Turinys
1. OPERACINĖS RIZIKOS ESMĖOperacinė rizika ir Basel IIOperacinės rizikos rūšiaiPagrindiniai operacinės rizikos šaltiniaiOperacinės rizikos atsiradimo priežasčiaiOperacinės rizikos pasekmėsŽala nuo operacinės rizikos
2. OPERACINĖS RIZIKOS MAŽINIMASOperacinės rizikos charakteristikosRizikos modeliavimo metodaiMetodai, statistinės analizės ir istorinių duomenų pagrindu Metodai, ekspertų nuomonės pagrinduMetodai, duomenų kombinavimo ir ekspertų nuomonės pagrindu
3. KONTROLĖS METODAIVidinė kontrolėKapitalo rezervavimasBazinio indikatoriaus metodas (The Basic Indicator Approach). Standartizuotas metodas (The Standardised Approach). Pažangieji vertinimo metodai (Advanced Measurement Approach). Draudimas4. Literatūros sąrašas
RIZIKOS SAMPRATA
Kiekvienas asmuo imdamasis bet kokios veiklos ar atlikdamas bet kokį veiksmą gali gauti ne tokius veiklos rezultatus kaip tikėjosi arba netinkamai atlikti veiksmą. Pavyzdžiui, muzikantas grodamas kūrinį niekada negali būti tikras, jog tiksliai sugros kiekvieną natą, t. y. nei karto nesuklys. Muzikantas imdamasis veiklos (sugroti kūrinį klausytojams) prisiima riziką (nesugroti kūrinio teisingai), tačiau iš anksto nežino ar ta rizika pasireikš (ar kūrinį pavyks atlikti gerai, ar blogai). Muzikos kūrinio klausytojas taip pat iš anksto nežino ar muzikantui pavyks teisingai atlikti visą kūrinį. Tačiau klausytojas neprisiima aptariamos rizikos, nes jis neatlieka kūrinio. Iš pateikto pavyzdžio matyti, jog rizikai egzistuoti būtinos dvi sąlygos: 1. Nežinomybė arba neapibrėžtumas (uncertainty). 2. Rizikos prisiėmimas (exposure).
Jei yra tik viena iš šių dviejų sąlygų, tai rizikos nėra. Pateiktame pavyzdyje muzikos kūrinio klausytojas neprisiima rizikos neteisingai atlikti kūrinį, todėl šiuo atveju rizikos nėra. Tačiau klausytojas gali patirti kitokią riziką, susijusią su muzikos kūrinio teisingu (neteisingu) atlikimu: nusipirkęs bilietą į koncertą jis rizikuoja išgirsti blogai sugrotą kūrinį, t. y. eidamas į koncertą jis nežino kaip bus sugrotas muzikos kūrinys (pirma sąlyga), tačiau pirkdamas bilietą į koncertą prisiima riziką (antra sąlyga).
