EUROPOS TRANSPORTO RŪŠYS
Referatas
TURINYS
I. ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………….3
II. DĖSTOMOJI DALIS………………………………………………………………………………..4
2.1. Automobiliai……………………………………………………………………..5
2.2. Geležinkeliai……………………………………………………………………..6
2.3. Vandens transportas…………………………………………………………..7
2.4. Oro transportas………………………………………………………………….8
2.5. Vamzdynų transportas………………………………………………………..9
2.6. Multimodalinis transportas………………………………………………….10
III. IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….11
IV. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………12
1. ĮVADAS
Transportas užima labai svarbią vietą kiekvienos šalies ūkio sistemoje. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą. Taigi, labai svarbu parinkti tinkamas transporto rūšis ir kombinacijas atliekant šias funkcijas. Skiriamos kelios pagrindinės transporto rūšys: automobilių, geležinkelių, vandens (tiek vidaus, tiek jūrų vandenų) bei oro transportas. Taip pat labai populiarios ir įvairios skirtingų transporto rūšių kombinacijos. Šiame darbe mes ir aptariame kiekvienos transporto rūšies privalumus bei trūkumas, kurie padeda gerai įvertinti kiekvieną transporto priemonę ir jos galimybes.
II. DĖSTOJAMOJI DALIS
Transportas – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis.
Lietuvos transporto kompleksą sudaro automobilių, geležinkelių, vandens ir oro transportas – tai bendra respublikos transporto sistema. Įvairios transporto rūšys ne konkuruoja, o papildo viena kitą, padeda spręsti bendrą uždavinį – kuo geriau tenkinti ūkio ir gyventojų transporto poreikius.
Pagal nuosavybę transportas skiriamas į: • krovininį; • keleivinį.
Transporto sistema pagal funkcinius komponentus sudaryta iš tokių transporto šakų: geležinkelių, automobilių, vidaus vandenų, oro, miesto elektrinio ir vamzdynų.
2.1. AUTOMOBILIAI
Automobilių keliai paprastai yra bendrojo naudojimo susisiekimo keliai. Dėl senos dabartinių automobilinių kelių kilmės jie buvo laisvi, t.y. už naudojimąsi jais nebuvo imamas joks mokestis. Kitų transporto rūšių keliai prasideda ir baigiasi tam tikruose terminaluose, o automobilių keliai naudojami ryšiui tarp terminalų, kitam pervežimo etapui ar krovinių ir keleivių pristatymui į paskirties vietą.
Privalumai: • Ir kroviniai, ir keleiviai gali būti pristatomi “nuo durų iki durų” – tai esminis privalumas, dėl kurio dažnai autotransportas pasitelkiamas net tada, kai pagrindinė maršruto dalis vežama kitomis transporto priemonėmis;
• Automobiliais transportuojama greitai ir pigiai, kai atstumas neviršija 325 km; • Kitoms transporto priemonėms reikalingi solidžiai įrengti ir kur kas brangesni terminalai – geležinkelio stotys, uostai, dokai, oro uostai. Automobilių transportavimo privalumu laikytinas ir manevringumas. Automobilis juda savarankiškai, vieno automobilio sustojimas kelyje paprastai neturi įtakos kitiems. Didelis automobilių kelių tankis ribiniais atvejais (įvykus stambiai avarijai) leidžia nesunkiai pakeisti maršrutą, apvažiuoti uždarytą ruožą. Šiuolaikinės ryšio priemonės įgalina peradresuoti krovinį jau transporto priemonei esant kelyje, o kelių tinklas – tai leidžia atlikti minimaliomis sąnaudomis.Trūkumai: • Kai atstumai viršija 325 km, transportavimas geležinkeliais tampa greitesnis ir pigesnis; • Transporto kamščiai miestuose paverčia automobilius lėtomis ir neefektyviomis transporto priemonėmis; • Kelių transportas labiau teršia aplinką nei traukiniai ar laivai; • Kelių transporto priemonės netaupiai naudoja naftos išteklius, o tai labai svarbu, nes pusė naftos produktų, sunaudojamų Europos Sąjungos šalyse, tenka transportui; • Dideli nuostoliai dėl autotransporto avarijų, daug žmonių žūva ir sužeidžiama. Nepaisant minėtų trūkumų daugelyje Europos šalių tai dominuojanti transporto priemonė dėl savo privalumų, o ypač lankstumo. Europos Sąjungos šalyse automobiliais pervežama apie 85% krovinių.
2.2. GELEŽINKELIAI
Geležinkeliai sudaryti iš dviejų lygiagrečių metalinių juostų, sudarančių lygų stiprų paviršių. Bėgiai dabar gaminami iš plieno (anksčiau jie buvo mediniai, špižiniai). Tokiu būdu sudaromas paviršius užtikrina mažą pasipriešinimą eismui judant horizontaliais plotais. Todėl galima pervežti labai didelius svorius, panaudojant palyginti nedideles traukos jėgas. Krovinio savininkas negali kontroliuoti savo krovinių judėjimo ir turi pasitikėti racionaliu jų judėjimu geležinkeliu. Neturėjimas galimybės kontroliuoti savo krovinių judėjimo yra vienas iš pagrindinių geležinkelių minusų.
