Žodziai rasomi kartu ir atskirai

Rašome kartu Rašome atskirai• • • Žodžių junginiu, kurių vienas žodis sutrumpėjęs: kuomet, šįmet, galbūt anapus, kaipmat.

• Dviskaitos formas: mudu, jiedu, abidvi.

• Prielinksnius su sutrumpėjusiais linksnių formomis: išties, iškart, perdien, suvis, perpus.

o Išimtys yra šie žodžiai: poryt, užporyt, užvakar, užpernai ( šie žodžiai yra įgiję vieno žodžio reikšmę).

• Žodžius tiktai , tuojau, pernelyg.

• Dėlto ( kai reiškia tačiau), vis dėlto.

• Užtai, užtat (kai galima pakeisti todėl).

• Neigiamąją dalelytę ne (nebe) su daiktavardžiais, būdvardžiais, iš jų padarytomis formomis ir būdvardiniais prieveiksminis, kai suteikiama priešinga reikšmė: nelaimė (nebelaimė), nesąmonė, neskaito, negeras, nemylimas, neilgam, nebetoli.

• Neigiamą dalelytę ne su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksminis , kai suteikiama priešinga reikšmė: nekoks(prastas), nesavas (keistas), nekaip (prastai).

• Žodžius, kurie neturi porų be neigiamos dalelytės: nenaudėlis, neklaužada, netrukus.

o Išimtys yra šie žodžiai: kadangi, nejaugi.

• Dalelytę gi su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais: argi, kurgi, irgi, ogi, tuojgi, vėlgi, netgi, tengi, nagi.

• Nesutrumpėjusius žodžių junginius: kaip matai, gali būti, aną kartą.

• Prielinksnius su nesutrumpėjusiomis linksnių formomis: be abejo, be galo, be to, iš karto, po visam, iš tiesų.

• Nuo prieveiksmių, pvz.: iki šiol, iš kitur, per kur, už kiek.

• Žodžių samplaikas, sudarytas iš netrumpėjančių įvardžių, prieveiksmių, dalelyčių: bet koks, kas nors, per daug, šen ten, vis vien, kur kas, kada nors, kai kur, toks pat, taip pat.

• Dėl to (kai reiškia priežastį ir galima pakeisti todėl).

• Už tai ( kai įvardis turi linksnio reikšmę).

• Neigiamą dalelytę ne (nebe) su daiktavardžiais, būdvardžiais, veiksmažodžiais, iš jų padarytomis formomis ir būdvardiniais prieveiksmiais, kai paneigiam ar prieštaraujam: ne gerai, o blogai; ne medis, o su lapais; ne (nebe) rašė, o skaitė; ne saldžiųjų, o aitriųjų pipirų, nebe poilsis rūpi.

• Neigiamą dalelytę ne nuo aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių ir prieveiksmių: ne prastesnis, ne mažiau, ne toliausiai.

• Neigiamą dalelytę ne (nebe) nuo įvardžių, skaitvardžių, iš jų padarytų prieveiksmių, sudurtinių, sudėtinių, kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės prieveiksmių: ne (nebe) visada, ne visur, ne čia, ne vienaip, ne visuomet, ne paeiliui, ne dukart, ne per daug, ne veltui.

• Sudėtiniuose įvardžiuose ir prieveiksmiuose tarp dviejų vienodų žodžių dalelytę ne : kas ne kas, kuris ne kuris, vos ne vos.

• Dalelytės nė, nei: nė nemanė; nei šviečia, nei šildo.• Dalelytę per nuo kitų žodžių: per didelis, ne per seniausiai, per daug.• Dalelytę gi nuo visų kitų kaitomų, dviskiemenių nekaitomų žodžių samplaikų: kas gi, kuris gi, sakau gi, kada gi, kur nors gi.•