Akivaizdu, jog rizika atsiranda dėl nežinomybės. Jei žmogus viską žinotų, tai rizikos nebūtų (nebūtų tenkinama pirma sąlyga). Kadangi žmonių žinios skiriasi, tai kiekvienas žmogus tą pačią riziką suvokia skirtingai. Taigi rizika laikytina subjektyviu dalyku. Grįžtant prie ankstesnio pavyzdžio: tarkime į koncertą eina du klausytojai, vienas didelis muzikos žinovas, o kitas mėgėjas. Muzikos žinovas, paklaustas apie galimybę, jog muzikos kūrinys bus atliktas neteisingai, įvertins muzikos atlikėjo profesionalumą, kūrinio sudėtingumą, kitus veiksnius ir pateiks savo atsakymą. Tuo tarpu antras klausytojas (mėgėjas) menkai ką išmano apie muziką, todėl riziką, kad kūrinys bus atliktas neteisingai, įvertins visai kitaip, daug subjektyviau nei pirmasis klausytojas. Kadangi skiriasi abiejų klausytojų žinojimas (nežinojimas), tai skiriasi ir rizika, kurią jie mano patirsiantys. Kyla klausimas, kaip galima suskirstyti, suklasifikuoti, sugrupuoti įvairią riziką? Kiekvienas tyrinėtojas, priklausomai nuo tyrimo tikslų, tą pačią riziką gali skirstyti skirtingai (A. Gegužis, 2005), (R. Urniežius, 2001), (F. Jasevičienė, et al., 2000), (R. Bagdonienė, 2000), (Dictionary of Business Terms, 2000), kai kurie autoriai riziką klasifikuoja ypač originaliai (V. Rutkauskas, 2001). Teoriškai nei viena veikla ar veiksmas neįmanomas be rizikos, t. y. visada egzistuota kad ir kokia maža tikimybė gauti rezultatus, kurių nebuvo tikėtasi. Be to, kiekviena veikla ar veiksmas susijęs iš karto su keletu rizikos rūšių, todėl rizikos rūšys persipynę tarpusavyje. Taigi akivaizdu, kad pagal veiklos pobūdį vienareikšmiškai rizikos suklasifikuoti neįmanoma. Kita vertus, rizika gali būti klasifikuojama kitais aspektais, pavyzdžiui, išmatuojama/neišmatuojama. Įdomesnė užduotis – pabadyti nustatyti su kokiomis rizikos rūšimis susijusi konkreti veikla ar veiksmas. Kaip minėta, paprastai viena veikla (veiksmas) susijęs su keletu rizikos rūšių iš karto. Kokią riziką savo veikloje patiria bankai aptarsime sekančioje dalyje.
BANKO RIZIKOS RŪŠYS
Banko patiriama rizika priklauso nuo jo veiklos pobūdžio arba nuo jo atliekamų funkcijų. Kartais bankų veikla ir jų funkcijos tiesiog siejamos su rizika ir jos valdymu: ?„Bet kuri diskusija apie rizikos valdymą banke turi prasidėti nuo supratimo, jog bankai veikia tam, kad prisiimtų riziką <…>“ (R. W. Ferguson, 2003); ?„Bankų verslas – rizikos prisiėmimas“ (BCBS, 1998) ?„<…> iš tikrųjų bankininkystė yra rizikos valdymo verslas“ (V. Vaškelaitis, 2003) ?„Iš esmės, bankininkystė yra rizikos valdymo verslas“ (G. Kancerevičius, 2004).
Tačiau norint išsiaiškinti su kokia rizika susiduria bankas, būtina aptarti banko veiklą arba jo funkcijas. Visuotinė lietuvių enciklopedija banką apibūdina kaip „finansų instituciją, telkiančią laikinai laisvas įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšas bei namų ūkių santaupas, teikianti paskolas, atliekanti piniginius atsiskaitymus, vykdanti pinigų ir vertybinių popierių emisiją, atliekanti su jais, užsienio valiuta bei auksu susijusias operacijas ir kitas funkcijas“ (VLE, 2002). Yra ir daugelis kitų banko apibrėžimų: teisės aktuose (LRS, 2004a), (EU, 2004) žodynuose ir žinynuose (Dictionary of Business Terms, 2000), (The Oxford Dictionary, 1998) vadovėliuose (P. S. Rose, 1999) ir t.t. Visiems apibrėžimams būdinga tai, jog juose įvardijamos bankų atliekamos funkcijos. Išskirtinos šios universalaus banko funkcijos: ?pinigų kūrimas ?santaupų akumuliavimas ?kreditavimas ?mokėjimai ir atsiskaitymai ?operacijos su vertybiniais popieriais, investicinė bankininkystė ?turto valdymas ?vertybių saugojimas ?konsultacijos
Kiekviena iš išvardintų banko funkcijų susijusi su tam tikra veikla, o pastaroji su tam tikra rizika. Pavyzdžiui, visų universalių bankų pagrindinė veikla – kreditavimas. Teikdamas kreditus bankas rizikuoja patirti nuostolį dėl daugelio priežasčių: skolininkas neįvykdys savo įsipareigojimų, nepalankiai pasikeis valiutos kursas, skolininkas nesugebės grąžinti kredito dėl politinių, ekonominių ar kitų veiksnių pokyčio jo šalyje, banko darbuotojai padarys klaidų kreditų sutartyje ir pan. Kaip minėta, įvairios rizikos rūšys susiję tarpusavyje. Taigi su kreditavimu susijusi rizika gali būti būdinga ir kitoms banko operacijoms: pavyzdžiui, nepalankus valiutos kurso pasikeitimas aktualus ir atliekant operacijas su vertybiniais popieriais, skolininko įsipareigojimų neįvykdymas – investuojant į obligacijas, o darbuotojų klaidos gali turėti neigiamų pasekmių bet kurioje banko veiklos srityje.
