšies į kitą, dokumentacijos apdorojimas, vartotojo tarnyba. Planas turi būti orientuotas galimiems sunkumams nugalėti. Krovinių vežimas susijęs su poreikių tenkinimu, o realizacijos sistema – su poreikių sukūrimu. Poreikių tenkinimo tikslas – sutrumpinti užsakymo gavimo ir vykdymo laiką.Paslaugos (krovinių gabenimo) teikimo procesai
Krovinių vežimo procesas – tai fizinis prekių gabenimas iš vieno geografinio taško į kitą. Pagal šį vežimas yra labai paprastas procesas. Taip iš principo yra, tačiau lygiagrečiai su vežimu atliekama labai daug kitų darbų, kurie padaro vežimą sudėtingu, daug kontrolės, darbo ir pastangų reikalaujančiu procesu. Pagrindiniai paslaugos (krovinio gabenimo) teikimo procesai:
1. kliento užsakymo priėmimas;
2. kliento krovinio atgabenimas į geležinkelio terminalą;
3. krovininių vagonų pristatymas pakrovai bei riedmenų patikrinimas;
4. greitas krovimo darbų organizavimas;
5. krovinio pakavimas;
6. krovinio pakrovimas;
7. krovinio tvirtinimas;
8. dokumentų tvarkymas;
9. krovinio pakrovimo ir dokumentų tikrinimas;
10. riedmenų, į kuriuos pakrautas krovinys, techninės būklės pakartotinas tikrinimas;
11. krovinio gabenimas į paskirstymo stotį;
12. krovininių sąstatų formavimas geležinkelio paskirstymo stotyje;
13. sąstato techninės būklės patikrinimas;
14. optimalaus maršruto bei traukinio grafiko, kuriuo bus gabenamas sąstatas, nustatymas;
15. sąstato vežimas į nurodytą stotį;
16. sąstato išformavimas toje stotyje;
17. atgabento krovinio patikrinimas – nustatoma ar krovinys vežimo procese nebuvo pažeistas;
18. reikiamų dokumentų kroviniui iškrauti forminimas;
19. krovinio pristatymas užsakovui;
20. krovinio iškrovimas per kuo trumpesnį laiką;
21. tuščių riedmenų išgabenimas.Fazės
Krovinių gabenimą AB „Lietuvos geležinkeliais“ galima suskirstyti į tris pagrindines fazes:
1. krovinio pakrovimas;
2. krovinio gabenimas;
3. krovinio iškrovimas.

Smulkiau šių fazių nenagrinėsiu, nes šios fazės susideda iš paslaugos teikimo procesų bei operacijų.Operacijos paslaugos teikimo metu
Krovinio kelyje atliekama daug operacijų:
1. traukinio ir vagonų komercinė apžiūra;
2. krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių į vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį;
3. vagonų ir konteinerių apskaita;
4. smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas;
5. maršrutų adresavimas išsklaidymo punktuose;
6. operacijos, kurios atsiranda dėl krovimo taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo, vežimo planavimo klaidų (pvz., jeigu reikia, atliekamas papildomas krovinio tvirtinimas, krovinio peradresavimas ir pan.);
7. komercinių gedimų šalinimas;
8. krovinių perkrovimas ar net iškrovimas dėl įvairių techninių kliūčių;
9. papildomas siuntimas;
10. lokomotyvų ir brigadų pakeitimas stotyse (lokomotyvai keičiami dėl techninių nesklandumų, o brigada – dėl griežtos darbo apskaitos, nes jų darbo pamaina yra 12 valandų).

Dabar aš smulkiau panagrinėsiu, kaip ir kodėl atliekamos šios operacijos.
Komercinės apžiūros punktuose pramatavimo prietaisai, įvairūs stovai ir kiti prietaisai. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų.

Atvykusių krovinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės. Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių gedimų registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau krovinių priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai, taip pat taiso ir kitus gedimus. Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir vagonų komercinės apžiūros taisyklėse.

Pirmiausiai gedimai šalinami vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet jei pašalinti gedimus traukinio sąstate arba be jo užlaikymo neįmanoma, tai vagonas atkabinamas. Jeigu atkabinus pakrautą vagoną jo neįmanoma pataisyti, tai stotis privalo perkrauti krovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus.
Surastas komercinis vagono gedimas įforminamas bendros formos aktu, kurio vienas egzempliorius pridedamas prie vežimo dokumentų, kitas paliekamas stotyje, o trečias siunčiamas į kelio konteinerinių vežimų ir komercinio darbo tarnybą, kuri atsakinga už gedimus. Surasti krovinių gedimai įforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prie važtaraščio. Jeigu yra sugedęs vagonas, tai surašomas aktas apie vagono techninę būklę.

Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo stoties pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio darbą. Tai daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui arba gavėjui bei leidžiant konteinerių vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui. Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienu adresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone su pagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą. Papildoma siunta vežama pagal tokį kelio siuntos žiniaraštį, kuris adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas pagrindinės stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės siuntos važtaraštį.