Privalumai: • Geležinkelio transportas greitesnis ir pigesnis, palyginti su automobilių, jei juo vežama toliau nei 325 km;
• Patogiai gali važiuoti daug keleivių; • Labai patogu vežti konteinerius ir biriuosius krovinius dideliais kiekiais ir atstumais; • Žymiai saugesnis už automobilių transportą; • Keliaujant geležinkeliu geriau pailsima nei važiuojant automobiliu. Trūkumai: • Krovinius ir keleivius į geležinkelio stotis reikia atvežti automobiliais. Tai ypač nepatogu rajonuose, kur geležinkelio stotys išdėstytos retai; • Traukiniai važiuoja pagal tikslų tvarkaraštį, o tai ne visada yra patogu; • Geležinkelių taisymas gana brangus.
2.3. VANDENS TRANSPORTAS
Vandens transportas yra seniausia transporto rūšis, ilgus metus buvusi pagrindine transporto rūšimi, šimtmečius sąlygojusia tiek Europos, tiek ir viso pasaulio valstybių ekonominę raidą. Skiriamos dvi vandens transporto rūšys: jūrų transporto sistemos ir upių transporto sistemos.
Upių susisiekimo keliai
Jų privalumas – galimybė laivui judėti veikiant nedidelei lyginamajai traukai. Tai daro šią transporto rūšį ekonomiška, tačiau lėtaeige. Nors vanduo pats sau nereikalauja eksploatacinių išlaidų, į šios transporto rūšies sudėtį įeina: dirbtinos užtvankos, šliužai ir kiti įrenginiai, kuriuos reikia saugoti, prižiūrėti ir aptarnauti. Vienas iš upių transporto pliusų – aplinkos apsauga. Pagrindinis upių transporto privalumas – maža kaina, kai norima transportuoti didelius krovinius dideliais atstumais, jei tai neskubu.
Jūrų susisiekimo keliai
Jūra yra pats geriausias iš visų susisiekimo kelių. Ryšiams tarp kontinentų eksploatuojama labai daug jūrinių maršrutų, užtikrinančių krovinių ir keleivių pristatymą į daugelį pasaulio šalių, tarp jų ir į tolimus vidaus šių šalių rajonus estuarijų ribose. Tačiau jūrų transportui būdingi ir tam tikri trukdžiai. Dažnai bangos jūroje pasiekia 15 m aukštį, ir tada laivai turi mažinti greitį ar keisti kursą. Be to, daug svarbių uostų būna uždaryti dėl užšalimo. Dar viena problema – tai rūkas, ypač tirštai plaukiojamuose vandenyse.
2.4. ORO TRANSPORTAS
Panašiai kaip ir jūros, oro erdvė naudojama susisiekimo keliams, kurie nereikalauja jokio dirbtinio parengimo išlaidų, susijusių su privačia nuosavybe. Ji daug universalesnė nei vandenynai, kadangi visos pasaulio šalys vienodai pasiekiamos. Pagrindinis oro transporto privalumas yra greitis. Lėktuvai skrenda dideliais greičiais ir trumpiausiais maršrutais. Kitas pagrindinis privalumas – tai nepriklausomybė nuo topografinių sąlygų. Oro transportas manevringas, kadangi kiekvienas reisas unikalus ir neturi įtakos kitiems reisams. Tai labai efektyvi tarptautinio transporto rūšis, nes, tranzitu kertant valstybių teritorijas, nebereikalingos sienų kirtimo, muitinių ir pan. procedūros. Įvykių statistika rodo, kad tai – ir saugiausia transporto rūšis.
Trūkumai:
• Oro transportas labai brangus; transporto priemonės nepaprastai sudėtingos ir brangios, komplikuota ir brangi jų eksploatacija;
• Sunku pervežti didelius krovinius;
• Lėktuvai triukšmingi ir labai teršia aplinką;
• Oro transportas netinka trumpiems atstumams;
• Lėktuvai naudoja daug kuro; vežant tiek pat keleivių tuo pačiu atstumu traukiniu sunaudosime 5 kartus mažiau kuro. Pvz. : Transatlantiniam skrydžiui iš Vilniaus reikia 5-6 t degalų.
2.5. VAMZDYNŲ TRANSPORTAS
Vamzdynas yra unikali transporto rūšis. Vamzdyno transporto kelias yra dirbtinis – dažniausiai pastatytas privačių verslininkų jų konkretiems tikslams. Reikšmingiausi vamzdynai yra neperdirbtai naftai ir gamtinėms dujoms transportuoti, kurie priklauso naftos ir dujų kompanijoms, eksploatuojančioms juos. Įrengti vamzdynus reikalingi dideli kapitaliniai įdėjimai. Reikia išskirti žemę, egzistuoja įvairios gamtinės kliūtys. Vamzdynas nėra manevringas dėl dviejų rodiklių – perpumpavimo krypties ir paskirties. Nenutrūkstamas vamzdynų transportas pakeičia vandens, geležinkelio ar automobilių transportą. Jis dirba nuolat ir dideliu greičiu. Normaliomis sąlygomis vamzdynų transportas yra efektyvi ir patikima transporto priemonė pristatant krovinius. Tačiau vamzdynai yra linkę nutekėjimams, nes jis turi daug sujungimo ir suvirinimo siūlių. Vamzdynai – gana specifinė transporto priemonė, ir prieš juos naudojant reikia gerai apgalvoti jų privalumus ir trūkumus.