Žinant pagrindines banko atliekamas operacijas, galima išskirti pagrindines rizikos rūšis, su kuriomis bankas susiduria, atlikdamas šia operacijas. Tačiau ir šiuo atveju skirtingi autoriai banko patiriamą riziką skirsto skirtingai, kai kurie (V. Rutkauskas, 2001) ypač originaliai. nors panašumų ir daugiau nei klasifikuojant riziką praeitoje dalyje (1 priedas). Iš priede cituotų autorių minimų įvairių rizikos rūšių išskirtina kredito, rinkos (įskaitant užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, biržos prekių kainos) ir operacinė rizika. Visoms šioms rizikos rūšims skaičiuojamas ir kapitalo poreikis, laikantis Naujojo kapitalo susitarimo reikalavimų.OPERACINĖS RIZIKOS ESMĖ
Paskutiniu metu visame pasaulyje finansinėse organizacijose situacija susijusi su operacine rizika pasidarė įtempti. Šiandien ne tik nėra nei vienos apibrėžimo, požymio ir valdymo koncepcijos, bet sunku ir rasti bet kokį kompleksinį ir nuoseklų šios problemos sprendimą. Operacinė rizika ir Basel IIBanko priežiūros Bazelio komitetas savo dokumente, «New Basle Capital Accord» pavadinimu, duoda operacinės rizikos apibrėžimą, kaip:• Rizika patirti nuostolių dėl netinkamų arba neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir (ar) neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba dėl išorės įvykių įtakos.Šis apibrėžimas apima teisinę riziką, bet neapima strateginės ir reputacijos rizikos. Šiai rizikos rūšiai taip pat priklauso informacinių technologijų, teisinė ir suderinamumo (integrity) rizika.Neseniai pradėjo taikyti dar vieną operacinės rizikos apibrėžimą:• Rizika, susijusi su bankinių taisyklių ir/ar sistemos apdorojimo kontrolės, operacijų vykdymo, dokumentacijos pažeidimu, kurie gali įvykti kaip dėl išorinės priežasties, taip ir dėl banko darbuotojų klaidų.Biški kitaip apibrėžta operacinė rizika „ „Rizikos įvertinimo sistemos“ banko inspektavimo metodiniuose nurodymuose :• Operinė-technologinė rizika- tai potenciali rizika banko egzistavimui, kuris gali įvykti dėl korporativinio valdymo, vidinės kontrolės sistemos trūkumų arba dėl informacinių technologijų ir informacijos apdorojimo procesų netvarkingumų vaIdomumo, universalumo, patikimumo ir nuoseklumo požiūriu.
Operacinė rizika yra nustatoma ir kontroliuojama pagal Operacinės rizikos politiką, kuri nustato Banko operacinės rizikos apibrėžimą, rizikos valdymą ir atskaitomybės procedūras.Tam, kad susisteminti ir geriau įsivaizduoti operacinė rizika, galima išskirti rizikas, bendru atveju, atitinkančios visiems ankščiau pateiktiems apibrėžimams: Žmogiško faktorių rizika (klaidos, vidiniai ir išoriniai sukčiavimai, ligos ir mirtis ir t.t.) Procesų rizika (proceso ir/ ar kontrolės neadekvatumas) Išorinių įvykių rizika ( stichinės nelaimės, karas ir t.