zodzio dalys, ju rasymo taisykles

Žodžio dalis Rašybos taisyklė Pavyzdžiai

Priešdėlis

1. priešdėliai į-, są- rašomi su nosinėmis.

2. priešdėliai in-, im-, san-, sam- rašomi be nosinių.

3. priešdėlis už- rašomas su ž, o priešdėlis iš- su š.

4. priešdėlis ap- rašomas su p, o priešdėlis at- su t. Įmonė, sąlyga

Intarpas, impilas Sangrąžinis, sambrūzdis

Užkarda, išgąstis

Apžvalga, atgarsis

Šaknis

1. nosinės raidės žodžių šaknyje rašomas, kai:

• ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an , en, in, un

• ą, ę giminiškuose žodžiuose kaitaliojasitarpusavyje

• tik es.l. veiksmažodžiuose ir iš jų padarytose formose

• kai kurių daiktavardžių ir iš jų padarytų žodžių šaknyse

2. balsių ir priebalsių rašymas:

• ilgosios balsės y, ū dažniausiai rašomos veiksmažodžiuose su priesagomis – (ur)-(i)uoti, -(i)oti, -(s)oti

• priesaginiai daiktavardžiai, padaryti iš būtojo akrtinio laiko 3a. veiksmažodžių, išlaiko pamatinės formos rašybą ( iš būtojo kartinio laiko daromi daiktavardžiai, kurių priesaga prasideda balse)

• priesaginiai daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių bendraties, išlaiko pamatinės formos rašybą ( iš bendraties daromi daiktavardžiai, kurių priesaga prasideda priebalse)

• galūninės darybos daiktavardžiuose, padarytuose iš veiksmažodžių, gali pailgėti šaknies balsis

• būsimojo laiko 3a. šaknies balsė pailgėja arba išlieka nepakitusi

3. supanašėję priebalsiai rašomi pagal giminiškus žodžius.

4. pagal giminiškus žodžius rašome balsius ir dvibalsius

5. po j dažniausia rašome a.

6. sudurtiniuose žodžiuose pailgėja šaknies balsis, kai įvyksta balsių ir dvibalsių kaita

Kąsti- kando; kęsti- kentė; grįsti- grindė; siųsti- siuntė.Grąža, gręžti, grįžti, gręžinys;Tąsa, tęsti, tįsti, ištįsėlis

Šąla- šąlantis, bąla, sąla, tręšta, tęžta, gęsta

Ąžuolas-ąžuolinis, vąšelis, ąsa, ąsotis, Kęstutis, lęšis, žąsis

Lūkuriuoti, sūpuoti,Stypsoti, šūkaloti

Griuvo- griuvėsiaiDžiūvo- džiūvėsiai,Skyrė- skyryba

Skirti- skirtukas,Griūti- griūtis

Dužo- dūžis, nutiko- nuotykis, sujudo- sąjūdis, patvino- potvynis, atleisti- atlydis.

Gyti- gis, lyti- lis, slysti- slys, matyti- matys

Miesčionis- miestasPavyzdžiai- pavyzdys

Puola-priepuolis, sėkmė- nesėkmingas Pėda- katpėdėlės

Jai, jaunas, jazminas

Pjauna- lentpjūvė, leidosi- saulėlydis,Suko- galvosūkis

Priesaga

1. –yti, -ija, -ijo vienodai rašoma visuose išvestinuose žodžiuose

2. –iava.

3. –esnis, -iausias.

4. –eji, -eri, -etas.

5. –uotas, -otas.

6. –intelis

7. liepiamosios nuosakos priesaga visada- k.

8. būsimojo laiko 3a. priesaga rašoma taip, kaip girdisi Geltonyti, geltonija, geltonijo; dalyti, dalija, dalijo, dalijimas

Painiava, baudžiava

Geresnis, geriausias

Treji, ketveri, dvejetas

Sniegas- snieguotas, kalva- kalvotas

Vienintelis, naujintelis

Bėk, megzk

Veš, megs, grįš, grieš

Galūnė

1. daugiskaitos kilmininke rašome nosinę

2. naudininke, vietininke niekada nerašome nosinės.

3. įvardžiuotinių formų moteriškosios giminės vienaskaitos nagininke rašome pirmąją nosinę.

4. vienaskaitos galininke rašome nosinę (išskyrus mane, tave, save ir skaitvardžius nuo 11 iki 19- vienuolika, (…), devyniolika).

5. vietininke rašome –e, -(o, ė, y)j, -j.

6. tariamosios nuosakos vns. Ir dgs. 3 a. galūnėje rašome nosinę.

7. dalyvio vyriškosios giminės galūnėse rašome nosinę. Mūsų, brangiųjų, neišvažiuojamų

Manajam, mielajai, gerajame

Gerąja, skaitytąja knyga

Namą, gerą, saldųjį

Gražiame, trečiame; troboj, šalyj

Skaitytų, rašytų

Skaitąs, skaitęs, skaitydavęs, skaitysiąs