Visos šios operacijos reikalingos tam, kad užtikrinti greitą ir saugų krovinių pristatymą geležinkeliu klientui.Reikalingi įrengimai, prietaisai ir įrankiai
Krovimo priemonės.
Pagal techninius požymius skiriami krovimo įrengimai (mechanizmai) ir paprasti krovimo prietaisai (įtaisai).
Krovimo mechanizmai skiriami į nenutrūkstamo veikimo ir periodinio veikimo. Periodinio veikimo mechanizmai veikia cikliškai, t.y. krovimas susideda iš eilės pasikartojančių ciklų. Nenutrūkstamo veikimo mechanizmas nenustodamas transportuoja krovinį. Kranai būna įvairių tipų:
1) tiltiniai;
2) portaliniai;
3) savaeigiai;
4) ožiniai;
5) ratiniai;
6) vikšriniai;
7) bokštiniai.

Kiti krovimo darbuose naudojami mechanizmai:
1) pakrovėjai;
2) autopakrovėjai;
3) elektropakrovėjai;
4) transporteriai (konvejeriai): juostiniai; plokštiniai; sraigtiniai; grandininiai;
5) ekskavatoriai;
6) vienakaušiai pakrovėjai;
7) daugiakaušiai pakrovėjai;
8) grūdų pakrovėjai;
9) runkelių pakrovėjai;
10) automobilių apvertėjai.

Paprastieji krovimo įtaisai palengvina krovimo darbus, atliekamus rankomis. Juos naudojant krovimo darbų imlumas lyginant su rankinio darbo sąnaudomis sumažėja 15-40 proc. Šiems įtaisams priklauso:
1. ritininis laužtuvas;
2. ritininės grandinės;
3. rankiniai vežimėliai;
4. rolgangai;
5. latakai;
6. teleskopiniai vamzdžiai;
7. pakeltuvai su krumpliastiebe, sraigtine, hidrauline pavara;
8. rankinės gervės, talės;
9. stropai;
10. griebtai.

Paminėti mechanizmai ir įtaisai tiesiogiai dalyvauja krovinių krovime, iškrovime, tvirtinime. O netiesiogiai krovinių gabenimo procese (užtikrina krovinių gabenimo saugumą) dalyvauja, t.y. naudojama dar daug kelio remonto ir priežiūros įrengimų (mechanizmų) ir įrankių. Kelio remonto darbuose naudojami mechanizmai:
1. kelio pamušimo mašinos;
2. kelio tiesinimo mašinos;
3. skaldos valymo mašinos;
4. suvirinimo mašinos;
5. kelio kontrolės vagonas;
6. iešmų pamušimo mašinos ir t.t.

Kelio remonto darbuose naudojama ir mažoji mechanizacija:
1. kilnojamos elektros stotys;
2. bėgių pjovimo staklės;
3. bėgių gręžimo staklės;
4. elektriniai pabėgių pamušėjai;
5. elektriniai kelio raktai;
6. bėgių šlifavimo staklės ir t.t.

Be to, šio tipo darbuose naudojama ir daug rankinių įrankių:
1. kastuvai;
2. semtuvai;
3. kūjai;
4. laužtuvai;
5. kirstukai;
6. rankiniai kelio raktai ir t.t.Procesų ir operacijų aprašymas nurodant, kaip pasikeitė gabenamo krovinio būklė atlikus technologinio proceso operacijas
Skirtingai nuo gamyklų ar fabrikų, kur naudojama žaliava technologinio proceso metu palaipsniui keičia savo savybes ir virsta gamybos produktu, krovinių gabenimo procese viskas yra atvirkščiai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo klientams garantuoja, kad gabenamas krovinys nepakis. Įmonė atsako už gabenamų krovinių saugumą ir materialiai atsako už tai, jeigu krovinio pervežimo metu jis buvo mechaniškai pažeistas ar prarado savo savybes, o blogiausiu atveju – dalis krovinio dingo (pavyzdžiui, avarijos metu išsiliejo dalis naftos produktų, dalis krovinio dingo vagystės metu ir t.t.).Technologinė paslaugos (krovinio gabenimo) teikimo schema
Išvados
Tarp svarbiausių mokslo ir technikos sričių, lemiančių mūsų gerovę ir pažangą, yra transportas. Ypač didelę reikšmę Lietuvos transporto sistemoje užima geležinkelių transportas, kuris jau 145 metus sėkmingai gyvuoja, vystosi, teikia keleivių vežimo bei krovinių gabenimo paslaugas. Šiuo metu Lietuvos geležinkelis užima daugiau nei 40 proc. šalies krovinių gabenimo rinkos. Šis rodiklis turi tendenciją didėti. Jeigu 1995 metais geležinkeliais buvo gabenta 26 mln. tonų krovinių, tai 2003 metais šis skaičius padidėjo iki 43,4 mln. tonų. Ir palyginus su automobilių kelių transportu, 1995 metais buvo vežta 138,3 mln. tonų, o tuo tarpu 2003 metais tik – 52,5 mln. tonų. Akivaizdu, kad geležinkelių transportas krovinių gabenime turi labai didelį potencialą ir, kas yra bene svarbiausia, krovinius gabenant ilgesniais atstumais ir milžiniškais kiekiais, yra pati pigiausia transporto priemonė kroviniams gabenti.