Vamzdynų privalumai – nuolatinis darbas ir greitas transportavimas. Tai efektyvu, ypač nedideliais atstumais.
Trūkumai – praktiškai neįmanoma pakeisti perpumpavimo krypties ir produkto rūšies.
2.6. MULTIMODALINIS TRANSPORTAS
Multimodalinis transportas – tai tokia transporto rūšis, kai krovinys vežamas mažiausiai dviem skirtingom transporto rūšimis. Pažangiausia multimodalinių pervežimų realizacijos forma yra intermodalinis ir kombinuotas transportas. Intermodalinis transportas – tai toks transportas, kai neperkraunant pačių krovinių, vienas krovinių komplektas (krovos vienetas) vežamas paeiliui kelių transporto rūšių priemonėmis. Mišrusis (kombinuotasis) transportas – tai intermodalinis transportas Europoje, kai didžiojoje maršruto dalyje naudojamasi geležinkeliu, vidaus vandenimis ar jūra, o maršruto pradžioje ir (ar) pabaigoje krovinys vežamas autotransportu kuo trumpesniu keliu. Šie vežimai išskirti į atskirą grupę, siekiant kuo labiau riboti vežimą automobiliais.
Multimodalinių vežimų tikslas – suderinti geriausias visų transporto rūšių savybes. Šių vežimų svarba šiuo metu ypač pabrėžiama, nes pasaulinėje ekonominėje sistemoje skirtingos transporto rūšys yra nepriklausomos ir netgi konkuruoja. Galimi tokie deriniai: 1. Autotransportas ir geležinkelis; 2. Jūrų transportas ir geležinkelis ir (ar) vidaus vandenų tinklas, ir (ar) autotransportas; 3. Vidaus vandens transportas ir geležinkelis ir (ar) autotransportas (kombinuotas vežimas).
Privalumai: • Padidėja efektyvumas, atsiranda galimybė sumažinti kelionės periferija – centras išlaidas, nes galima atpiginti vežimą tolimesniais atstumais; • Sumažina besaikį vienos transporto rūšies naudojimą, sukeliantį transporto kamščius; • Gerinti ryšius tarp centro ir periferijos, įdiegti trūkstamas grandis; • Sumažinti investicijas į transportą. (Multimodalinis transportas palengvintų šiuo metu ypač aktualią transporto infrastrukūrų finansavimo problemą.)
III. IŠVADOS
Kiekviena transporto rūšis turi savo privalumus ir trūkumus, į kuriuos turėtų atsižvelgti kiekvienas asmuo, naudojantis savo reikmėms transporto elementus.
Automobilių transportas, nors ir pasižymi manevringumu bei jį naudojant prekės pristatomos nuo “durų iki durų”, visai netinkamas miestuose kamščių metu, taipogi norint gabenti didesniais nei 325 km atstumais. Tada jį gali pakeisti geležinkelių transportas, kuris be kita ko dar yra ir ekologiškesnis. Tiesa, neverta pamiršti, kad geležinkelių eksploatacija atsieina gana brangiai, be to vien geležinkeliu dažniausiai neįmanoma pristatyti krovinių iki pat gavėjo durų. Šį trūkumą turi ir vandens kelių transportas. Taip pat tiek vandens, tiek geležinkelių ir oro transportui dar reikia specialių pakrovimo ir iškrovimo stočių. Vandens transportas turi tą privalumą, kad jis gali gabenti didelį kiekį ir dideliais atstumais, kur nepasiekia nei geležinkelis nei automobilių keliai. Žinoma, norint į bet kurią pasaulio vietą nuvykti kuo greičiau, reiktų pasinaudoti oro transportu. Tiesa, juo negalima gabenti labai didelių krovinių. Taigi, kiekvienas asmuo ar firma turėtų pasirinkti sau tinkamą transporto rūšį ar jų derinį, kad galėtų pats atsidurti jam reikalingoje pasaulio vietoje ar ten nusiųsti krovinį.
IV. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Baublys, A. Transporto sistema. Vilnius: Technika, 1996. – 198p. 2. Baublys, A. Transporto politika. Vilnius: Technika, 1995. – 223p. 3. Baublys, A. Tarptautiniai krovinių pervežimai keliais. 1996. – 189p. 4. Bazaras, Ž., Markšaitis D., Sapragonas J. Europos transporto sistemos. Kaunas: Technologija, 1999. – 159p. 5. Minalga, R. Krovinių transporto sistema. Vilnius: VU, 1998. – 138p. 6. Minalga, R. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. Tarptautinė logistika. Vilnius: “Pačiolis”, 1997. 7. “Lietuvos transportas”. 1998, Nr. 1. 8. “Lietuvos transportas”. 1998, Nr. 3.