Visa tai pasidaro dar aiškiau panagrinėjus paprastą pavyzdį. Vienas lokomotyvas, valdomas dviejų žmonių, iš Vilniaus į Klaipėda per darbo pamainą nutempia 50 pilnai pakrautų vagonų (į vieną vagoną galima pakrauti, atsižvelgiant į jo konstrukciją, galima pakrauti 60 tonų krovinių). Tuo tarpu tokį patį kiekį krovinių, norint pervežti automobiliais, reiktų daugiau nei 50 krovininių automobilių, 50 vairuotojų jiems vairuoti. Iš šio pavyzdžio matyti, kad vienas lokomotyvas sunaudos žymiai mažiau kuro nei 50 automobilių. Be to, darbo užmokestis dviem žmonėm bus daug mažesnis nei automobilių vairuotojams.

Dar vienas didelis geležinkelių transporto pliusas yra tai, kad krovinių gabenimui praktiškai įtakos neturi meteorologinės sąlygos. Šaltuoju metų laiku sniegas bei ledas stipriai trukdo automobilių transportui, o tuo tarpu geležinkeliai su šia problema susiduria žymiai mažiau. Ši problema dar labiau sumažėjo bendrovei įdiegus modernią kompiuterizuotą iešmų šildymo sistemą, apie kurią jau anksčiau minėjau (žr. technologijos reikšmė).

Be to, Lietuvai įstojus į ES, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiveria naujos perspektyvos: vakarų šalių rinka bei ES parama. ES jau skyrė Lietuvos geležinkeliams 73,9 mln. eurų (255 mln. litų) ir ateityje teikiama parama nenutruks.

Pasiūlymai

Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ užimama padėtis krovinių transporto rinkoje yra stabili. Yra nuolatiniai klientai (įvairaus pobūdžio įmonės, bendrovės), kurie keliems metams į priekį yra pasirašę sutartis dėl krovinių vežimo geležinkelių transportu, todėl Lietuvos geležinkeliai gali numatyti savo veiklos mastus keletui metų į priekį, kas yra ypač svarbu.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tranzito politikai. Tarifų klausimas turi būti išspręstas taip, kad kroviniai iš Rusijos ir kitų NVS šalių neaplenktų Lietuvos. Šiam klausimui spręsti nepakanka vien AB „Lietuvos geležinkelių“ pastangų, tam reikia valstybės paramos, t.y. tarpvalstybinių susitarimų.

Taip pat vienas iš aktualiausių klausimų yra geležinkelio linijos modernizavimas. Šiuo metu maksimalus greitis, gabenat krovinius geležinkeliais, yra 90 km/h, o šis greitis neatitinka dabartinių kriterijų ir vartotojų poreikių. Todėl siekiama, kad greitis būtų kuo didesnis (mažiausiai 120 km/h). Kuo didesnis krovinių gabenimo greitis, tuo daugiau klientų galima aptarnauti Tuo pačiu, pervežant daugiau krovinių, bendrovės pelnas bus didesnis.

Taip pat reikia atnaujinti ir riedmenų traukos parką, kuris yra stipriai pasenęs ir neekonomiškas. Geležinkelių transporto sistemoje, ypač kelių remonto srityje, reikia įdiegti nemažai technologinių naujovių, kurios iki minimumo sumažintų iki šiol dar daug kur taikomą rankų darbą.

Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra labai reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Šiam tikslui bendrovė turėtų skirti daugiau lėšų. Be to, reikia nepamiršti ir apie dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimą. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama darbuotojų atlyginimų kėlimui, kad specialistai neatitektų konkurentams ar užsienio firmoms.

.

Naudota literatūra:

Christopher Pass Ekonomikos terminų žodynas, Baltijos biznis 1994;
S. Kameniceris, V. Kontorovičius, G. Piščiulinas Pramonės įmonių organizavimas ir planavimas, leidykla „Mintis“ Vilnius 1970;
K. Sakalauskas ir kiti Geležinkelio inžinerija I ir II dalis, VGTU „Technika“ 1997;
Laikraščiai bei žurnalai „Geležinkelininkas“;
Z. Gineitienė, D. Korsakaitė ir kiti Verslas, Vilnius 2003;
A. Baublys Krovinių vežimai, Vilnius „Technika“ 2002;
Lietuvos mokslų akademija Transportas, „Lietuvos mokslo“ redakcija 1999.

Leave a Comment